Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovei L. S., tretiems asmenims J. G. L., V. B., A. B., trečio asmens J. L. teisių perėmėjams R. K. ir V. L. dėl nekilnojamo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,7901 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso 325/608 dalis, atsakovei - 375/3040 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 26/76 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 2 360 Eur;

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,2014 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 83/160 dalis, atsakovei - 105/800 žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 7/20 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 286 Eur;

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.4378 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 91/164 dalis, atsakovei - 105/820 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 13/41 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 925 Eur;

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0701 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 12/28 dalis, atsakovei - 15/140 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 3/7 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 213 Eur;

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 4.1300 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 345/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 137/413 dalis, trečiajam asmeniui A. B. - 207/1652 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė: 1970 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1600 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 65/128 dalis, atsakovei - 75/640 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 6/16 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė: 487 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1096 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 13/24 dalis, atsakovei - 15/120 -dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 3/9 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 333 Eur;

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.0804 ha, Registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 39/64 dalis, atsakovei - 45/320 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 2/8 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 212 Eur;

-žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.5269 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 229/424 dalis, atsakovei - 255/2120 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 18/53 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 734 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.1551 ha, registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 65/112 dalis, atsakovei - 75/560 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 4/14 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė: 360 Eur;

- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.2596 ha, registro Nr. 15/2485: ieškovei priklauso 9/6 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 8/26 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 5900 Eur;

- pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 68.62 kv. m., registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 5/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, trečiajam asmeniui J. L. – 1/2 namo dalis, trečiajam asmeniui V. B. – ¼ dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 6310 Eur;

- pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 21/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 4/14 dalis, trečiajam asmeniui V. B. - 1/4 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 401 Eur;

- inžinerinis statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini),: ieškovei priklauso 15/160 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, trečiajam asmeniui J. L. - 1/2 dalis, trečiajam asmeniui V. B. - 1/4 dalis, tretiesiems asmenims J. L. ir J. G. L. - 1/16 dalis, vidutinė daikto rinkos vertė 0 Eur.

Atsakovė L. S. aukščiau išvardintu turtu visiškai nesinaudoja ir juo nesirūpina: jau 14 metų negyvena Lietuvoje, yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę nuo 2008 m. spalio 24 d. Atsakovė, kaip turto bendrasavininkė, turi pareigą prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir priežiūros, tačiau to nedaro. Tuo tarpu ieškovė naudojasi tiek savo, tiek motinos dalimi, tačiau dėl to, kad tam tikra nedidelė dalis kiekvieno nekilnojamojo turto objekto priklauso atsakovei, ieškovė negali pilna apimtimi įgyvendinti savo teisių. Ieškovė susiduria su įvairiais sunkumais, nes tvarkant kokius nors klausimus, susijusius su žemės sklypais ar pastatais, yra būtinas visų bendrasavininkų sutikimas, o iš atsakovės tokio sutikimo nėra galimybės gauti, nes ji gyvena užsienyje. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo kalba, kad ieškovė nupirktų iš atsakovės jos turimas nekilnojamojo turto dalis, tačiau šalys nesusitarė dėl kainos. Atsidalinti natūra žemės sklypų ir pastatų nėra galimybės, nes atsakovės dalys yra labai mažos (apie 1/8 dalis žemės sklypų ir 1/9 dalis statinių), todėl atsidalinti 11 žemės sklypų rengiant projektus ir kadastrines bylas yra finansiškai nenaudinga ir nuostolinga. Nacionalinė žemės tarnyba atsisako išduoti atsidalinimo sąlygas, kadangi pagal teisės aktus tam, kad būtų formuojami sklypų padalijimo pertvarkymo projektai, kiekvienam bendrasavininkui turi tekti bent po 12 arų žemės ūkio paskirties žemės, 6 a namų valdos paskirties žemės ir 5 ha miško paskirties žemės. Atsakovei nei viename sklype nesigauna būtinas plotas atsidalinimo projektui rengti.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

Atsakovė L. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuota tinkamai.

Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

2023 m. liepos 21 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo ieškovę pateikti atidalinamų žemės sklypų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, pastatų atidalijimo planą, patikslinti savo ieškinį ir jo reikalavimus, procesines šalių padėtis.

2023 m. rugsėjo 11 d. teisme gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Po bylos nagrinėjimo atnaujinimo iš esmės ieškovė pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodo, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, po J. L. mirties pasikeitė ieškovės L. L. dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Iš byloje esančių viešojo registro išrašų matyti, kad po J. L. mirties bendraturčiams atiteko tokios nekilnojamo turto dalys:

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 2 360 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 533/608 dalis, atsakovei - 375/3040 dalis, kurios vertė sudaro 291,12 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 286 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso139/160 dalis, atsakovei - 105/800 dalis, kurios vertė sudaro 37,54 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 925 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 143/164 dalis, atsakovei - 105/820 dalis, kurios vertė sudaro 118,45 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 213 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 25/28 dalis, atsakovei - 15/140 dalis, kurios vertė sudaro 22,82 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 487 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 113/128 dalis, atsakovei - 75/640 dalis, kurios vertė sudaro 57,07 Eur;

- žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 333 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 7/8 dalis, atsakovei - 15/120 dalis, kurios vertė sudaro 49,95 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 212 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini),ieškovei priklauso 55/64 dalis, atsakovei - 45/320 dalis, kurios vertė sudaro 29,81 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 734 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 373/424 dalis, atsakovei - 255/2120 dalis, kurios vertė sudaro 88,29 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 360 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 97/112 dalis, atsakovei - 75/560 dalis, kurios vertė sudaro 48,21 Eur;

- žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1 970 Eur, registro Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 619/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, A. B. - 207/1652 dalis;

2) adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 900 Eur, registro Nr. 15/2485, ieškovei priklauso 9/16 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, J. L. - 8/26 dalis.

Duomenų, kaip pasikeitė atidalintino gyvenamojo namo, viralinės ir šulinio bendraturčių dalys po J. L. mirties, ieškovė nepateikė.

Iš pateiktų viešojo registro išrašų matyti, kad devyni žemės ūkio paskirties sklypai po J. L. mirties priklauso dviem bendraturtėms – ieškovei ir atsakovei, likęs nekilnojamas turtas – ieškovei ir atsakovei su kitais bendraturčiais.

Dėl nekilnojamo turto, bendrosios nuosavybės teise priklausančio ieškovei ir atsakovei, atidalijimo.

Kaip jau minėta, aukščiau nurodyti devyni žemės ūkio paskirties sklypai po J. L. mirties jau priklauso tik dviem bendraturtėms – ieškovei ir atsakovei.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

CK 4.80 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė L. S. aukščiau išvardintu turtu visiškai nesinaudoja ir juo nesirūpina, ji jau 14 metų negyvena Lietuvoje, 2008 m. spalio 24 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Atsakovė jau anksčiau išreiškė norą savo turimo turto dalį parduoti, tačiau šalys nesusitarė dėl kainos.

Kaip jau minėta pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs ir laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).

Teismas sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad šių žemės sklypų atidalijimas natūra neįmanomas. Atsakovės dalys bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškove, yra gerokai mažesnės ir jų negalima realiai atidalyti, atsakovė Lietuvoje negyvena ir nesirūpina savo turto dalimis, todėl atsakovės interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe negali būti vertinamas kaip labai svarbus.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad toks atidalijimo būdas, kuomet būtent mažesnę bendrosios nuosavybės dalį turinčiam bendraturčiui išmokama kompensacija, esant šalių nesutarimams, nesant racionalių atidalijimo alternatyvų ir atsakovės išreikštos pozicijos nagrinėjamoje dalyje, laikytinas protingiausiu, atitinkančiu ieškovės interesus ir atitinka aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką. Toks atidalijimo būdas taip pat gali būti laikomas racionaliausiu, kadangi nagrinėjamu atveju teismas taip pat nemato tinkamų alternatyvų pasirinktam atidalijimo variantui.

Vertinant atsakovei priteistos kompensacijos dydį, teismas pažymi, kad jokių įrodymų ar argumentų dėl kompensacijos apskaičiavimo nepagrįstumo atsakovė neteikė, todėl atsižvelgia į byloje esančius įrodymus apie viešojo registro nurodytą vidutinę turto vertę, kuri iš viso sudaro 743,26 Eur.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dalyje dėl ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės priklausančių žemės sklypų atidalinimo, priteisiant ieškovei iš atsakovės šiai priklausančias turto dalis, o iš ieškovės atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją.

Dėl kito nekilnojamo turto, priklausančio trims ir daugiau bendraturčių, atidalijimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad likęs nekilnojamas turtas po J. L. mirties priklauso ne tik ieškovei ir atsakovei, bet ir kitiems bendraturčiams: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 9/16 dalis, atsakovei - 135/1040 dalis, J. L. - 8/26 dalis; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 619/826 dalis, atsakovei - 207/1652 dalis, A. B. - 207/1652 dalis. Duomenų, kaip pasikeitė atidalintino gyvenamojo namo, viralinės ir šulinio bendraturčių dalys po J. L. mirties ieškovė nepateikė, todėl laikytina, kad galioja pirminiai registro išrašai, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausė 5/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, J. L. – 1/2 dalis, V. B. – 1/4 dalis; viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 21/32 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, V. B. – 1/4 dalis; inžinerinio statinio - šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priklauso 15/160 dalis, atsakovei - 15/160 dalis, J. L. – 1/2 dalis, V. B. – 1/4 dalis, J. L. ir J. G. L. priklausė 1/16 dalis.

Kaip jau minėta, 2023 m. liepos 21 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir įpareigojo ieškovę pateikti atidalinamų žemės sklypų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektus, pastatų atidalijimo planą, patikslinti savo ieškinį ir jo reikalavimus, procesines šalių padėtis, tačiau ieškovė pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo tikslinti ieškinį, o reikalavimai labai aiškūs ir pagrįsti.

Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. B. N., bylos Nr. 3K-3-37/2014).

Įstatyme įtvirtinti minėti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.).

Teismas gali apginti asmens pažeistas teises tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į teismą asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą, nes teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė daugiau nei dviems bendraturčiams priklausančių statinių ir žemės atidalijimo planų, iš kurių būtų aišku, kaip šalys naudosis turtu po atidalijimo, kokios bus jų valdomo turto proporcijos, kaip šalys naudosis turto dalimis, kurios negali būti padalintos, kadangi jos yra bendro naudojimo, taip pat, kaip šalys naudosis žeme, esančia prie namo, kokia bus jų naudojimosi tvarka ir panašiai. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinkti projektai, planai, schemos atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Tam, jog galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės atidalijimo, būtent bendraturtis, kuris prašo atidalinti turtą, privalo pateikti projektą, tačiau ieškovė nevykdė teismo įpareigojimo ir jokių projektų nepateikė.

Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1389/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1975/2014). Taigi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad būtų realiai vykdytinas galutiniu teismo sprendimu. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, t. y. teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-711/02).

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis kai kuriose nedispozityviose bylose (CPK IV dalies XIX-XX skyriai, V dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007). Pažymėtina, kad teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, 2007m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008; kt.).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismo nustatytas aplinkybes ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nekonkretus ir neįrodytas.

Kita vertus, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. LR CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (LR CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009). Iš bendrosios nuosavybės gali būti atidalijama vieno bendraturčio dalis. Tokiu atveju sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, ieškovei siekiant atidalinti jai priklausančias turto dalis, reikalavimai turi būti reiškiami visiems atidalinamo turto bendraturčiams. Tuo tarpu iš ieškovės reiškiamų reikalavimų matyti, kad ji prašo atidalinti jai priklausančią dalį tik vienos bendraturtės – atsakovės, atžvilgiu, o dėl kitiems bendraturčiams priklausančių turto dalių ieškovė nepasisako. Pagal ieškovės formuluojamus reikalavimus gautųsi tokia teisinė situacija, kad ieškovei atsidalinus jai priklausančią dalį tik vienos bendraturtės – atsakovės atžvilgiu, su kitais bendraturčiais –trečiaisiais asmenimis, ieškovė liktų bendraturtė, kas prieštarauja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei, nes šiuo atveju ieškovė, kaip bendraturtė, negalėtų tapti asmeninės nuosavybės teisės subjektu.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir teismo nustatytas aplinkybes tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškovės ieškinio šioje dalyje kaip nepagrįstą.

Ieškovė, siekdama, kad atsakovė netrukdytų jai ir kitiems bendraturčiams naudotis bendrąja daline nuosavybe, reikalavimą atsakovei dėl atidalijimo, išmokant kompensaciją, turėjo reikšti kartu su kitais bendraturčiais. Tokiu atveju atsakovei priklausančių turto dalių sąskaita padidėtų ieškovės ir kitų bendraturčių turimos dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovė būtų eliminuota iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 105 Eur žyminio mokesčio ir 907,50 Eur už teisines advokato paslaugas, visos patyrė 1 012,50 Eur,

Ieškinį tenkinus iš dalies (64,29 procentai), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 605,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma yra 139,70 Eur, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 89,81 Eur, o iš ieškovės – 49,89 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei L. L. ir atsakovei L. S. priklausantį nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio nekilnojamojo turto dalis: 375/3040 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 105/800 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 105/820 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/140 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/640 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 15/120 dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 45/320 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 255/2120 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75/560 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 743,26 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 26 ct) kompensaciją už atsakovės turėtas bendrosios dalinės nuosavybės teise turto dalis.

Priteisti iš atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 605,94 Eur (šešis šimtus penkis eurus 94 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 49,89 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 89 ct) ir atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 89,81 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokamas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, esančių: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5662.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.