Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Edelas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. B2-840-524/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Edelas“ vadovo E. E. ieškinį dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Edelas“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Edelas“ vadovas E. E. 2013-11-29 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Edelas“ iškėlimo.

2014-06-23 įvyko pirmasis BUAB „Edelas“ kreditorių susirinkimas, dėl kurio nutarimų pateikti BUAB „Edelas“ bankroto administratoriaus (b. l. 25-27), kreditorių E. E. (b. l. 31-32), VMI (b. l. 33-34), VSDFV Klaipėdos skyriaus (b. l. 37-39) skundai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje kilo ginčas, ar gali būti bankrutuojančios įmonės kreditoriui, kurio registruota buveinė yra Latvijos Respublikoje, procesiniai teismo dokumentai pateikiami lietuvių kalba.

Bankroto bylą nagrinėjantis teismas įpareigojo apeliantą ir kitus skundus pateikusius asmenis išversti procesinius dokumentus į latvių kalbą, pripažinęs, kad bylos dalyvis (įmonės kreditorius) yra Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, nemokantis valstybinės kalbos. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pašalinti skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo trūkumą – išversti skundą ir jo priedus į latvių kalbą, skirtus kreditoriui, esančiam Latvijos Respublikoje, teigia, kad šioje situacijoje taikytinos 2000-05-29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 42 straipsnio nuostatos (kad teismas arba jo paskirtas likvidatorius informuoja žinomus skolininko kreditorius, kurių registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje valstybės, kurioje iškeliama byla, valstybine kalba) analogija.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad nors ES valstybėse narėse bankroto byloms su tarptautiniu elementu yra taikomas 2000-05-29 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų, kuris įtvirtina bankroto bylų universalumą, t. y. kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui vienoje valstybėje narėje apima ir kitose valstybėse narėse esantį skolininko turtą ir kreditorius, tačiau Reglamento Nr. 1346/2000 42 straipsnio 1 dalyje suformuluotas reikalavimas, dėl informacijos pateikimo kreditoriui kalbos (taikytina valstybės narės, kurioje iškeliama bankroto byla, kalba), aktualus tik pradiniame bankroto bylos iškėlimo etape. Remiantis Reglamento Nr. 1346/2000 „dėl bankroto bylų“ 4 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad paprastai bankroto byloms ir jų padariniams yra taikomas valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė. Vadinasi, bankroto bylą nagrinėjant Lietuvos Respublikos teisme, taikytinos Lietuvos Respublikos tiek materialinės, tiek procesinės taisyklės. Remiantis išdėstytu, sutikti su apelianto argumentu, kad turi būti taikoma Reglamento Nr. 1346/2000 42 straipsnio analogija ir tolimesniems teismo procesiniams veiksmams, nėra teisinių prielaidų.

Kadangi apelianto nurodyto Reglamento Nr. 1346/2000 nuostatos nukreipia į valstybės narės, kurioje nagrinėjama bankroto byla, teisę, tai šiuo atveju aktuali procesinių dokumentų įteikimo ne Lietuvos Respublikos juridiniam asmeniui tvarka, remiantis CPK nuostatomis. CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos, procesiniai teismo dokumentai įteikiami ta kalba, kurią šie asmenys moka (tai išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti pateikiami tik valstybine kalba). Tokio reglamentavimo kontekste sutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir įpareigodamas išversti skundą su priedais, skirtus kreditoriui, esančiam Latvijos Respublikoje, neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių. Bankroto byloje yra ne vienas rašytinis įrodymas, patvirtinantis bankroto administratoriaus susirašinėjimą su Latvijos įmone SIA OVI lietuvių kalba – tiek apsikeičiant informaciją elektroniniu paštu, tiek oficialiais raštais (b. l. 22-24, 28-30, 53-72). Esant byloje akivaizdžių įrodymų, kad kreditorius SIA OVI supranta lietuvių kalbą ir gali ja susirašinėti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo instituto nuostatas ir įpareigojo apeliantą išversti procesinius dokumentus į latvių kalbą, taip didinant įmonės bankroto administravimo išlaidas bei pažeidžiant bankroto proceso operatyvumo, ekonomiškumo principą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos teismui teikiant procesinius dokumentus Latvijos Respublikos juridiniam asmeniui, bus taikomas Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos 2007-11-13 priimtas Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas), kuriuo, kaip tiesiogiai taikomu ES teisės aktu, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teismai, kai yra poreikis įteikti procesinius dokumentus ES valstybėje narėje (išskyrus Daniją) esančiam asmeniui, kurio adresas yra žinomas (Reglamento 1 str. 2 d.). Pagal šį Reglamentą, vienos valstybės narės gaunančioji agentūra įteikia kitos valstybės perduodančios agentūros perduotus procesinius dokumentus ir apie jų įteikimo/neįteikimo datą bei laiką informuoja perduodančiąją agentūrą (Reglamento 1 str. 1 d., 2 str., 4 str., 9 str., 10 str.). Gaunančioji agentūra, remiantis Reglamento 8 straipsnio nuostatomis, turi pareigą informuoti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų (kalba, kurią supranta adresatas arba valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba) arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų. Tik tokiu atveju, t. y. gavus procesinio dokumento priėmimo atsisakymą dėl kalbos, būtų pagrindas apsvarstyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę, pareikalaujant atitinkamų vertimų.

Kita vertus, kai bylos dalyvis yra užsienyje veikiantis asmuo, teismas pirmojo procesinių dokumentų įteikimo metu šiam dalyviui turi išaiškinti teisę paskirti byloje įgaliotą atstovą, gyvenantį Lietuvoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai, o jei minėtas asmuo neįvykdo šios pareigos ir nenurodo įgalioto asmens, informuoti apie galimus padarinius - visi procesiniai dokumentai, skirti užsienyje esančiam subjektui, nepaskyrus atstovo lieka byloje ir yra laikomi įteiktais. Šaliai taip pat turi būti išaiškinta, kas gali būti įgaliotu asmeniu (CPK 805 str.).

Apeliacinės instancijos teismui pritarus apelianto skundo argumentams, kad šiuo konkrečiu atveju dar nebuvo prielaidų konstatuoti kalbos nemokėjimo, esant byloje priešingų įrodymų, apelianto skundo argumentai dėl per trumpo nustatyto termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti tampa nebeaktualiais.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikius teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų kalbos reikalavimus (CPK 113 str.), skundžiama nutartis panaikintina ir skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir BUAB „Edelas“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.