Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria teismas nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-575-212/2014 pagal ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovėms B. B., J. O., I. M., E. G., J. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumas.

Panevėžio apygardos teisme 2014 m. birželio 13 d. gautas ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ ieškinys atsakovėms B. B., J. O., I. M., E. G., J. G. dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 135 str. reikalavimų. Nors ieškinys ir atitinka kaltinamąjį aktą, tačiau būtent tai, kas yra nurodyta kaltinamajame akte ir sudaro ieškinio pagrindą. Perrašinėti baudžiamosios bylos medžiagą į ieškinį nėra tikslinga ir neekonomiška, juo labiau kai ieškiniu yra prašoma prijungti visą baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje ir yra visi teismo reikalaujami įrodymai.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškinio aplinkybes, nes pateikti minėtų įrodymų ieškovas neturi galimybės todėl, kad visi rašytiniai įrodymai iš ieškovo buvo paimti tyrėjų ir yra prašomoje prijungti prie civilinės bylos baudžiamosios bylos medžiagoje. Tokie pirmosios instancijos teismo reikalavimai prieštarauja ekonomiškumo ir koncentracijos principams. Šiuo metu spręsti, kokios apimties bus reikalinga baudžiamosios bylos medžiaga, siekiant išnagrinėti civilinį ieškinį yra neįmanoma, nes ieškovui nėra žinomi atsakovų argumentai į ieškinį, todėl neaišku, kokiais baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais ieškovas turės remtis, ar bus reikalinga visa baudžiamosios bylos medžiaga, ar ne. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimai, pašalinti ieškinio trūkumus yra pertekliniai, nes ieškovas yra įpareigotas pakartotinai daryti didelės apimties dokumentų kopijas, kurios yra baudžiamosios bylos medžiagoje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiuosiuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovas ieškinyje taip pat turi nurodyti įrodymus, kurie patvirtina faktinį ieškinio pagrindą, juos pridėti prie ieškinio arba nurodyti įrodymų buvimo vietą (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikšdamas ieškinyje reikalavimą (nurodydamas ieškinio dalyką), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tačiau įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių padarinių. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 d.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-302/2013)

Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniame dokumente ieškinio pagrindas ir dalykas negali būti formuluojami taip, kad jie būtų abstraktūs, netikslūs ir prieštarautų vienas kitam. Ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaravimas tarpusavyje šalintinas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį ieškovo pateiktą procesinį dokumentą (ieškinį), nustatė, kad paduotas ieškinys yra su trūkumais ir pažymėjo, kad ieškinyje turi būti nurodytos ne tik aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, bet ir pateikti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes; ieškovas pateiktą ieškinį iš esmės grindžia baudžiamojoje byloje surašytu kaltinamuoju aktu; ieškovas nepateikė žalos dydžio paskaičiavimo; dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovės dirbo pas ieškovą, kad su jomis buvo sudarytos atitinkamos darbo, visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Kaip jau minėta ankščiau, civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau ieškinio esmę sudaro du pagrindiniai jo elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pateiktame ieškinyje apeliantas nurodė, jo nuomone, keliamam ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą), t.y., kad visos penkios atsakovės bendrais veiksmais atskirais laikotarpiais (nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2001 m. lapkričio 22 d., nuo 2002 m. kovo 10 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d. bei nuo 2002 m. sausio 17 d. iki 2002 m. lapkričio 29 d.), o atsakovei J. O. 2002 m. lapkričio 29 d. nutraukus darbo sutartį su ieškovu, likusios keturios atsakovės skirtingais laikotarpiais (nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. lapkričio 21d. bei nuo 2002 m. gruodžio 4 d. iki 2003 m. gruodžio 19 d.) bei tik dviese veikdamos atsakovės E. G. ir I. M. laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d., dirbdamos tam tikrose ieškovo AB „Panevėžio statybos trestas“ filialų pareigose ir būdamos atsakingos už tam tikrų joms patikėtų darbo funkcijų vykdymą (atsakovė B. B. dirbdama AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Darmesta“ parduotuvės vedėja bei apskaitininke; atsakovė J. O. dirbdama AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Darmesta“ pardavėja apskaitininke, vadybininke apskaitininke, vadybininke komercijai; atsakovė J. G. dirbdama AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Darmesta“ vyriausiąja buhaltere; atsakovė E. G. dirbdama AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ buhaltere; atsakovė I. M. dirbdama AB „Panevėžio statybos trestas“ filialo „Gerbusta“ vyriausiąja buhaltere), klastojant įvairius dokumentus, apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, pirko įmonei nereikalingas medžiagas, įvairius pagal tvarką nekompensuojamus batus, drabužius, įvairią moterišką, vaikišką, vyrišką avalynę bei kitas prekes, jas užpajamuodavo kitais pavadinimais, negautas prekes apskaitydavo bendrovėje, taip pasisavino atitinkamos vertės ieškovo turto. Taip pat apeliantas suformulavo ir reikalavimą (ieškinio dalyką) – priteisti solidariai iš visų penkių atsakovių 189 000,43 Lt žalą. Ieškinyje, be faktinių aplinkybių, yra nurodyti ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (darbo sutartimis su atsakovėmis, pareiginiais nuostatais, sutartimis dėl darbuotojų individualios visiškos materialinės atsakomybės, LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Panevėžio apskrities skyriaus specialisto išvadomis, paaiškinimais ir kitais įrodymais, esančiais baudžiamosios bylos medžiagoje). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, jog tam tikri pirmosios instancijos teismo įpareigojimai pašalinti ieškinio trūkumus yra pertekliniai, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Šiuo atveju, tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, tiek įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, yra nurodyti. Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu, kaip ieškinio pagrindą patvirtinančiu dokumentu, nėra draudžiama remtis, o apelianto prašymas prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos baudžiamosios bylos medžiagą yra pagrįstas ir teisėtas. Vadovaujantis CPK 198 str. 1 d. rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba išreikalaujami teismo. Asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nekelia reikalavimų vidinei ieškinio turinio išdėstymo formai (struktūrai), bet yra keliamas reikalavimas, kad ieškinyje, kaip procesiniame dokumente, būtų išdėstyti visi būtini jo rekvizitai. Taigi, ieškinio pagrindui byloje atskleisti ieškovas galėjo remtis atsakovių baudžiamojoje byloje surašytu kaltinamuoju aktu ar tiesiog duoti nuorodą į tame akte išdėstytas aplinkybes, jeigu, ieškovo nuomone, nurodytame dokumente yra išdėstytos ieškinio reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės – ieškinio faktinis pagrindas. Priešingai, kaip pagrįstai teigia skunde apeliantas, reikalavimas ieškovui išdėstyti ieškinio pagrindą ne pagal kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, kurios, ieškovo tvirtinimu, būtent ir sudaro ieškinio faktinį pagrindą, neatitinka įstatymo nuostatų, prieštarauja civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei kooperacijos principams (CPK 7 str., 8 str.). Ieškinio pagrindą ir dalyką pasirenka ieškovas, o šių ieškinio elementų išdėstymo procesiniame dokumente (ieškinyje) būdo, įstatymas neapibrėžia. Taip pat neekonomiška reikalauti iš ieškovo pateikti prie ieškinio įrodymus, kuriais ieškovas grindžia reiškiamus reikalavimus, jeigu įrodomoji didelės apimties medžiaga yra surinkta baudžiamojoje byloje, kuri yra tame pačiame teisme, kaip ir teikiamas ieškinys, ir ieškovas prašo baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus (baudžiamosios bylos medžiagą) prijungti prie civilinės bylos.

Kita vertus, Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Be to, kaip minėta ankščiau, ieškinyje ne tik turi būti išdėstytas jo pagrindas ir dalykas, bet šie ieškinio elementai neturi vienas kitam prieštarauti. Apeliantas ieškinyje nurodo, kad visos penkios atsakovės laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 29 d. iki 2002 m. rugsėjo 17 d. neteisėtai pasisavino 39 997,06 Lt, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 13 d. iki 2003 m. lapkričio 21 d. atsakovės B. B., J. G., E. G. bei I. M. pasisavino 76 732,55 Lt, o atsakovės E. G. bei I. M. laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 21 d. iki 2003 m. gruodžio 23 d. neteisėtai pasisavino 72 270,82 Lt. Taigi, iš ieškinio pagrindo matyti, kad J. O. bendrai su kitomis atsakovėmis pasisavino tik 39 997,06 Lt, B. B. ir J. G. pasisavino tik 116 729,61 Lt (39 997,06 Lt (veikdamos su kitomis trimis atsakovėmis) + 76 732,55 Lt (veikdamos su kitomis dviem atsakovėmis (išskyrus J. O.)), o atsakovės E. G. bei I. M. iš viso pasisavino 189 000,43 Lt (39 997,06 Lt (veikdamos su kitomis trimis atsakovėmis) + 76 732,55 Lt (veikdamos su kitomis dviem atsakovėmis (išskyrus J. O.) + 72 270,82 Lt (veikdamos tik dviese)), tačiau ieškovas prašo priteisti solidariai iš visų atsakovių 189 000,43 Lt žalos (ieškinio dalykas). Taigi, nepaisant to, kad ieškinyje nurodomos aplinkybės (ieškinio faktinis pagrindas), jog atsakovių veiksmai buvo skirtingi ir skirtingo dydžio žalą (turto pasisavinimo būdu) jos padarė veikdamos skirtingose grupėse (keturios atsakovės, nedalyvaujant J. O., pasisavino turto už 76 732,55 Lt, visos penkios – dar už 39 997,06 Lt, o dvi atsakovės – dar už 72 270,82 Lt), iš visų penkių atsakovių prašoma priteisti solidariai tokio pačio dydžio sumą – 189 000,43 Lt. Todėl akivaizdu, jog ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra prieštaringi, t.y. neaišku kokiu pagrindu yra prašoma solidariai priteisti iš visų atsakovių 189 000,43 Lt, kai iš ieškinio pagrindo matyti, kad atsakovės savo neteisėtais veiksmais (ieškovo teigimu), padarė skirtingo dydžio žalas. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad tinkamas ieškinio pagrindo aplinkybių išdėstymas ir reikalavimo suformulavimas sudaro galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims įvertinti ir suprasti, kokiu pagrindu bei kokie konkretūs reikalavimai jiems reiškiami, nustatyti, kaip kitaip teismo sprendimas gali paveikti jų teises ar teisėtus interesus. Ši informacija dalyvaujantiems byloje asmenims yra būtina, siekiant gintis nuo pareikštų reikalavimų ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, apsaugančiomis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo ateityje (prejudicinių faktų nustatymo, regresinių reikalavimų pareiškimo ir kt.). Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išdėstytas aplinkybės, konstatuoja, kad apelianto ieškinio reikalavimo bei pagrindo tokio pobūdžio prieštaravimai yra ieškinio trūkumai, kuriems pašalinti būtina nustatyti terminą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti nėra pagrindo, nes skundžiamos nutarties procesinis rezultatas yra teisingas, nors nutartis ir buvo grindžiama netinkamais argumentais (CPK 329 str. 1 d.). Ieškovas, šalindamas ieškinio trūkumus, ieškinio elementus turi išdėstyti taip, kad kiekvienos iš atsakovių atžvilgiu suformuluotas prašymas priteisti tam tikrą sumą žalos atitiktų šį reikalavimą pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, aiškiai įvardijant, kokio dydžio žala atskirais laikotarpiais ir kurių konkrečiai atsakovių bendrais veiksmais ieškovui yra padaryta. Tik tokiu atveju būtų užtikrinta atsakovių teisė į teisminę gynybą, t.y. galimybė žinoti pareikštų reikalavimų kiekvienos iš jų atžvilgiu mastą ir pagrindą. Tai taip pat užtikrintų galimybę teismui įgyvendinti įstatymo reikalavimą, jog, priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari (CPK 274 str. 2 d.).

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.) šia nutartimi ieškovui nustatytinas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti, kad šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyti ieškinio trūkumai turi būti pašalinti iki 2014 m. spalio 1 d., atitinkamą procesinį dokumentą pateikiant pirmosios instancijos teismui.