Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-688-479/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Autotentas“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Autotentas“, kuriuo ieškovas prašo jam iš atsakovo priteisti 152 836,35 Lt žalos atlyginimo, procesines palūkanas.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties atsakovas padavė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti šios teismo nutarties dalį, kuria atsakovas įpareigotas išversti ieškinį ir jo priedus į anglų kalbą. Nurodė, kad ieškinio ir jo priedų vertimą įpareigotinas atlikti ieškovas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Teismas, atsisakydamas nagrinėti atsakovo reikalavimus dėl teismo įpareigojimo atsakovui išversti ieškinį ir jo priedus į anglų kalbą, neatsižvelgė į sisteminį CPK nuostatų aiškinimą ir taikymą. Būtent ieškovas civilinio proceso įstatymo prasme laikytinas bylą inicijuojančia šalimi, kuri besikreipdama į teismą žinojo ir turėjo žinoti aplinkybes dėl asmenų, būtinų nurodyti ieškinyje, tačiau kurių, tikėtina sąmoningai, nenurodė, todėl tai laikytina ieškovo procesinio dokumento trūkumu, kurį pats ieškovas ir turi pašalinti. Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas už ieškovo inicijuojant procesą padarytas klaidas, t. y. ne visų byloje dalyvaujančių asmenų nurodymą bei dokumentų į jiems suprantamą kalbą neišvertimą. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinė padėtis byloje lemia tai, kad šių asmenų teisės procese yra ribotos ir priklauso nuo bylos šalių. Ieškovui atsisakant įgyvendinti savo procesines teises, o teismui savo iniciatyva nepriimant nutarties į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti užsienio draudiką, atsakovas, siekdamas išvengti absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo, nepagrįstai buvo įpareigotas patirti finansinių išlaidų ir vietoj ieškovo išversti ieškinį bei dalį jo priedų. Be to, šalies prašymas įtraukti į bylą asmenį trečiuoju asmeniu teismo nesaisto ir teismas turi diskrecijos teisę spręsti šį klausimą, tačiau šiuo atveju teismas tokį prašymą laikė pagrįstu. Nei viena iš CPK nuostatų nenumato teismo teisės ar pareigos būtent atsakovą įpareigoti taisyti ieškovo procesinių dokumentų trūkumus, papildomai patiriant išlaidų. Toks įpareigojimas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas, ar teismo nutarties dalis, kuria atsakovas įpareigotas išversti ieškinį ir dalį jo priedų į anglų kalbą, yra skundžiama atskiruoju skundu. CPK 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atvejai, kada pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo, t. y. CPK numatytais atvejais; kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Šiuo atveju atskiruoju skundu atsakovas siekė apskųsti teismo nutartį dėl įpareigojimo išversti ieškinį ir jo priedus į anglų kalbą. Iš bylos duomenų matyti, kad tokį teismo įpareigojimą lėmė faktas, kad po ieškinio priėmimo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje į bylą įtraukta draudimo bendrovė, kurios buveinė yra Suomijoje, motyvuojant, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos ir trečiojo asmens teisėms bei pareigoms. Trečiasis asmuo į bylą įtrauktas atsakovo prašymu, kuriam ieškovo atstovas neprieštaravo. CPK 113 straipsnio, kuris yra XI skyriaus pirmajame skirsnyje „Procesiniai dokumentai“, 3 dalyje numatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikiami šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtinus jų vertimus. Taigi teismui į bylą atsakovo pusėje įtraukus trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, ieškovo ieškinys tapo nebeatitinkančiu pateikiamiems procesiniams dokumentams keliamo kalbos reikalavimo (procesinio dokumento formos aspektu), todėl teismui iškilo objektyvi būtinybė imtis priemonių šiam trūkumui pašalinti (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumų šalinimas reglamentuojamas CPK 115 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Dėl šios priežasties teismo įpareigojimas išversti ieškinį ir dalį jo priedų į anglų kalbą vertintinas kaip įpareigojimas pašalinti procesinio dokumento trūkumą ir tokia nutartis pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Esant šiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties dalies dėl įpareigojimo išversti ieškinį ir jo priedus į anglų kalbą apskundimas nėra numatytas CPK ir atitinkamai neteisėtai atsisakė priimti atsakovo UAB „Autotentas“ atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad pagal CPK 115 straipsnio 5 dalį teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus yra įteikiama šį dokumentą pateikusiam asmeniui, o šiuo atveju, įtraukus į bylą trečiąjį asmenį, tapo būtina trečiajam asmeniui išsiųsti ieškinį ir jo priedus, t. y. procesiniams dokumentams keliamo reikalavimo šiuo atveju nebeatitinka ieškinys, kurį pateikė ieškovas. Tokia aplinkybė atitinkamai leidžia spręsti dėl šalies, kuri privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kad procesinis dokumentas atitiktų jam keliamus reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad civilinio proceso įstatymas numato teismui, gavusiam atskirąjį skundą, alternatyvių procesinių sprendimų priėmimo galimybę (arba sutikti su atskiruoju skundu ir skundžiamą nutartį pasinaikinti arba atskirąjį skundą su atsiliepimais į atskirąjį skundą išsiųsti apeliacinės instancijos teismui), sprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimo, o atsakovo atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties dalies priėmimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Autotentas“ atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.