Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Nerijui Žiurliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys I. G., A. G., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vaiko globėja paskirta I. G., kuri, panaikinus motinos valdžios apribojimą, atleistina nuo globėjos pareigų. Ribodamas tėvų valdžią, 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu teismas vaikui iš pareiškėjos priteisė išlaikymą po 200 Eur, iš vaiko tėvo A. G. po 150 Eur, priteistų lėšų administratore paskirdamas globėją I. G.. Panaikinus tėvų valdžios apribojimą ir grąžinus sūnų, nutraukti iš jos priteisto išlaikymo išieškojimą ir paskirti iš tėvo priteistų lėšų tvarkytoja.

4. Papildomai paaiškino: apribojus motinos valdžią, jos bendravimas su N. buvo nutrūkęs, nes ji gyveno Kaune. Šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ji pakeitė savo gyvenimo būdą, pabaigė kursus, atsisakė žalingų įpročių (narkotikų vartojimo), atvyko gyventi į Panevėžį. Gimus dukrai, nuo 2024 m. balandžio 24 d. su N. matosi kiekvieną savaitę, bendrauja po valandą. Šiuo metu N. rūpinasi teta, vaikas yra penkerių metų amžiaus. Išlaikymo nėra teikusi ir šiuo metu neteikia, nes kai laukėsi dukros K. L. neturėjo galimybės dirbti, o šiuo metu augina vienerių metų dukrą, nedirba ir neturi tam pakankamai pajamų. Gyvena iš gaunamų pajamų už vaiką, padedama motinos. Nori, kad vaikas grįžtų gyventi pas ją. Pareiškėja mano, kad yra visi pagrindai panaikinti jos atžvilgiu taikytą motinos valdžios apribojimą.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Irmantas Tumas prašė pareiškimą tenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjos šeimos ir gyvenimo sąlygos yra pasikeitusios, todėl vaikas turėtų būti grąžintas motinai.

9. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad panaikinus neterminuotą motinos valdžios apribojimą pareiškėjai jos sūnaus N. atžvilgiu, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

10. Skyriaus atstovas posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos atvejo situacija yra pasikeitusi, šiuo metu pareiškėja rūpinasi sūnumi, juo domisi, atvyksta jo aplankyti, skambina ir teiraujasi apie sūnų, noriai bendrauja ir bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais. Pareiškėjai šiuo metu taikoma atvejo vadyba, jos ryšys su vaiku atkuriamas, apie pareiškėją negauta jokios neigiamos informacijos. Pareiškėja gyvena tvarkingai, savo motinos bute. Tačiau atstovas pažymėjo, kad teikiant išvadą byloje, nebuvo įvertintas pareiškėjos bendravimo su sūnumi N. laikotarpis bei pripažino, kad šis laikotarpis gali būti per mažas; taip pat nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybes, kurių pagrindu apribota pareiškėjos motinos valdžia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmestinas.

11.1 . Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo įrašo Nr. 1849 – N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina A. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas A. G., gim. (duomenys neskelbtini).

11.2. Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribojo A. L. motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko N. L. atžvilgiu; neterminuotai apribojo tėvo A. G. valdžią į vaiką N. L.; priteisė iš A. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės; iš A. G. priteisė išlaikymą sūnui N. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatė N. L. laikiną gyvenamąją vietą su I. G. iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo.

11.3. 2024 m. sausio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. L. nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja ir turto adminstratore paskirta I. G., kartu su globėja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

3. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Tačiau, numatydamas galimybę riboti tėvų valdžią, įstatymas taip pat numato atvejus, kai toks ribojimas teismo gali būti panaikinamas, t. y. tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Taigi teismas nagrinėdamas tokius reikalavimus pirmiausiai turi nustatyti, kokiais pagrindais ir dėl kokio elgesio vaiko tėvų valdžia buvo apribota.

4. Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu nustatyta ir neterminuotas motinos valdžios apribojimas pareiškėjai buvo skirtas konstatavus, kad ji nebendravo su intensyvią pagalbą teikusiais specialistais, nesuvokė savo kaip mamos atsakomybės auginant mažametį vaiką, vedė netinkamą gyvenimo būdą, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, neteikė išlaikymo, nedalyvavo vaiko auklėjime ir kasdieniniame gyvenime, nesudarė palankių sąlygų vaikui augti, neužtikrino sveikatos priežiūros, t. y. vengė atlikti savo pareigą auklėti vaiką, rūpintis juo.

5. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-310-915/2025, Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 p.; Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 p.; Nr. e3K-3-194-1075/2022). Nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjai nustatyta įrodinėjimo pareiga patvirtinti aplinkybes, kad jos elgesys yra pasikeitęs, ji gali tinkamai auklėti vaiką ir, kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

6. Teismas pažymi, kad negali nepastebėti ir nevertinti pareiškėjos teigiamų siekių ir pozityvių pasikeitimų. Pareiškėja turi pastovią gyvenamąją vietą (gyvena pareiškėjos motinai priklausačiame bute), iš esmės pagerino savo buitines sąlygas, lanko vaiką, globos centre paskyrus susitikimus, bendrauja su vaiku ir siekia susigrąžinti N. į šeimą.

7. Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. M., dvejus metus dirbanti N. L. globos koordinatore, nurodė, kad 2025 m. gegužės mėnesį A. L. kreipėsi dėl pasimatymų su sūnumi. Pradžioje tokių pasimatymų metu N. buvo įsitempęs, nelabai norėjo bendrauti su mama. Dabar pasimatymai vyksta sklandžiai, A. ateina susitikti su sūnumi kartu su kitais savo vaikais, visi kartu bendrauja normaliai. Reikėtų dažnesnių pasimatymų, kad, keičiant gyvenamą veitą, vaikui būtų kuo mažesnė trauma. Esant paskirtai nuolatinei globai, dažnesni pasimatymai negalimi, o pasilikti nakvynei pas mamą N. negali dėl mažo amžiaus.

8. Liudytojos J. J. ir E. V., socialinės darbuotojos darbui su šeimomis patvirtino, kad pareiškėja nuo 2024 m. vasaros lanko sūnų kas savaitę, geba užtikrinti vaiko poreikius, bendradarbiauja su socialinėmis darbuotojomis, priima teikiamą pagalbą, bendrauti su vaiku nori ir džiaugiasi kartu praleistu laiku.

9. Iš 2025 m. vasario 21 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad pareiškėja jau pradėjusi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, priima teikiamą pagalbą, deda pastangas atkurti ryšius su sūnumi N., jos namų aplinka švari ir tvarkinga. A. L. turi reikiamus įgūdžius prižiūrėti vaikus.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjos dedamos pastangos yra reikšmingos ir svarbios, tačiau jos šiuo metu dar nėra pakankamos teismui priimti sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo.

11. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys). Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo ir teisės į šeimos gyvenimą suvaržymo, teismas turi išsamiai įvertinti visą šeimos situaciją ir visas susijusias aplinkybes, ypač faktines, emocines, psichologines, materialines, medicininio pobūdžio aplinkybes, ir atlikti subalansuotą ir pagrįstą kiekvieno asmens interesų vertinimą, siekdamas nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui. Taip pat sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

12. Svarbi byloje nustatyta aplinkybė yra ta, jog pareiškėja gera valia priteisto išlaikymo N. nemokėjo ir šiuo metu neteikia. Jos argumentą dėl pajamų neturėjimo teismas nelaiko objektyviai pagrįstu. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl toks pareiškėjos elgesys, kai nededama pastangų savanoriškai reguliariai teikti išlaikymą, laikytinas neatsakingu. Įvertinus pareiškėjos tvirtinimą, jog prisideda prie kitų dviejų G. L. ir G. L., kurių gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu A. L., išlaikymo, ir visiškas nusišalinimas nuo N. išlaikymo, teismui kelia abejonių, ar pareiškėja būtų pajėgi užtikrinti pastarojo vaiko bent minimalių poreikių tenkinimą. Pažymėtina, kad nors mažos šeimos pajamos, susidariusios skolos, kuklios gyvenimo sąlygos nėra priežastis riboti motinos valdžią, tačiau tai yra svarbu vertinant, ar motina iš esmės pakeitusi savo gyvenimo būdą yra pajėgi socialiai pasirūpinti būtiniausiais neįgalaus vaiko poreikiais.

13. Sprendimo priėmimo metu byloje nėra duomenų apie administracines nuobaudas ar pažeidimus, tačiau A. L. paskirtų baudų skaičius ir sumų dydis už administracinius nusižengimus, kurie padaryti iki kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ženkliai įtakoja pareiškėjos turtinei padėčiai.

14. Pareiškėjos sūnus yra penkerių metų amžiaus, su motina bendraujantis nuo 2024 m. gegužės mėnesio po vieną valandą vieną kartą per savaitę. N. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, jo turimi sveikatos sutrikimai reikalauja padidinto rūpesčio ir gydymo. Vaikas auga giminystės ryšiais susijusios globėjos I. G. šeimoje, vadina ją mama. Globėja tinkamai rūpinasi savo globotiniu, užtikrindama tinkamą vaiko priežiūrą ir ugdymą, vaiko poreikius, sveikatos apsaugą. Tai pagrindžia į bylą pateiktas 2025 m. sausio 24 d. globojamo vaiko aplankymo aktas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad geriausia ir naudingiausia vaikui artimiausiu metu gyvenat su teismo paskirta globėja.

15. Tai, kad pareiškėjos pokyčiai vyksta ilgiau nei pusę metų, negalima spręsti, jog jie yra stabilūs ir ilgalaikiai, nes yra praėjęs pakankamai trumpas laiko tarpas įvertinti, kad grąžinus vaiką pareiškėjai, nepasikartos pagrindinės problemos, dėl ko vaikas buvo iš jos paimtas (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju teismas įžvelgia pareiškėjos teigiamas pastangas ir jas vertina kaip iš dalies tinkamas, tačiau ir toliau skatina pareiškėją rodyti iniciatyvą, dėti maksimalias pastangas siekiant susirasti papildomą darbą tam, kad gautų papildomas pajams, kurios padėtų teikti išlaikymą, mažintų turimą įsiskolinimą ir pan.

17. Vadovaudamasis aptartomis aplinkybėmis teismas mano, kad nors pareiškėja ir padarė itin žymią pažangą daugelyje sričių, tačiau neįsitikinus, jog pareiškėjos teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai, stabilūs, negrįžtami ir vaikui grįžti į šeimą yra saugu, kad motina gali pasirūpinti vaiku bei užtikrinti jam tinkamas sąlygas augti harmoningoje tiek socialine, tiek emocine prasme aplinkoje, teismas negali tenkinti pareiškėjos pareiškimo, nes nusprendus grąžinti motinai, teismo vertinimu, vis dar gali būti padaryta žala vaiko emocinei sveikatai ir jo vystymosi raidai (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Nenustačius visų CK 3.181 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, šiuo metu neteminuoto motinos valdžios apribojimo ir vaiko globos panaikinimas neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko N. L. interesų, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą, atmeta pareiškėjos pareiškimą pilna apimtimi.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio antroji dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dydžio. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. ATS-2024-36781 pareiškėja A. L. yra visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, kurių paskaičiuota suma 370,83 Eur, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteisiamos. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai apie suinteresuoto asmens I. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 550 Eur advokato pagalbai apmokėti už konsultavimą, įrodymų rinkimą, susipažinimą su bylos medžiaga, procesinių dokumentų pateikimą, pasiruošimą bylai, atstovavimą. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių procesinį elgesį, išlaidų atsiradimo priežastis, objektyvias galimybes jas atlyginti, atliktus procesinius veiksmus, tap pat į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kiekviena šalis turėtų pati padengti savo turėtas išlaidas, todėl suinteresuoto asmens I. G. bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsniu, 3.183 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.