- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-07
- Bylos Nr.
- 1-663-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54220-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- N. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. M. (N. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti profesinį išsilavinimą, ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. M. 2019 m. gruodžio 22 d. 16 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai alkoholio matuokliu nustatė 1,67 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
N. M. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 16 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), po to, kai buvo įsodinta į tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei rengiantis ją pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sužinojusi, kad, vykdant tarpinstitucinius bedradarbiavimo susitarimą ir sutartį bus kviečiami Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, kurie laikinai pasirūpintų nepilnamečiais jos vaikais, siekė, kad specialistai nebūtų iškviesti bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei L. S. ir vyriausiajam patruliui J. A. į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtą tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių, įdėjo 10 eurų (2 kupiūras po 5 eurus), t. y. tiesiogiai valstybės tarnautojui davė kyšį už pageidaujamą neveikimą. Nenustačius kaltinamosios veiksmuose šio nusikaltimo sudėties požymių, ji pagal šį kaltinimą išteisintina.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji N. M. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, jog pilnai pripažįsta, kad vairavo neblaivi, dėl ko labai gailisi, tačiau nepripažįsta, kad davė policijos pareigūnams kyšį. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo neblaivi, tai yra, pagiringa. Kaltinamoji parodė, jog jai emociškai buvo sunki savaitė – išlydėjo vyrą dirbti į užsienį, susirgo mama, todėl atvažiavus draugei 2019 m. gruodžio 21 d. vakare išgėrė degtinės, tai yra, gėrė visą naktį iki ryto, praktiškai nemiegojo. Ji vartoja vaistus nuo alergijos, gali būti, kad sureagavo dar labiau. 2019 m. gruodžio 22 dienos popietėje važiavo savo automobiliu Škoda su vaikais į piceriją. Vaikams 9 ir 11 metų, jų namie vienų nepalieka. Grįžtant stabdė policija, nematė ir nesuprato, todėl nuvažiavo iki namų. Pareigūnai davė pūstė į alkotesterį, po to ji atsisėdo į pareigūnų automobilį, su savimi turėjo piniginę ir dokumentus. Pareigūnai sėdėjo priekyje, o ji sėdėjo gale. Vyras policininkas kalbėjo tik lietuviškai, o moteris pareigūnė – ir lietuviškai, ir rusiškai. Ji pati bandė kalbėti ir lietuviškai, ir rusiškai. Jie prašė parodyti dokumentus, leidimą gyventi, liepė antrą kartą pūsti į alkotesterį. Ji ne viską suprato, kas kalbama, bet suprato, kad prašo rodyti dokumentus. Tarp priekynių sėdynių padėjo dokumentus ir dešimt eurų, „nes galvojau galima baudą apmokėti, nes Rusijoje galima apmokėti baudą vietoje, buvau pasimetus“. Ji yra mokėjusi baudą vietoje už greičio viršijimą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju ji neturėjo tikslo duoti kyšį, žino, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Padėdama pinigus ji nieko nesakė, ji buvo šoke, neblaivi, padėjo, ką turėjo. Žinojo, kad policijos automobilyje filmuojama. Pradžioj padėjo automobilio draudimo dokumentus. Pinigai buvo atskirai, juos padėjo ne kartu su dokumentais. Kai pareigūnai paėmė pinigus, numetė ant priekinės automobilio panelės, ir pasakė, kad ji atsakys „pagal straipsnį“. Ji prašė pinigus grąžinti, bet jai atsakė „ne“ ir pradėjo rašyti protokolą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji N. M. parodė, kad pilnai prisipažįsta ir labai gailisi. 2019 m. gruodžio 22 d. apie 17 val. 00 min. savo automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su savo vaikais važiavo iš namų į piceriją, esančią (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartojo naktį, išgėrė su drauge dviese 0,75 degtinės. Ji dar vartoja vaistus nuo alergijos, gal dar labiau sureagavo. Su drauge alkoholį baigė vartoti ir išsiskyrė paryčiais, jos vaikai miegojo, nieko nematė. Ji ryte jautėsi normaliai, todėl net nemanė, kad gali pripūsti. Todėl ir su vaikais važiavo jiems pirkti picos, nemanė, kad įpūs. Jai važiuojant (duomenys neskelbtini), net nežino kodėl, sustabdė policijos pareigūnai. Ji sustojo, išsigando. Jos automobilis buvo techniškai tvarkingas, turėjo vairuotojo pažymėjimą, draudimas buvo. Pareigūnai prie jos priėjo ir iš karto davė pūsti, net neprisistatė. Kad jai nustatė girtumą, ji neneigia. Pareigūnai pakvietė eiti į jų automobilį. Ji labai pasimetė, išsigando ir nenorėjo tikrai jokio kyšio duoti, tačiau rankose turėjo savo piniginę ir iš pasimetimo iš piniginės išėmė 10 eurų dvi kupiūros po 5 eurus ir pinigus padėjo tarp sėdynių ant kavos laikiklio. Ji nieko nesiekė duodama pareigūnams 10 eurų, juk tokia maža suma, ne 100 eurų. Ji suprato, kad juk kamera yra policijos automobilyje ir filmuoja, ji juk viską suprato, bet paaiškinti, kodėl padėjo tuos 10 eurų negali. Jos neįspėjo, kad tai gali būti kaip kyšio davimas. Tikrai labai gailisi. Prideda prašymą dėl automobilio grąžinimo, nes jis jai yra labai reikalingas. Viskas jai susidėjo į vieną, tai yra šis įvykis, vyras išvykęs dirbti į užsienį, liga – jos alergija, tris metus vargsta. Šiuo meta nedirba, yra registruota darbo biržoje. Prašo jai skirti kuo mažesnę bausmės rūšį (b. l. 82-85).
Liudytoja L. S. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulė, tiriamo įvykio metu dirb su pareigūnu J. A., važiavo (duomenys neskelbtini), buvo apsiniaukę, stabdė automobilį, nes jo langai buvo aprasoję iš vidaus, tačiau vairavimo būdas niekuo neišsiskyrė. Stabdomas Škoda automobilis nestojo, nors buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas. Privažiavus prie namų (duomenys neskelbtini) sustojo. Priėjus prie sustabdyto automobilio, pajuto nuo vairuotojos sklindantį alkoholio kvapą. Škodos automobilio gale sėdėjo nepilnamečiai du vaikai, mergaitė ir berniukas, jie išlipo ir nuėjo į namus. Tikrinant vairuotojos girtumą alkotesteriu, jai ne iš karto pasisekė įpūsti. Pirmas pūtimas į alkotesterį buvo lauke, po to laukė 15-20 minučių antro pūtimo jau sėdint tarnybiniame automobilyje. Moteris kalbėjo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai, sakė, kad supranta lietuviškai. Ji su moterimi kalbėjo ir lietuviškai, ir rusiškai, o jos kolega – lietuviškai. Moters paklausus, ar yra suaugusių žmonių namuose, ji atsakė, kad nėra, vyras išvažiavo į užsienį, jie šventė naktį, o kitą dieną vakare vaikai prašė nuvežti picos. Kadangi vaikai nepilnamečiai, jie su kolega norėjo kviesti Vaikų teisių tarnybą, vairuotojai paaiškino, kad pati prižiūrėti vaikų negali, nes yra neblaivi. Tuomet N. M. „sako, gal tariamės, ir pradėjo krapštytis piniginėje“. Vairuotojai ji pasakė, kad už kyšio davimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, bet N. M. atsakiusi, kad ji supranta, ir į kavos dėklą padėjo dvi kupiūras po 5 eurus. „Tuomet aš jai pasakiau, kad ją įspėjau, tada kaltinamoji norėjo paimti pinigus, tada aš pinigus padėjau ant priekinės panelės“. Vairuotoja nuolat kalbėjo, buvo labai susijaudinusi, sakė, kad oro neužtenka, kad kažkuo serga. Kai kolega pranešė budėtojui, kad vairuotoja davė kyšį, tada kaltinamoji norėjo paimti pinigus. Neatsimena, ką kolega pasakė budėtojui apie kyšio davimą. „Buvo tokių momentų, kai mes matėme, kad moteris nesupranta kas vyksta“. Moteris buvo stresinėje situacijoje, norėjo atsigerti, buvo kartu nuėję į namus, tada ji (L. S.) viską paaiškino jos dukrai, mergaitė išvertė mamai, moteris suprato viską. Kad filmuojama automobilyje moteriai paaiškino po pirmo pūtimo, einant į tarnybinį automobilį.
Liudytoja L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu J. A. tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šaukinys V7049. Apie 16 val. 35 min., dirbant pagal užduotį ir (duomenys neskelbtini), pamatė įtartinai važiuojantį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo stabdomas, tačiau galimai vairuotoja pareigūnų nepastebėjo, todėl buvo įjungti švyturėliai, po to automobilis sustojo (duomenys neskelbtini), kieme. Bendraujant su vairuotoja, buvo nustatyta, kad tai N. M., kuri paaiškino, kad nematė ir negirdėjo, kad ji yra stabdoma policijos pareigūnų. N. M. pateikė vairuotojo pažymėjimą ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, todėl moteriai buvo pasiūlyta patikrinti alkoholio matuokliu. N. M. buvo nustatytas girtumas, promilių nurodyti tiksliai negali, bet buvo virš 1,6 promilės. Automobilyje kartu su N. M. važiavo ir vaikai – mergaitė ir berniukas. Pasisodino N. M. į tarnybinį automobilį, pildant dokumentus ir bendraujant su vairuotoja, kuri mokėjo kalbėti lietuvių kalba, tačiau kartais atsakydavo rusų kalba. Moteris buvo perspėta dėl kyšio davimo, kadangi moteris pasakė: „gal tariamės“ ir iš kišenės išsitraukė pinigus, mano, kad tai buvo 10 eurų po 5 eurų kūpiuromis. Tačiau moteris į perspėjimą nereagavo ir tuos pinigus 10 eurų padėjo tarp priekinių sėdynių, esantį kavos dėklą. Tada apie kyšio davimą pranešė budėtojui, moteris norėjo paimti pinigus atgal, todėl pinigus 10 eurų buvo paimti padėti ant priekinės automobilio panelės. Moteriai paaiškinta, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviai ir kyšio davimo (b. l. 56-59).
Liudytojas J. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. dirbo su kolege L. S., patruliavo (duomenys neskelbtini). Pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kuris važiavo nerodydamas posūkių. Automobilį sustabdė, už vairo sėdėjo moteris, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Gale sėdėjo du vaikai, moteris nurodė, kad važiuoja iš picerijos, iš vakaro yra vartojusi alkoholio. Vairuotojai alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ji pateikė automobilio dokumentus, vairuotojo pažymėjimą. Vaikus ji įleido į namus ir atėjo į tarnybinį automobilį, atsisėdo į galą, laukė antro pūtimo į alkotesterį. Tuo metu buvo rašomas sprendimai dėl nušalinimo nuo vairavimo, dėl priverstinio automobilio nuvežimo, buvo tariamasi, ar ji turi draugų, pažįstamų su kuo palikti vaikus. Su N. M. buvo bendraujama daugiausiai lietuviškai. Moteris nesakė, kad nesupranta. „Kai moters paklausdavau lietuviškai, ji atsakydavo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai. Moteriai buvo sudėtinga lietuviškai kalbėti, ji gal tik keletą kartų nesuprato, ką mes sakome, bet iš esmės suprato, šnekėjo į temą“. Jis pats kalbėti rusiškai nemoka, bet kas sakoma, supranta. Kai su kolege L. S. pradėjo kalbėti apie Vaikų teisių tarnybą, „moteris į puodelių laikiklio skyrių, esantį tarp automobilio priekinių sėdynių, įdėjo 10 eurų, tada per raciją pranešėme, apie tai“. Kupiūrų nepamena. Dėdama pinigus N. M. nieko nesakė. Nei jis, nei kolegė L. S. neklausė vairuotojos, kam ji padėjo pinigus. „Budėtojui iš karto, kai padėjo pinigus, pranešiau apie kyšio davimą“. Pamena, kad kai N. M. padėjo pinigus, jis įspėjo, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, tai pasakė lietuvių kalba. Budėtojui pranešė po kokios 10-15 sekundžių, tada N. M. norėjo atsiimti pinigus, „bet aš nebeleidau paimti, nes aš jau buvau pranešęs apie kyšio davimą“. Tarnybinio automilio viduje yra kameros, yra filmuojama. Atvykus operatyvinei grupei moteris nesakė, kad norėjo sumokėti baudą. Atvykus „tralui“, ji pateikė leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), jis buvo užkištas jos automobilyje, toje vietoje kur veidrodėlis.
Liudytojas J. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d. patruliavimo metu Ukmergės mieste su vyriausiaja patrule L. S. 2019 m. gruodžio 22 d., maždaug apie 18 val. 00 min., laiko tikslaus nurodyti negali, tai jau buvo į darbo pabaigą, patruliuodami pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini), įtartinai manevruojantį automobilį Škoda Octavia, valstybinių numerių negali pasakyti, nes neatsimena, kuris įtartinai manevruodamas nerodė posūkio signalo. Jie nusprendė šį automobilį sustabdyti patikrinimui. Kai sustabdė automobilį, pamena, kad jį vairavo moteris, (duomenys neskelbtini), nes moteris pateikė visus būtinus dokumentus ir laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Moteris su jais bendravo lietuvių kalba, jie susikalbėjo su moterimi, ši aiškino, kad su vaikais važiuoja iš picerijos, nes pirko picas. Jie moterį sustabdė (duomenys neskelbtini), nes ji įsuko į kiemą (duomenys neskelbtini) ir jiems stabdant sustojo. Moteris turėjo visus automobilio dokumentus. Buvo nuspręsta patikrinti jos blaivumą. Pirmas pūtimas buvo prie moters automobilio, kiek pripūtė negali pasakyti, bet pamena, kad buvo nustatytas vidutinis girtumas, o po to jie vairuotoją pasisodino į tarnybinį automobilį. Moteris neneigė girtumo, sakė, kad išlydėjo sugyventinį ir šventė iki ryto. Vairuotoja sėdėjo tarnybiniame automobije, gale. Buvo duota vairuotojai antrą kartą pūsti į alkotesterį, kiek pripūtė nepamena, bet irgi nustatytas vidutinis girtumas. Kai moteris sėdo į tarnybinį automobilį, ji lyg ir su savimi pasiėmė piniginę. Tiksliai nepamena, bet kai jie užsiminė apie vaikus, kurie važiavo su vairuotoja kartu, klausė, ar būtų kas pasaugo, nes ji buvo neblaivi, tai tada vairuotoja tarp priekinių sėdynių į esantį puodelių laikiklį įdėjo 10 eurų, po 5 eurus kupiūromis. Jie pamatė, tada jie moteriškę įspėjo, bet ji nereagvo, jie įspėjo dėl kyšio davimo, bet moteris pinigų nepasiėmė ir nereagavo. Duodama pinigus, ji nieko nesakė. Tada iš karto po įspėjimo J. A. budėtojui pranešė dėl kyšio gavimo iš vairuotojos. Tuomet moteris bandė pinigus paimti, supratusi, kad negerai padarė, tačiau jis pinigus paėmė ir padėjo ant priekinės automobilio panelės. Moteris nieko nesakė, sėdėjo susigraudinusi. Tada dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo iškvieta operatyvinė grupė (b. l. 61-62).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate N. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje (b. l. 1-3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Matomas stovintis automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis atrakintas, neužvestas. Prie įvažiavimo į namo kiemą (duomenys neskelbtini) stovi tarnybinis automobilis Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio viduje ant prietaisų skydelio viršaus esančios daiktadėžės dangtelio matomos dvi po 5 eurus kupiūros, kurios paimtos ir supakuotos į voką Nr. 1. (b. l. 13-20).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų, neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 22 d. N. M. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 Nr. ARFM-0422 16 val. 45 min. nustatytas 1,72 promilės neblaivumas, 17 val. 01 min. – 1,67 promilės (b. l. 9).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugijimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso N. M. (b. l. 28).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad autmobilio Škoda Octavia kaina be PVM yra 2 339,00 eurų, kaina su PVM – 2 830,00 eurų (b. l. 27).
Iš Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo informacijos matyti, jog 2020 m. kovo 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. R. kreipėsi dėl vaizdo įrašo tarnybiniame automobilyje V7049. Gautas atsakymas, kad vaizdo įrašas neišlikęs, nes, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963, vaizdo įrašai saugomi 30 dienų (b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. M. 2019 m. gruodžio 22 d., 16 val. 35 min., Ukmergėje, Smilgų gatvėje ties namu Nr. 2 vairavo automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, tai yra, kai jos iškvėptame ore buvo 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamoji pripažino transporto priemonės vairavimo, esant neblaivumo būsenos, faktą ir ikiteisminio tyrimo metu, ir apklausiama teismo posėdžio metu. Tai, kad N. M. vairavo automobilį Škoda Octavia, be kita ko, patvirtina tiesioginių liudytojų J. A. ir L. S., kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, parodymai. Be kaltinamosios prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas taip pat neturi pagrindo netikėti. N. M. neblaivumo požymiai vairuojant transporto priemonę nustatyti ir kitais įrodymais: liudytojų J. A. ir L. S. parodymais, neblaivumo nustatymo aktu.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi N. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
N. M. buvo kaltinama, kad vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdama apsvaigusi nuo alkoholio“ nurodant „būdama neblaivi“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnis).
Šioje byloje N. M. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 227 straipsnio 4 dalį, kad 2019 m. gruodžio 22 d. 16 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), po to, kai buvo įsodinta į tarnybinį automobilį Škoda Yeti, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei rengiantis ją pristatyti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sužinojusi, kad, vykdant tarpinstitucinius bedradarbiavimo susitarimą ir sutartį bus kviečiami Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, kurie laikinai pasirūpintų nepilnamečiais jos vaikais, siekė, kad specialistai nebūtų iškviesti bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei L. S. ir vyriausiajam patruliui J. A. į universalaus puodelių laikiklio skyrių, esantį įrengtą tarp dviejų automobilio priekinių sėdynių įdėjo 10 eurų (2 kupiūras po 5 eurus), t. y. tiesiogiai valstybės tarnautojui davė kyšį už pageidaujamą neveikimą.
Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma.
BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais.
Kaltinamoji N. M. kaltės dėl kyšio davimo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, parodydama, jog sėdėdama tarnybinio automobilio gale 10 eurų ji tarp priekinių sėdynių padėjo, tačiau neturėdama tikslo papirkti pareigūnus. Kaltinamoji teisme paaiškino, jog įvykio metu buvo labai išsigandusi, negali paaiškinti, kodėl padėjo 10 eurų, dabar galvoja, kad gal norėjo sumokėti baudą, nes (duomenys neskelbtini) galima policininkams sumokėti vietoje, sunku dabar suprasti, kas dėl girtumo jai tuomet atrodė, nes ji dėdama pinigus nieko pareigūnams nesakė.
Teismo vertinimu, vien pats faktas, kad buvo padėti 10 eurų (dvi kupiūros po penkis eurus) policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas, jog kaltinamoji tyčia ir suvokdama savo veiksmų prasmę, sąmoningai darė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013). Byloje nėra nustatyta aplinkybė, ko konkrečiai dėdama 10 eurų siekė kaltinamoji, o liudytojų parodymai yra prieštaringi. Liudytojas J. A. parodė, kad kaltinamoji nieko nesakydama padėjo 10 eurų į kavos puodelio laikiklį, esantį tarp priekinių sėdynių, o liudytoja L. S. nurodė, jog N. M. prieš dėdama pinigus kalbėjo, prašė nekviesti Vaiko teisių tarnybos, sakė „tariamės“, ir tuomet padėjo pinigus. Byla teismui perduota, kaltinant N. M., kad ji davė kyšį, siekdama, jog policijos pareigūnai neįformintų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Bylą nagrinėjant teisme, apklausus liudytoją L. S., prokuroras, remiantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prašė teismo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jog kaltinamoji davė kyšį pareigūnams, kad nebūtų kviečiami Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai. Teismas atmeta kaltinimą palaikiusio prokuroro argumentus, kad N. M., pareigūnų įspėta, ir suprasdama, kad kyšio siūlymas policijos pareigūnams yra draudžiama ir įstatymu uždrausta veika, prašė susitarti, davė pinigus, ir pažymi, jog šios aplinkybės byloje nėra įrodytos, toks prokuroro situacijos vertinimas paremtas prielaida. Byloje nustatyta, jog kaltinamoji buvo neblaivi, tai yra, kai jos iškvėptame ore buvo 1,67 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 9), ji parodė, jog orientuotis situacijoje jai trukdė ne tik girtumas, bet ir stresas, skurdžios lietuvių kalbos žinios. Liudytoja L. S. patvirtino, jog kaltinamoji buvo stresinėje situacijoje, „buvo tokių momentų, kai mes matėme, kad moteris nesupranta, kas vyksta“, N. M. palydėjo į namus atsigerti, nes jai trūko oro. Teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamoji yra rusakalbė, ji parodė, kad iš dalies supranta tik buitinę lietuvių kalbą, todėl teismo vertinimu, neįrodyta, jog kaltinamoji savalaikiai ir adekvačiai suvokė jai sakomą informaciją. Nors J. A. parodė, kad N. M. kalbėjo „į temą“, tačiau L. S. parodė, kad nuėjus į kaltinamosios namus, jos nepilnametei dukrai buvo paaiškinta visa situacija lietuviškai ir paprašyta motinai išversti į rusų kalbą. Teismas prieštaringais pripažįsta ir pareigūnų parodymus dėl įspėjimo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą. Liudytoja L. S. parodė, jog N. M. apie atsakomybę už kyšio davimą perspėjo ji, kai kaltinamoji pasakė „tariamės“ ir išsitraukė iš kišenės pinigus. Tuo tarpu liudytojas J. A. ir ikiteisminio tyrimo, ir teismo posėdžio metu parodė, jog N. M. dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą perspėjo jis lietuvių kalba ir tai padarė po to, kai vairuotoja jau padėjo pinigus į kavos laikiklį. Pastebėtina, kad liudytojų parodymai ne tik prieštaringi, bet ir nėra nuoseklūs. J. A. ir ikiteisminio tyrimo pradžioje, ir teismo posėdžio metu laisvai pasakodamas apie tiriamą įvykį, parodė, jog kai vairuotoja padėjo pinigus, jis iš karto pranešė budėtojui apie kyšio davimą, ir tik teismo paklaustas, ar vairuotoja buvo perspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą, patikslino, kad jis perspėjo iš karto, kai N. M. padėjo pinigus, palaukė 10-15 sekundžių, o kadangi ji nereagavo, pranešė budėtojui, o tuomet vairuotoja bandė pinigus paimti, bet jis neleido, paėmė juos ir padėjo ant priekinės automobilio panelės. Tuo tarpu liudytoja L. S. parodė, jog kai N. M. padėjo pinigus, „aš jai pasakiau, kad ją įspėjau, tada kaltinamoji norėjo paimti pinigus, tada aš pinigus padėjau ant priekinės panelės“. Kaltinamosios kaltei įrodinėti, taip pat pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų parodymų, reikšmingi objektyvūs duomenys. Iš Vidaus reikalų telekomunikacinio tinklo informacijos nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja J. R. kreipėsi dėl vaizdo įrašo iš tarnybinio automobilio gavimo praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po nagrinėjamo įvykio, jis nebuvo gautas, nes, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963, vaizdo įrašai saugomi 30 dienų (b. l. 52-53). Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios versija, kad ji dėjo pareigūnams viską, ką turėjo – ir dokumentus, ir 10 eurų, tai darė iš streso, o ne siūlydama kyšį, kurio dydis nėra logiškas. Šios versijos nepaneigia jokie kiti teisme ištirti įrodymai. Byloje nenustatyta, nei ko konkrečiai siekė N. M. padėdama pinigus, nei ar apskritai ji siekė kokių nors jai palankesnių policijos pareigūnų sprendimų (veiksmų). Policijos pareigūnų parodymai prieštaringi, J. A. parodė, jog visus vairuotojos dokumentus tikrino jai esant savo automobilyje, L. S. nurodė negalinti pasakyti, ar kokie nors dokumentai nebuvo tikrinti ir vairuotojai sėdint tarnybiniame automobilyje. Vien 10 eurų padėjimas, esant tokioms aplinkybėms, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad N. M. sąmoningai ir tyčia siekė papirkti policijos pareigūnus ir tą suvokė, ir pripažinti ją kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje.
Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad apskritai nepadaryta veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis, remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 4 dalyje, požymių.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę N. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant N. M. asmenybę nustatyta, kad ji neteista (b. l. 120-121), bausta administracine tvarka (b. l. 123-124), yra bedarbė (b. l. 122), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlygino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato turėtas išlaidas už automobilio priverstinį nuvežimą (b. l. 38, 51). Duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. N. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdama neblaivi, tai yra, kai jai nustatytas 1,67 promilių neblaivumas – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas atsižvelgia ir į veikos padarymo aplinkybes – kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suvokdama, kad per naktį gėrė degtinę, yra nepailsėjusi, vis tiek sėdo už vairo, vežė nepilnamečius vaikus, norėdama nupirkti picų. Toks kaltinamosios elgesys, teismo vertinimu, niekaip negali būti pateisintas, priešingai, liudija apie neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus, bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju N. M. skirtina bausmė – bauda. Parinkdamas baudos dydį, teismas įvertina tai, jog nustatyta viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamoji yra bedarbė, ir sprendžia, kad N. M. skirtinos baudos dydis nežymiai didesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies minimumas.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
N. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdama neblaivi. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad N. M. vairavo būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,67 promilės neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, tačiau nusikalstama veika žala nepadaryta, kaltę pripažino, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant N. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Nagrinėjamu atveju, N. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jai nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – vairavo jai priklausantį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,67 promilės neblaivumas. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Tokiais savo veiksmais ji padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jos vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią N. M.. Kaltinamoji nurodo, kad automobilis yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, ir kad šis automobilis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį. Tuo labiau, kad šis automobilis registruotas N. M. vardu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad N. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. R. 2020 m. sausio 3 d. nutarimu N. M. grąžintas automobilis Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijmas F 483964, įpareigojant juos saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 33-35).
2020 m. liepos 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajai N. M. priklausantį automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), automobilio saugotoju paskiriant kaltinamąją N. M. (b. l. 179-180, 182), paliktinas iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje dienos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu (b. l. 86-88, 89) N. M. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajai N. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 23 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 86-88, 89) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojos N. M. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: dvi po 5 eurus kupiūros, supakuotos į specialųjį paketą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotos saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos N. M..
N. M. atlygino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patirtas 60,00 eurų proceso išlaidas (b. l. 38, 51).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
N. M. (N. M.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį išteisinti, nesant jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
N. M. (N. M.) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 54 (penkiasdešimt keturis) MGL (2 700,00 (dviejų tūkstančių septynių šimtų ) eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti N. M. (N. M.) naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos 2019 m. gruodžio 23 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti N. M. (N. M.) nuosavybės teise priklausantį ir 2020 m. sausio 3 d. Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. R. nutarimu perduotą jai saugoti iki baudžiamojo proceso pabaigos automobilį Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų2020 m. liepos 9 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
N. M. (N. M.) paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojos N. M. (N. M.) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
N. M. (N. M.) paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – dvi po 5 eurus kupiūras, supakuotas į specialųjį paketą Nr. 212953, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. M. (N. M.).
Paskirta bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800; AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000; Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300; įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.