Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. M. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (toliau ir – prokuroras) Liudo Žuklio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-663-1072/2020, kuriuo N. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 54 MGL (2 700 Eur) bauda, nustatant 24 mėnesių jos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

N. M. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, tai yra nuo 2019 m. gruodžio 23 d.; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas N. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

N. M. išteisinta pagal BK 227 straipsnio 4 dalį nesant jos veikoje šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. M. nuteista už tai, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ŠKODA OCTAVIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai alkoholio matuokliu nustatė 1.67 promilės etilo alkoholio koncentraciją.

2. N. M. išteisinta dėl to, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 16.35 val., (duomenys neskelbtini), po to, kai buvo įsodinta į tarnybinį automobilį ŠKODA YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei rengiantis ją pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (toliau – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK) dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sužinojusi, kad, vykdant tarpinstitucinius bendradarbiavimo susitarimą ir sutartį bus kviečiami Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba) specialistai, kurie laikinai pasirūpintų nepilnamečiais jos vaikais, siekė, kad specialistai nebūtų iškviesti bei Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei L. S. ir vyriausiajam patruliui J. A. į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtą tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, įdėjo 10 Eur (2 kupiūras po 5 eurus), t. y. tiesiogiai valstybės tarnautojui davė kyšį už pageidaujamą neveikimą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo N. M. vertintina tai, kad teismas gali, vadovaudamasis BK 68 straipsnio 2 dalimi, uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Anot apeliantės, atsižvelgiant į jos šeimyninę padėtį, į tai, kad, nors ir vairavo būdama neblaivi, žalos aplinkiniams, jų sveikatai, aplinkinių turtui nepadaryta, į tai, kad kaltę pripažino, šiuo atveju spręstina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant jai naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam terminui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

Dėl N. M. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 4 dalį

13. N. M. pagal BK 227 straipsnio 4 dalį buvo kaltinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisinta dėl to, kad ji tiesiogiai davė 10 Eur kyšį valstybės tarnautojams (Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams L. S. ir J. A.), siekdama paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus – kad nebūtų kviečiami Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, kurie laikinai pasirūpintų jos nepilnamečiais vaikais. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas N. M. dėl minėtos nusikalstamos veikos, savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybė, ko konkrečiai dėdama 10 Eur siekė kaltinamoji, o liudytojų parodymai yra prieštaringi. Prokuroras, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – nuteistosios apklausas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojų – policijos pareigūnų – parodymus. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino N. M. dėl BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje byloje nustatytas tik faktas, kad N. M., būdama policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, į tarnybinio automobilio universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtą tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, įdėjo 10 Eur (2 kupiūras po 5 eurus), tačiau nenustatytas vienas iš būtinų šios nusikalstamos veikos požymių – subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia papirkti pareigūnus, siekiant pageidaujamo neveikimo jiems vykdant įgaliojimus.

14. Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, Nr. 2K-164-895/2016 ir kt.).

18. Taip pat kyšio davimo nepatvirtina ir N. M. elgesys įvykio metu, ta aplinkybė, kad vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus pareigūnams ji padavė anksčiau nei pinigus. N. M. vertinamo įvykio metu buvo neblaivi (netrukus po įvykio jai nustatytas 1,67 prom. girtumas). Pati N. M. parodė, kad orientuotis situacijoje jai trukdė ne tik neblaivumas, bet ir pasimetimas, stresas, skurdžios lietuvių kalbos žinios. Liudytoja L. S. patvirtino, kad N. M. iš tikrųjų buvo stresinėje situacijoje, kad buvo tokių momentų, kai jie matė, jog moteris nesupranta, kas vyksta, N. M. lydėjo į namus atsigerti, nes jai trūko oro. Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad N. M. yra rusakalbė ir parodė, kad iš dalies supranta tik buitinę lietuvių kalbą. Nors liudytojas J. A. parodė, kad su N. M. daugiausia buvo bendraujama lietuviškai, kad iš esmės ji suprato, šnekėjo „į temą“, nesakė, jog nesupranta, liudytoja L. S. nurodė, kad moteris kalbėjo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai, sakė, kad supranta lietuviškai, tačiau kartu liudytojas J. A. nurodė, jog moteriai buvo sudėtinga kalbėti lietuviškai, ji keletą kartų nesuprato, ką jie jai sako, o liudytoja L. S. pažymėjo, kad nuėjus į N. M. namus jos nepilnametei dukrai buvo paaiškinta visa situacija lietuviškai ir paprašyta motinai išversti į rusų kalbą. Šios aplinkybės rodo, kad būdama policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje N. M. galėjo adekvačiai nesuvokti ir nesuprasti visos jai sakomos informacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, sunku suvokti ir tikėtis, kad du pareigūnus būtų įmanoma įtikinti neteisėtai veikti ar neveikti duodant jiems po 5 €. Pareigūnai gauna nuolatinį atlyginimą, todėl itin kritiškai vertintina versija, kad pareigūnų veiksmams esminę įtaką galėjo turėti nedidelės vertės, simbolinio pobūdžio kyšis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje nepaneigta galimybė, jog pinigų padėjimas į puodelių laikiklio skyrių buvo neracionalaus ir chaotiško elgesio, o ne sąmoningo ketinimo papirkti valstybės tarnautojus padarinys. Nors prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad N. M. siekis yra akivaizdus, tai yra, kad ji tikėjosi, jog policijos pareigūnai jos vaikams nekvies Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnų, kad pinigų padavimas atskirai, o ne kartu su dokumentais, negali būti vertinamas kaip atsitiktinis, vien streso įtakotas, tačiau nustatytos bylos aplinkybės neleidžia daryti tokios kategoriškos išvados, nes apskritai nėra aiški pinigų padėjimo priežastis.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje surinktų duomenų galima daryti tik prielaidas, kuriomis grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima (teismo išvados gali būti grindžiamos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką). Konstatavęs, kad byloje nėra nustatyta, ko konkrečiai siekė N. M. padėdama į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtą tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, 10 Eur, nei ar apskritai ji siekė kokių nors jai palankesnių policijos pareigūnų sprendimų ar veiksmų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. M. veikoje nėra būtinųjų BK 227 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių: veikos, tai yra kyšio davimo valstybės tarnautojui už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, ir kaltės – tiesioginės tyčios, ir ją pagrįstai dėl šios nusikalstamos veikos padarymo išteisino. Minėta išvada yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų analize ir logiškai motyvuota. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

Dėl N. M. skirtos bausmės

20. Skirdamas nuteistajai N. M. bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltininkės asmenybę, bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

21. N. M. nuteista už vieno tyčinio nusikaltimo transporto eismo saugumui, kuris priskiriamas nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), padarymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog šis nusikaltimas vertintinas kaip pavojingas, keliantis didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Jo pavojingumo nemenkina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, kaip nurodo apeliantė, nekilo jokių padarinių. N. M. alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumas pakankamai žymiai viršija įstatyme numatytą minimalią neblaivumo ribą, kurią nustačius vairuotojui kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, suvokdama, kad per naktį vartojo alkoholinius gėrimus, yra nepailsėjusi, vis tiek sėdo už vairo, taip pat kartu vežėsi savo du nepilnamečius vaikus. Toks apeliantės elgesys rodo jos labai neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus ir abejingumą savo vaikų bei kitų eismo dalyvių saugumui ir niekaip negali būti pateisintas.

22. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra.

23. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį apylinkės teismas atsižvelgė ir į byloje esančius apeliantę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bylos medžiagos, N. M. anksčiau neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau nesusijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviai, skirtas baudas yra sumokėjusi, yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jos gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. Teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad N. M. atlygino Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK turėtas išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė N. M. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai įvertino apeliantės asmenybę ir kitas nurodytas aplinkybes, laikėsi BK 55 straipsnio nuostatų, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus būtent piniginę bausmę – baudą.

24. Pažymėtina, kad baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę (BK 47 straipsnio 5 dalis), atsižvelgęs į BK 47 straipsnio 3 dalyje nurodytus minimalius ir maksimalius baudų dydžius pagal nusikalstamų veikų rūšis ir nusikaltimų kategorijas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudą nuo 50 iki 2 000 MGL. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs ir į tai, kad N. M. yra bedarbė, už padarytą nesunkų nusikaltimą paskyrė jai baudą, kurios dydis nežymiai viršija minimalų įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies dydį, tai yra 54 MGL. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausmė, net ir turint omenyje apeliantės akcentuojamą sunkią turtinę padėtį, yra ne per griežta. Be to, apylinkės teismas sušvelnino N. M. padėtį nustatydamas jai ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė net 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, tai yra žymiai ilgesnį nei numatytas minimalus.

25. Apeliaciniame skunde, kaip pagrindas mažinti paskirtą bausmę, nuteistosios N. M. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jos padarytos veikos pobūdžiu, kaltės pripažinimu, išlaidų už automobilio priverstinį nuvežimą atlyginimu, jos asmenybės vertinimu, jau buvo vertintos pirmosios instancijos teismo, tai yra teismas į jas atsižvelgė individualizuodamas bausmę, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą į jas atsižvelgti ir keisti paskirtą bausmę. Nurodomos aplinkybės, susijusios su apeliantės šeimine ir turtine situacija ir kilsiančiomis pasekmėmis, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentuotos aplinkybės dėl N. M. sveikatos būklės (serga psoriaze, dermatitu ir kt.) yra reikšmingos, tačiau taip pat nesudaro pagrindo keisti šią pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos ir jos taip pat vertintos kitų reikšmingų aplinkybių visumoje. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokių aplinkybių reikšmė skiriamai bausmei negali būti suabsoliutinama, tai yra jos turi būti vertinamos bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir bausmei keliamų tikslų kontekste. Vien galimos neigiamos pasekmės negali atsverti ir būti prioritetas, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei kaltininkės įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati N. M. savo veiksmais pablogino savo ir savo šeimos padėtį, tai lėmė jos pačios netinkamas elgesys ir nenoras laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, todėl natūralu, kad jai kilo atitinkamos pasekmės. Pažymėtina ir tai, kad šios nuteistosios akcentuojamos aplinkybės nesulaikė jos nuo nusikaltimo darymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. M. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apeliantės asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl N. M. skirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

26. N. M. apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą iki minimalaus, tai yra 1 metų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat atsižvelgusi į nuteistosios gynėjos apeliacinės instancijos teismui išdėstytą poziciją, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo N. M. nustatytu 2 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

27. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju įvertinus N. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei padarymo aplinkybes­– N. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, kuomet pirmuoju pūtimu jai buvo nustatytas 1,72 promilių girtumas, o antruoju – 1,67 promilių neblaivumas, rizikavo tiek savo, tiek savo nepilnamečių vaikų, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tai, kad kaltę pripažino, nusikalstama veika reali žala nebuvo padaryta, jos asmenybę – šiuo metu dirba, turi du mažamečius vaikus, neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nors ir nesusijusius su vairavimu esant neblaiviai, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas mažesnis nei įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai bei kaltininkės asmenybei, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

29. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodyti duomenys dėl šeimos padėties, dėl kaltės pripažinimo, dėl to, kad nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo trumpinti paskirtą 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Tuo labiau, kad šios aplinkybės jau yra įvertintos pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas N. M. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad ji būdama neblaivi nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apeliantės akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. lapkričio 4 d. pažymą Nr. (12.32) PT-5229 dėl teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajai N. M. pagal koordinatoriaus parinkimą, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pagal šią pažymą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 72 Eur.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajai N. M. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-626/2020, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-458-988/2020, 2020 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-468/2020). Taip pat ir Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistosios nepriteisiamos.

33. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Pažymėtina, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje (III dalies paskutinė pastraipa) bei rezoliucinėje (pirma pastraipa) dalyse neteisingai nurodoma nusikalstamos veikos rūšis, tai yra nurodoma, kad N. M. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 227 straipsnio 4 dalyje, dėl kurios ji išteisinama, yra nusikaltimas, nors ši nusikalstama veika pagal BK yra laikoma baudžiamuoju nusižengimu, kadangi BK 227 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Nors apeliantai šios aplinkybės neginčija, teisėjų kolegija, siekdama pašalinti šį netikslumą, kuris nekeičia nuosprendžio esmės, ištaiso nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse klaidingai nurodytą nusikalstamos veikos rūšį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios N. M. (N. M.) ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro Liudo Žuklio apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą N. M., netenkinti.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-663-1072/2020 padarytą rašymo apsirikimą ir nuosprendžio aprašomosios dalies (III dalies paskutinė pastraipa) žodžius „nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių“ bei rezoliucinės dalies (pirma pastraipa) žodžius „N. M. (N. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių“ pakeisti atitinkamai žodžiais „nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių“ bei „N. M. (N. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šio baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.