Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Infinita Proyectos S. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-950-730/2020 pagal ieškovo Infinita Proyectos S. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Erstemos grupė“ ir BCN Personal Mobility S. L. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – A. K. ir A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos taikymo aspektų, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009;2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

15. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantui, kurio ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, kad procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai. Atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad apeliantas, neskundęs teismo nutarties, kuria jam buvo nustatytas terminas teismo nurodytiems trūkumams ištaisyti, dabar jau nebegali kelti tokio klausimo, stokoja pagrįstumo. Įstatymų leidėjas nenustato ribojimo kvestionuoti teismo nustatytus įpareigojimus kai ieškinys, jų neįvykdžius, yra grąžinamas arba paliekamas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu.

16. Tam, kad procesas pagal pareikštą ieškinį galėtų prasidėti ir nekliudomai vykti, o šalių ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, šis procesinis dokumentas taip turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad, be kita ko, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti ieškovui žinomi kitų dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai, o tuo atveju, kai byloje dalyvaujantys asmenys arba vienas jų yra juridinis asmuo – jų pavadinimai, buveinės, ieškovui žinomi kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai. Taip pat jame privalu nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdus, adresus pašto korespondencijos siuntoms, kai šis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Aptarti ieškinio elementai susiję su asmens teisės būti informuotam apie prieš jį pradėtą procesą įgyvendinimu.

17. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

18. EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 16-17 punktai).

19. Aptartas teisinis reguliavimas bei nacionalinių ir tarptautinių teismų jurisprudencija teikia apeliacinės instancijos teismui pagrindą pripažinti, kad ieškinio turinio elementai, skirti užtikrinti tinkamą bylos šalių informavimo pareigą, yra būtinieji, o tokie ieškinio trūkumai, kurie neleidžia teismui šios pareigos įgyvendinti, yra esminiai, kliudantys vykti bylos procesui ir priimti joje sprendimą dėl ginčo esmės. Kaip minėta, tik tuo atveju, kai šalis yra tinkamai informuojama apie prieš ją prasidėjusį procesą, toks procesas bus laikomas teisėtu. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai reiškia, kad tik tinkamai ieškinyje nurodžius procesinių dokumentų gavėją, jo adresą bei pateikus reikalingus informavimo pareigai įvykdyti dokumentus (aktualios CPK nuostatos, susijusios su procesinių dokumentų kalba), būtų užtikrinta priešingos šalies teisė pagal įstatymą būti informuotai apie procesą ir, atitinkamai, jos teisė pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas BCN Personal Mobility S. L. yra Ispanijos Karalystėje registruotas juridinis asmuo, kurio buveinė yra (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgęs į aplinkybes, kad apelianto nurodytam Lietuvos Respublikoje gyvenančiam ir atsakovo valdymo organu įregistruotam fiziniam asmeniui – A. D. jo deklaruotos Lietuvoje gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai neįteikti, o duomenų apie jo darbovietę Lietuvoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra, kad nors akcininke įvardijamai A. S. siųsti dokumentai buvo įteikti, tačiau ji nurodo 2018 m. balandžio 13 d. bendrovės akcijas pardavusi, padarė teisingą išvadą, kad tokioje situacijoje atsakovui BCN Personal Mobility S. L. skirti procesiniai dokumentai turi būti siunčiami ieškinyje nurodytu jo įregistruotu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), Ispanijos Karalystė. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovui BCN Personal Mobility S. L. procesiniai dokumentai įteiktini vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylos įteikimo, atitinkamai, pagrįstai 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams ištaisyti, įpareigojęs šį teisminį procesą iniciavusį asmenį (t. y. apeliantą) procesinių dokumentų vertimams į ispanų kalbą pateikti, kaip tai numatyta Reglamento 8 straipsnyje.

21. Atskirojo skundo argumentai kitokio apeliacinės instancijos teismo vertinimo nesuponuoja. Apelianto teiginiai, kad šiuo atveju nebuvo poreikio trūkumų šalinimo institutui taikyti, nes procesiniai dokumentai buvo įteikti bendrovės akcininkei A. S., vertintini kritiškai. Pažymėtina, kad paties apelianto pozicija dėl to, kas yra atsakovo akcininkas, nėra nuosekli. Ieškinio 12.17 punkte apeliantas tvirtina, kad labai tikėtina, jog A. S. po 2018 m. vasario 17 d. sandorio sudarymo pardavė atsakovo akcijas ir pakeitė bendrovės administratorių (vadovą). Atskirajame skunde tvirtinama kitaip, kad ji yra bendrovės akcininkė ir procesinių dokumentų jai įteikimas reiškia tinkamą pranešimą pačiam juridiniam asmeniui, atsakovui BCN Personal Mobility S. L. apie procesą buvo pranešta tinkamai ir kliūčių bylai nagrinėti nėra. Kaip minėta pirmiau, A. S. 2020 m. liepos 23 d. informavo teismą, kad 2018 m. balandžio 13 d. akcijas pardavė. Ir nors tokius savo teiginius patvirtinančių įrodymų ji nepateikė, tačiau ir paties apelianto ieškinyje įvardytos abejonės dėl to, kam priklauso atsakovo įmonės akcijos, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos kaip neleidžiančios padaryti vienareikšmės išvados, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie prieš jį inicijuotą teisminį ginčą.

22. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad įmonės administratoriui (vadovui) A. D. siųsti dokumentai turėtų būti laikomi įteiktais vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta įteikimo tvarka. Šioje teisės normoje nustatyta, kad jeigu fiziniam asmeniui procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

23. Tačiau aptarta procesinių dokumentų pripažinimo įteiktais tvarka yra aktuali tik tada, kai pats fizinis asmuo yra byloje dalyvaujantis asmuo. Šiuo konkrečiu atveju jokie reikalavimai A. D. ieškiniu nėra pareikšti, todėl ir CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinių dokumentų pripažinimo įteiktais tvarka negali būti taikoma. Atsakovui, juridiniam asmeniui, adresuoti procesiniai dokumentai bus laikomi įteikti tinkamai, o atsakovas informuotas apie prieš jį pradėtą procesą tuo atveju, jeigu jie bus įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo taisykles.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad, nepavykus įteikti procesinių dokumentų apelianto prašytais būdais, jie turėjo būti siunčiami tiesiogiai atsakovui, kurio buveinė yra ne Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007, vadinasi, turėjo būti pateikti ir šių procesinių dokumentų vertimai į atsakovui suprantamą kalbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat padarė teisingą išvadą, kad apeliantas teismo įpareigojimų neįvykdė – iki jam nustatyto / pratęsto termino pabaigos procesinių dokumentų vertimų į ispanų kalbą nepateikė. Pažymėtina, kad ir pats apeliantas šio fakto neginčija.

25. Visiškai nepagrįstais pripažintini taip pat ir atskirojo skundo argumentai, susiję su bylos procesine baigtimi, t. y. kad teismas apelianto ieškinį, nepašalinus jo trūkumų, turėjo laikyti nepaduotu ir grąžinti, o ne palikti nenagrinėtą. CPK 115 straipsnio 3 dalyje iš tiesų nustatyta, kad procesinis dokumentas, kurio priėmimo klausimas dar tik yra sprendžiamas, laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kitaip yra tuo atveju, kai ieškinys jau priimtas ir byla iškelta (CPK 137 straipsnio 1 dalis). CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas (šiuo atveju – ieškinys) neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, jis paliekamas nenagrinėtas.

26. Visgi, nors skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu egzistavusios faktinės aplinkybės teismo buvo įvertintos teisingai, teismui pagrįstai pripažinus, kad apelianto laiku nepateikti procesinių dokumentų vertimai į ispanų kalbą tapo objektyvia kliūtimi proceso tolimesnei eigai, atskirojo skundo nagrinėjimo metu situacija yra pasikeitusi. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo ieškinio ir jo priedų vertimą į ispanų kalbą, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima kaip neabejotinai susijusius ir turinčius esminę reikšmę nagrinėjamam byloje procesiniam klausimui (CPK 314 straipsnis).

27. Konstatuotina, kad susiklostė faktinė situacija, kai jau po pirmosios instancijos teismo nustatyto termino pabaigos, bet dar neįsiteisėjus dėl to priimtai nutarčiai, apeliantas įvykdė teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje dėl trūkumų pašalinimo įvardytus veiksmus, pateikdamas procesinių dokumentų vertimus, taigi šiuo metu procesinė kliūtis procesui toliau vykti pašalinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kiti byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti apie pradėtą procesą, pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose suformulavo savo poziciją dėl ginčo esmės, taip pat šalys jau patyrė ir bylinėjimosi išlaidas. Kadangi procesas nagrinėjamoje byloje yra pažengęs, o apeliantas trūkumus galiausiai pašalino, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti CPK 7 straipsnyje numatytų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), skundžiamą teismo nutartį panaikina ir bylą perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad šiuo atveju teisės į teisminę gynybą užtikrinimas laikytinas svarbesniu tikslu, nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas.

28. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perdavus bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atsakovės UAB ,,Erstemos grupė“ apeliacinės instancijos teismui pateiktas prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teisme bylą išnagrinėjus iš esmės, atsižvelgiant į jos baigtį ir principą „pralaimėjęs moka“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.