Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-18733-1099/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-10
Bylos Nr.: e2-18733-1099/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Atsakovas: akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
Ieškovas: užsienio bendrovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje

Kategorijos

2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos

Civilinė byla Nr. e2-18733-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14060-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; (S) 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui teisininkui L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą ir pareigos atlyginti žalą draudimo bendrovei – šiuo atveju ieškovei užsienio bendrovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėjusiai draudėjui padarytą žalą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovė užsienio bendrovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ 8 057,89 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodo, kad su V. G. (toliau – draudėjas, vartotojas) sudarė draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Aiškina, kad draudėjas informavo, jog 2022 m. sausio 30 d. dėl elektros įtampos svyravimų buvo sugadintas jo turtas – šildymo siurblys. Ieškovė pažymi, kad įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju ir draudėjui išmokėta 8 057,89 Eur draudimo išmoka. Ieškovės teigimu, žalos administravimo metu buvo nustatyta, kad neveikia šilumos siurblys – buvo nustatytas vidinio bloko mikrokontrolerio gedimas; nuo elektros įtampos šuolio buvo sudeginta šilumos siurblio valdymo kontrolerio mikroschema, kur yra įrašyta valdymo programa; kitomis aplinkybėmis sugadinti įrenginį neįmanoma, priežastis – įtampos šuolis. Teigia, kad draudėjo turto gedimo priežastį – dėl elektros įtampos svyravimo/šuolio, nustatė UAB „Viarmi energetika“, kuri, anot ieškovės, yra šios srities profesionalai.

4. Aiškina, kad atsakovę ir draudėją siejo energijos tiekimo sutartiniai santykiai, todėl atsakovei teko pareiga užtikrinti kokybišką energijos tiekimą, tačiau atsakovė šią pareigą pažeidė, dėl ko buvo sugadintas draudėjui priklausantis turtas bei atsirado žala, kurią atlygino ieškovė.

5. Anot ieškovės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 dalį AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės kaltės nereikia nustatinėti, pakanka įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.

Atsiliepimas

6. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka bei prašo jį atmesti.

7. Atsakovė nurodo, kad 2021 m. liepos 26 d. tarp V. G. ir elektros energijos tiekėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini), kuria, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka teises ir pareigas prisiima ir atsakovė, kaip elektros skirstomojo tinklo operatorė, kuri, be kita ko, yra atsakinga už skirstomojo tinklo valdymą, eksploatavimą, elektros energijos apskaitos prietaisus bei tiekiamos elektros energijos kokybę.

8. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė minėtos sutarties pagrindu vykdė elektros skirstomojo tinklo operatorės pareigas, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo. Anot atsakovės, ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais ar neveikimu pažeidė sutarties sąlygas, ar nesilaikė teisės aktų reikalavimų.

9. Pažymi, kad atsakovė laikosi saugumo reikalavimų ir atsakingai eksploatuoja jai priklausančius elektros įrenginius – atsakovės valdomame elektros tinkle sumontuoti apsaugos aparatai, viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, t. y. transformatorinėje TR-361, iš kurios tiekiama elektros energija vartotojui, yra įrengti viršįtampių ribotuvai. Kai elektros skirstomajame tinkle įvyksta gedimas, suveikia automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungia elektros energijos tiekimą (persiuntimą). Aiškina, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis atsakovės informacinių sistemų, t. y. neplaninių atsijungimų nuo 2022 m. sausio 28 d. 00:00:00 iki 2022 m. vasario 1 d. 14:01:41, duomenimis, atsakovės valdomame tinkle (iki draudėjo valdomo objekto nuosavybės ribos), kuriuo tiekiama elektros energija vartotojui/draudėjui, jokių atsijungimų 2022 m. sausio 30 d. fiksuota nebuvo. Be to, užklausų atsakovės dispečeriams dėl nurodytos dienos galimų elektros energijos tiekimo sutrikimų nebuvo (2022 m. sausio 30 d. gautos užklausos tik dėl nesusijusių tinklų, kur elektros energija vartotojams tiekiama iš kitų, nei vartotojas/draudėjas gauna elektros energiją, pastočių). Taigi, anot atsakovės, ji neturi pagrindo spręsti, kad 2022 m. sausio 30 d. atsakovės valdomame tinkle (iki draudėjo valdomo objekto nuosavybės ribos), kuriuo elektros energija tiekiama vartotojui/draudėjui, vyko kokie nors neleistini reiškiniai, tuo labiau, kad buvo elektros įtampos svyravimų. Šią informaciją atsakovė pateikė ir draudėjui į jo 2022 m. balandžio 14 d. užklausą.

10. Be to, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog 2022 m. sausio 30 d. atsakovės valdomame elektros tinkle buvo elektros įtampos svyravimų, arba jie buvo neleistinose ribose (kita vertus, tam tikri trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai iš esmės pagal teisės aktus yra leistini; ieškovė nepateikė jokių užfiksuotų įtampos charakteristikų duomenų bei jų analizės). Atsakovės įsitikinimu, jos valdomame tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija vartotojui, 2022 m. sausio 30 d. jokių įvykių, galinčių sąlygoti neleistinus reiškinius, nebuvo, o ieškovė neįrodė, jog draudėjui nurodytą dieną buvo tiekiama kokybės reikalavimų neatitinkanti elektros energija.

11. Pabrėžia ir tai, jog gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle, už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga. Anot atsakovės, vartotojas, siekdamas išvengti neigiamų įrangos gedimų pasekmių, privalo imtis priemonių apsaugoti savo vidaus tinklą. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju gavus ieškovės pretenziją, atsakovės užsakymu UAB „Jodesta“ specialistai atliko vartotojo vidaus tinklo ir įrenginių apžiūrą, surašydami 2022 m. balandžio 19 d. Vartotojo elektros instaliacijos apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog viršįtampių ribotuvai vartotojo tinkle nėra įrengti. Taigi, atsakovės vertinimu, jei kokie nors įtampos šuoliai ir buvo, tai jie galėjo būti tik paties vartotojo vidaus tinkle ir dėl žalos atsiradimo atsakingas tik pats vartotojas, tinkamai neįsirengęs savo vidaus tinklo, neįsirengęs atitinkamų apsaugos įrenginių – viršįtampių ribotuvų. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų/neveikimo – egzistavimo.

12. Be to, anot atsakovės, ieškovė neįrodė ir kitos atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio, t. y. kad vartotojo įrangos gedimas atsirado dėl atsakovės veiksmų.

13. Pažymi, kad ieškovės pateiktame UAB „Švoka“ Apžiūros akte nėra nurodyta jo surašymo data, taip pat faktinė įrenginio (šilumos siurblio) apžiūros data ir laikas; akte nurodytas objekto pavadinimas (duomenys neskelbtini), nors faktiškai vartotojo objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, vien ši aplinkybė lemia, jog nėra galimybės įsitikinti, ar UAB „Švoka“ Apžiūros akte nurodyti teiginiai iš viso susiję su vartotojo objektu ir jame 2022 m. sausio 30 d. buvusia įranga. Be to, UAB „Švoka“ Apžiūros akte išvados daromos remiantis prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis, todėl tokia deklaratyvi išvada, anot atsakovės, negali turėti jokios įrodomosios galios.

14. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės į bylą pateiktame UAB „Viarmi energetika“ Defektacijos akte nėra jokios informacijos ir duomenų apie tai, kaip buvo nustatyta šilumos siurblio gedimo priežastis, iš ko apžiūrą atlikęs asmuo nustatė, kad šis prietaisas (jo dalis) sugedo būtent dėl elektros įtampos šuolio ir būtent 2022 m. sausio 30 d. Pažymi, kad nors defektiniame akte teigiama, jog „kitom aplinkybėm sugadinti įrenginį neįmanoma, priežastis – įtampos šuolis“, tačiau, anot atsakovės, šis teiginys nėra racionalus, kadangi objektyviai neįmanoma, jog vienintelė įrenginio (šilumos siurblio) gedimo priežastis būtų tik elektros įtampos šuolis; objektyviai įrenginys gali sugesti dėl plataus spektro priežasčių, kurios gali būti tiek vidinės (pvz., gamybiniai defektai, detalių ir/ar mechanizmų susidėvėjimas), tiek ir išorinės (pvz., netinkama įrenginio eksploatacija, aplinkos veiksnių (temperatūra, drėgmė, mechaniniai pažeidimai ir pan.) poveikis).

15. Be to, pažymi, kad UAB „Viarmi energetika“ Defektacijos akte objekto adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), nors, kaip minėta, šiuo atveju galimai sugedęs prietaisas buvo objekte (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ir šiuo atveju nėra galimybės įsitikinti, ar minėtame Defektacijos akte nurodyti teiginiai iš viso susiję su vartotojo objektu. Pastebi ir tai, jog Defektacijos aktas surašytas tik 2022 m. vasario 10 d., nors akte teigiama, kad pats įrenginys buvo apžiūrimas dar 2022 m. vasario 1 d., t. y. apžiūros atlikimą ir akto surašymą skiria pakankamai ilgas laikotarpis.

Atsiliepimas

16. Atsakovės teigimu, nei iš UAB „Švoka“ Apžiūros akto, nei iš UAB „Viarmi energetika“ Defektacijos akto nėra aišku, kokį išsilavinimą turi asmuo(-enys), nustatę(-s) gedimo priežastį, todėl iš esmės net nėra galimybės įsitikinti, ar apžiūrą atlikę(-s) asmuo(-enys) yra kompetentingas(-i) vertinti tokio pobūdžio gedimus, nustatinėti tų gedimų technines priežastis. Be to, nei UAB „Švoka“ Apžiūros akte, nei UAB „Viarmi energetika“ Defektacijos akte nenurodyta, kuriame būtent tinkle – atsakovės ar vartotojo – minėtas įtampos šuolis, lėmęs defektiniame akte nurodomą šilumos siurblio sutrikimą, buvo fiksuotas; taip pat nėra pridėta jokios informacijos, ar apžiūros metu buvo patikrinta, jog draudėjas eksploatavo šilumos siurblį laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. Be to, neaišku kaip vien iš vizualinės apžiūros galima nustatyti elektrotechnikos gedimo priežastį, o ypač – elektros įtampos šuolio buvimą; Defektacijos akte nėra pateikiama paaiškinimų, pagal kokius požymius buvo nuspręsta buvus įtampos šuoliui, kuris ir sugadino įrangą.

17. Atsakovė papildomai pabrėžia, kad ji negavo jokių skundų iš kitų vartotojų, kuriems elektros energija tiekiama iš to paties šaltinio, kaip ir vartotojui, apie ginčo dieną įvykusius elektros įtampos svyravimus, nusiskundimų ir prašymų atlyginti žalą už sugedusią elektros įrangą, todėl daro išvadą, jog jokių neleistinų reiškinių atsakovės elektros tinkle, iš kurio yra tiekiama elektros energija vartotojui, ginčo dieną nebuvo. Vien tai, kad ieškovė vartotojui atlygino nuostolius, neįsitikinusi, ar buvo pagrindas tai daryti, neįpareigoja atsakovės padengti ieškovės turėtas išlaidas.

Šalies argumentai

18. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir argumentus. Pakartotinai nurodė, kad jokio įvykio, ginčui aktualioje vietovėje, atsakovės valdomame tinkle 2022 m. sausio 30 d. nebuvo fiksuota. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo atveju iš esmės neginčija aplinkybės, jog ji yra didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, tačiau ieškovė neįrodė visų būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų – jokių elektros sutrikimų nebuvo fiksuota, užklausų iš kitų vartotojų, gaunančių elektros energiją iš tos pačios transformatorinės, nebuvo gauta, atsakovės tinkle įrengti viršįtampių ribotuvai (nėra duomenų, jog jie būtų suveikę), tuo tarpu vartotojo vidaus tinkle jokių viršįtampių ribotuvų nėra; taip pat priežastinio ryšio – pateikti defektiniai aktai nėra pakankami įrodymai, tuo labiau, jog jie yra deklaratyvūs, su trūkumais (nurodytais atsakovės procesiniuose dokumentuose).

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2021 m. liepos 26 d. tarp V. G. ir elektros energijos tiekėjos UAB „Ignitis“ buvo sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl elektros energijos tiekimo į objektą adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurią, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka teises ir pareigas prisiima ir atsakovė, kaip elektros skirstomojo tinklo operatorė.

20. Nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 15 d. V. G. su ieškove sudarė gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią, be kita ko, ieškovė apdraudė draudėjui priklausantį turtą, t. y. namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį namų turtą.

21. Ieškovės į bylą pateiktame UAB „Švoka“ Apžiūros akte nurodoma: „Patikrinus oro šildymo įrenginį SANYO SPW-CR484GVH56C – 484B3885/ 854-2-1382-036-002, rasta, kad įrenginio išorinis blokas fiziškai nėra pažeistas ir pagrindinė valdymo plokštė gauna signalus bei jos „trapas“, t. y. elektros energijos šaltinio paskirstymas – veikia ir praleidžia srovę, nors pagrindinė plokštė komunikacijos su kitomis plokštėmis nevykdo, todėl galima daryti išvadas, kad kitos įrenginio plokštės dalys gali būti pažeistos dėl elektros įtampos šuolio <...>“. Minėtame akte, be kita ko, nurodoma, kad objekto pavadinimas (duomenys neskelbtini). Taip pat pateiktas UAB „Švoka“ komercinis pasiūlymas dėl šilumos siurblio, kitų medžiagų ir jo montavimo bendrai 8 117,89 Eur sumai.

22. Į bylą pateiktas UAB „Viarmi energetika“ 2022 m. vasario 10 d. Defektacijos aktas, kuriame nurodoma: „2022 m. vasario 1 d. iš V. G., gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, dėl neveikiančio šilumos siurblio Airpac-Sanyo. Nuvykus serviso darbuotojui ir patikrinus šildymo įrenginį oras-vanduo Airpac Ophely/SANYO SPW-CR484GVH56C 16kW galios prie +7c, serijos numeriai 484B3885/ 854-2-1382-036-002), buvo nustatyta: vidinio bloko Ophely mikrokontrolerio gedimas. Nuo elektros įtampos šuolio buvo sudeginta šilumos siurblio valdymo kontrolerio mikroschema, kur yra įrašyta valdymo programa. Kitom aplinkybėm sugadinti įrenginį neįmanoma, priežastis – įtampos šuolis. Minėtos valdymo plokštės nebegaminamos ir pakeisti neturime galimybių, nes šių siurblių gamintojas yra nutraukęs savo gamybinę veiklą. Siūlome pakeisti šilumos siurblį į kitą su analogiškom charakteristikom“. Minėtame defektiniame akte taip pat pateiktas ir komercinis pasiūlymas dėl iš esmės analogiško siurblio pirkimo ir montavimo bendrai 8 995,50 Eur sumai.

23. Ieškovės 2022 m. kovo 4 d. pranešime draudėjui apie draudimo išmoką (žalos bylos Nr. 488612-0301_1-001) nurodyta, kad draudimo išmokos dydis sudaro 8 117,89 Eur; išmokos galutinė suma, sumažinus 60 Eur išskaita – 8 057,89 Eur. Nustatyta, kad draudėjui V. G. 2022 m. kovo 7 d. buvo išmokėta 8 057,89 Eur suma.

24. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su 2022 m. kovo 4 d. pretenzija dėl 8 057,89 Eur sumos, kuri atsirado dėl 2022 m. sausio 30 d. įvykio. Atsakovės atstovė (pagal įgaliojimą) UAB „Smart Claims“ 2022 m. balandžio 26 d. raštu atsisakė tenkinti nurodytą ieškovės pretenziją.

25. Nustatyta, kad draudėjas V. G. 2022 m. balandžio 14 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos suteikimo – dėl gedimo jo objekte vasario mėnesį; atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. informavo draudėją, kad iki 2022 m. vasario 11 d. elektros energijos sutrikimų objektui (duomenys neskelbtini), nebuvo fiksuota.

26. UAB „Jodesta“, vykdant atsakovės užsakymą, 2022 m. balandžio 14 d. apžiūrėjo draudėjo vidaus elektros tinklo instaliaciją ir 2022 m. balandžio 19 d. surašė Vartotojo elektros instaliacijos apžiūros aktą, kuriame nurodė, jog nepastebėta elektros instaliacijos gedimo požymių, kurie galėtų turėti įtakos gedimui (šildymo siurblio); pamatuota įtampa buvo normos ribose; be kita ko, nurodyta, jog vartotojo vidaus tinkle nėra įrengtų viršįtampių ribotuvų ir rekomendavo juos vartotojui įrengti, siekiant išvengti nuostolių ar juos sumažinti.

27. Į bylą pateikta transformatorinės TR-361 (iš kurios, remiantis į bylą pateiktu Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu, vartotojui buvo tiekiama elektros energija) schema, kurioje nurodyti esantys sumontuoti viršįtampių ribotuvai.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl elektros energijos tiekėjo/operatoriaus atsakomybės

28. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

29. Aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas nurodytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

30. Remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingą objektą (daiktą, įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklą (pvz., vežimus, transporto veiklą, tam tikros rūšies gamybą, tam tikrų pramoginių paslaugų teikimą bei kt.), kurių jis nepajėgus visiškai kontroliuoti. Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neišnyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, išlieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiškia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo riziką, tačiau asmuo, ją suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimą šios rizikos materializavimąsi – žalos atsiradimą, net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai. Dėl to tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte; neturi reikšmės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011).

31. AB „Energijos skirstymo operatorius“ veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (atsakovė šios aplinkybės byloje iš esmės neginčijo) ir remiantis šiuo straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

32. Taigi, teismas tokio pobūdžio bylose turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančius veiksnius, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo/nebuvimo. Sutiktina, kad šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.270 straipsnis), tačiau atsakovei neigiant buvus jos neteisėtiems veiksmams ir ieškovės nurodomą priežastį, t. y. kad draudėjo prietaisas – šildymo siurblys, sugedo dėl elektros įtampos šuolių/viršįtampių, taip pat neigiant bet kokį savo sutarties ir/ar teisės aktų nustatytų pareigų pažeidimą, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir būtent ieškovei teko pareiga įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų.

34. Šios bylos šalių teisiniams santykiams taikytinas CK, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau – EEĮ), Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (toliau – Įrengimo taisyklės), Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 (toliau – Tinklų eksploatavimo taisyklės), Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-382 (toliau – Taisyklės).

35. Remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punktu, elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad draudėjo nuostoliai, kuriuos kompensavo ieškovė, patirti dėl elektros įtampos svyravimų, o atsakovei teko pareiga įrodyti, kad elektros įtampos svyravimai atitinka Standarto nuostatas, todėl ji nėra atsakinga už padarytą žalą.

36. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo jai priklausančius elektros energijos tinklus ir atitinkamai transformatorinės pastotę, buvo įrengusi papildomas įvairias apsaugas nuo įtampos svyravimų (šiuo atveju viršįtampių ribotuvus) ir pan., t. y. ieškovė šios aplinkybės net neginčijo. Tai paneigiančių aplinkybių teismas taip pat nenustatė – atsakovė pateikė duomenis apie transformatorinę TR-361 (jos schemą), iš kurios elektros energija buvo/yra tiekiama ir draudėjui.

37. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Taisyklių 150.6 punktu tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai <...> dėl vartotojo veiksmų ar neveikimo (kai vartotojas nesilaiko sutartyse ar teisės aktuose nustatytų reikalavimų, neįdiegia teisės aktuose ir sutartyse nustatytų nuostolių mažinimo techninių priemonių, kai dėl netinkamos vartotojo įrenginių priežiūros ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų automatikos ar apsaugos sistemos atjungė elektros energijos persiuntimą ir tiekimą vartotojui ar pan.). Byloje pateiktas 2022 m. balandžio 19 d. UAB „Jodesta“ Vartotojo elektros instaliacijos apžiūros aktas, kuris patvirtino, jog draudėjo vidaus tinkle neįrengti viršįtampių ribotuvai.

38. Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp sugadinto draudėjo prietaiso ir atsakovės neteisėtų veiksmų įrodinėjo draudėjo paaiškinimais, taip pat UAB „Švoka“ ir UAB „Viarmi energetika“ defektacijos aktais, t. y. kad draudėjo prietaiso gedimo priežastis dėl atsiradusio viršįtampio. Teismas, susipažinęs su minėtų aktų turiniu, įvertinęs kitą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad šie aktai negali būti teismo vertinami kaip objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys atsakovės civilinę atsakomybę (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

39. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

40. Pažymėtina, kad defektacijos aktuose konkrečiai nenurodyta, ar gedimas įvyko būtent atsakovės elektros tinkle ir/ar dėl atsakovės nekokybiškos elektros energijos tiekimo. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčui aktualioje vietovėje, pagal atsakovės pateiktus duomenis (kurių ieškovė iš esmės net neginčijo), energijos tiekimo sutrikimų (įskaitant ir viršįtampių) neužfiksuota iš viso. Šiuo atveju iš esmės pritartina atsakovės pozicijai, kad iš UAB „Švoka“ akto neaišku kada jis surašytas, kada akto rengėja tikrino draudėjo įrangą bei kada prietaiso defektai, anot akto rengėjos, atsirado. Be to, UAB „Švoka“ akte išvados daromos remiantis prielaidos, t. y. nurodoma tik numanoma, tačiau ne reali sugadinimo atsiradimo priežastis, šaltinis; konkrečiai nenurodyta, dėl ko būtent sugedo šilumos siurblys.

41. Pažymėtina, kad iš UAB „Viarmi energetika“ akto nėra galimybės spręsti, jog aktą surašęs specialistas būtų nustatinėję įmanomas gedimo priežastis (deklaratyviai nurodant, kad sugadinimas atsirado dėl įtampos šuolio), nesiaiškino, ar įtampos svyravimai viršijo leistinas ribas, kuriame tinkle jie kilo (atsakovės ar vartotojo vidaus tinkle), kada jie kilo, dėl kokių priežasčių galėjo atsirasti elektros įtampos šuolis (paties įrenginio defektų, objekte esančių kitų elektros įrenginių defektų, elektros instaliacijos defektų, į objektą tiekiamos elektros energijos netinkamos kokybės ir pan.) ir kokią įtaką tai turėjo elektros įrenginio sugedimui; nepateikti metodai, kokiais būdais atliktas tyrimas, ar buvo atlikti įtampos matavimai, išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis; nėra paaiškinama kaip nustatyta gedimo priežastis ir kokios aplinkybės patvirtina, kad įtampa įvykio metu buvo aukštesnė, nei numato teisės aktai; nenurodytas šildymo siurblio sugedimo laikas, siurblio būklė dėl natūralaus nusidėvėjimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad abiejuose aktuose nurodomas adresas (duomenys neskelbtini), nors draudėjo prietaisas, anot ieškovės, sugedo (duomenys neskelbtini), todėl pritartina atsakovės pozicijai, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės įsitikinti, ar aktuose nurodytos išvados susiję su vartotojo objekte sugedusiu elektros prietaisu (šilumos siurbliu). Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad defektinius aktus surašę UAB „Švoka“ ir UAB „Viarmi energetika“ atstovai turėtų atitinkamą kvalifikaciją nustatyti šildymo siurblio sugedimo faktą ir sugedimo priežastį.

42. Taigi, ieškovės nurodomi įrodymai nėra pakankami priežastiniam ryšiui nustatyti, nes, teismo vertinimu, toks klausimas turi būti atsakomas tinkamos srities specialių žinių turinčio asmens, pateikiant atitinkamą gedimo priežasties vertinimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 178 straipsnis). Teismui nėra nurodyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko elektros prietaiso sugedimo priežasčių nustatymas negalėjo būti atliktas, tiriant žalos bylą. Darytina išvada, kad pati ieškovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų pagrįsti atsakovės civilinę atsakomybę už ginčo žalą, įrodyti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai neinformatyvūs, juose gana lakoniškai ir deklaratyviai nurodomos gedimų priežastys.

43. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju, jei atsakovės elektros skirstomajame tinkle iš tiesų būtų fiksuotas nenormalus reiškinys (viršįtampis), suveiktų minėti ribotuvai-automatai (apsaugos aparatai), kurie atjungtų elektros energijos tiekimą (persiuntimą) (o šiuo atveju tokio ribotuvų suveikimo nefiksuota). Akivaizdu, jog esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl atsakovės, o ne vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų, ar daugumos iš jų, įrenginiai. Viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 50.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Standarto ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, Standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai. Duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginius, kad atsakovės tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai, byloje nepateikta. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022; 2022 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).

44. Be to, remiantis teismų nuosekliai formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1651-340/2020; 2021 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-867-258/2021; 2021 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022, ir kt.), būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti elektros energijos svyravimų buvimo faktą atsakovės tinkluose, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksmu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti, t. y. ieškovei nurodant, jog draudėjo turtas sugedo dėl atsakovės valdomoje elektros linijoje kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio), pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą teko būtent ieškovei.

45. Šios kategorijos bylose dėl žalos atlyginimo už netinkamos elektros kokybės tiekimu padarytą žalą energijos naudotojo elektros prietaisams priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, nekonkrečiais defektiniais aktais ir kitais įrodymais, kurie tiesiogiai negali patvirtinti elektros įrenginių sugedimo konkrečios priežasties ir laiko (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2100-567/2021).

46. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų (netinkamo elektros energijos tiekimo, viršįtampių ir pan.) ir priežastinio ryšio tarp kilusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kad draudėjo elektros prietaisas sugedo dėl atsakovės veiksmų/neveikimo), todėl ieškovės ieškinys netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

47. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė nei prašymo, nei įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

50. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič