Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios; nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. Č. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš E. M. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai priteista 700 Eur turtinės žalos atlyginimo; Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 13 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. E. M. turtui į jo pinigines lėšas, esančias AB „Š(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 700 Eur sumai, neišieškoma suma – 446 Eur, nuspręsta palikta galioti iki visiško žalos, kuri lygi 700 Eur, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Č. atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. M. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 23 d. apie 17.35 val., prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė be priežiūros paliktą D. Č. priklausantį elektrinį dviratį „Eleglide M1“, kurio vertė 700 eurų, tokiu būdu nukentėjusiajam D. Č. padarė 700 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą bei sumažinti priteistos žalos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistasis E. M. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Nuteistasis E. M. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme – prašo jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Taip pat nuteistasis E. M. nesutinka su civilinio ieškinio dydžiu – prašo sumažinti iš jo priteistą turtinės žalos dydį. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo E. M. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, šios bausmės dydį parenkant artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Nuteistajam E. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki laisvės atėmimo 1 metams), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę E. M. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistajam E. M. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas buvo paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis E. M. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. E. M., būdamas anksčiau ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

11. Nuteistojo E. M. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes, kaip minėta, jis nusikalto būdamas praeityje teistas daug kartų, iš kurių ne kartą buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių. Tai parodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, todėl švelnesnės nei realus laisvės atėmimas bausmės skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Šių duomenų kontekste teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių bausmės individualizavimui vertinimo ir konstatuoja, kad nebe pirmą kartą teisiamam E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

12. Nuteistasis E. M., grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliaciniame skunde nurodo, kad pavogto dviračio vertė nėra didelė, tai yra neviršija minimalios mėnesinės algos, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur, todėl teismas jam, skirdamas bausmę, turėjo į tai atsižvelgti. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad atsakomybę už vagystę (ar kitą BK XXVIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką) lemia ne minimalios mėnesinės algos dydis, o BK 190 straipsnyje nurodyti turto vertės ar turtinės žalos dydžiai. Šiuo atveju, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė turtą, kurio vertė viršija 10 MGL sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. M. pagrobė 700 Eur (14 MGL) vertės turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagrobto turto vertė 700 Eur (skundžiamo nuosprendžio 8 punktas), tai yra nedaug viršija 10 MGL dydžio sumą, nuo kurios vagystė kvalifikuojama pagal minėtą BK straipsnį, taip pat atsižvelgė į tai, kad ši žala iki pirmosios instancijos nuosprendžio nebuvo atlyginta. Be to, E. M. apeliaciniame skunde akcentuojamas jo prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę vienu trečdaliu, kurią dar labiau švelninti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

14. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

15. Kai jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. E. M. anksčiau teistas septynis kartus, iš jų du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 5–14), naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, po šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis įvykdė net šešias smulkias vagystes, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 108 straipsnyje, už kurias jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos, kurių jis nemoka ( 2 t., b. l. 20–28). Esant šioms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. M. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad E. M. priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio ir anksčiau jam taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nepaskatino jo keisti savo nusikalstamo elgesio. Todėl manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. M. netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo.

16. Švelninti bausmę, ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dėl nuteistojo E. M. sveikatos būklės (nustatytas 45 procentų darbingumo lygis) taip pat nėra pagrindo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad E. M., kuris būdamas tokios sveikatos būklės daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina ir tai, kad asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, taigi, esant reikalui, nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, bus užtikrinama ir laisvės atėmimo vietoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. M. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl priteistos turtinės žalos

18. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo sumažinti priteistiną žalos dydį, teigdamas, jog teismas priteisdamas turtinės žalos dydį turėjo atsižvelgti į paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, nes pastarasis paliko dviratį be priežiūros, neužrakintą, viešoje, judrioje vietoje. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoti, kad šioje byloje neteisingai buvo išspręstas turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. Č. klausimas.

19. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

20. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. Č. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad nusikalstama veika jam padaryta 700 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta bei pateikė elektrinio dviračio „Eleglide M1“ pirkimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad elektrinis dviratis buvo pirktas už 699,99 svarus (814 Eur) (1 t., b. l. 90–92). Nukentėjusysis D. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog dviratį jis pirko 2022 m. rugsėjo 21 d. (duomenys neskelbtini) už 699,99 svarų, kadangi nuo dviračio pirkimo praėjo metai su trupučiu, dviračio vertė – 700 Eur (1 t. b. l. 75).

21. Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Žalos dydis – fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 2K-168-211/2018, 2K-307-689/2019).

22. Nagrinėjamu atveju nuteistojo E. M. nusikalstamais veiksmais pagrobtas D. Č. priklausantis elektrinis dviratis „Eleglide M1“ paties nukentėjusiojo, įvertinus nusidėvėjimą, buvo įvertintas 700 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo D. Č. pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiančius rašytinius įrodymus – elektrinio dviračio „Eleglide M1“ pirkimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad dviratis buvo pirktas už 699,99 svarus (814 Eur) (1 t., b. l. 90, 91), taip pat atsižvelgęs į tai, kad E. M. tyčia pagrobė D. Č. priklausantį turtą – elektrinį dviratį „Eleglide M1“, jog šis dviratis rastas nebuvo, nukentėjusiajam negrąžintas, priteisė nukentėjusiojo D. Č. nurodytą 700 Eur sumą turtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

23. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina visišką žalos atlyginimo principą, t. y. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau pagal CK 6.282 straipsnį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas tada, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).

24. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusysis D. Č. elektrinį dviratį, pastatęs į dviračio stovą, paliko prekybos centro prieigose, kurios yra filmuojamos prekybos centro vaizdo kameromis. Nukentėjusysis į prekybos centro patalpas įėjo trumpam – tik paimti maisto užsakymą, ir po kelių minučių grįžęs pamatė, kad jo dviratis yra pavogtas. Šios aptartos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis su savo turtu elgėsi neatsakingai, ar savo veiksmais būtų sudaręs sąlygas žalai atsirasti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl nukentėjusiojo D. Č. civilinio ieškinio išsprendė tinkamai, motyvuotai ir pagrįstai iš nuteistojo E. M. priteisė D. Č. 700 Eur turtinės žalos atlyginimo. E. M. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo patirta turtine žala, pirmosios instancijos teismo D. Č. naudai iš nuteistojo E. M. priteistas turtinės žalos dydis yra pagrįstas, protingas ir teisingas, todėl nėra pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

26. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 25 d. nutartimi nuteistajam E. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Mindaugas Jonaitis (2 t., b. l. 143). Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. spalio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3. punktu, prašoma iš E. M. valstybės naudai priteisti 106,25 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 144–146).

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą, laikydamas juos nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam E. M. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. M. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. E. M. yra jauno amžiaus, nors šiuo metu nedirba, jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, gauna neįgalumo išmoką, tačiau byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, todėl prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma ir gynėjos pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo E. M. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš E. M. valstybės naudai 106,25 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir 25 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.