Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. ar pareiškėjai mamos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir, ar dėl to ji įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. U. (S.), gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra D. U., tėvas P. U.. Pareiškėjos D. U. (S.) ir suinteresuoto asmens J. T. mama D. V. U. mirė (duomenys neskelbtini).

14. Iš palikėjos D. V. U. (duomenys neskelbtini) sudaryto testamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono 1-o notarų biuro notarės V. M., nustatyta, kad visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, koks bebūtų ir kada beatsirastų, palieka dukrai J. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Testamento 2 punktu jai buvo išaiškintos CK 5.20 straipsnio teisė į privalomąją palikimo dalį. Mirusiosios D. V. U. palikimą pagal testamentą priėmė duktė J. T.

15. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,8500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra registruoti D. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

16. Iš Nekilnojamojo turto registro ir VĮ Regitra duomenų nustatyta, kad D. S. vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pareiškėja D. S. yra išsituokusi (duomenys neskelbtini)., turi pilnametę dukrą J. M.. Pareiškėja yra nurodžiusi, jog gyvena dukrai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), tai patvirtina byloje pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad D. S. nuo 2002 m. balandžio 17 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas su statiniais nurodytu adresu priklauso pareiškėjos dukrai J. M..

17. AB Swedbank sąskaitos išrašo duomenimis pareiškėjos banko sąskaitoje 2023 m. balandžio 15 d. likutis buvo 37,04 Eur. Bylos duomenimis pareiškėja D. S. UAB „Medicinos banke“, AB „Šiaulių banke“ ir AB SEB banke sąskaitų neturi.

18. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pensijos gavėjo duomenimis D. S. 2021 m rugsėjo 14 d. išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis D. S. nuo 2022 m. sausio mėnesio buvo mokama 173,00 Eur šalpos senatvės pensija ir 32,00 Eur vienišo asmens išmoka, nuo 2023 m. vasario mėnesio mokama 184,00 Eur šalpos senatvės pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenims D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2020-2023 m. būsto šildymo išlaidų kompensacija nebuvo skiriama, Socialinės paramos skyriuje išmokos neskiriamos ir nemokamos.

19. Iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumento išrašo matyti, kad pareiškėjai diagnozuoti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini).

Dėl įpėdinio teisės į privalomąją palikimo dalį

20. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės į privalomąją palikimo dalį suteikimas artimiausiems šeimos nariams remiasi šeimos narių solidarumu, kuris šeimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, šiuo atveju – rūpintis savo šeimos narių gerove. Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina viešąjį interesą ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo šeimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrą, stiprina šeimos vienybės ir šeimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimą visuomenėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

21. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomąją palikimo dalį ir šios dalies dydį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo palikėjos dukra, jai palikėja testamentu nepaliko jokio turto; visą turtą palikėja testamentu paliko savo kitai dukrai. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėja atitinka pirmąją ir trečiąją teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti sąlygas. Ginčas byloje kyla dėl pareiškėjos atitikties išlaikymo reikalingumo sąlygai.

23. Įstatymų leidėjas teisės į privalomąją palikimo dalį institutu apsaugo tuos artimiausius šeimos narius, kurie negali užtikrinti savo ekonominio egzistavimo; juo nėra siekiama užtikrinti šeimos narių aukšto gyvenimo standarto. Todėl išlaikymo reikalingumas gali būti konstatuojamas, kai asmens turtinė padėtis yra tokia, kad jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

24. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019).

25. Specialiųjų įrodinėjimo taisyklių teisei į privalomąją palikimo dalį pripažinti įstatymas nenustato, todėl taikomos bendrosios civilinio proceso teisėje įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

26. Asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, išlaikymo reikalingumas nėra preziumuojamas. Išlaikymo reikalingumo įrodinėjimo našta tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį. Asmenims, nesutinkantiems su tuo, kad asmuo yra reikalingas išlaikymo, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo atsikirtimus.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad pareiškėja daugelį metų piktnaudžiavo alkoholiu, dirbti nenorėjo, vedė netinkamą gyvenimo būdą, kurias raštu pripažino ir pati pareiškėja. Teismas vertino, jog, byloje nesant kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos buvusią prastą sveikatą, ligas, gydymą, dėl kurių pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, negalėjo dirbti ir taip užsidirbti didesnę senatvės pensiją, teismas darė išvadą, kad pareiškėja buvo darbinga tiek iki mamos mirties, tiek po to, ji turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti būtiniesiems poreikiams, gauti didesnę senatvės pensiją, tačiau visų galimybių galimai neįgyvendino, dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų, piktnaudžiavimo alkoholiu, nenorėjimo dirbti, netinkamo gyvenimo būdo, tapo nepajėgi apsirūpinti pragyvenimui būtinomis lėšomis, prarado turėtą nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini) gatvėje.

28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė neteisingas išvadas. Motyvuodama savo reikalavimą pareiškėja į bylą pateikė visą eilę rašytinių įrodymų, neabejotinai įrodančių jos sunkią turtinę padėtį tiek palikėjos mirties dieną, tiek ir šiuo metu. Apeliantė nurodo, kad, nagrinėjant bylą teisme, pati pripažino, jog anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno ne visai taip, kaip galėjo gyventi. Galimai tai nulėmė jos dabartinę sveikatos būklę ir turtinę padėtį. Tačiau D. V. U. mirties dieną pareiškėjos turtinė padėtis buvo itin bloga jau nebe pirmus metus, ji lankydavo savo motiną ir gaudavo iš jos nedideles pinigų sumas, buvo remiama buvusio sutuoktinio, kuris taip pat senatvės pensininkas. Jai padėdavo dukra, kurios turtinė padėtis irgi ne pati geriausia. Todėl teigti, kad pareiškėja visada gyveno panašiomis turtinėmis sąlygomis, dėl to išlaikymas jai nereikalingas, būtų neteisinga.

29. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytą asmens išlaikymo reikalingumo sąlygą, būtiną teisei į privalomąją palikimo dalį įgyti, be kita ko, bendrai yra nurodęs, kad jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 22 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Neabejotina, piktnaudžiavimu teise CK 5.20 straipsnio taikymo tikslais būtų laikomas toks asmens elgesys, kai asmuo, siekdamas įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį, sąmoningai atsisako turto ar padovanoja jį kitiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

30. Taip pat pažymėtina, kad palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pirmiau minėta, kad išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną. Todėl būtent palikėjo mirties dieną turi būti nustatyta tokia asmens turtinė padėtis, dėl kurios jis negali patenkinti būtinųjų savo gyvenimo reikmių. CK 5.20 straipsnio 1 dalies normos lingvistinė analizė suponuoja, kad išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti asmens turtinės padėties pokyčių ir šių pokyčių priežastingumo, įstatymų leidėjas nereikalauja įvertinti nei pokyčių iki palikėjo mirties momento, nei įvykusių po palikėjo mirties, pvz., teisei į privalomąją dalį pripažinti neturėtų reikšmės aplinkybė, jei po palikėjo mirties asmuo, pretenduojantis į privalomąją dalį, laimėtų loterijoje tokią sumą, kuri leistų šiam asmeniui patenkinti būtinąsias savo gyvenimo reikmes. Tai reiškia, kad ir pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį asmens elgesys, kuris sudaro pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio asmuo tapo nepajėgus apsirūpinti pragyventi būtinomis gyvenimo reikmėms lėšomis, turi pasireikšti taip pat palikėjo mirties momentu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-1075/2024).

31. Bylos duomenimis nustatyta ir pati pareiškėja su tuo sutinka, kad pareiškėja didžiąją dalį gyvenimo elgėsi neatsakingai, girtavo ir niekur nedirbo, dėl to jos darbo stažas labai mažas. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. U. pardavusi savo namą ir persikėlusi gyventi į butą (duomenys neskelbtini), visoms savo dukroms davė po 10 000 litų, tačiau pareiškėjos dalį atidavė jos dukrai J. M., pas kurią pareiškėja ir gyvena šiuo metu. Pažymėtina, kad pareiškėja niekada ir palikimo metu negyveno su savo motina palikėja D. V. U.. Pareiškėja šių aplinkybių neginčijo, liudytoja J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad močiutė pardavusi namus pinigus atidavė jai, kad mama jų neiššvaistytų, nepanaudotų alkoholio įsigijimui, tuo pačiu nurodydama, kad pinigus dalimis pareiškėjai atidavė: maistui, vaistams ar kitoms reikmėms. Liudytoja J. M. taip pat nurodė, kad ją augino tėtis, nes mama tai išeidavo, tai pareidavo, jog abu tėvai vartojo alkoholį, gyveno audringą gyvenimą, jog dėl nurodytų priežasčių jos tėvai prarado už skolas butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), o jai iš tėčio mamos paveldėjus namus adresu (duomenys neskelbtini), leido tėvams gyventi sename močiutės name, nes tėvai neturėjo kur eiti, papildomai paaiškindama, kad ir S. S. mama savo turtą paliko jai, kad tėvai jo neiššvaistytų, neprarastų už skolas.

32. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis D. S. nuo 2022 m. sausio mėnesio buvo mokama 173,00 Eur šalpos senatvės pensija ir 32,00 Eur vienišo asmens išmoka, nuo 2023 m. vasario mėnesio mokama 184,00 Eur šalpos senatvės pensija ir 34,89,00 Eur vienišo asmens išmoka. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenims D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2020-2023 m. būsto šildymo išlaidų kompensacija nebuvo skiriama, Socialinės paramos skyriuje išmokos neskiriamos ir nemokamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia vertinti, jog apeliantės nėra tokia sunki finansinė padėtis, kad ji net nesirūpina pvz. būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavimu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė byloje pirmosios instancijos teisme duodama parodymus pasakė, kad kartu su S. S. persikėlė pas dukrą gyventi, ten turi ūkį, augina vištas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė be gaunamų pajamų gali prisidėti, pasirūpinti maistu ir iš savo ūkyje auginamų produktų.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė gyvena dukrai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad D. S. nuo 2002 m. balandžio 17 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, apeliantė negyveno su savo motina ir turi/turėjo kur gyventi ir minėtame būste gyvena jau ne mažiau, kaip nuo 2002 m.

34. Byloje pateiktas Viešosios įstaigos Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumento išrašas, kuriame nurodyta, kad apeliantei diagnozuoti sveikatos sutrikimai: (duomenys neskelbtini). Neįgaliųjų ir darbo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad D. S. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 10 d. buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis nedarbingumas buvo laikino pobūdžio ir išnyko iki palikėjos mirties.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad vien tik kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturėjimas ir mažos pensijos gavimo faktas dar nesudaro pagrindo tenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą.

36. Taip pat pažymėtina, jog byloje tiek apeliantė, tiek buvęs sutuoktinis S. S. nurodė, kad buvęs sutuoktinis į (duomenys neskelbtini) atvažiuoja pas dukrą ir padeda apeliantei dukros prašomas, kad dalyvauja šeimos šventėse. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvai gyvena jai priklausančiame iš tėvo mamos paveldėtame močiutės sename name, jog ji šalia turi pasistačiusi kitą namą, kuriame gyvena su šeima. Taip pat liudytoja nurodė, kad tėvai ir po skyrybų tai gyveno kartu, tai negyveno, nes mama, pareiškėja D. S., tai išeidavo, tai vėl pareidavo, ji nei patvirtino, nei paneigė aplinkybių, kad tėvai gyvena kaip šeima. Taip pat patvirtino, kad tėvas S. S. (duomenys neskelbtini) paveldėtame name nuolatos tikrai negyvena, tik retkarčiais ten nuvažiuoja ir kad iki 2018 metų buvo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, leidžia labiau tikėti, kad apeliantė gyvena ne viena, o su buvusiu sutuoktiniu, manytina, jog gyvena bendrai iš abiejų gaunamų lėšų, kuriems dar padeda jų pilnametė dukra J. M., todėl ir finansinė apeliantės padėtis yra geresnė, nei pati byloje įrodinėja.

37. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teisė į privalomąją palikimo dalį nesiejama su palikėjo teiktu išlaikymu. Tačiau aplinkybė, kad palikėjas, būdamas gyvas rėmė pareiškėją finansiškai, gali būti vertinama, sprendžiant, ar palikimo atsiradimo dieną pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas, įvertinant ją kartu su kitų bylos duomenų visuma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008; kt.).

38. Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėja nurodė, kad jai visada padėjo mama, kol buvo gyva, duodavo pinigų, tai 20,00 Eur ar 50,00 Eur, padėdavo įsigyti malkų, tačiau byloje apklausti liudytojai G. B. ir J. V., suinteresuotas asmuo J. T. tvirtino, kad pareiškėja niekada mamos nelankė, kad mama neturėjo galimybių jai duoti pinigų, jog kitoms dukroms mama guosdavosi, kad jos neaplanko dukra D. S. Liudytoja J. M. teigdama, kad D. S. lankydavo savo mamą, kad močiutė jai duodavo pinigų, negalėjo tiksliai nurodyti, kiek dažnai pareiškėja D. S. lankydavo savo mamą, taip pat negalėjo nurodyti, kokią sumą ji gaudavo iš savo mamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepakanka duomenų, kad palikėja teikė išlaikymą apeliantei, o apeliantė neįrodė šių savo aplinkybių. Įvertinus bylos įrodymų visumą, labiau tikėtina, kad palikėja neteikė pareiškėjai išlaikymo. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad palikėja neteikė pareiškėjai nuolatinio išlaikymo, galimai palikėja tik epizodiškai ją paremdavo mažomis sumomis.

39. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas iš jos motinos, todėl pareiškėjos pretendavimas į privalomąją palikimo dalį neatitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos pareiškimo.

Dėl procesinės bylos baigties

40. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai ieškinį tenkino. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkintinas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, pareiškėjai neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

42. Suinteresuotas asmuo J. T. prašo iš apeliantės priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 640,00 Eur išlaidas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuoto asmens J. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ne per didelės, todėl jas priteisia iš apeliantės D. S..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės D. S. suinteresuoto asmens J. T. naudai 640,00 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.