- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 2-1975/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01948-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- A. L.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-5661-653/2014 pagal ieškovo A. L. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 167 578 Lt turtinės žalos ir 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 414 Lt rentos. Nurodė, kad 2005 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje įvyko eismo įvykis – susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) su V. K. vairuojamu mikroautobusu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nesunkiai nukentėjo ieškovas ir dvi mikroautobuso keleivės. Aplinkybė, kad eismo įvykio vieta nepertraukiamai stebima vaizdo kamerų, suteikia galimybę objektyviai nustatyti šio įvykio dalyvius ir pažeidėjus, užtikrinti ginčų bei tyrimų išvadų teisingumą. Ieškovo teigimu, eismo įvykis buvo tiriamas aštuonerius metus (2005–2013 m.), tyrimo rezultatas – atnaujintos baudžiamosios bylos Nr. 2-36-276/2007 procesas nutrauktas, ikiteisminis tyrimas dėl daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) vagystės sustabdytas, atsisakyta vertinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų išvadą dėl vaizdo įrašo suklastojimo. Pasak ieškovo, atnaujintame ikiteisminiame tyrime pareigūnų atlikti veiksmai sutrukdė: 1) išaiškinti daiktinio įrodymo (eismo įvykio vaizdo įrašo) suklastojimo aplinkybes (prokuroras S. J., tyrėjas V. Č.); 2) rasti vaizdo įrašą pavogusius asmenis (prokurorai S. J., G. B., R. L.); 3) skirti vaizdo įrašo ekspertizės komisiją (prokuroras M. N.); 4) nustatyti eismo įvykio kaltininką (prokuroras S. J., tyrėjas V. Č.). Ieškovas taip pat nurodė, kad eismo įvykio ikiteisminio tyrimo byloje: 1) pateikta vaizdo įrašo kopija, autentiškas vaizdo įrašas panaikintas (tyrėja A. Š., pareigūnas R. Š.; 2) neįvykdyta ikiteisminio tyrimo teisėjo 2006 m. birželio 16 d. nutartis (prokuroras M. G., tyrėja A. Š.); 3) diskredituota ieškovės asmenybė, t. y. kad eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, atlikta psichiatrinė ekspertizė (tyrėjos A. A., A. Š.). Ieškovo teigimu, jo reikalavimas grindžiamas nurodytų pareigūnų, kurie atėmė teisę ginti teisingumą, pažeidė konstitucinius principus – valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, veiksmais padaryta žala. Eismo įvykio tyrimas nutrauktas visiškai ir negrįžtamai, nes suradus pavogtą vaizdo įrašą, pakartotinis proceso atnaujinimas negalimas. Ieškovo nuomone, nurodytos aplinkybės suteikia jam teisę į kompensaciją už padarytą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovas turi tiksliai ir konkrečiai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir jų pagrindą. Ieškovas prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, tačiau konkrečiai nenurodo, kurio pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta žala. Ieškovas tai turi nurodyti aiškiai ir konkrečiai. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.273 straipsnį byloje dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi patikslinti atsakovui atstovaujančius asmenis. Be to, teismo nuomone, ieškovas privalo aiškiai nurodyti ir ieškinio pagrindą. Ieškovas prašo priteisti turtinę žalą ir rentą, tačiau jo pateiktas žalos paskaičiavimas nėra aiškus ir konkretus, nedetalus. Ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia reikalavimus. Ieškovas ieškinyje nurodė eismo įvykį tyrusių pareigūnų neteisėtus veiksmus ir priimtus procesinius dokumentus, tačiau nepateikė nei šių veiksmų buvimo įrodymų, nei procesinių dokumentų kopijų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismo motyvacija nekonkreti, nurodyti ieškinio trūkumai prieštarauja teisės aktams, pažeistas ryšys tarp ieškinio reikalavimų ir teismo nurodytų trūkumų. Apelianto nuomone, jis aiškiai išdėstė ieškinio pagrindą ir dalyką. Teismo įpareigojimas ieškovui aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kurio pareigūno ir kokiais veiksmais buvo padaryta žala, neparemtas teisės normomis, nes ieškovas neprivalo ir negali apskaičiuoti atskirai kiekvieno pareigūno padarytą žalą. Teismo įpareigojimas nurodyti atsakovui atstovaujančias institucijas prieštarauja to paties teismo anksčiau priimtiems procesiniams sprendimams. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. gegužės 27 d. nutartimis ieškovas buvo įpareigotas nurodytus atsakovus (Vilniaus apylinkės prokuratūra, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, Vilniaus apskrities viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyrius) pakeisti į Lietuvos Respubliką. Šį įpareigojimą ieškovas įvykdė, tačiau skundžiama nutartimi ieškovas vėl įpareigotas pakeisti atsakovus. Apelianto teigimu, jis turi tris teismo nutartis, tačiau nežino, kuri iš jų yra teisinga. Teismas nenurodė, kokias konkrečiai žalos paskaičiavimo pozicijas detalizuoti. Apeliantas mano, kad kartu su ieškiniu pateikta žalos skaičiavimo metodika yra detali. Ieškinyje nurodytos aplinkybės grindžiamos faktais, procesiniais veiksmais ir teisės aktais, nurodoma data, dokumento pavadinimas, jo saugojimo vieta, pateikti visi rašytiniai įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl jam padarytos žalos, kildinamos iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų, tyrusių ieškovo nurodytą eismo įvykį, neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Ankstesnius du ieškovo ieškinius Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. liepos 1 d. nutartimis (civilinės bylos Nr. 2-3583-781/2014 ir Nr. 2-1389-565/2014) laikė nepaduotais ir grąžino ieškovui, nes ieškovas nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Skundžiama nutartimi vėl nustatyti ieškinio trūkumai ir ieškovas įpareigotas juos pašalinti. Pažymėtina, kad visais minėtais atvejais buvo nustatyti iš esmės analogiški pagrindiniai ieškinio trūkumai, t. y. netinkamas ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas bei atsakovo atstovų nenurodymas. Ieškovas iš naujo paduodamas ieškinius taiso tik teismų nustatytus neesminius ieškinio trūkumus, tokius kaip nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo ir taikos sutarties sudarymo galimybės nurodymas, informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, pateikimas, rašytinių įrodymų kopijų tinkamas patvirtinimas. Tačiau ieškinio turinys, susijęs ieškinio pagrindu ir dalyku, iš esmės lieka nepakitęs.
Susipažinus su ieškovo ieškiniu ir jo priedais, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nekonkrečiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Apeliantas neteisingai interpretuoja pirmosios instancijos teismo nustatytą įpareigojimą konkrečiai nurodyti, kurio pareigūno ir kokiais veiksmais jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Priešingai nei teigia apeliantas, šiuo įpareigojimu nereikalaujama apskaičiuoti atskirai kiekvieno pareigūno padaryto žalos dydį. Ieškovas privalo nurodyti konkrečius pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie nulėmė žalos atsiradimą, kuo pasireiškė šių veiksmų neteisėtumas.
Kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad skundžiama nutartis prieštarauja to paties teismo anksčiau priimtoms nutartimis dėl ieškinio trūkumų nustatymo. Pirma, minėta, kad visais minėtais atvejais buvo nustatyti iš esmės analogiški pagrindiniai ieškinio trūkumai. Antra, ankstesnėse bylose ieškovui buvo išaiškinta, kad reiškiant ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atsakovu turi būti nurodoma pati valstybė, o ne valstybės institucijos, kuriose dirba ieškovo nurodyti pareigūnai. Nagrinėjamu atveju ieškovas teisingai atsakovu byloje patraukė Lietuvos Respubliką, tačiau nenurodė atsakovui atstovaujančių institucijų, t. y. teisingai nurodė atsakovą, tačiau nenurodė atsakovo atstovų. Todėl skundžiamoje nutartyje šis ieškinio trūkumas nustatytas pagrįstai.
Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurias konkrečiai žalos skaičiavimo pozicijas reikia detalizuoti, pažymėtina, jog skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad nėra aiškus ir detalus visos turtinės žalos paskaičiavimas, o ne tik kai kurios pozicijos.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes dėl eismo įvykį tyrusių pareigūnų neteisėtų veiksmų ir priimtų procesinių dokumentų. Dėl apelianto argumentų, kad skundžiamoje nutartyje nenurodyta, dėl kurių konkrečiai aplinkybių nepateikta įrodymų, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ir neturėjo galimybės tai nurodyti, nes tai susiję su kitu nustatytu ieškinio trūkumu – pareigūnų konkrečių neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovui buvo padaryta žala, nenurodymu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, vadovaudamasis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 73 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 2 dalimi, ieškovui nustatytinas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336–339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui A. L. 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.