- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2A-2070-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00477-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., A. G.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
- 3.4.1.6Bylų dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo ypatumai
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys I. G., A. G., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti neterminuotą jos valdžios apribojimą į sūnų N. L., nustatytą Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10300-1137/2023; 2) atleisti trečiąjį asmenį I. G. nuo N. L. globėjos pareigų atlikimo; 3) grąžinti jai sūnų N. L.; 4) nutraukti Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu iš jos priteisto išlaikymo sūnui N. L. išieškojimą; 5) pakeisti teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria I. G. paskirta lėšų, kurias N. išlaikymui turi mokėti jo tėvas A. G., tvarkytoja uzufrukto teise – šių lėšų tvarkytoja paskirti pareiškėją.
2. Nurodė, kad aplinkybės, buvusios Panevėžio apylinkės teismui priimant 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą iš esmės pasikeitusios. Nuo 2024 m. gegužės mėnesio pareiškėjai teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslauga. 2024 m. balandžio 30 d. ir 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryti pagalbos planai. Su N. nuolatos susitinka kartą per savaitę. Gyvena motinai priklausančiame būste, atvejo vadyba priekaištų dėl buities neturi, namų aplinka švari, tvarkinga, pašaliniai asmenys nesilanko. Be N. pareiškėja turi dar tris vaikus, iš kurių du gyvena su tėvu. Po motinos valdžios N. atžvilgiu apribojimo pareiškėjai gimė dukra, Vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi priekaištų dėl motinos valdžios įgyvendinimo jauniausios dukros atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjos A. L. pareiškimą atmetė.
4. Teismas pažymėjo apie pareiškėjos teigiamą siekį ir pozityvius pasikeitimus, t. y. turi pastovią gyvenamąją vietą (gyvena jos motinai priklausančiame bute), iš esmės pagerino savo buitines sąlygas, lanko vaiką, globos centre paskyrus susitikimus, bendrauja su vaiku ir siekia susigrąžinti N. į šeimą. Tačiau vertino, kad jos dedamos pastangos nors ir reikšmingos, tačiau šiuo metu dar nėra pakankamos priimti sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Pareiškėja gera valia priteisto išlaikymo N. nemokėjo ir šiuo metu neteikia. Jos argumento dėl pajamų neturėjimo teismas nelaikė objektyviai pagrįstu. Toks pareiškėjos elgesys, kai nededama pastangų savanoriškai reguliariai teikti išlaikymą, laikytinas neatsakingu. Teismui kėlė abejonių jos nurodytos aplinkybės, kad ji prisideda ir prie kitų 2 vaikų, gyvenančių pas tėvą, išlaikymo, kai nuo N. išlaikymo visiškai nusišalino. Sprendimo priėmimo metu byloje nėra duomenų apie administracines nuobaudas ar pažeidimus, tačiau pareiškėjai paskirtų baudų skaičius ir sumų dydis už administracinius nusižengimus, kurie padaryti iki kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ženkliai įtakoja pareiškėjos turtinę padėtį.
5. Teismas pažymėjo, kad N. turi neįgalumo lygį, todėl jo sveikatos sutrikimai reikalauja padidinto rūpesčio ir gydymo. Vaikas auga giminystės ryšiais susijusios globėjos šeimoje, vadina ją mama, globėja tinkamai rūpinasi savo globotiniu, užtikrindama tinkamą vaiko priežiūrą ir ugdymą, todėl geriausia ir naudingiausia vaikui artimiausiu metu gyventi su teismo paskirta globėja. Nors pareiškėja ir padarė itin žymią pažangą daugelyje sričių, tačiau neįsitikinus, jog jos teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai, stabilūs, negrįžtami ir vaikui grįžti į šeimą yra saugu, kad motina gali pasirūpinti vaiku bei užtikrinti jam tinkamas sąlygas augti harmoningoje tiek socialine, tiek emocine prasme aplinkoje, teismas negali tenkinti pareiškėjos pareiškimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti visiškai. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
1.1. teismas pripažino pažangą keičiant elgesį, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad pažanga nėra pakankama. Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėja visapusiškai bendradarbiauja su Panevėžio socialinių paslaugų centru, atsikratė žalingų įpročių, laikydamasi nustatytos tvarkos bendrauja su sūnumi N., turi tinkamas būsto sąlygas, tinkamai vykdo motinos valdžią kitiems trims savo vaikams. Tą patvirtina Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada ir posėdžių metu liudytojomis apklaustos socialinės darbuotojos. Pareiškėjos elgesio pasikeitimai yra stabilūs bei ilgalaikiai;
1.2. teismas rėmėsi aplinkybe, kad pareiškėja neteikia sūnui N. priteisto išlaikymo, tačiau taip susiklostė, nes (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra, todėl ji dirbti ir gauti pajamas neturi galimybės. Mokėti teismo priteisto išlaikymo N. šiuo metu neturi jokių išteklių. Tačiau tokia padėtis neturėtų ilgai tęstis, nes dukrai daugiau nei 1 metai, pareiškėja netrukus galės vaiko priežiūrą derinti su darbu. Grąžinus vaiką pareiškėjai, ji gautų valstybės skiriamą paramą ir galbūt iš vaiko tėvo priteistą išlaikymą. Nėra pagrindo manyti, kad grąžinus sūnų, būtini vaiko poreikiai liks nepatenkinti. Susidaręs išlaikymo įsiskolinimas yra tik pareiškėjos ir vaiko globėjos tarpusavio prievolių dalykas;
1.3. teismas rėmėsi tuo, kad su sūnumi pareiškėja bendrauja tik vieną valandą per savaitę, tačiau tik tiek leidžia vaiko globą reglamentuojantys teisės aktai, tokia bendravimo tvarka nėra pareiškėjos abejingumo pasekmė. Pareiškėja su vaiku N. bendrautų daugiau, jeigu būtų tokia galimybė;
1.4. teismas nusprendęs, kad sūnus dar negali būti grąžintas pareiškėjai, net nesvarstė galimybės pareiškimą tenkinti iš dalies - neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti laikinu. Motinos valdžios apribojimo formos sušvelninimas turėtų tiesioginės įtakos sąlygoms, kuriomis pareiškėja gali bendrauti su sūnumi. Esant laikinam apribojimui, bendravimas su vaikais gali būti ženkliai platesnis. Likus galioti skundžiamam sprendimui, susidarytų padėtis, kad su sūnumi ir toliau būtų galima bendrauti tik labai ribotai. Tuo tarpu globėja ateityje turėtų prielaidas motyvuoti, kad pareiškėja su vaiku bendrauja nepakankamai.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime suinteresuotas asmuo I. G. prašė pareiškėjos A. L. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
2.1. teismas pagrįstai nustatė, kad nors pareiškėja padarė žymią pažangą daugelyje sričių, tačiau neįsitikinus, kad jos teigiami pokyčiai ilgalaikiai ir stabilūs, vaiko grąžinti nesaugu. N. pas globėją pateko 3 metų 7 mėnesių, jis buvo visiškai apleistas, dar buvo su sauskelnėmis, gėrė iš buteliuko, nekalbėjo, nemokėjo lipti laiptais, buvo išsekęs. Vaikui nebuvo teikiama tinkama pagalba, vaikas neturėjo visų būtinų skiepų, nebuvo parodytas vaiko raidos specialistams. Tik globėjai kreipusis į Vaiko raidos centrą, N. buvo diagnozuotas raidos sutrikimas, nustatytas neįgalumas, skirtas gydymas ir kt.;
2.2. nesutinkama su argumentais dėl negalėjimo teikti išlaikymą ir kritikos dėl tėvų pareigos išlaikyti vaikus. Nesutinkama, kad pareiškėja tinkamai vykdo motinos valdžią kitiems trims savo vaikams, kai byloje nustatyta, jog ji negauna jokių pajamų, išskyrus Valstybės mokamas išmokas, savarankiškai neprisideda nei prie vieno, iš savo keturių vaikų išlaikymo. Apeliantė neturi pajamų, neprisideda prie sūnaus išlaikymo, negali ir artimiausiu metu neturės galimybių tinkamai užtikrinti N. net būtinų poreikių, kai jam dėl neįgalumo reikalingos lėšos ir priežiūra didesnė nei sveikam vaikui;
2.3. apeliantės motyvai, kad tenkinus pareiškimą, jai atitektų valstybės skiriama parama (tame tarpe ir neįgaliam vaikui skiriamos išmokos) ir iš vaiko tėvo priteistas išlaikymas, bei duomenis apie jos turimą darbo stažą, leidžia daryti išvadas, kad apeliantė ir ateityje nemano dirbti ir gauti pajamas, kad vykdytų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o panaikinus neterminuotą jos valdžios apribojimą sūnui, ji siekia gauti ir papildomas lėšas, valstybės mokamas neįgaliam vaikui ir pati išvengti šiai dienai iš jos priteisto išlaikymo mokėjimo;
2.4. apeliantė nesidomi nei vaiko ugdymo įstaiga, nei jo sveikatos būkle, nei karto globėjos nepaklausė kaip vyksta vaiko raidos sutrikimo pažanga, nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje suteikiama pagalba N. dėl informacijos, nors kaip minėtajam nustatyti specialūs poreikiai, su juo reikia kasdien atskirai dirbti (užsiimti), reikia nuolat lankytis pas specialistus - Vaiko raidos centre, vaikui skiriama sanatorija iki 18 dienų (globėjai buvimas sanatorijoje tik iš dalies apmokamas), be to savo lėšomis reikia vaiką nuvežti ir parsivežti. Tuo tarpu A. L. neturi jokių reguliarių pajamų;
2.5. būdamas pas globėją vaikas nuolat bendrauja telefonu su tėvu A. G., globėja nuveža vaiką į pasimatymą su tėvu bent kartą į mėnesį. Vaiko ir tėvo ryšys yra artimesnis nei vaiko ir motinos, A. G. vaikas vadina tėčiu, tačiau vaiką grąžinus motinai, yra akivaizdu, jog šis vaiko ir tėvo ryšys nebus išsaugotas, A. L. neturi galimybių užtikrinti vaiko teisės bendrauti su tėvu;
Šalies argumentai
2.6. apeliantė nurodė, kad teismas neapsvarstė galimybės neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti laikinu. Tačiau A. L. buvo atstovaujama advokato, nei pareiškime, nei bylą nagrinėjant teisme toks prašymas nebuvo pateiktas. Pareiškėja laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiu nedėjo pakankamai pastangų, kad suformuotų ir atkurtų ryšį su vaiku, nepakankamai puoselėjo emocinį ryšį su vaiku, nuosekliai ir reguliariai su vaiku nebendravo, nesirūpino ir nesidomėjo jo sveikata ir ugdymu, neteikė jam išlaikymo, t. y. iki šiol tinkamai nesuvokia savo, kaip mamos atsakomybės auginant mažametį vaiką.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
9. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė, kad A. L. nesugebės pasirūpinti jų sūnumi, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Vaiko sveikatos sutrikimai reikalauja padidinto rūpesčio ir gydymo, A. neturi darbo (jo neieško) nei pajamų. Ji prie vaiko N. gerovės ir išlaikymo niekada neprisidėjo, todėl nesugebės pasirūpinti jo poreikiais. Geriausia ir naudingiausia vaikui gyventi pas paskirtą globėją (suinteresuoto asmens A. G. sesę).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., motina A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. G., gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10300-1137/2023 neterminuotai apribojo A. L. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko N. L. atžvilgiu; neterminuotai apribojo tėvo A. G. valdžią į vaiką N. L.; priteisė iš A. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; iš A. G. priteisė išlaikymą sūnui N. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė N. L. laikiną gyvenamąją vietą su I. G. iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo. 2024 m. sausio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-757-1137/2024 nepilnamečiui N. L. nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja ir turto administratore paskirta I. G., kartu su globėja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos A. L. (toliau – ir pareiškėja arba apeliantė) pareiškimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Vienas iš esminių šeimos teisinių santykių reguliavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
16. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi, tėvų valdžios apribojimui panaikinti būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.
17. Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-310-915/2015, 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020 36 pastraipa; 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021 20 pastraipa; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2022).
18. Geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėse bylose Nr. e3K-3-327-378/2020 32 pastraipa, 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, EŽTT 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Z. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 60092/12; 2012 m. kovo 13 d. sprendimas byloje Y. C. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4547/10, par. 133–135).
19. Tėvo elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas (motina) galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieškoti darbo, gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jo elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020 32 pastraipa; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023 49 pastraipa).
20. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pripažino jos pažangą keičiant elgesį, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad pažanga nėra pakankama. Mano, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog jos elgesio pasikeitimai yra stabilūs ir ilgalaikiai. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nors pareiškėja padarė žymią pažangą, nes turi pastovią gyvenamąją vietą (gyvena pareiškėjos motinos draugui priklausančiame bute), iš esmės pagerino savo buities sąlygas, lanko vaiką Globos centre paskyrus susitikimus, bendrauja su vaiku ir siekia susigrąžinti N. į šeimą, tačiau šios pastangos šiuo metu nėra pakankamos teismui priimti sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip: pareiškėja gera valia priteisto išlaikymo N. nemokėjo ir šiuo metu nemoka, yra visiškai nusišalinusi nuo N. išlaikymo; pareiškėjai paskirtų baudų skaičius ir sumų dydis už administracinius nusižengimus, kurie padaryti iki kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ženkliai įtakoja pareiškėjos turtinę padėtį; pareiškėjos sūnus yra penkerių metų amžiaus, su motina bendraujantis nuo 2024 m. vasaros po vieną valandą vieną kartą per savaitę; N. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jo turimi sveikatos sutrikimai reikalauja padidinto rūpesčio ir gydymo; vaikas auga giminystės ryšiais susijusios globėjos I. G. šeimoje, vadina ją mama; globėja tinkamai rūpinasi savo globotiniu, užtikrindama tinkamą vaiko priežiūrą ir ugdymą, vaiko poreikius, sveikatos apsaugą, - leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad geriausia ir naudingiausia vaikui artimiausiu metu gyventi su teismo paskirta globėja. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pareiškėjos teigiami pokyčiai vyksta kiek ilgiau nei pusę metų (pastaba: duomenys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme) ir dėl pakankamai trumpo laiko tarpo negalima spręsti, jog jie yra stabilūs ir ilgalaikiai bei nepasikartos pagrindinės problemos, dėl ko vaikas buvo iš jos paimtas. Bylos duomenimis nepaneigti suinteresuoto asmens I. G. paaiškinimai rodo, kad vaikas pas globėją pateko 2023 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini) mėnesių visiškai apleistas, beveik nekalbėjo, buvo išsekęs; dešimt mėnesių motina vaiko nematė. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra K. L., ir tik po dukros gimimo pareiškėja pradėjo matytis su N., pasimatymai vyksta Globos centre, stebimi specialistų. Nors 2025 m. vasario 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Skyrius) Išvadoje teigiama, kad pamažu yra atkuriamas ryšys tarp vaiko ir mamos ir Skyrius neturi pagrindo abejoti teigiamais pareiškėjos pokyčiais, tačiau Skyriaus atstovas teisme paaiškino, kad teikiant Išvadą byloje nebuvo įvertintas pareiškėjos bendravimo su sūnumi N. laikotarpis ir pripažino, kad šis laikotarpis gali būti per mažas (išklausytas 2025 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio graso įrašas). Deklaratyviai teigdama, kad ji tinkamai vykdo motinos valdžią (pastaba: apie pareigas neužsimena) kitiems trims savo vaikams, apeliantė nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų; tačiau ji pati finansiškai yra priklausoma nuo kitų asmenų (gyvenamąją vietą suteikė mamos draugas, mama finansiškai prisideda prie dukros K. ir pačios apeliantės išlaikymo) ir jos gaunamos pajamos nuo 2024 m. balandžio iki gruodžio mėnesio buvo 193,60 Eur socialinė pašalpa ir 152,90 Eur išmoka vaikui, o apie kitiems dviem vaikams G. ir G. teikiamą išlaikymą net neužsimena. Byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad dabartiniu metu, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo fizinį ir psichinį saugumą, vaiko grąžinimas pareiškėjai neatitiktų geriausių vaiko interesų ir negarantuotų vaiko gerovės.
23. Apeliantė nurodo, kad nėra svarbi aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, jog ji neteikia sūnui N. priteisto išlaikymo. Pasak apeliantės, taip susiklostė, kad ji dirbti ir gauti pajamų neturi galimybės, nes (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra, todėl mokėti priteisto išlaikymo neturi jokių išteklių. Tačiau grąžinus jai vaiką, gautų valstybės skiriamą paramą ir galbūt iš vaiko tėvo priteistą išlaikymą. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo.
24. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 44 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė negauna jokių pajamų, išskyrus valstybės mokamas išmokas, savarankiškai neprisideda nei prie vieno iš savo keturių vaikų išlaikymo. Ji neturi pajamų, neprisideda prie sūnaus N. išlaikymo, negali ir, pakankamai tikėtina, artimiausiu metu neturės galimybių tinkamai užtikrinti N. net būtinų poreikių. N. yra neįgalus, jam reikalingas nuolatinis dėmesys, nuolatinė medikų priežiūra, todėl tinkamai užtikrinti jo poreikius ugdymui, lavinimui, sveikatai, reikalingos lėšos didesnės, nei auginant sveiką vaiką. Tai, kad pareiškėja turi dar vieną mažametį vaiką ir dėl to negali dirbti, negali būti priežastis atleisti ją nuo pareigos išlaikyti sūnų N., nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Nagrinėjant bylą teisme pati apeliantė patvirtino (išklausytas 2025 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad sūnui priteisto išlaikymo neteikė ir prie sūnaus išlaikymo niekuo neprisidėjo. Deklaratyvus apeliantės aiškinimas, kad laukiantis dukros buvo sunkumai ir negalėjo dirbti, todėl negalėjo teikti išlaikymo, objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Tačiau iš 2025 m. sausio 23 d. Pagalbos plano matyti, kad nėštumo metu pas gydytojus ji lankėsi tik du kartus. Nei nagrinėjant bylą teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jos siekį įsidarbinti. Priešingai, VSDFV duomenimis apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ji niekada ir nedirbo ir draudžiamųjų pajamų neturėjo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytos aplinkybės patvirtina neatsakingą pareiškėjos elgesį neteikiant ir nededant pastangų teikti išlaikymą sūnui N..
26. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nusprendęs, jog sūnus dar negali būti grąžintas pareiškėjai, net nesvarstė galimybės pareiškimą tenkinti iš dalies ir neterminuotą motinos valdžios apribojimą pakeisti laikinu, pažymi, kad teismas, nagrinėjantis prašymą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi teisę, nustatęs CK 3.181 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, spręsti dėl neriboto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu savo iniciatyva (lot. ex officio). Teisės doktrinoje nurodoma, kad kai išnagrinėjus ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo panaikinimo matyti, jog tėvai stengėsi ir jų elgesys rodo juos siekiant vykdyti savo pareigas vaikams, tačiau aplinkybės nėra pasikeitusios taip, kad būtų galima konstatuoti tėvus galint jas vykdyti, ir nesant pagrindo riboti tėvų valdžią, neterminuotas tėvų valdžios ribojimas gali būti pakeistas laikinu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Justitia, 2002, p. 354). Toks minėtos teisės normos aiškinimas yra grindžiamas tėvų valdžios apribojimo išimtinumu ir geriausių vaikų interesų užtikrinimu. Teismas, nustatęs, kad byloje yra prielaidos spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu, turi būti aktyvus, esant poreikiui pareikalauti papildomų duomenų ir paaiškinimų, išsamiai išnagrinėti reikšmingas faktines aplinkybes.
27. Įvertinus pateiktus byloje esamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad laikinas pareiškėjos valdžios apribojimas sūnaus atžvilgiu šiuo metu nėra suderinamas su pareiškėjos sūnaus geriausių interesų užtikrinimu. Neterminuotas pareiškėjos valdžios apribojimas į sūnų N. nustatytas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi buvo leista paimti nepilnametį vaiką N. L. iš jo tėvų (civilinė byla Nr. eS2-6601-1137/2023). Panevėžio miesto savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos) N. L. nustatymo ir globėjo (rūpintojo) skyrimo likusiam be tėvų N. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2023 m. liepos 5 d., jo globėja paskirta I. G. (Panevėžio apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-10300-1137/2023). Nustatytos laikinosios globos metu pareiškėja buvo visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų sūnaus N. atžvilgiu, nesidomėjo jo ugdymu ir sveikata. Pati pareiškėja jai teikiama pagalba nesinaudojo, ryšio su sūnumi neieškojo. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme, pareiškėjos dedamos pastangos yra reikšmingos ir svarbios, tačiau remdamasis visuma byloje nustatytų aplinkybių (aptartos nutarties 22 pastraipoje) sprendė, kad geriausia ir naudingiausia vaikui artimiausiu metu gyventi su teismo paskirta globėja. Tai, kad pareiškėjos asmeniniame gyvenime įvyko pozityvių pokyčių – turi pastovią gyvenamąją vietą, pati būdama finansiškai priklausoma nuo kitų asmenų iš esmės pagerino savo buitines sąlygas, nuo 2024 m. vasaros lanko sūnų pagal globos koordinatorės sudarytą planą ir pati augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, jai nuo 2024 m. balandžio 19 d. inicijuota atvejo vadyba ir nuo 2024 m. gegužės mėn. teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, nesudaro prielaidos spręsti dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pakeitimo laikinu. Darydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas.
28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
29. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio1 dalis).
31. Apeliacinio skundo netenkinus, pareiškėjai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrindo pareiškėjos, kuriai neterminuotai apribota motinos valdžia, interesų iškelti aukščiau suinteresuoto asmens I. G., kuri paskirta vaiko globėja, ir šiai nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Suinteresuotam asmeniui I. G. iš apeliantės, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 200,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma būtų 3 103,10 Eur), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.