- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1467-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33727-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič, Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- T. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei T. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 900 Eur negrąžintą kreditą, 82,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 900 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.), 388,81 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 900 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad šalių sudarytos 2020 m. gegužės 7 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K474258134 pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 900 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 340,20 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 22,17 proc.) ir 122,77 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. gegužės 7 d. Kadangi atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė, ieškovė 2020 m. spalio 7 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, todėl liko skolinga ieškovei 900 Eur vartojimo kredito.
3. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies:
4.1. pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio 2020 m. gegužės 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K474258134 sąlygas, numatytas Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalį, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties specialiosios dalies sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas;
4.2. pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio 2020 m. gegužės 7 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K474258134 bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 22,17 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas;
4.3. priteisė ieškovei iš atsakovės 900 Eur negrąžinto kredito, 82,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 122,77 Eur tarpininkavimo mokestį, 22,17 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 105,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 231 Eur bylinėjimosi išlaidas;
4.4. kitą ieškinio dalį atmetė;
4.5. priteisė valstybei iš atsakovės 7,16 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, jog ieškovė suteikė atsakovei 900 Eur kreditą, kurio kaina 22,17 proc. metinė palūkanų norma ir 122,77 Eur tarpininkavimo mokestis. Sutartis nutraukta 2020 m. spalio 13 d.
6. Teismas konstatavo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau – CK) 6.873 straipsnio 1 dalies ir 6.874 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remdamasis byloje esančiais duomenimis teismas nenustatė, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovės reikalaujamą sumą ir sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 900 Eur negrąžinto kredito pagrįstas (CK 6.38, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 82,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) taip pat pagrįstas. Pažymėjo, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
8. Vertindamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 22,17 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 900 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.), teismas priėjo prie išvados, kad atsakovės nesumokėjimas ieškovei paskolos sumos, sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sutarties administravimo mokesčio, patvirtina ieškovės negautų pajamų faktą. Pažymėjo, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti pagal sutartyje nustatytą grafiką 22,17 proc. mokėjimo (pelno) metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.), jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartį. Vertino, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su sutartine mokėjimo palūkanų norma – 22,17 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (900 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma pagal grafiką iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Atsakovei tinkamai vykdant sutartį, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį mažėtų. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau negu iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sukurtos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pajamas, t. y. 22,17 proc. metinių palūkanų už laikotarpį nuo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos – 2023 m. gegužės 7 d., paskaičiuotų už atitinkamą mėnesį negrąžintą vartojimo kredito grafike nurodytą sumą ir suėjus mokėjimo grafike nustatytam terminui. Todėl teismas sprendė priteisti ieškovei 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiu kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti sumokėto vartojimo kredito likučio.
9. Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 22,17 proc. metinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikomasi ir apeliacinės instancijos teisme (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-430/2021).
10. Konstatavęs, jog prašomų priteisti 3,34 Eur kompensuojamųjų palūkanų dydis (22,17 proc.) viršija Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį, teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 3,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos. Be kita ko, 2020 m. gegužės 7 d. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintos sąlygos, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamų pagal sutarties specialiojoje dalyje nustatytą 22,17 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymą, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio.
11. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 338,81 Eur tarpininkavimo mokesčio teismas unstated, jog tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: 122,77 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis (tarpininkavimo mokestis su nuolaida), apskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktą, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą ir 266,04 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, apskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, kuriai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą sutarties sudarymo metu nustatyta nuolaida ir ji lygi nuliui (ši tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.11. punktus, sutartyje nustatyta nuolaida tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. praleidus daugiau kaip 30 dienų bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Rėmėsi teismų praktika ir pažymėjo, kad pagal sutarties 5.3.2. punktą apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis (mokamas tik esant sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis) ir priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (pavz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-625-661/2020, 2020 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020 ir kt.). Rėmėsi apeliacinės instancijos teismo praktika ir sprendė, kad sudarytos Vartojimo kredito sutarties sąlygos, numatytos Bendrųjų sąlygų 5.3, 5.4, 5.11 punktuose, 1.28 punkto dalis, kuria nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, sutarties specialiosios dalies sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo taisykles ta apimtimi, kuria tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio. Tačiau kartu teismas ir laikė, jog sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, mokestis įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti, toks mokestis nesusietas su tinkamu sutarties vykdymu. Teismas, nepaisant negaliojančiomis pripažintų sutarties sąlygų, susijusių su tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos dydžio apskaičiavimu ir taikymu, sutarties specialiosios dalies sąlygą, kurioje nustatytas konkretus, aiškus tarpininkavimo mokesčio dydis, paliko galioti ir priteisė 122,77 Eur tarpininkavimo mokesčio (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).
12. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 105,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
13. Nustatęs, jog nagrinėjamu atveju netenkintas reikalavimas priteisti negautas pajamas, už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, reikalavimas priteisti 3,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir reikalavimas priteisti dalį (266,04 Eur) tarpininkavimo mokesčio ir įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (atsakovė nevykdė sutarties, todėl ieškovė turėjo pareikšti ieškinį, šalių procesinį elgesį – atsakovė nepateikė procesinių dokumentų), sprendė nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti ieškovei iš atsakovės 231 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
14. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių:
14.1. dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, priteisiant ieškovei iš atsakovės 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (900 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.;
14.2. kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą;
14.3. priteisti ieškovei iš atsakovės 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pateiktu išaiškinimu, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias ji pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Tiek kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma.
15.2. Spręsdamas dėl negautų pajamų (nuostolių priteisimo) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi sutartyje numatytu grafiku kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį. Remdamasis sutarties grafiku, teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
15.3. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat nesirėmė kasacinio teismo išaiškinimais, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
15.4. Pagal sutarties 1.8 puntą, 1.11 punktą ir 1.27 punktą palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja. Taigi sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.
15.5. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, todėl, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį.
15.6. Atsakovė tinkamai nevykdė sutarties ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Apeliantės įsitikinimu, nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, ji turi teisę į pilną negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, skaičiuojant 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (900 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m, gegužės 7 d.), neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir neprisirišant prie sutarties grafiko. Mano, jog būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovei negrąžinant nei dalies vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovė po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o apeliantė kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra jos negautos pajamos (nuostoliai).
15.7. Aukštesnės instancijos teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2020 m. gegužės 7 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K474258134 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 900 Eur dydžio kreditą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 340,20 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 22,17 proc.), 122,77 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2023 m. gegužės 7 d. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. spalio 7 d. pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. spalio 13 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 12, 178 straipsniai). Sutarties nutraukimas nėra ginčijamas.
19. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 900 Eur negrąžinto kredito, 82,67 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.), 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 900 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.), 388,81 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,34 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 22,17 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 900 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, be kita ko priteisdamas ieškovei iš atsakovės 22,17 proc. negautų pajamų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Apeliantė nesutinka su teismas nepilnai tenkintu ieškovės reikalavimu dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo nuspręsta negautas pajamas skaičiuoti ne nuo visos kredito sumos, bet nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą
21. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovė pagal Sutartį prašė priteisti 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (900 Eur), nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos, t. y. 2023-05-07. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo pripažino pagrįstu ir jį iš esmės tenkino, bet negautas pajamas priteisė ne taip, kaip prašė ieškovė, t. y. ne kaip Sutartyje sulygtą procentą nuo negrąžintos kredito sumos skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos, bet kaip Sutartyje sulygtą procentą nuo kiekvienos pradelstos mokėti įmokos pagal grafiką, skaičiuojant nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutartyje numatyto kredito grąžinimo termino pabaigos.
22. Apeliantės teigimu, spręsdamas dėl ieškovės negautų pajamų (nuostolių) priteisimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Sutarties mokėjimų grafiku. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.
23. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).
24. Vadovaudamasi minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
25. Taigi, pagal šiuos išaiškinimus, nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą kreditorius (šiuo atveju ieškovė) įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; tačiau taip pat išaiškinta, kad sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pozicija dėl negautų pajamų skaičiavimo pagal sutarties sąlygas tinkamo jos vykdymo atveju paremta būtent paminėtais kasacinio teismo išaiškinimais. Akcentuodama, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma, apeliantė argumentus dėl negautų pajamų skaičiavimo nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos, vis tiek grindžia aplinkybėmis, kad atsakovė sutarties tinkamai nevykdė. Tai, kad nutraukus sutartį, joje numatytas grafikas negalioja, nepaneigia galimybės pagal jį nustatyti sumas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai.
27. Be to, pažymėtina, kad siejant negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu (22,17 proc.) nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (900 Eur), kaip prašo ieškovė, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti Sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas teigti, kad ieškovei iš atsakovės priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi skaičiuojant palūkanas nuo visos kredito sumos per visą laikotarpį gautųsi žymiai didesnės suma, nei ieškovė tikėjosi gauti.
28. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismai vieningai formuoja praktiką, kad reikalavimas priteisti procentinę išraišką negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos yra pagrįstas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė pateikia pavienius tokių sprendimų pavyzdžius, juolab, neatspindinčius naujausios praktikos. Pagal gausią apygardos teismų praktiką negautos kredito davėjo pajamos skaičiuojamos procentais būtent nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-285-357/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-769-343/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1070-467/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1100-392/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-866/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1026-852/2021, 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-569-934/2021, 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-491-864/2021 ir kt.).
29. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė 22,17 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. spalio 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 7 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), ieškovė nepateikė, o vien abstraktūs subjektyvūs samprotavimai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados bei neįrodo patirtų didesnių nuostolių dydžio.
30. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo jas priteisė remdamasis grafiku ir nusprendė negautas pajamas skaičiuoti ne nuo visos kredito sumos, bet nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, tokiu būdu pagrįstai sumažindamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių). Taigi pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovė prašo priteisti 275 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodytas išlaidas sudaro 75 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 200 Eur už teisinę pagalbą. Byloje pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
netenkinti apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinio skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių