- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-2912-603/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09934-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- B. Z.
- Atsakovas
- N. Z.
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. Z. ieškinį atsakovui N. Z. dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, tretieji asmenys byloje viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“, uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė pateikė ieškinį atsakovui N. Z. dėl materialinio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, prašydama:
1) padidinti priteisto materialinio išlaikymo nepilnametėms dukroms E. Z. ir L. Z. dydį iki 586,50 Eur kiekvienai bei pakeisti išlaikymo formą, atitinkamai 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, pakeisti į materialinį išlaikymą turtu, kuris labiau tenkintų vaikų interesus, o būtent priteisti E. Z. ir L. Z. po ½ dalį atsakovui N. Z. priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis yra 102 000 Eur bei išlaikymą periodinėmis išmokomis po 103,50 Eur kiekvienai nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
2) arba padidinti priteisto materialinio išlaikymo nepilnametėms dukroms E. Z. ir L. Z. dydį iki 586,50 Eur kiekvienai bei pakeisti išlaikymo formą, atitinkamai 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 215 Eur per mėnesį kiekvienai iš dukrų iki jų pilnametystės, pakeisti į materialinį išlaikymą vienkartine suma – L. Z., gim. (duomenys neskelbtini)– 49 266 Eur, E. Z. – 59 823 Eur, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
3) tuo atveju, jeigu išlaikymas vaikams būtų priteistas natūra, perkelti ieškovei B. Z. kaip įstatyminei nepilnamečių dukrų E. Z. ir L. Z. atstovei, paskolos sutarties su VšĮ „Atnaujinkime miestą“ gavėjo teises ir pareigas dėl buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos;
4) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė tokias aplinkybes:
2.1. šalys (duomenys neskelbtini). buvo sudariusios santuoką, susilaukė dviejų vaikų: L. Z. ir E. Z.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo vaikų išlaikymui priteista po 215 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienai iš dukrų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2019 m. liepos 11 d. iki dukrų pilnametystės. Ieškovei su vaikais nustatyta uzufrukto teisė gyventi atsakovui priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki dukrų pilnametystės;
2.2. atsakovas geranoriškai teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo vaikams teikimo nevykdė, 2023 m. kovo 24 d. antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės patvarkyme dėl vykdomosios bylos Nr. 0033/22/01038 sustabdymo Nr. S-23-33-8385 nurodytas išlaikymo įsiskolinimas 2023 m. kovo 1 d. yra 20 523,30 Eur. Šiuo metu iš atsakovo priteistos sumos vaikų poreikių patenkinimui nepakanka, atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą vaikams, be to, neteikia vaikams ir priteisto išlaikymo bei nedengia susidariusio išlaikymo įsiskolinimo. Toks išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, kadangi netenkina nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių, o besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą. Todėl esant susidariusiam žymiam išlaikymo įsiskolinimui, egzistuoja pagrindas iš dalies pakeisti mokėtino išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą turtu arba vienkartine išmoka;
Žemesnės instancijos teismas
2.3. teismo sprendimu priteistas išlaikymas šiuo metu neužtikrina net minimalių vaikų poreikių, todėl ieškovė didžiąją dalį savo ir jos artimųjų giminaičių pajamų skiria vaikų išlaikymui. Nuo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydžio priteisimo praėję beveik 3 metai, vaikams tuo metu buvo atitinkamai (duomenys neskelbtini) metai. Per šį laikotarpį pasikeitė ir ženkliai išaugo vaikų poreikiai, be to, pasikeitė pragyvenimo lygis;
2.4. pagal ieškovės pateiktą patikslintą vaiko poreikių lentelę susumavusi visas patiriamas išlaidas vaikų poreikių užtikrinimui, vieno vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį – 1268,52 Eur. Išlaidos susideda iš tokių dalių;
- vaikai lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą: L. 4 klasę, o E. – 2 klasę. Mokslo metų eigoje vaikų kanceliarinėms priemonėms, pratyboms, vadovėliams, kuprinei ieškovė kiekvienam vaikui išleidžia po 50 Eur per mėnesį, uniformai – 11 Eur per mėnesį arba 133 Eur per metus;
- mokykloje mergaitės lanko pop choro „(duomenys neskelbtini)“ būrelį, užsiėmimai vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais, nors užsiėmimai yra nemokami, tačiau su choru arba ugdymo įstaiga mergaitės keliauja po koncertus, ekskursijas, per metus išvykoms vidutiniškai išleidžiama apie 250 Eur vienam vaikui. Mergaitės ugdymo įstaigoje lanko keramikos studiją „(duomenys neskelbtini)“, užsiėmimai vykstą kiekvieną pirmadienį, vieno užsiėmimo kaina vienam vaikui sudaro 5 Eur (už medžiagas), o išdalijus šią sumą per 12 mėnesių, nors užsiėmimai lankomi tik 10 mėnesių, mėnesinė suma sudaro 4,17 Eur vienam vaikui. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo mergaitės pradėjo lankyti privačias anglų kalbos pamokas pas (duomenys neskelbtini), vienos pamokos kaina yra 25 Eur, užsiėmimai vyksta 2 kartus per savaitę (iš viso 8 k. per mėnesį), per metus 10 mėnesių, todėl bendra mėnesinė šių išlaidų dalis sudaro 200 Eur vienam vaikui, o išdalijus šią sumą per 12 mėnesių, mėnesinė suma sudaro 166,67 Eur vienam vaikui. E. ugdymo įstaigoje lanko baseiną, mėnesinis mokestis sudaro 10 Eur mėnesiui, lankomas 10 mėn., todėl šias išlaidas išdalijus per metus, susidaro 8,33 Eur mėnesinė suma. Kitais mokslo metais baseiną ketina lankyti ir L., todėl šios išlaidos nurodomos abiem vaikams;
- mokslo metų eigoje ieškovė vaikų maistui mokykloje per dieną skiria 4,60 Eur vienam vaikui, kadangi 2,90 Eur kainuoja pietūs ir 1,70 Eur kainuoja pavakariai. E. maitinimas mokykloje buvo nemokamas, tačiau nuo rugsėjo mėn. jis kainuos tiek pat, kiek sesei. Skaičiuojant, kad per mėnesį mergaitės valgo 20 kartų, o per mokslo metus – 10 mėnesių, šias sumas išdalijus metams laiko, vieno vaiko maitinimuisi mokykloje ieškovė išleidžia 76,67 Eur per mėnesį. Per mėnesį maistui namuose ieškovė vidutiniškai skiria po 210 Eur;
- vaikams per mėnesį yra duodama po 20 Eur kišenpinigių kiekvienai iš dukrų;
- ieškovė su vaikais gyvena atsakovui priklausančiame bute (uzufrukto teise), už kurį mokami komunaliniai mokesčiai (elektra, vanduo, šildymas ir kt.) vidutiniškai šildymo ir nešildymo metu sudaro 300 Eur, tad vaikui tenkanti dalis sudaro 100 Eur. Gyvenant bute, sugedus šaldytuvui, teko pirkti naują, taip pat mikrobangų krosnelę. Ieškovės pastangomis, kad pagerinti vaikų gyvenimo sąlygas, buvo atnaujinta vonia, įstatyta dušo sienelė, pakeistas vandens maišytuvas su keramikine kriaukle ir spintele. Taip pat nupirktas naujas televizorius. Visos šios išlaidos skaičiuojamos 36 mėn. 3 asmenims, todėl per mėnesį vienam vaikui sudaro 5,25 Eur;
- papildomai ieškovė patiria išlaidas namų reikmėms (higienos, namų priežiūros priemonės), kiekvienam vaikui tenkanti dalis – po 15 Eur. Atsižvelgiant į vaikų amžių ir šiandienines realijas vaikai naudojasi internetu ir žiūri mokamus pažintinius kanalus, ieškovė už interneto paslaugas moka po 8 Eur per mėnesį, vadinasi išlaidos vaikų internetui ir mokamoms televizijos programoms sudaro 2,67 Eur vienam vaikui per mėnesį;
- vaikams augant nuolat reikalingi nauji rūbai ir avalynė. Per metus ieškovė vieno vaiko rūbų ir batų pirkimui išleidžia vidutiniškai 2353 Eur, padalinus šią sumą į dvylika mėnesių išskaičiuojama, kad vieno vaiko rūbų pirkimui per mėnesį išleidžiama 178 Eur suma;
- vaikams ypatingai svarbus tinkamas vitaminų kiekis, todėl ieškovė nuolat perka vitaminus. Vaikų gydymui nuo peršalimo ar kitų sezoninių ligų reikalingi receptiniai arba nereceptiniai medikamentai. Vitaminų ir vaistų vienam vaikui išlaidos per mėnesį sudaro vidutiniškai 35 Eur. Odontologų paslaugų kaina priklauso nuo suteikiamų paslaugų apimties, vidutiniškai per metus vienam vaikui išleidžiama 389 Eur, kas per mėnesį sudaro 32,42 Eur. Išlaidos optikos paslaugoms (akiniai prie kompiuterio) sudaro 150 Eur per metus arba per mėnesį 12,50 Eur vienam vaikui;
- ieškovė (duomenys neskelbtini) su vaikais atostogavo Druskininkuose, Aqua parko paslaugos kainavo 70 Eur, nakvynė 302 Eur, kelionė automobiliu 80 Eur, maistas apie 150 Eur. (duomenys neskelbtini) pramogavo Anykščiuose, aplankė Safari parką, pramoga kainavo 70 Eur. Gegužę nupirko poilsinę kelionę savaitei į Tunisą už 1423,86 Eur.
2.5. nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui, todėl vieno mėnesio išlaikymo vaikui dydis yra mažinamas gaunamos išmokos suma ir sudaro apie 1173 Eur, o kiekvienas iš tėvų privalo teikti vienam vaikui apie 586,50 Eur dydžio išlaikymą;
2.6. atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikia, todėl ieškovei vienai tenka pareiga pasirūpinti vaikais. Prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės močiutė (pervedė 4000 Eur), nuolatos finansiškai padeda ieškovės mama (pervedė 1000 Eur). Be to, ieškovės indėlis rūpinantis vaikais yra didesnis, kadangi jai tenka rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik turi pareigą teikti išlaikymą vaikams, nors ir šios nevykdo;
2.7. atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, neturi jokių sveikatos sutrikimų, ribojančių jo galimybes dirbti, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi visas galimybes teikti vaikams tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik būtinuosius, bet ir kitus poreikius. Tuo tarpu ieškovės vidutinis gaunamas darbo užmokestis siekia 854 Eur, savo vardu jokio registruoto turto, išskyrus transporto priemonę, neturi;
2.8. priimant teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą esminės aplinkybės dėl išlaikymo formos turėjo tai, kad atsakovas buvo įdarbintas brolio picerijoje. Iš karto po teismo sprendimo priėmimo atsakovas darbo sutartį nutraukė, todėl priverstinis išlaikymo išieškojimas nebuvo galimas ir susidarė didžiulė skola. Atsakovas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra suinteresuotas susirasti darbą ir gauti pajamų vaikams išlaikyti.Tuo tarpu atsakovas turi ir kitų skolinių įsipareigojimų, ne tik nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovo galimybės padengti susidariusią skolą ir teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis į ateitį yra dar labiau apsunkintos. Be to, atsakovas neteikia išlaikymo vaikams nuo 2019 m. liepos 11 d., nesidomi jų auklėjimu ir priežiūra. Todėl byloje ir reiškiamas reikalavimas išlaikymą periodinėmis išmokomis pakeisti į išlaikymą natūra;
2.9. ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ir ženkliai mažesnės, teismo sprendimu priteistos sumos nemoka, padidinti materialinio išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis netikslinga. Atsakovo vardu registruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centrą buto vidutinė rinkos vertė yra 102 000 Eur, o žemės sklypo – 7200 Eur. Gyventojų registro paieškos rezultatas patvirtina, kad nei viename iš šių objektų atsakovas šiuo metu savo gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, tačiau ieškovei žinoma, kad atsakovas faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). pas savo tėvus. Gyvenamasis namas, kuriame yra atsakovui priklausanti butas, pastatytas 1982 m., jis buvo stipriai susidėvėjęs, todėl buvo pradėta renovacija, už kurią kas mėnesį nuo 2017 m. vasario 25 d. mokamos įmokos. Kreditą sudaro 224 įmokos. Kadangi pirmoji įmoka 27,15 Eur ir paskutinė 50,31 Eur, visos kitos įmokos yra 50,92 Eur. Bendra mokėtina suma sudaro 11 381,70 Eur (50,92 x 222 + 50,31 + 27,15 = 11.381,70 Eur). Taip pat mokamas kredito administravimo mokestis, bendra mokėtina suma sudaro 790,72 Eur (3,53 x 224 = 790,72 Eur). Bendra mokėtina suma sudaro 12 172,42 Eur;
2.10.teismui patenkinus ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteistą išlaikymo nepilnametėms dukroms mėnesinį dydį padidinus iki 586,50 Eur per mėnesį, prašomas priteisti išlaikymas nekilnojamuoju turtu apskaičiuotas taip: iki dukros L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (nuo ieškinio pateikimo) liko septyni metai (84 mėnesiai), vadinasi 586,50 Eur x 84 mėnesiai = 49 266 Eur suma iki jos pilnametystės; iki dukros E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės liko 8 metai ir 6 mėnesiai (102 mėnesiai), vadinasi 586,50 Eur x 102 mėnesiai = 59 823 Eur suma iki jos pilnametystės. Iš viso iki dukrų pilnametystės mokėtina suma sudarytų 109 089 Eur. Atsakovas turi ir išlaikymo įsiskolinimą 2023-03-01 dienai – 20 523,30 Eur;
2.11. patenkinus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir atitinkamai priteisus dukroms po ½ dalį atsakovui priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tikslinga perkelti ieškovei, kaip įstatyminei nepilnamečių dukterų atstovei, būsto renovacijos paskolos gavėjo teises ir pareigas. Atitinkamai ieškovei perėmus paskolos gavėjo teises ir pareigas dėl renovacijos išlaidų 12 172,42 Eur sumoje, ši suma išskaičiuotina iš buto vertės;
2.12. kadangi buto vidutinė rinkos vertė yra 102 000 Eur, priteisus jį natūra nepilnametėms dukroms kaip materialinį išlaikymą turtu iki pilnametystės, bei iš šios sumos atėmus perimtą kreditą už renovaciją, priteisiamo turto vertė būtų 89 827,58 Eur (102 000 – 12 172,42). Taigi, atitinkamai priteisiamo materialinio išlaikymo dydis per mėnesį sudarytų po 483 Eur (89 827,58 : 93 : 2 = 483 Eur) kiekvienai iš dukrų, kas reikštų, kad dukroms būtų teikiamas nepakankamo dydžio išlaikymas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad mergaitėms reikalingas 586,50 Eur per mėnesį išlaikymas, priteisus materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms turtu, papildomai iš atsakovo priteistina po 103,50 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienai iki jų pilnametystės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas N. Z. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Rėmėsi šiais argumentais:
3.1. neteisingi teiginiai, kad neprisidėjo prie dukrų išlaikymo. Ieškovė kartu su dukromis gyvena jam asmeninei nuosavybei priklausančiam bute (duomenys neskelbtini), kurio nuomos kaina šiai dienai sudarytų bent 1000 Eur. Butas yra renovuotame name, komfortiškas, mažesni išlaikymo kaštai nei nerenovuotame name. Butas gerai-prabangiai įrengtas, yra patogioje vietoje dėl susisiekimo ir beveik kieme esančia mokykla ir darželiais;
3.2. tuo atveju, jeigu būtų išnuomojęs butą, o ne leidęs jame gyventi, būtų galėjęs mokėti išlaikymą kas mėnesį, taip pat dar būtų likę papildomų pajamų. Kai turėjo pajamų, pervesdavo piniginėmis lėšomis. Dėl patirtos stuburo traumos kaklo srityje darbo metu teko nutraukti darbus užsienyje, todėl negali tęsti piniginių mokėjimų;
3.3. ieškovė apribojo galimybę patekti atsakovui į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovei teikė pasiūlymus dėl buto pakeitimo į mažesnį ir pigesnį būstą, t. y. trijų kambarių butą pakeisti į dviejų kambarių butą, kas nepablogintų gyvenimo sąlygų, tačiau ieškovė į pasiūlymus nereagavo, kenkdama ne tik sau, bet ir vaikams;
3.4. ieškovei žinoma, kad atsakovo didžiąją pajamų dalį sudarė ilgalaikės investicijos. Esant areštuotoms sąskaitoms atsakovas negalėjo užsiimti investicijoms, generuoti pasyvias pajamas (kas būtų sudarę pagal rinkos svyravimus bent 600 proc. metinio pelno nuo investuotos sumos). Gyventi jam priklausančiame bute leido dėl planuojamų gauti pajamų. Kadangi ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių šiuo metu neturi jokių pajamų, didinti išlaikymą butų visiškai nelogiška;
3.5. turi didelę darbinę patirtį, nuo eilinio darbininko iki vadovo pozicijų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Turi teisinį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir nors teisininko karjeros nepavyko siekti dėl finansinių priežasčių, žinios pravertė vystant verslus ir jiems vadovaujant. Taip pat studijavo psichologiją, finansus – investavimą, todėl yra finansiškai raštingas. Ilgą laiką bando ieškotis darbo, tačiau darbo nesuranda dėl to, kad kandidatūra nesudomina darbdavių, tačiau dėl techninių – fizinių kliūčių, t. y. elektroninių laiškų, telefoninių skambučių bei kibernetinių atakų;
3.6. iš ieškovės dėl tyčinio neveikimo (siekiant tyčia kenkti jam ir tuo pačiu kenkiant dukroms) iš ieškovės priteistina 51000 Eur, kurį sudaro patirtas finansinis nuostolis dėl buto, t. y. nekilnojamo turto objekto esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei siūlytų įsigyti kitą tokį patį būstą tame pačiame rajone už jos nurodytą sumą (102 000 Eur), o butą, kuriame šiuo metu gyvena, parduoti už tikrą rinkos vertę ir padengti atsakovo patirtus nuostolius dėl tyčinio neveikimo. Kadangi atsakovas daugiau prisidėjo prie vaikų išlaikymo, turėtų būti panaikintinas įsiskolinimas. Be to, įvertinus tai, kad atsakovas neturi pajamų, turėtų būti svarstytinas išlaikymo sumažinimo klausimas.
4. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Atnaujinkime miestą“ atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštaraujantis, kad ieškovei B. Z., kaip įstatyminei nepilnamečių dukrų E. Z. ir L. Z., atstovei, paskolos sutarties pagrindu būtų perkeltos gavėjo teisės ir pareigos dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos, jeigu ieškovė apmokėtų iki tol susidariusiąją (be liepos mėnesio įmokos) 854,15 Eur skolą. Buto be liepos mėnesio įmokos, 2023 m. liepos 24 d. yra paskaičiuota: kredito skola 416,10 Eur; palūkanų skola 253,40 Eur; atidėtų palūkanų skola 24,44 Eur; delspinigių skola 121,38 Eur. Taip pat yra paskaičiuota už administravimo mokestį susidariusi skola, kurią, be liepos mėnesio įmokos, sudaro 38,83 Eur. Taigi, bendrai yra susidariusi 854,15 Eur skola.
5. Trečiasis asmuo uždaroji akcinės bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateiktoje išvadoje nurodė, kad apsilankymo metu bute buvo švaru ir tvarkinga, būstas su visais patogumais. Mergaitės dalinasi vienu kambariu tarpusavyje, kambaryje visi būti vaikų poreikiams baldai ir asmeniniai daiktai. Ieškovės teigimu, gyventi šiame bute yra itin patogu, kadangi mergaičių mokyklos yra prie pat namų, praktiškai namo kieme. Tarnybos teigimu, atsakovas šiuo metu gyvena giminaičiams priklausiančiame gyvenamajame name, šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Su išlaikymo dydžio pakeitimu bei forma nesutinka, tačiau sutiktų, kad būtų parduotas jam priklausantis turtas – butas, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnametėmis dukromis. Mergaitės nurodė, kad gyvena su mama, o su tėčiu bendrauja telefonu – skambučiais ir žinutėmis beveik kasdien, tuomet tėtis jų klausia, kaip reikalai ir pan., paskutinį kartą gyvai su tėčiu jos matėsi praeitą vasarą, jo pasiilgo ir norėtų pasimatyti. Mergaičių teigimu, šiame bute jos gyvena labai seniai, joms čia labai patinka, kadangi yra labai arti jų mokyklos, todėl yra labai patogu, be to, kieme jos turi daug draugių. Tarnyba nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma, nei anksčiau, nei dabar nėra taikomas atvejo vadybos procesas. Tarnybos nuomone, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimai yra pareikšti atsižvelgiant į nepilnamečių mergaičių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir sprendė:
7.1. padidinti 2020 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, ir priteisti iš atsakovo N. Z. išlaikymą nepilnametėms dukroms L. Z. ir E. Z., mokamą periodinėmis išmokomis po 355,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei B. Z.;
7.2. sprendimą vykdyti skubiai;
7.3. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo netenkinti;
7.4. priteisti iš atsakovo N. Z. 615 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. Z. naudai ir 57,18 Eur į valstybės biudžetą. Iš ieškovės B. Z. sprendė priteisti 29,08 Eur į valstybės biudžetą.
8. Teismas nustatė, kad indeksavus periodinį išlaikymo mokėjimą, kiekvieno iš vaikų išlaikymo suma, kurią nuo 2024 m. vasario 1 d. turi mokėti atsakovas, sudaro po 301 Eur.
9. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nustatė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur, o vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur, kuria pagal kasacinio teismo praktiką mažintinas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nurodė, kad orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šia išmoką – 306 Eur per mėnesį ((708,42 Eur- 96,25 Eur) / 2).
10. Teismas nurodė, kad šiuo metu orientacinis išlaikymo dydis, sudarantis pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, bei užtikrinantis iš esmės tik būtinuosius vaiko poreikius, yra ženkliai didesnis, nei iš atsakovo priteistas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu, ir laikė, kad būtinųjų ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų poreikių pilnai neužtikrina. Kartu nurodė, kad orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tačiau pažymėjo, kad tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti, o nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su racionaliais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.
11. Įvertinęs ieškovės nurodomas išlaidas, reikalingas vaikų poreikių patenkinimui, teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos dubliuojasi ar yra labai panašaus pobūdžio (išlaidos kanceliarinėms prekėms teismui pateiktoje lentelėje nurodytos du kartus, į lentelę įtrauktos išlaidos pramogoms, transportui pernelyg uždidintos ir besikartojančios (ieškovė atskirai išskiria išlaidas atostogoms, laisvalaikiui, šventėms), numatytos išlaidos buities prekėms, kai tuo tarpu kitoje lentelės eilutėje taip pat numatytos išlaidos ir rankšluosčiams, patalynei, antklodėms, indams ir pan., kas taip pat iš esmės yra buities prekės). Teismo vertinimu, ieškovė išlaikymui tenkančioms išlaidoms priskiria tokius pirkinius kaip baldai, indai, dviračiai, paspirtukai, patalynė, kurie, teismo vertinimu, nėra greitai suvartojami bei nebūtini įsigyti periodiškai, be to, pagal vaikų amžiaus skirtumą gali būti pasidalijami ar perleidžiami vienas kitam. Šiems pirkiniams nurodomas sumas vertino kritiškai ir laikė esant pagrindą jas sumažinti. Kritiškai vertino ir ieškovės nurodomą per vieną mėnesį vaiko dienpinigiams būtiną 50 Eur sumą, kadangi tokios kasdienės išlaidos kaip maitinimas namuose ir mokykloje, žaislams, laisvalaikiui, kanceliarinėms, ugdymosi prekėms jau įtrauktos į kitas išlaidų kategorijas. Teismas net 50 Eur papildomai dienpinigiams skiriamą sumą vertino kaip nepagrįstą ir dirbtinai didinančią vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Pažymėjo, kad spręsdamas dėl vaikų išlaikymo dydžio teismas buvo atsižvelgęs ir į vaikų tuomet lankytus būrelius. Teismo vertinimu, nors ieškovė nurodo kitus lankomus būrelius, kurių dalis yra nemokami, dalis vaikų būreliams patiriamų išlaidų turėtų būti įskaitoma ir patiriama iš vaikų išlaikymui jau priteistos sumos. Ieškovės nurodomą sumą vaikų būreliams (166,67 Eur + 4,17 Eur) laikė taip pat pernelyg padidinta, juolab kad anglų kalbos būrelis lankomas papildomai ir nėra būtinasis poreikis. Todėl ir išlaidas vaikų būreliams sprendė mažinti kaip pernelyg padidintas.
12. Vertindamas, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės ar dubliuojasi, sumažino taip: išlaidas būreliams - trečdaliu (iki 60 Eur), aprangai - iki 70 Eur, buičiai - sumažino išlaidas patalynei, antklodėms, pagalvėms, rankšluosčiams (minusavo 2,36 Eur, 1,67 Eur, 5 Eur), šventėms, gimtadieniams ir laisvalaikiui iš bendrai prašomos 105,83 Eur (25+60+20,83) sumos sumažino iki 45 Eur, baldams skirtą 5,25 Eur ir indams skirtą 0,83 Eur sumą išminusavo, mobiliajam ryšiui - iki 10 Eur, transportui - iki 40 Eur, dviračiams ir paspirtukams - 8,33 Eur suma, kanceliarinėms prekėms, knygoms, pratyboms bendrai nurodomą reikalinga 75 Eur/ mėn. sumą sumažino iki bendros 25 Eur sumos, dienpinigiams išminusavo visą 50 Eur sumą, išlaidas aprangai ir avalynei sumažino nuo bendros 167,73 Eur sumos iki 70 Eur/mėn., išlaidas maistui namuose ir vitaminams nurodomą reikalingą 245 Eur sumą sumažino iki 220 Eur/mėn. Todėl teismas sprendė, kad šalių nepilnametėms dukroms yra pakankama 805 Eur suma per mėnesį.
13. Kartu teismas pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką nustatant, kokia išlaikymo dalis tenka kiekvienam iš tėvų, vertinama ir kiekvieno iš jų turtinė padėtis. Kartu nurodė, jog CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą, o teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.
14. Teismo vertinimu, nurodymas, jog kiekvieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį siekia apie 1 268,52 Eur, sudaro pagrindą teigti, jog tokie vaikų poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių – ieškovės gaunamos pajamos siekia apie 1500,25 Eur - 1670,28 Eur (neatskaičius mokesčių), o tuo tarpu atsakovas verčiasi individualia veikla, apie jo gaunamas pajamas byloje duomenų apskritai nėra, o iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nedirba. Sprendė, vertinant šalių gaunamas pajamas ieškovės nurodoma 586,50 Eur suma kiekvieno vaiko poreikiams nebūtų proporcinga vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
15. Įvertinęs šalių turtinę padėtį teismas nenustatė blogesnės atsakovo turtinės padėties nei ieškovės ir nelaikė esant pagrindą atsakovo išlaikymo pareigos apimtis mažinti, šią pareigą paskirstant nelygiomis dalimis. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus atsakovo sveikatos sutrikimus byloje nėra, jis turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, be to, kaip pats nurodė atsiliepime į ieškinį, yra dirbęs įvairiose pozicijose ir darbuose nuo darbininko iki vadovo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, yra finansiškai raštingas. Laikė, kad atsakovas objektyviai gali imtis priemonių susirasti darbą ar veiklą, iš kurios galėtų gauti pajamas ir teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą.
16. Aptartų nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas ieškovės reikalavimą dėl vaikams reikalingo išlaikymo sprendė tenkinti iš dalies. Nustatęs, kad šalių dukrų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikalinga 805 Eur suma, iš jos atėmus universalią vaiko išmoką, sprendė, kad kiekvienai iš šalių tenkanti teiktino išlaikymo kiekvienai iš dukrų suma per mėnesį suapvalinus yra 355 Eur (710,16 Eur / 2). Nurodė, kad didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos – 2023 m. birželio 30 d.
17. Spręsdamas dėl išlaikymo formos pakeitimo teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika ir nurodė, jog išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Kartu nurodė, jog kriterijai, galintys lemti vieną ar kitą išlaikymo formą, yra įvairūs. Išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis forma taikytina tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensiją, pašalpas ir kt.).Tuo tarpu išlaikymas konkrečia pinigų suma gali būti nustatytas tuo atveju, kai tai leidžia išlaikymą privalančio mokėti vaiko tėvo (motinos) turimos lėšos ir nėra pažeidžiami nei vaikų, nei tėvų interesai dėl tokios išlaikymo formos taikymo. Teismas nurodė, kad konkreti pinigų suma ar turtas natūra paprastai priteisiamas tais atvejais, kai teikti išlaikymą privalantis vaiko tėvas (motina) neturi nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad išlaikymą periodinėmis išmokomis tėvas (motina) laiku ir visiškai teiks iš turimų santaupų ar iš kito turto gaunamų pajamų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018), o išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma, nes paprastai teikiamos lėšos reikalingos kasdieniniams einamiesiems išlaikomo nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.
18. Teismas nustatė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikams išieškojimo, yra susidaręs 29 473, 30 Eur dydžio įsiskolinimas. Taigi, aptariamu laikotarpiu atsakovas teismo sprendimo teikti vaikams periodines išmokas, nevykdė. Kartu pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu nustatytas nepilnamečiams vaikams – L. ir E., uzufruktas į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki vaikai sulauks pilnametystės, šiuo metu pilnai užtikrina nepilnamečių vaikų poreikį į gyvenamąjį būstą, sukuria tinkamą ir saugią aplinką vaikams augti. Teismo vertinimu, išlaikymo formos pakeitimas priteisiant vaikams išlaikymą nekilnojamuoju turtu niekaip neįtakos vaikų materialinės gerovės. Teismo vertinimu, išlaikymo forma turtu neatsvertų ir neatitiktų vaikų interesų tenkinti kitus vaikų būtinuosius poreikius (lėšos ugdymuisi, maistui, laisvalaikiui ir pan., poreikių patenkinimo), kadangi periodinės išmokos išlieka prioritetine išlaikymo forma. Teismo vertinimu, atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis aukštąjį išsilavinimą, ieškantis tinkamo darbo, todėl nėra pagrindo teigti, kad išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis negalės teikti ateityje.
19. Spręsdamas dėl išlaikymo formos pakeitimo teismas pažymėjo, kad pagal byloje esančius duomenis nėra padengta visa paskola už namo (duomenys neskelbtini) (butas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbus (t. y. namo renovaciją) ir yra susidariusi 854,15 Eur įmokų skola. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog nepilnamečiai vaikai turėtų piniginių lėšų, iš kurių galėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus tuo atveju, jei jiems kaip išlaikymo forma būtų priteistas butas, be to, kaip nurodė ieškovė, butui reikalingas išlaikymas. Teismo nuomone, esant šioms aplinkybėms buto priteisimas tokiu būdu pakeičiant išlaikymo formą nustatytų nepilnamečiam vaikams pernelyg dideles pareigas bei įsipareigojimus, kurių, bylos duomenimis, vaikai (ar per įstatyminę atstovę) neturėtų galimybės vykdyti, o tai neatitiktų geriausių ir prioritetinių vaikų interesų.
20. Teismo vertinimu nepilnamečių vaikų interesų neatitiktų ir išlaikymo priteisimas vienkartine išmoka. Kadangi mergaitėms teiktinas išlaikymas iki jų pilnametystės truks dar 7-8 metus, skaičiuoti vienkartinės išmokos dydį pagal šiuo metu nustatytą reikalingą išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis, nebūtų teisinga. Pažymėjo, kad per tą laiką augant vaikams, gali atsirasti papildomų išlaidų jų poreikiams tenkinti, gali kisti ir tėvų turtinė padėtis, dėl ko atsirastų pagrindas išlaikymo dydį pakeisti. Nepilnamečių vaikų interesai yra saugomi ir ginami prioritetiškai, todėl teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) negali būti paneigiama ar ribojama. Laikė, kad išlaikymo formos pakeitimas periodines išmokas keičiant į vienkartinę išmoką, neatitiktų prioritetinių vaikų interesų, pažeistų jų turtines teises, todėl ir šio reikalavimo netenkino.
21. Įvertinęs tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių teiktus paaiškinimus, teisinius argumentus, kuriais ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas sprendė, kad 355 Eur išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis, yra teisinga ir protinga suma, kurią turėtų skirti atsakovas kiekvienai iš nepilnamečių dukrų.
22. Tenkinęs iš dalies ieškovės reikalavimus teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą buvo tenkintas iš dalies (60 proc.), reikalavimas pakeisti išlaikymo formą buvo atmestas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 615 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (viso ieškovė patyrė 2050 Eur bylinėjimosi išlaidų). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo iš dalies buvo patenkintas, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 38 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ((355 Eur – 215 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 37,80 Eur). Proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai paskaičiuotos ir išlaidos valstybės naudai už procesinių dokumentų įteikimą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
23. Ieškovė B. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. pripažinęs, jog teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas pasikeitus pragyvenimo lygiui bei minimaliam mėnesiniam atlyginimui neužtikrina nepilnamečių vaikų poreikių, teismas nepagrįstai įvertino veikų poreikiams reikalingas sumas;
23.2. teismas nepagrįstai laikė, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos dubliuojasi ar yra labai panašaus pobūdžio. Nepritartina, jog išlaidos kanceliarinėms prekėms lentelėje nurodytos du kartus, kadangi vienoje iš lentelės eilučių nurodytos išlaidos poreikiams, susijusiems su mokykla, išskirtos sumos, skiriamos mokyklos ekskursijoms, renginiams, tėvų komitetui, o atskiroje grafoje nurodyta 25 Eur suma knygoms, kanceliarinėms prekėms, žaidimams namuose yra skirtos vaikų ugdymuisi namuose;
23.3. teismas nepagrįstai laikė, jog į lentelę įtrauktos išlaidos pramogoms, transportui pernelyg padidintos ir besikartojančios. Lentelėje išlaidos yra aiškiai suskirstytos į kelias kategorijas, nurodyta, kad laisvalaikiui ne namuose, šventėms (draugų gimtadieniai) išleidžiama po 60 Eur/mėn., transporto išlaidoms 80 Eur/mėn., atostogoms 1 savaitė per 1 metus – 33,33 Eur/mėn. Nurodyta suma laisvalaikiui ne namuose ir šventėms (draugų gimtadieniams), yra kone dvigubai mažesnė už nurodomą statistinę vidutinę vieno Lietuvos gyventojo išlaidų sumą, ši suma skiriama įvairioms veikloms, kurios vyksta už namų ribų (pramogų parkai, kavinės, kino teatrai, sporto renginiai ar pramogos su draugais, įeina ir dovanos draugų gimtadieniams) jos nėra tapataus pobūdžio su atostogų ir transporto išlaidomis, todėl teismas neturėjo jų sumažinti. Transporto išlaidos apima ne tik laisvalaikio ar švenčių keliones, bet ir kasdienes būtinas išlaidas vaikus vežioti į mokyklą, būrelius ar gydymo įstaigas, į susitikimus su draugais, pas gimines, laisvalaikio leidimo vietas, parduotuves ir pan. Transporto išlaidos turi konkrečią paskirtį – bilietų arba kuro apmokėjimui, tad jų negalima vertinti kaip besidubliuojančių su laisvalaikio išlaidomis ar perteklinių. Atostogoms suma skiriama vienos savaitės trukmės poilsiui per metus, jos yra vienkartinės, todėl nesidubliuoja su kitomis išlaidomis. Atsakovas su vaikais nesusitinka, neatostogauja ir nepramogauja, ši vaikų teisė užtikrinama ieškovės, todėl atsakovas turi prisidėti prie vaikų atostogų su ieškove;
23.4. nepagrįstai spręsta, kad į lentelę įtrauktos išlaidos buities prekėms, tačiau kitoje lentelės eilutėje taip pat numatytos išlaidos ir rankšluosčiams, patalynei, antklodėms, indams ir pan., kas taip pat iš esmės yra buities prekės. Ieškovės vertinimu, nurodyti patalynės, rankšluosčių kiekiai ir išlaidos yra protingos ir pagrįstos, taip pat atitinka vaikų poreikius, kadangi vidutiniškai vaikiška patalynė kainuoja 20 – 40 Eur, per metus perkami du patalynės komplektai po 30 Eur, jie nuo dažno skalbimo greitai dėvisi. Antklodei, pagalvei ir čiužiniui nurodyta 85 Eur suma vertinant visuotinai žinomas kainas, yra nurodyta visiškai minimali. Išlaidos rankšluosčiams 20 Eur per metus (1,67 Eur/mėn.) taip pat yra protingos. Atskiroje grafoje nurodyta, kad higienos (kremai, dantų pastos, šepetėliai ir kt.) bei buities prekėms išleidžiama 15 Eur/mėn. Teismas nepagrįstai laikė, kad patalynė, rankšluosčiai ir pan. yra tas pats, kas higienos ir buities prekės, kadangi šie išlaidų tipai yra susiję su skirtingais vaikų poreikiais ir turi skirtingas funkcijas;
23.5. teismo išvada, kad tam tikri daiktai yra ilgaamžiai ir nereikalingi periodiškai ar gali būti perleidžiami vienas kitam neatitinka realybės, nes augančiam vaikui reikia naujų, jų fizinį vystymąsi ir augimą atitinkančių baldų bei daiktų. Poreikių lentelėje nurodyta, kad du patalynės komplektai perkami kiekvienais metais vienam vaikui po 30 Eur, tuo tarpu 85 Eur išlaidos antklodei, pagalvei ir čiužiniui dalijama 36 mėnesiams, kas sudaro 2,36 Eur/mėn, rankšluosčiam skaičiuojama suma per metus, taigi, bendra mėnesinė suma šiems poreikiams yra vos 9,03 Eur. Lentelėje išlaidos baldams, buitinei technikai nurodytos 1700 Eur, jos padalintos 3 asmenims ir išskaidytos 36 mėn. laikotarpiui, taigi, sudaro vos 5,25 Eur per mėnesį vaikui. Išlaidos baldams ir buitinei technikai būtinos bei pagrįstos, kadangi keičiasi augančių vaikų poreikiai ir baldai, tikę ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme (mažesnės lovos, stalai, kėdės), nebėra tinkami augantiems vaikams. Priešingai nei nurodė teismas, baldai ar technika nėra ilgaamžiai, jie dėvisi. Teismo vertinimas, jog jaunesnė sesė gali naudotis vyresnės sesers dviračiu ar paspirtuku, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę į daiktus, atitinkančius jų individualius poreikius ir fizinį išsivystymą, o dviračio ar paspirtuko dalijimasis tarp vaikų, kurių amžius ir fiziniai gebėjimai skiriasi, yra ne tik būti nepraktiškas, bet ir pavojingas, be to, vaikams labai svarbu turėti asmeninį turtą, o dalijimasis asmeniniu daiktu kaip dviratis ar paspirtukas gali paveikti jaunesnio vaiko emocinę gerovę;
23.6. teismas nepagrįstai sutapatino į lentelę įrašytą 50 Eur dienpinigių sumą su kitomis kasdienėmis išlaidomis. Lentelėje atskirai išskirta maitinimuisi reikalinga 210 Eur namuose ir 76,67 Eur maistui mokykloje suma, kai tuo tarpu kišenpinigiai skiriami smulkiems buitiniams sandoriams sudaryti, jie skirti vaiko savarankiškam disponavimui pinigais, juos mergaitės išleidžia prieš ar po būrelių, pamokų. Šios išlaidos sudaro vos 2,50 Eur dienai yra skirtos tik įvairioms smulkioms pramogoms, nesusijusioms su laisvalaikio leidimu savaitgaliais, draugų gimtadieniais, transporto išlaidomis ir pan., jos nesidubliuoja su kitomis sumomis, todėl jų paskirtis neatitinka nei pramogoms, nei maitinimuisi skirtų išlaidų paskirties;
23.7. nepagrįstai sumažintos išlaidos vaikų būreliams, toks teismo vertinimas neatitinka geriausių vaikų interesų. Vaikai auga ir keičiasi, todėl keičiasi ir jų lankomi būreliai. Anglų kalbos būrelio svarba neabejotina, todėl teismas nepagrįstai sumenkino šį lankomą būrelį. Nurodydamas, kad kai kurie būreliai nemokami, teismas nepagrindė, kaip konkrečiai sumažina ieškovės patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui. Net lankant nemokamą būrelį, akivaizdu, kad mergaičių geriausių interesų patenkinimui yra reikalingos 166,67 Eur lėšos anglų kalbos būreliui. Anglų kalbos mokymasis ir keramikos būreliai sudaro svarbią vaikų ugdymo dalį, mergaitėms šiuos užsiėmimus lankyti patinka, o anglų kalbos papildomas mokymasis duoda apčiuopiamos naudos, todėl šių būrelių išlaidos yra būtinos, o jų įtraukimas į bendrą išlaikymo sumą yra pagrįstas;
23.8. nesutiktina, kad šalių nepilnametėms dukroms pakankama 805 Eur suma per mėnesį. Teismas niekaip nepagrindė, kodėl mažino ieškovės nurodytas išlaidas aprangai ir avalynei. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius aprangos ir avalynės įsigijimą, nenurodė, kurie iš ieškovės pateiktų kvitų dėl drabužių ir avalynės pirkimo yra pertekliniai ir/ar neprotingi, taip pat nepagrindė, kodėl ieškovės nurodomos išlaidos drabužiams, avalynei ir aksesuarams, laikytinos neracionaliomis ir perteklinėmis ir buvo sumažintos trečdaliu. Sumažindamas šias išlaidas trečdaliu teismas neatsižvelgė į individualius vaikų poreikius. Taip par nėra suprantama, kokiais argumentais remiantis teismas sumažino ir ieškovės nurodytas išlaidas vaistams ir vitaminams – 35 Eur/mėn;
23.9. nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, jog ieškovės nurodomi vaikų poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių, o 586,50 Eur suma kiekvieno vaiko poreikiams nebūtų proporcinga vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tėvų finansinės padėties nepakankamumas negali paneigti vaikų poreikių. Ieškovė teikė į bylą įrodymus apie tai, kad vaikus išlaikyti padeda giminaičiai, kurių parama ir padeda ieškovei patenkinti visus vaikų poreikius. Tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo;
23.10. teismo sprendimas sumažinti išlaikymo sumą, atsižvelgiant į valstybės mokamą vaiko išmoką, yra nepagrįstas. Kasacinis teismas konstatavo, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi: jei tėvų turtinė padėtis leidžia visiškai patenkinti vaiko poreikius, išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Vaiko išmoka nėra skirta sumažinti tėvų atsakomybę už išlaikymą, ji turi padėti patenkinti papildomus vaiko poreikius, o ne mažinti priteistą išlaikymo sumą;
23.11. kadangi atsakovas nemoka ir mažesnės išlaikymo sumos, turi ir kitų kreditorinių įsiskolinimų, kurie geranoriškai nemokami ir perduoti priverstiniam išieškojimui antstoliams, netikslinga padidinti materialinio išlaikymo dydį periodinėmis išmokomis. Išlaikymo priteisimas atsakovui priklausančiu butu ir kartu periodinėmis išmokomis, maksimaliai atitiks vaikų interesus;
23.12. teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turtu yra nepagrįstas ir prieštarauja teisminei praktikai. Teismų praktika leidžia keisti išlaikymo formą, kai periodinės išmokos nėra efektyvios dėl tėvo nesugebėjimo ar nenoro jas mokėti, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad išlaikymas turtu gali būti priteisiamas, kai vaiko poreikiai nėra patenkinami per periodines išmokas arba tėvas nevykdo savo pareigos mokėti priteistą išlaikymą. Atsakovas sukaupė didelę skolą (beveik 30 000 eurų) dėl išlaikymo nevykdymo, atsakovas neturi nuolatinių pajamų ir nevykdo savo pareigos mokėti priteistas periodines išmokas, nors verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo faktines pajamas nėra. Todėl yra pakankamas pagrindas teismui pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą turtu. Kadangi atsakovas ne tik nedengia išlaikymo skolos, bet ir nemoka einamųjų išlaikymo įmokų, išlaikymo priteisimas turtu – butu, kuriame vaikai jau gyvena uzufrukto teise – yra racionalus ir atitinka vaikų interesus, kadangi šis turtas užtikrintų vaikų poreikius stabiliau nei periodinės išmokos, kurių atsakovas nemoka. Nors teismas pripažino, kad atsakovas objektyviai gali imtis priemonių susirasti darbą ar veiklą, iš kurios gautų pajamas vaikų išlaikymui, tačiau atsakovas nevykdo teismo sprendimo ir nesistengia užtikrinti vaikų poreikių, vengdamas vykdyti savo pareigas, bylos duomenimis nėra pagrindo išvadai, kad situacija galėtų pasikeisti;
23.13. išlaikymo priteisimas turtu būtų pagrįstas ir teisingas atsižvelgiant į išlaikymo neteikimą, skolos nedengimą, negebėjimas generuoti pajamų, į tai, kad butas, kuriame gyvena vaikai, jau yra naudojamas jiems. Išlaikymas turtu (butu) užtikrintų stabilumą vaikams ir geriau atitiktų jų interesus nei periodinės išmokos, kurios faktiškai nėra mokamos ir nėra duomenų, kad bus mokamos ateityje. Pripažinęs, kad atsakovas neturi pajamų ir nėra įrodymų apie jo finansines galimybes, teismas vis tiek nusprendė išlaikymą palikti periodinių išmokų forma, nors turėjo pagrindą pakeisti išlaikymo formą į išlaikymą turtu;
23.14 . nepagrįsta teismo išvada, jog išlaikymo formos pakeitimas priteisiant turtu (butu) neturės įtakos vaikų materialinei gerovei. Teisė gyventi bute uzufrukto teise nėra pakankama užtikrinti geriausius vaikų interesus, kadangi atsakovas nemoka jokių periodinių išmokų ir nedengia išlaikymo skolos, šių poreikių užtikrinimas išlieka nepakankamas. Dėl atsakovo turimų kitų kreditorinių įsipareigojimų, taip pat dėl atsakovo didelės skolos vaikams, antstolis norėjo pradėti ir atitinkamai bet kada vėl gali inicijuoti buto pardavimą iš varžytinių, kas neabejotinai neatitiktų geriausių vaikų interesų, o butas iš varžytinių nebuvo parduotas tik todėl, kad ieškovė sutiko laikinai sustabdyti skolos išieškojimą. Taigi išlaikymo priteisimas konkrečiu turtu būtų racionalesnis ir efektyvesnis sprendimas, užtikrinantis vaikų poreikių patenkinimą;
23.15 . netenkindamas reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo teismas nepagrįstai rėmėsi argumentu, jog vaikai neturėtų lėšų padengti renovacijos skolos ir butas reikalauja remonto, dėl ko jiems būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta. Nepilnamečiai vaikai neturi savarankiškos pareigos vykdyti su nekilnojamuoju turtu susijusių finansinių įsipareigojimų, kadangi tai yra įstatyminės atstovės (motinos) atsakomybė tvarkyti ir administruoti turimą turtą vaikų interesais. Nepriklausomai nuo to, kad butas reikalauja remonto, jo turėjimas vis tiek užtikrintų vaikams ilgalaikį gyvenamosios vietos stabilumą, kadangi jis išlieka vertingas turtas. Skola už namo renovaciją (854,15 Eur) nėra tokia didelė, kad jos negalėtų padengti įstatyminė atstovė ar būti išmokėta per tam tikrą laikotarpį. Taigi teismo sprendimas nepriteisti buto vaikams kaip išlaikymo dėl renovacijos skolos ir remonto poreikių yra nepagrįstas, kadangi vaikų interesai ir stabilumas turėtų būti prioritetas;
23.16. nepagrįstas ir teismo vertinimas, kad išlaikymo formos pakeitimas iš periodinių išmokų į vienkartinę išmoką neatitiktų vaikų interesų. Atsakovas nemoka periodinių išmokų nuo 2020 m., susikaupusi skola, todėl teismo prielaida, kad ateityje situacija gali pagerėti, nepagrįsta. Šioje situacijoje vienkartinė išmoka gali būti efektyvesnė forma apsaugoti vaikų interesus, kadangi ji užtikrina, kad vaikai gaus jiems skirtą išlaikymą vienu metu, o ne bus priklausomi nuo galimo nevykdymo ateityje. Teismo argumentas, jog augant vaikams gali atsirasti papildomų išlaidų, nepagrįstas, kadangi tokie poreikiai galės būti patenkinami ir esant vienkartinei išmokai bei kreipiantis dėl išlaikymo padidinimo. Nors teismas remiasi principu, kad vaiko teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis negali būti paneigta, tačiau šiuo atveju tai nebuvo įgyvendinta. Teismų praktika leidžia priteisti išlaikymą vienkartine išmoka, kai periodinių išmokų vykdymas yra abejotinas ar neįmanomas;
23.17. išvada, kad vaikų interesas gauti išlaikymą nėra pažeistas, nes ieškovė užtikrina jų materialinius poreikius, o atsakovas aprūpina būstu, yra nepagrįsta. Atsakovo aprūpinimas vaikus būstu nėra pakankamas išlaikymas. Atsakovas nevykdo savo finansinės prievolės ir nesumoka priteistų periodinių išmokų, todėl jo indėlis yra aiškiai nepakankamas. Ieškovė ne savo noru prisiėmė atsakomybę už visą vaikų išlaikymą, apimantį ne tik būtiniausias, bet ir papildomas vaikų reikmes, nors pagal įstatymą abu tėvai turi lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
25. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, kuriuo spręsti padidinimo periodinėmis išmokomis išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo formos (ne)pakeitimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1012-897/2020 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta, be kita ko nustatyta šalių nepilnamečių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su motina B. Z. jos gyvenamojoje vietoje, priteistas iš atsakovo N. Z. išlaikymas nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis – kiekvienai po 215 Eur kiekvienai kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. liepos 11 d. iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei B. Z.. Minėtu sprendimu nustatytas nepilnamečiams vaikams L. Z. ir E. Z. ir jų motinai B. Z. uzufruktas į N. Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kol L. Z. ir E. Z. sulauks pilnametystės.
27. Byloje pateiktos antstolės Nemiros Šiugždaitės – Stakeliūnės 2024 m. liepos 11 d. pažymos Nr. S-24-33-21340 pagrindu nustatyta, kad 2024 m. liepos 10 d. atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudarė 29 473,30 Eur, o taikant indeksavimą išlaikymo suma, kurią nuo 2024 m. vasario 1 d. vaikų išlaikymui turi mokėti atsakovas sudaro po 301 Eur kiekvienai iš dukrų.
28. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama padidintą priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams iki 586,50 Eur kiekvienai, pateikė teismui patikslintą poreikių lentelę, nurodydama, jog susumavus visas patiriamas išlaidas vaikų poreikių patenkinimui, kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 1268,52 Eur suma. Taip pat ieškovė prašė ne tik nustatyti didesnį išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, tačiau ir pakeisti išlaikymo formą – materialinį išlaikymą priteisti turtu arba, suformulavusi alternatyvų reikalavimą, prašė priteisti išlaikymą vienkartine suma.
Dėl išlaikymo dydžio
29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
30. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019).
31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).
33. Kaip matyti iš sprendimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktikoje pripažintu orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2024 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur per mėnesį, todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354,00 Eur (neatskaičius vaiko universalios išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą) ir pažymėjo, kad šiuo metu orientacinis išlaikymo dydis yra ženkliai didesnis, nei iš atsakovo priteistas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu. Kartu teismas nurodė, kad šis dydis tik orientacinis, jis patenkina tik būtinuosius poreikius, o nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti vaiko poreikių turinį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas vertino ieškovės nurodomas nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui reikalingas sumas, nurodytas poreikių patenkinimo lentelėje, ir, kai kurias iš jų aptardamas laikė, jog kiekvieno vaiko poreikių patenkinimui pakankama 805 Eur suma per mėnesį, kuri, sumažinus ją universalia išmoka, sudaro 710,16 Eur sumą. Taigi, kaip matyti, teismas pripažino, jog priteistas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu iš atsakovo išlaikymas kiekvienam iš vaikų neatitinka jų poreikių, išlaikymui reikalingą sumą padidino, tačiau ne tokia apimtimi, kurios prašė ieškovė, laikydamas, jog dalis ieškovės nurodytų reikiamų išlaidų vaikų poreikiams dubliuojasi, yra panašaus pobūdžio, kai kurios iš jų padidintos dirbtinai bei neatitinka finansinių galimybių.
34. Apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog kai kurios ieškovės nurodytos poreikių lentelėje išlaidos dubliuojasi bei yra panašaus pobūdžio. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktą poreikių lentelę, kurioje atskirai išskirtos išlaidos, reikalingos vaikų poreikiams patenkinti, ieškovės paaiškinimus pirmosios instancijos teisme bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo išvada.
35. Apylinkės teismas atskirai išskyrė skiltis „kanceliarinės prekės, knygos, žaidimai namuose“, kuriems reikalinga 25 Eur/ mėn suma ir „kanceliarinės prekės, pratybos, vadovėliai, kuprinė“, kuriems nurodyta 50 Eur/mėn suma, bendrai šiems poreikiams – 75 Eur/mėn., nurodydamas, kad šios išlaidos sutampa. Apeliantė, nepritardama teismo nuomonei, teigia, kad vienos iš kanceliarinių priemonių naudojamos mokykloje, o kitos – namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad kanceliarinės prekės, kurios naudojamos mokykloje, gali būti naudojamos ir namuose, todėl nėra pagrindo pritarti apeliantei, jog būtinai reikalinga atskirai pirkti kanceliarines priemones namams ir mokyklai. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiems poreikiams reikalinga per mėnesį suma yra gerokai padidinta, juolab kad, didelė dalis vadovėlių yra suteikiama mokykloje, o knygų poreikį (ar bent jau didžiąją dalį) galima patenkinti pasinaudojant bibliotekomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai įvertintas aptartas išlaidų poreikis, todėl paliktina sumažinta šiems poreikiams skirtina suma iki 25 Eur/mėn.
36. Ieškovė nesutinka su teismo argumentu, jog į lentelę įtrauktos išlaidos pramogoms, transportui pernelyg padidintos ir besikartojančios, įrodinėja, jog tokios išlaidos yra būtinos, o skiriama suma dvigubai mažesnė už nurodomą statistinę vidutinę vieno Lietuvos gyventojo išlaidų sumą, ši suma skiriama įvairioms veikloms, kurios vyksta už namų ribų. Teisėjų kolegija pažymi, jog poreikiai ir galimybės skirti atitinkamas sumas poreikiams bei jų patenkinimui vertinamos individualiai, todėl nėra teisinga remtis bei vadovautis statistiniais duomenimis, kurie apskritai sudaromi statistiniais tikslais. Kita vertus, vėlgi pritartina teismo pozicijai, jog šios išlaidos pernelyg padidintos. Apeliantė mini išlaidas vaikams vežioti į mokyklą, tačiau byloje ne kartą buvo nurodomas argumentas, jog gyvenamoji vieta yra strategiškai patogi, kadangi praktiškai kieme yra lankoma mokykla, be to, lankomas keramikos būrelis vyksta ugdymo įstaigoje, dėl ko neturėtų būti patiriamos transporto išlaidos. Nors apeliantė teikė kvitus, išleistus degalams, tačiau šie įrodymai bei apeliantės paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti yra būtinas didesnis poreikis transporto išlaidoms, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, nėra pagrindo spręsti, jog ieškovės nurodomos transporto sąnaudos patiriamos išimtinai vaikų poreikiams tenkinti. Pritartina teismui, jog bendra 105,83 Eur/mėn suma, apeliantės nurodoma kaip skiriama šventėms, gimtadieniams ir laisvalaikiui (25+ 60+ 20,83), pakankamai didelė, todėl laisvalaikiui, nepaneigiant aplinkybės, jog visapusiškam vaikų vystymuisi reikalingas ir turiningas laisvalaikio leidimas, gali būti skiriama ir mažesnė suma. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas apskritai atostogoms skirtos sumos nesumažino, taigi, apeliantės argumentai, jog laisvalaikis ir atostogos yra skirtingos išlaidos, šiuo atveju reikšmės neturi. Taigi vertintina, jog tiek transporto išlaidos, tiek ir laisvalaikiui priskirta išlaidų suma pagrįstai sumažintos.
37. Nors apeliantė nepritaria teismo nuomonei, kad į lentelę įtrauktos išlaidos buities prekėms ir kitoje lentelės eilutėje numatytos išlaidos rankšluosčiams, patalynei, antklodėms, indams ir pan. taip pat iš esmės yra buities prekės, tačiau apeliacinės instancijos teismas vis tik sutinka su apylinkės teismo vertinimu. Neabejotina, kad rankšluosčių, patalynės prekių paskirtis skiriasi nuo higienos prekių, tačiau iš esmės tai yra buityje naudojamos prekės. Taigi, pritartina, kad šios prekės dubliuojasi su lentelėje nurodytomis kitomis atskiroje eilutėje išskirtomis higienos prekėmis ir joms paskaičiuotos sumos pagrįstai išminusuotos iš bendros poreikių sumos, laikant, jog higienos poreikiams patenkinti pakankama 15 Eur/mėn suma. Be to, pritartina ir teismo argumentui, jog dalis ieškovės nurodomų buities prekių (pagalvės, čiužiniai, patalynė, rankšluosčiai, indai) nėra taip greitai suvartojami ar sunaudojami kaip skaičiuoja apeliantė, net ir rūpinantis tokia higiena, kokią nurodo apeliantė ginčydama teismo poziciją.
38. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo pozicijai, jog dalis ieškovės nurodytų daiktų yra ilgaamžiai, jų nereikia pirkti periodiškai. Teismo vertinimu, baldai, buitinė technika, kuriuos išskiria apeliantė, yra vienkartinio pobūdžio pirkiniai, jie nėra priskiriami periodinėms išmokoms. Patiriant tokias vienkartines išlaidas kaip vaiko baldai ar buitinė technika (vienkartinio pobūdžio daiktai), turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų išlaidų atskirų vaikų poreikių tenkinimui priteisimo. Pritartina ir teismo argumentams dėl dviračių/paspirtukų įsigijimo, vertinant, kad nepagrįstai didinamos išlaidos tokiems pirkiniams, juolab kad vaikų amžiaus skirtumas nėra didelis ir vaikai gali naudotis vienas kito dviračiu ar paspirtuku. Apeliantės pasvarstymai, dėl ko nedidelio amžiaus skirtumo vaikai negali naudotis vienas kito dviračiu ar paspirtuku vertintini kaip nepagrįsti ir teisinės reikšmės neturintys subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau susiję su siekiu padidinti nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingas sumas. Kaip teisingai nurodė teismas, tai nėra greitai sunaudojami daiktai, todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ieškovei, jog jaunesnė dukra negali naudotis vyresnės dukros dviračiu ar paspirtuku.
39. Kaip matyti iš ieškovės poreikių lentelės, į ją įtraukta ir 50 Eur/mėn dienpinigių suma, kurią teismas prilygino kitoms kasdienėms lentelėje nurodytoms išlaidoms (maitinimui, laisvalaikiui ir kt.). Apeliantė įrodinėja, jog šios išlaidos skirtos įvairiems smulkiems pirkiniams, nesusijusiems su laisvalaikio leidimu bei maitinimosi išlaidomis. Kaip buvo minėta, iš poreikių lentelės matyti, jog atskirai išskirtos tiek mokykloje, tiek namuose maitinimuisi reikalingos sumos, taip pat atskirai išskirtos ir išlaidos laisvalaikio leidimui, taigi, visų išlaidų kontekste tokia suma dienpinigiams taip pat pagrįstai vertinta kaip dirbtinai didinanti visą poreikių sumą. Kita vertus, prie būtinųjų vaikų poreikių priskirtinos išlaidos maistui mokykloje, taigi, tuo užtikrinamas vienas esminių vaiko poreikių mokykloje. Tuo tarpu dienpinigiai, kaip nurodė ieškovė, duodami kitoms kasdienėms išlaidoms, skirti savarankiškam disponavimui pinigais, taigi, tokio pobūdžio išlaidos vertintinos labiau kaip papildomos išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kasdienės išlaidos, laisvalaikio leidimui skirtos išlaidos išskirtos atskira eilute, pagrįstai dienpinigiams priskirta suma išminusuota iš ieškovės nurodomų poreikių.
40. Nepritartina apeliantei, jog nepagrįstai sumažintos išlaidos vaikų būreliams. Kaip matyti iš poreikių lentelės, būreliams paskirta išlaidų suma pakankamai nemaža, vien anglų kalbos būreliui skiriama per mėnesį 200 Eur suma (išdalinus šią sumą 12 mėnesių, gaunama 166,67 Eur/mėn. suma). Kitas apeliantės nurodytas būrelis – keramikos, jam skiriama 4,17 Eur/mėn suma. Pritartina apeliantei, kad būrelių svarba visapusiškam vaikų lavinimuisi yra neabejotina, tačiau, įvertinus anglų kalbos būrelio kaštus, pritartina apylinkės teismui, jog tokio būrelio, kuris yra papildomas, lankymas nėra būtinas. Neabejotina, kad yra anglų kalbos būrelių, kurių lankymas nereikalauja tokios apimties kaštų (pvz. organizuojami anglų k. būreliai mokyklose, kitas paslaugų teikėjas, galimybė lankyti vieną kartą per savaitę ir pan.), todėl vien aplinkybė, jog vaikams patinka šį būrelį lankyti nesudaro pagrindo laikyti, kad tokia suma turėtų būti priskiriama pilna apimtimi prie vaikų poreikių. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino būrelių svarbą ir naudą nepilnamečių vaikų vystymuisi, priskirdamas atitinkamą sumą šioms išlaidoms, tačiau sumažindamas būreliams skirtiną sumą kaip pernelyg padidintą. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas sumažino ir būreliams skirtą sumą iki 60 Eur, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protinga ir adekvati tam, kad vaikai galėtų lavintis ir popamokinėje veikloje.
41. Apeliantė kritikuoja ir pirmosios instancijos teismo sumažintas išlaidas aprangai, avalynei drabužiams, vaistams ir vitaminams. Iš tiesų, dėl šių poreikių teismas atskirų argumentų neišskyrė, tačiau, įvertinęs tai, kad išlaidoms aprangai ir avalynei reikalinga bendra 167,73 Eur/mėn. suma ją sumažino iki 70 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš tiesų, per mėnesį skiriama suma aprangai ir avalynei pakankamai nemaža, net ir teikiant kvitus dėl drabužių bei avalynės. Iš pateiktų kvitų pastebėtina, kad dalis drabužių pirkti parduotuvėse, kuriose drabužiai nėra brangūs, drabužiai bei avalynė, tikėtina, nėra sunešiojami ar išaugami taip, kad kiekvieną mėnesį reikėtų skirti tam tokią sumą, kurią nurodė ieškovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodoma 70 Eur/mėn. suma drabužiams ir avalynei yra pakankama ir protinga, patenkinanti nepilnamečių vaikų poreikius. Analogiškai vertintina ir vaistų bei vitaminų skiltis, kuriems apeliantė nurodo skirianti 35 Eur/mėn sumą. Pagal teismo sprendimą maistui namuose ir vaistams bei vitaminams paskaičiuota bendra 245 Eur/mėn. suma, teismas ją sumažino iki 220 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors sumažindamas šias išlaidas teismas ir neišskyrė argumentų, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog šioms išlaidoms skiriama suma sumažinta nepagrįstai. Kaip matyti, šiems poreikiams skiriama pakankamai nemaža suma, byloje nėra duomenų apie tai, kad nepilnamečiams vaikams reikėtų išskirtinių ar itin brangių vitaminų (kaip vieni iš papildų nurodyti žuvų taukai), būtinas išskirtinai brangių vaistų vartojimas, todėl pritartina apylinkės teismui, jog bendra 220 Eur/mėn. suma aptartiems poreikiams pakankama, protinga ir racionali. Nors apeliantė vėlgi remiasi statistika, teigdama, jog vaistams ir vitaminams skirtina suma nesudaro nė pusės pagal statistinius duomenis vienam gyventojui priskiriamos sumos, tačiau, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju vertinamo kriterijumi yra individualūs poreikiai, o ne apskritai visos valstybės mastu atliktas statistinis vertinimas. Tuo tarpu, kaip jau minėta, apeliantė nepagrindė, jog nepilnamečiams vaikams reikalingi išskirtinai brangūs vaistai, vitaminai ar žuvų taukai, kuriems nėra pakankama pirmosios instancijos teismo nurodoma mažesnė suma.
42. Apeliantės išlaidos kitiems apeliaciniame skunde nurodytiems poreikiams (odontologo paslaugos, poreikis akiniams ir pan.) nebuvo sumažintos, kaip matyti iš sprendimo 27 punkto, išminusuotos tik atitinkamos sumos, priskirtos aukščiau aptartiems poreikiams, taigi, dėl jų išsamiau nėra pagrindo pasisakyti. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 805 Eur suma, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamai nemaža ir viršijanti šiuo metu nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą atskaičius mokesčius (šiuo metu minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur per mėnesį), ji užtikrina ne tik būtinuosius, bet ir papildomus nepilnamečių vaikų poreikius.
43. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės kritikai pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, jog ieškovės nurodomi vaikų poreikiai neatitinka ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių. Sutikdama su apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija pažymi, jog tokia išvada padaryta įvertinus ieškovės gaunamas pajamas (1500,25 Eur – 1670,28 Eur neatskaičius mokesčių) bei aplinkybę, jog nėra žinomos atsakovo pajamos (pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau nėra duomenų apie jo pajamas, o pagal šalių paaiškinimus – atsakovas nedirba). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taigi, vaikų poreikių patenkinimo galimybė bei apskritai, poreikių apimtis, priklauso nuo tėvų finansinių galimybių, todėl iš tiesų, pagrįstai kelia abejonių ieškovės nurodomas vaikų poreikių dydis lyginant su ieškovės pajamomis, juolab kad atsakovas išlaikymo neteikia ir yra susidaręs įsiskolinimas. Kita vertus, apeliantė nurodo, jog nepilnamečius vaikus padeda išlaikyti giminaičiai, kas, nors ir sutiktina su ieškove, kad prie išlaikymo turi pareigą prisidėti ir atsakovas, tik patvirtina aplinkybę, jog iš tiesų vaikų poreikiai (kiekvienam per mėnesį nurodoma reikalinga 1268,52 Eur suma) neatitinka finansinių galimybių.
44. Apeliantė nepritaria ir pirmosios instancijos teismo sprendimui sumažinti išlaikymo sumą valstybės mokama vaiko išmoka. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką paprastai valstybės mokamų išmokų suma turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Taip pat kasacinis teismas yra suformavęs ir kitą praktiką, nurodydamas, kad tais atvejais, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Šios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nustatyta poreikių suma didesnė nei minimali mėnesinė alga, taiga, dalį jos, kaip ir nurodė apylinkės teismas, kompensuoja valstybės mokamos išmokos vaikams. Pastebėtina, kad nepritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui išlaikymą sumažinti valstybės mokama išmokos suma, apeliantė rėmėsi analogiškais kasacinio teismo išaiškinimais, pažymėdama, jog galimybė nemažinti priteistino išlaikymo valstybės mokamų išmokų suma sietina su tėvų turtine padėtimi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas į atsakovo galimybes gauti pajamų atsižvelgė spręsdamas nenukrypti nuo lygių dalių principo net ir šiuo atveju, kai nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, tačiau kartu įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog negalėtų teikti vaikams reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių (prasto darbingumo, sveikatos būklės, kitų išlaikytinių ar pan.).
45. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis CK nuostatomis ir nenukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos nustatė nepilnamečiams ginčo šalių vaikams teiktino išlaikymo dydį (jį pakeitė, padidindamas ankstesniu sprendimu priteistą išlaikymą), o apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė (CPK 178 straipsnis).
Dėl išlaikymo formos
46. Apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui nekeisti išlaikymo periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu, nurodydama, kad atsakovas nemoka ir mažesnės išlaikymo sumos, turi kitų kreditorių, todėl, ieškovės nuomone, išlaikymo priteisimas atsakovui priklausančiu buvtu ir kartu periodinėmis išmokomis labiausiai atitiktų vaikų interesus.
47. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, tokiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).
48. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
49. Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma ar turtu (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Tačiau pažymėtina, kad išlaikymas neturi lėšų kaupimo ar taupymo (nekilnojamojo turto įgijimo, būsto įsigijimo nuosavybės teise ar kt.) tikslo, todėl išlaikymas turtu yra išimtinė išlaikymo teikimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
50. Dėl išlaikymo formų santykio kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Turtas gali būti perduodamas tik įvertinus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų (prievolių, susijusių su turtu, pvz., mokesčių, turto išlaikymo išlaidų ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Vaiko teisės į būstą užtikrinimas paprastai nesudaro pagrindo pateisinti išlaikymo priteisimą turtu, tam yra nustatytos ir kitos priemonės, kaip pavyzdžiui, uzufrukto nustatymas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) turtui.
51. Pirmosios instancijos teismas, nors ir įvertinęs tai, kad atsakovas periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka, yra susidaręs 29 473, 30 Eur dydžio įsiskolinimas, kartu pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų poreikis į būstą yra užtikrinamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimu nustatytu nepilnamečiams vaikams uzufruktu į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki vaikai sulauks pilnametystės. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė, siekdama išlaikymo formos pakeitimo, nepagrindė, kokią realią naudą nepilnamečiai vaikai gaus pakeitus išlaikymą mišria forma, juolab kad išlaikymas yra skirtas nustatytiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo laikyti, jog mišri išlaikymo forma nagrinėjamu atveju būtų naudingesnė nei periodinės išmokos, kurių paskirtis yra nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimo užtikrinimas.
52. Teisėjų kolegija pritaria ir kitiems nagrinėjamu atveju pagrįstiems pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais netenkintas išlaikymo formos pakeitimas, t. y. kad mišri forma niekaip neįtakos materialinės vaikų gerovės, kad vis tik prioritetas yra būtinųjų vaikų poreikių patenkinimas, kuriuos reikia tenkinti periodiškai, o to neatitiktų išlaikymo formos pakeitimas, be to, byloje nėra objektyvių duomenų spręsti, jog atsakovas negalės teikti išlaikymo ateityje. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, nepilnamečiai vaikai taptų nekilnojamojo turto savininkais, turėtų pareigą rūpintis ir išlaikyti nuosavybės teise įgytu nekilnojamuoju turtu, galimai atsirastų kitų su tuo susijusių prievolių, kurių vykdymo nepilnamečiai vaikai negalėtų užtikrinti. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, ir šiuo aspektu buvo įvertintas išlaikymo pakeitimas, nurodant, jog esant reikalingai nuolatinei buto priežiūrai, išlaikymui ir remontui, o taip pat ir nesumokėtai paskolai už renovaciją, išlaikymo nustatymas mišria forma būtų pernelyg didelė pareiga bei įsipareigojimas nepilnamečiams vaikams bei neatitiktų geriausių jų interesų.
53. Pagrįstai vertintas ir ieškovės alternatyvus reikalavimas – netenkintas išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimas vienkartine išmoka. Tuo tarpu apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ir nepagrindė, jog priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis pakeitimas vienkartine išmoka labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal teiktino išlaikymo trukmę (iki pilnametystės 7-8 metai) pagrįstai spręsta, jog periodinių išmokų pakeitimas vienkartine išmoka nebūtų teisingas ir neatitiktų prioritetinių nepilnamečių vaikų interesų dėl galimo nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimo vaikams augant. Kita vertus, svarbi aplinkybė ir ta, jog gali kisti tėvų turtinė padėtis, kas vėlgi galėtų būti pagrindas išlaikymo dydžio pakeitimui. Kaip minėta, byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas ateityje negalėtų dirbti ir gauti pajamų (juolab kad atsakovas nurodė turintis ir išsilavinimą, ir darbinę patirtį), todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis ateityje negalėtų būti įgyvendinamas. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio pakeitimo, teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliantės nurodomi argumentai dėl išlaikymo pakeitimo mišria forma (turtu ir periodinėmis išmokomis) nesudaro pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, kad išlaikymas pirmiausia priteisiamas periodinėmis išmokomis ir nagrinėjamu atveju toks išlaikymas atitinka geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismo išvada, kad periodinių išmokų pakeitimas stabilia suma neatitiktų geriausių nepilnamečių vaikų interesų, teisinga ir pagrįsta pagal byloje esančias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
55. Dėl kitų ieškovės argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
56.Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
57. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje nenustatyta, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.