- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2YT-81-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01142-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. T.
- Advokatai
- Gintaras Gricius, Vilius Jonaitis, Vilis Jona, Gintaras Gricis Mažeikius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. T., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog D. S. jos motinos D. V. U., mirties dieną – (duomenys neskelbtini), jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl ji turi teisę į privalomąją motinos palikimo dalį.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini), mirė jos motina D. V. U., gyvenusi (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 10 d. D. V. U. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko savo kitai dukteriai J. T.. Apie tai, kad motina buvo sudariusi testamentą, pareiškėja buvo girdėjusi, tačiau jo turinio iki šiol nežinojo. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. R. į prašymą suteikti duomenis, atsakė, jog mirusiosios D. V. U. palikimą pagal testamentą priėmė duktė J. T.. Pareiškėja yra našlė, silpnos sveikatos, senatvės pensininkė, gaunanti labai mažas pajamas ir neturinti jokio nuosavo turto, todėl yra įsitikinusi, jog jai priklauso privalomoji motinos palikimo dalis, nes pareiškėja kas mėnesį gauna tik 150 Eur senatvės šalpos pensiją bei 32 Eur vienišo asmens išmoką. Pareiškėja iš Mažeikių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus išmokos neskirtos ir nemokamos. Pareiškėjai diagnozuoti sveikatos sutrikimai: pirminė abipusė koksartrozė (reikalingas klubo sąnario protezavimas), kojų venų varikozė. Valstybės remiamų pajamų dydis nuo 2023 – 157 eurai per mėnesį kiekvienam šeimos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui (asmenims, kurių pajamos yra mažesnės už šį dydį ir turimo turto vertė nėra didesnė už įstatymų nustatytus maksimalius normatyvus, skiriama socialinė parama pinigais ir natūra). Kadangi pareiškėjos pajamos labai neženkliai viršija 157 Eur (yra 182 Eur), socialinė parama jai nepriklauso. Tačiau tai nereiškia, kad jos turtinė padėtis yra gera ir jai nereikalinga papildoma parama. Pareiškėjos mėnesinės pajamos yra daugiau nei tris kartus mažesnės nei 1 MMA atskaičius mokesčius. Akivaizdu, jog 2023 m. balandžio 15 d. mirus pareiškėjos motinai D. V. U., pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas, todėl jai priklauso privalomoji palikimo dalis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo J. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka, nes jos manymu pareiškėja į jų motinos D. V. U., mirusios (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. gegužės 10 d. testamentu visą savo turtą palikusios J. T., privalomą palikimo dalį šiuo atveju pretenduoja tikrai nepagrįstai. Yra keturios seserys, iš kurių ji, pareiškėja bei V. S. gyvena M., o sesuo J. V. gyvena rajone. Jų mama D. V. U. nuo 2007 m., prieš tai pardavusi namą T. bei kiekvienai dukrai davusi po 10 000 Lt, viena gyveno vieno kambario bute adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas yra miręs dar 1986 m. Mama pasiligojo maždaug 2017 m., ir ji praktiškai vienintelė ją visą laiką prižiūrėjo ir slaugė. Pareiškėja mamos visiškai neprižiūrėjo, ateidavo retkarčiais jos aplankyti, tik kai mama gulėjo ligoninėje. Dėl to, kad ji mamą nuolat prižiūrėjo ir ja rūpinosi, jai testamentu mama ir paliko visą savo turtą, kurį iš esmės sudarė butas, kuriame ji gyveno, 85 arų žemės sklypas T. miestelyje ir apie 3000 Eur pinigų laidotuvėms. Iš tų pačių pinigų ji mamą ir palaidojo. Nei pareiškėja, nei kitos jų seserys savo lėšomis prie laidotuvių neprisidėjo. Mamos laidotuvėse dalyvavo ir pareiškėjos vyras S. S., nors su juo ji ir yra formaliai išsituokusi. J. T. turimomis žiniomis, pareiškėja su savo sutuoktiniu dėl nežinomų priežasčių yra oficialiai (galimai fiktyviai) išsituokusi jau maždaug apie 30 metų, tačiau kaip ir gyveno, taip ir tebegyvena su juo kartu tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kiek jai yra žinoma, šis namas šiuo metu formaliai priklauso pareiškėjos dukrai, o anksčiau jis buvo pareiškėjos vyro S. S. motinos nuosavybė. Pareiškėjos dukra tame pačiame sklype su savo vyru yra pasistačiusi ir savo namą. Nors tiek pareiškėja, tiek kartu su ja tebegyvenantis jos buvęs sutuoktinis, abu yra senatvės pensininkai, tačiau jie gyvena ūkiškai, augina daržoves, laiko vištas, ožkas ir pan. Be to, jie negyvena vien tik iš savo pensijos dar ir dėl to, kadangi jiems padeda ir minėta jų dukra. Jų mama pareiškėjai jokios piniginės pagalbos ar paramos niekada neteikė, pragyventi jai tikrai nepadėjo, pareiškėja niekada nebuvo mamos išlaikoma, nes to išlaikymo jai niekada ir nereikėjo. J. T. mano, kad į teismą pareiškėja kreipėsi tiesiog dėl godumo, pavydo ir pykčio, siekdama bet kokia kaina, paminant net pačios jų mirusios mamos paskutinę valią, užvaldyti bent kokią jos palikimo dalį, o ne dėl to, kad jai tikrovėje būtų reikalinga kokia nors piniginė ar kitokia parama. Jeigu pareiškėja dabartinio dydžio pajamas gauna tikrai pakankamai ilgą laiką, ir tokios pajamos ją iki šiol pilnai tenkino, nes ji nesiėmė jokių priemonių didesnėms pajamoms gauti, vadinasi tos pareiškėjos pajamos, kurias ji yra dabar deklaravusi teismui, jai pragyvenimui yra visiškai pakankamos, ir jokios papildomos pajamos yra nereikalingos. Tačiau, jeigu pajamos yra per mažos, kaip jau minėta, pareiškėjai privalo padėti jos suaugusi dukra. Pareiškėja, nors ir būdama senatvės pensininkė, visada turėjo ir tebeturi pakankamų bei jos poreikius pilnai patenkinančių pragyvenimo lėšų šaltinį, bei, kad joks išlaikymas palikimo atsiradimo metu jai tikrai nebuvo ir nėra reikalingas, jos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nenustatytinas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sesuo J. T. gavusi mamos palikimą niekam nesakė nieko, teismui primelavo, kad niekas mamos nelankė. Nurodė, kad buvęs sutuoktinis S. S. dirbo užsienyje, jai padėjo sesuo, pati gyvena ūkiškai, turi vištų, augina bulves, pensija maža 185 Eur, neužtenka pinigų malkoms. Dukra neturi galimybių padėti, nes anūkas turi problemų su širdele, reikia pas daktarus vežti. Kartais atvažiuoja buvęs vyras padeda. Kol mama buvo gyva, duodavo tai 20 Eur, tai 50 Eur. Mama visada buvo pilno proto, jos namuose nebūdavo, sutikdavo parduotuvėje, ligoninėje mama kokią savaitę gulėjo. Pardavusi namus, mama jos dukrai davė 10 000 litų, kai išsiskyrė, buvo pradėjusi gerti, todėl tuos pinigus mama ir davė jos dukrai. Pensija maža, nes mažai dirbo, prieš pensiją kokius šešis metus dirbo, atlyginimas buvo mažas. Turi sveikatos problemų, venos išoperuotos, žaizdos negyja, klubo sąnarį reikia keisti. Gyvena pas dukrą J. M., labai gerai sutaria, kai bėda, dukra padeda. Prieš kokį 20 metų su vyru gyveno T. gatvėje, persikėlė abu pas dukrą. Atvažiuoja padėti buvęs vyras, visur nuveža ir į kapines, kai reikia, buvo per dukros gimtadienį, ir kai anūkę krikštijo. Prieš kokius 5-6 metus, kai gavo palikimą, išėjo gyventi į P. Pas mamą užeidavo, kartais mama malkoms pinigų duodavo, yra ir dukra davusi malkoms pinigų. Kol mama buvo gyva, iš dukros nėra ėmusi pinigų. Nurodė, kad S. S. liepė kreiptis į teismą, nes visos seserys yra vienodos ir turėjo jų mama palikimą visoms padalinti, jis ir malkas nupirko už 500 Eur. Visada išgyveno pati iš gaunamų pinigų, prisideda ūkiškai, čia vyras sugalvojo, kad reikia kreiptis į teismą, nurodė, kad jai nereikia tų pinigų. Nurodė, kad sesuo J. T. nesirūpino mama, ji palaidojo mamą, nes viskam vadovavo. Prie laidotuvių neprisidėjo, nes mama laidotuvėms buvo susitaupiusi. S. S. iki 2018 metų buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą M., dabar P. gyvena. Kieme stovi jo priekaba, automobiliai. Papildomai apklausta teisme patvirtino, jog į teismą kreipėsi, nes S. S. liepė.
5. Pareiškėjos D. S. atstovas advokatas Gintaras Gricius teismo posėdžio palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog pareiškėjos sunkią finansinę būklę patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Jo manymu neturi reikšmės pačios pareiškėjos pasisakymai dėl faktinio gyvenimo su buvusiu sutuoktiniu, nes ji pati nenori pripažinti, kad dėl jos gyvenimo būdo jos turtinė padėtis yra sunki šiuo metu. Jei atrodo, kad ji lyg išsaugojo santykius su buvusiu sutuoktiniu, pareiškėjos bendras gyvenimas su buvusiu sutuoktiniu buvo sudėtingas. Mirus pareiškėjos motinai, jos turtinė padėtis tikrai buvo sudėtinga, jai buvo reikalingas išlaikymas, ji neturi turto, pinigų, jos banko sąskaitoje buvo 37 Eur, turi sveikatos problemų, jos gaunamos pajamos - 182 Eur. Socialinis skyrius jai neskiria jokių pašalpų, nes jos gaunamos pajamos viršija keliais eurais nustatytą fiziologinį pragyvenimo lygį, tačiau jos gaunamos pajamos gerokai mažesnės nei nustatyta minimali mėnesinė alga. Dėl sveikatos neturi galimybių papildomai užsidirbti, jai padeda dukra, kuri neturi pareigos to daryti, nes pačią augino tėvas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu šiuo metu gyvena faktinėje santuokoje. Prašo tenkinti pareiškimą, nes pareiškėjai motinos mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas, jos turtinė padėtis yra sunki, gaunamos pajamos mažos, jai buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo J. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji vienintelė rūpinosi sergančia savo mama, kad sesuo D. S. nelankė mamos, jos nekentė už tai, kad mama pardavusi namus 10 000 litų atidavė ne jai, o jos dukrai. Sesuo D. S. neturi pinigų, nes pinigus visus valdo jos vyras S. S.. Mamai persikėlus gyventi į M., visur su mama eidavo kartu, kol mama vaikščiojo. Kai mama pamatė, kad tik ji viena rūpinasi, kad sesuo D. S. net tėvo laidotuvėse nedalyvavo, vartojo alkoholį, tada nusprendė palikti visą savo turtą tai, kuri rūpinasi ir prašė niekam nepasakoti. Sesuo visada gyveno su vyru S. S. kartu, kai S. S. gavo palikimą, važiuodavo abu žolę pjauti, gyveno kur kas geriau už kitą seserį, pinigus visada valdė, tvarkė sesers vyras. Mama negalėjo padėti seseriai, nes ši mamos nelankė. Mama norėjo gyventi viena, į ligoninę išvežė ji, mamą laidojo iš mamos sutaupytų lėšų. Sesuo bendravo iki kol sužinojo apie testamentą, ji nedirbo apie 20 metų, nes negalėjo eiti į darbą, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Buvo kartą palikusi vyrą, išėjusi pas kitą, grįžo ir toliau gyvena kartu iki dabar. S. S. mama matyt matė situaciją, todėl paliko viską anūkei. S. S. niekada negyveno ir negyvena P., tik nuvažiuoja ten, gyvena visada čia M. su D. S.. Ligoninėje mamą gal ir lankė, nežino, bet mama būtų jai pasakojusi, kad D. S. aplankė ją. Jei sesuo nebūtų vartojusi alkoholio, būtų geriau gyvenusi ir gavusi didesnę pensiją. Žino, kad mama J. duodavo pinigų kelionei, kai aplankydavo, D. negalėjo mama duoti pinigų, nes sesuo jos nelankė, mamai būdavo įšventė, jei sesuo paskambindavo.
7. Suinteresuoto asmens J. T. atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdžio palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog pagal pareiškėjos gaunamas pajamas, turimą turtą jai lyg ir priklausytų išlaikymas, tačiau būtina atsižvelgti į kitas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja nuolat keitė savo parodymus byloje, vienu metu pasakodama vieną savo gyvenimo versiją, kitą dieną jos atsisakydama, kas sudaro pagrindą manyti, kad pareiškėja sako ne tiesą, jog tokie paaiškinimai negali būti vertinami patikimais ir teigiamai. Pareiškėja neneigė, kad su buvusiu sutuoktiniu gyvena kartu, kad jis ją paskatino kreiptis į teismą. Santuoką nutraukta seniai, tačiau pareiškėja iki šiol gyvena viename name su buvusiu sutuoktiniu, kuris iki 2018 metų buvo deklaravęs kartu ir gyvenamąją vietą. Byloje yra pateiktos nuotraukos, jog pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu dalyvauja visuose šeimos šventėse kartu. Šalių dukros teigimu, jų abiejų mažos pajamos, jie neturi kur išeiti, todėl ir gyvena kartu, jog tiek iki močiutės mirties, tiek ir po močiutės mirties moka už tėvus už vandenį, elektrą, tik patvirtina, kad pareiškėjos turtinė padėtis po palikėjos mirties nepasikeitė, kad su buvusiu sutuoktiniu ir toliau gyvena faktinėje santuokoje, kuris dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Pareiškėjai mirusi mama retkarčiais duodavo pinigų, tačiau tai nebuvo nuolatinis teikiamas išlaikymas. Pareiškėjos mažos pajamos dėl jos pačios subjektyvių veiksmų, vedamo netinkamo gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo, nedirbimo. Pareiškėja gyvena su buvusiu sutuoktiniu, kuris taip pat gauna pajamas, turi jam priklausančio turto, pareiškėjos turtinė padėtis nėra tokia jau bloga, todėl prašo pareiškimą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjos.
8. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra buvęs pareiškėjos D. S. vyras, žino, kad mirusios mamos palikimą dalijosi keturios seserys ir nepasidalino. Paaiškino, kad šiuo metu negyvena su pareiškėja, atvažiuoja pas dukrą į M. Pareiškėja su juo po skyrybų negyveno, nes dirbo Anglijoje, išvažiuodavo ir negrįždavo. Turėjo butą, kuriame gyveno, tačiau nutraukus santuoką pareiškėja pabėgo, jis liko su dukra. Pardavęs butą, grįždavo iš užsienio pas dukrą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina gyveno viena, staiga mirė. Šiuo metu jau pusę metų pensijoje, gyvena pas dukrą vasarinėje. Su pareiškėja susitinka pas dukrą, žino, kad bloga jos finansinė padėtis, gauna apie 200 Eur. Pareiškėjai nepadeda, šiais metais lyg yra davęs malkoms 400 Eur, gal kada ir davė pinigų, kai neblaivus buvo. Pareiškėjos mamos laidotuvėse dalyvavo, jį kvietė. Po santuokos nutraukimo gal kada ir gyveno kartu, nes pareiškėja neturėjo kur eiti, turėjo problemų su alkoholiu, išeidavo po savaitę ir nepareidavo. Pareiškėją jos mama visada paremdavo, padėdavo pinigais, pareiškėjai reikalinga parama finansinė.
9. Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos D. S. ir suinteresuoto asmens J. T. sesuo. Ji pati mamą aplankydavo retai, tačiau dažnai skambindavo mamai, kuri guosdavosi, kad D. S. jos neaplanko, neateina, kad pasiilgo dukros, mama viską išpasakodavo jai. Mano, kad mama būtų sakiusi, jog ją aplankė sesuo D. Sesuo D. S. turėjo problemų su alkoholiu, neturėjo laiko mamos aplankyti. Mama apie du metus sirgo, mama rūpinosi sesuo J. T., pirko vaistus. Apie testamentą nieko nežinojo, nėra klaususi mamos. Kiek žino, mama apie 360 Eur gaudavo, sakydavo, kad ateitų D. S., duotų jai pinigėlių, bet ši neateidavo. Pardavusi mama namą visoms dukroms davė po 10 000 litų, D. S. pačiai pinigų nedavė, dukrai jos atidavė. D. S. buvo supykusi ant mamos. Sesuo su vyru seniai buvo išsituokę, tačiau visada gyveno kartu, visur važiuodavo kartu, ją aplankydavo kartu. Buvo pareiškėją vyras kažkada išvaręs, tačiau vėl priėmė ir toliau kartu gyveno, turi bendrą ūkį, augina vištas, ožkas, visada ir visur abu kartu. Sesuo jai pasakojo, kad gerai gyvena, abu gauna pensijas, ji apie 200 Eur, vyras apie 300 Eur, kad turi ir pinigų, ir pavalgyti.
10. Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra J. T. dukra, žino, kad močiutė visą turtą paliko mamai, nes mama rūpinosi močiute. Kai gyveno ūkiškai, močiutė visoms padėjo. Paaiškino, kad močiutė neišeidavo iš namų apie du metus, kai reikėjo pasą pasikeisti, vedė už parankių močiutę. Sunkiai močiutė vaikščiojo su ramentais, buvo nukritusi. Nėra mačiusi atėjusios tetos D. S. pas močiutę. Bendrauja su tetos D. S. dukra, teta su dėde S. S. gyvena už tvoros, visada juos mato kartu, turi bendrą ūkį, namus, vištas, ožkas. Teta su vyru labai seniai išsiskyrę, teta išeidavo iš namų, dėdė ją parsivarydavo namo ir toliau jie gyvendavo kartu. Name, kur teta gyvena su dėde, yra du kambariai, kaip ji padeda savo mamai, žino, kad ir tetos dukra padeda savo mamai. Namai adresu (duomenys neskelbtini), priklausė S. S. mamai, šiuo metu kiek žino, lyg jų dukrai priklauso, kuri leido abiem tėvams ten gyventi. Dėdė P. turi kažkokius namus, bet ten tikrai negyvena. Močiutė niekada nėra minėjusi, kad ją lanko teta D. S..
11. Liudytoja O. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra J. T. kaimynė, kiek matė D. S., ji visada būdavo kartu su S. S.. J. T. viena rūpinosi savo mama, kuri džiaugėsi, kad ja rūpinosi dukra J., sakydavo, kad jai ne J., nebūtų kam ja pasirūpinti.
12. Liudytoja J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjos dukra, jog tėvai šiuo metu gyvena jai priklausančiuose namuose, nes abu neturi kur išeiti. Paaiškino, kad ją augino tėtis, nes mama tai išeidavo, tai pareidavo, vartojo alkoholį. Tėvai dėl savo netinkamo gyvenimo būdo prarado butą T. gatvėje, ji liko be tėvų ir be namų, būdama 15 metų išėjo su drauge nuomotis butą. Mamos mama pardavusi savo namus, visoms dukroms davė po 10 000 litų, kadangi jos mama vartojo alkoholį, pinigus atidavė jai, gautus iš močiutės pinigus pareiškėjai atidavė dalimis, pirkdama maistą, vaistus, mokėdama mokesčius. Dėl tėvų vedamo netinkamo gyvenimo būdo, tėvo mama taip pat visą savo turtą paliko jai adresu (duomenys neskelbtini). Paveldėjusi minėtą turtą, ji leido močiutės sename name gyventi tėvams, kurie iki šiol ten gyvena. Mamos mamą ji lankydavo, labai mylėjo ją, tačiau kiek dažnai savo mamą lankė pareiškėja, ji nežino, pareiškėja sakydavo, kad lankė mamą, kad mama retkarčiais duodavusi pinigų 20 Eur ar daugiau. Mamos finansinė padėtis bloga, jos pensija maža, todėl ji visada padėjo mamai ir padės, jei tik galės. Mamos padėtis po močiutės nėra pasikeitusi, kaip buvo bloga, taip ir tebėra. Abu tėvai gyvena sename močiutės name, kaip jie gyvena, negali nurodyti, abejų pensijos mažos, tai ji sumoka už vandenį, elektrą, žemės mokestį, jei reikia, duoda pinigų vaistams, maistui, nurodė, kad tėvai gal ir turi bendrą ūkį, tačiau finansai jų tikrai nėra bendri. Negali nurodyti ar yra tėvo prašiusi, kad padėtų mamai. Žino, kad tėvas 2018 metais yra paveldėjęs namus P., tačiau ten jis negyvena, tik nuvažiuoja retai. Mamai gal neatrodo, kad jos padėtis yra sunki, ji yra įpratusi, kad jai visi padeda. Mama nedirbo, nes turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tai pagrindinė priežastis, kodėl ji nedirbo ir gauna mažą pensiją.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Byloje yra kilęs ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. ar pareiškėjai D. S. mamos D. V. U. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas ir ar dėl to ji įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį. Šiuo atveju pareiškėja, išlaikymo reikalingumą įrodinėja tuo, kad ji yra senatvės pensininkė, kad jos sveikatos būklė prasta ir be to, sunki materialinė padėtis.
14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi. Teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuojančio CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nagrinėjamu atveju teisę į privalomąją palikimo dalį siekia įrodyti palikėjos duktė - pareiškėja D. S..
15. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant materialiosios teisės normą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį išaiškinta, kad testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 15 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019 18 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą (LAT 2016 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas). Taip pat išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
17. Iš byloje esančio gimimo įrašo nustatyta, kad D. U. (S.), gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra D. U., tėvas P. U.. Iš mirties įrašo nustatyta, kad pareiškėjos D. U. (S.) ir suinteresuoto asmens J. T. mama D. V. U., mirė (duomenys neskelbtini).
18. Iš palikėjos D. V. U. 2017 m. gegužės 10 d. sudaryto testamento, patvirtinto Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės V. M. nustatyta, kad visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų, koks bebūtų ir kada beatsirastų, palieka dukrai J. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini). Testamento 2 punktu jai buvo išaiškintos CK 5.20 straipsnio teisė į privalomąją palikimo dalį.
19. Pareiškėjos atstovui advokatui Gintarui Griciui Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. rašytas elektroninis laiškas patvirtina, jog mirusiosios D. V. U. palikimą pagal testamentą priėmė duktė J. T..
20. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,8500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra registruoti D. V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.
21. Duomenys apie paliktą palikimą ir palikėjos surašytus testamentus bei notarės pateikti dokumentai, patvirtina, kad pareiškėjai po motinos D. V. U. mirties pagal testamentą atitektų dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei dalis 0,8500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja mano, kad motinos mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, nes ji yra silpnos sveikatos, senatvės pensininkė, neturinti jokio nuosavo turto, gaunanti labai mažas pajamas, gaunamų pajamų nepakanka būtiniems poreikiams patenkinti.
22. Vertinant pareiškėjos materialinę padėtį iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bei VĮ Regitra pažymos nustatyta, kad D. S. vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruota nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis pareiškėja D. S. yra išsituokusi 1981 m. vasario 12 d., turi pilnametę dukrą J. M.. Pareiškėja yra nurodžiusi, jog gyvena dukrai priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina byloje pateikta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad D. S. nuo 2002 m. balandžio 17 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas su statiniais nurodytu adresu priklauso pareiškėjos dukrai J. M.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pensijos gavėjo duomenimis D. S. 2021 m rugsėjo 14 d. išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus duomenimis D. S. nuo 2022 m. sausio mėnesio buvo mokama 173 Eur šalpos senatvės pensija ir 32 Eur vienišo asmens išmoka, nuo 2023 m. vasario mėnesio mokama 184 Eur šalpos senatvės pensija ir 34,89 Eur vienišo asmens išmoka. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenims D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2020-2023 m. būsto šildymo išlaidų kompensacija nebuvo skiriama, Socialinės paramos skyriuje išmokos neskiriamos ir nemokamos. Byloje pateikta Viešosios įstaigos Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumento išrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai diagnozuoti sveikatos sutrikimai: kojų venų varikozė, kai nėra opos arba uždegimo, nurodyta, kad pareiškėją skundžiasi klubų skausmu, jog sunku vaikščioti, 2018 metais atliktas kairio klubo sąnario endoprotezavimas, nustatyta dešinio klubo sąnario artrozė III laipsnio, reikalingas endoprotezavimas, 2020 metais atlikta kojų venų operacija, anksčiau buvusios s trofinės opos. AB Swedbank sąskaitos išrašo duomenimis pareiškėjos banko sąskaitoje 2023 m. balandžio 15 d. likutis buvo 37,04 Eur. Bylos duomenimis pareiškėja D. S. UAB „Medicinos banke“, AB „Šiaulių banke“ ir AB SEB banke sąskaitų neturi.
23. Teismas, pažymi, kad vien tik kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturėjimas ir mažos pensijos faktas dar nesudaro pagrindo tenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį, tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, turi būti nustatytos ir visos kitos būtinos sąlygos, tokiam juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, t.y. ar pareiškėja gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; ar turi kitą gyvenamąją vietą; kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Byloje esant duomenims, kad pareiškėjai mokama 184 Eur šalpos senatvės pensija, buvo prašoma pareiškėjos paaiškinti, dėl kokių priežasčių ji gauna tokią mažą senatvės pašalpą. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgą laiką nedirbo, tačiau konkrečių priežasčių nenurodė, kodėl ilgą laiką nedirbo, nenurodė, teigdama, jog viena jos darbo knygelė dingo, jog prieš pensiją kokius 6 metus dirbo ir gaudavo mažą atlyginimą. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. T. bei byloje apklausta liudytoja J. V. nurodė, kad jų sesuo nedirbo, nes turėjo problemų su alkoholiu, nuolatos girtavo, kad jos sutuoktinis S. S. jai neleisdavo dirbti. Po įvykusio teismo posėdžio pareiškėja D. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog pareiškėjos sunkią finansinę būklę nulėmė tai, kad ji didžiąją dalį gyvenimo elgėsi neatsakingai, girtavo ir niekur nedirbo, dėl ko jos darbo stažas labai mažas, o senatvės pensija nesiekia net 200 Eur. Apie netinkamo pareiškėjos gyvenimo būdą patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės, jog D. V. U. pardavusi savo namą ir persikėlusi gyventi į butą M. visoms savo dukroms davė po 10 000 litų, tačiau pareiškėjos dalį atidavė jos dukrai J. M., pas kurią pareiškėja ir gyvena šiuo metu. Pareiškėja šių aplinkybių neginčijo, liudytoja J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad močiutė pardavusi namus pinigus atidavė jai, kad mama jų neiššvaistytų, nepanaudotų alkoholio įsigijimui, tuo pačiu nurodydama, kad pinigus dalimis pareiškėjai atidavė: maistui, vaistams ar kitoms reikmėms. Liudytoja J. M. taip pat nurodė, kad ją augino tėtis, nes mama tai išeidavo, tai pareidavo, jog abu tėvai vartojo alkoholį, gyveno audringą gyvenimą, jog dėl nurodytų priežasčių jos tėvai prarado už skolas butą (duomenys neskelbtini), o jai iš tėčio mamos paveldėjus namus adresu (duomenys neskelbtini), leido tėvams gyventi sename močiutės name, nes tėvai neturėjo kur eiti, papildomai paaiškindama, kad ir S. S. mama savo turtą paliko jai, kad tėvai jo neiššvaistytų, neprarastų už skolas.
26. Byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja daugelį metų piktnaudžiavo alkoholiu, dirbti nenorėjo, vedė netinkamą gyvenimo būdą, kurias raštu pripažino ir pati pareiškėja. Nors byloje yra pateikta Neįgaliųjų ir darbo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Plungės teritorinio skyriaus Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodyta, jog D. S. nustatytas 55 proc. darbingumo lygis laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 10 d., tačiau ši pažyma neįrodo, kad pareiškėja buvo nedarbinga ilgą laiko tarpą, jog dėl savo sveikatos būklės negalėjo dirbti ar, kad negalėjo dirbti jos sveikatos būklę atitinkančio darbo. Pažymėtina, kad Viešosios įstaigos Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centro medicinos dokumento išraše taip pat yra nurodyti pareiškėjos sveikatos sutrikimai nuo 2018 metų, kada buvo atliktas kairio klubo sąnario endoprotezavimas. Medicininiai išrašai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos motinos mirties dieną ((duomenys neskelbtini)) pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių gauti pajamų – medicininiuose dokumentuose nurodyti sveikatos sutrikimai diagnozuoti ankstesniu laikotarpiu, 55 proc. darbingumo lygis pareiškėjai nustatytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 10 d., laikino pobūdžio ir (ar) išnyko iki palikėjos mirties, byloje nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjai diagnozuoti sveikatos sutrikimai nepagydomi, nuolatiniai, dėl šių ligų pareiškėjai būtų nustatytas neterminuotai atitinkamas nedarbingumo lygis. Byloje nesant kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos buvusią prastą sveikatą, ligas, gydymą, dėl kurių pareiškėja, būdama darbingo amžiaus, negalėjo dirbti ir taip užsidirbti didesnę senatvės pensiją, teismas daro išvadą, kad pareiškėja buvo darbinga tiek iki mamos mirties, tiek po to, ji turėjo galimybes dirbti ir užsidirbti būtiniesiems poreikiams, gauti didesnę senatvės pensiją, tačiau visų galimybių galimai neįgyvendino, dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų, piktnaudžiavimo alkoholiu, nenorėjimo dirbti, netinkamo gyvenimo būdo, tapo nepajėgi apsirūpinti pragyvenimui būtinomis lėšomis, prarado turėtą nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini).
27. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 6 straipsnyje nurodyta asmenų teisė į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į socialinę pašalpą, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas; 2) vidutinės pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
28. Byloje Mažeikių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus duomenims D. S. Socialinės paramos skyriuje išmokos neskiriamos ir nemokomos, nes pareiškėjos gaunamos pajamos viršija valstybės remiamų pajamų dydį, kuris 2023 metais buvo 157 Eur, kadangi pareiškėja gauna 184 Eur šalpos senatvės pensiją, kaip ir nurodė pati pareiškėja pareiškime, jos pajamos nors ir ne daug, bet viršija valstybės remiamų pajamų dydį, todėl jai nepriklauso piniginė socialinė parama nepasiturintiems ar kitokia pašalpa.
29. Nors pareiškėja nurodė, kad jai visada padėjo mama, kol buvo gyva, duodavo pinigų, tai 20 Eur ar 50 Eur, padėdavo įsigyti malkų, tačiau byloje apklausti liudytojai G. B. ir J. V., suinteresuotas asmuo J. T. tvirtino, kad pareiškėja niekada mamos nelankė, kad mama neturėjo galimybių jai duoti pinigų, jog kitoms dukroms mama guosdavosi, kad jos neaplanko dukra D. S.. Liudytoja pareiškėjos duktė J. M. teigdama, kad D. S. lankydavo savo mamą, kad močiutė jai duodavo pinigų, negalėjo tiksliai nurodyti, kiek dažnai pareiškėja D. S. lankydavo savo mamą, taip pat negalėjo nurodyti, kokią sumą ji gaudavo iš savo mamos, ir kiek dažnai, nurodydama, kad tai tikrai buvo nedidelės sumos (gal 20 Eur), tuo pačiu patvirtino, kad močiute rūpinosi teta J. T., kad D. S. finansinė būklė nepasikeitė po močiutės mirties, nes ji visada buvo sunki, o pati mamai (D. S.) visada padėjo ir padeda finansiškai.
30. Teismas neturi pagrindo netikėti suinteresuoto asmens J. T. bei byloje apklaustų liudytojų J. V. ir G. B. duotais parodymais, kurios nurodė, kad nuolat bendravo su palikėja, kad J. T. vienintelė rūpinosi palikėja, kad palikėja apie du metus neišėjo iš namų, sunkiai vaikščiojo, ir nuolat klausinėdavo apie dukrą D. S., todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja D. S. savo mamos nelankė, jei lankė, tai labai retai, todėl neturėjo galimybių iš mamos gauti lėšų pragyvenimui, palikėja neteikė pareiškėjai nuolatinio išlaikymo, galimai palikėja tik periodiškai ją paremdavo mažomis sumomis. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai D. S. nebuvo žinoma tikroji mamos sveikatos būklė, nes ji nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jog mamą dažnai sutikdavo parduotuvėje, kad galėjo mama savimi pasirūpinti, kad ligoninėje mama gulėjo tik kokią savaitę prieš mirtį, jei dažnai būtų lankiusi palikėją, būtų žinojusi tikrąją jos sveikatos būklę.
31. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos santykių su S. S., pareiškėja byloje pateikė ištuokos liudijimą iš kurio nustatyta, kad D. S. 1981 m. vasario 12 d. nutraukė santuoką su S. S. bei Mažeikių rajono liaudies teismo 1984 m. birželio 21 d. teismo sprendimą, kuriuo iš D. S. nuo 1984 m. gegužės 31 d. buvo priteistas išlaikymas dukrai, gimusiais (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo J. T. bei byloje apklausti liudytojai J. V., G. B. ir O. S. vieningai nurodė, kad nors pareiškėjos D. S. ir S. S. santuoka nutraukta seniai, tačiau jie ir toliau gyveno/gyvena kaip šeima, turi bendrą ūkį, visur dalyvauja kartu: šeimos šventėse, laidotuvėse, kartu lankosi svečiuose, visur ir visada kartu, net ir teismą pareiškėją atvežė S. S.. Pareiškėja D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad seniai su S. S. išsiskyrė, kad kartu negyvena, tačiau tuo pačiu teigdama paaiškinimus ir atsakydama į pateiktus klausimus nurodė, kad kartu su S. S. persikėlė pas dukrą gyventi, kad turi ūkį, augina vištas, nurodydama, kad buvęs vyras jai padeda dukros paprašytas. Pareiškėja nurodydama, kad buvęs sutuoktinis nuo 2018 metų gyvena P., į bylą pateikė pažymą apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, bei turimą turtą P. Apklaustas liudytoju S. S. neigė, kad gyvena kartu su pareiškėja, tačiau tuo pačiu nurodė, kad žino jos sunkią finansinę padėtį, paklausus ar padeda finansiškai, nurodė, kad gal ir davė pinigų būdamas girtas, kad šiais metais malkoms davė 500 Eur. Tiek pareiškėja, tiek buvęs sutuoktinis S. S. teigia, kad jis į M. atvažiuoja pas dukrą, jog padeda pareiškėjai dukros prašomas, kad dalyvauja šeimos šventėse, nes turi bendrą dukrą. Pareiškėjos D. S. ir S. S. dukra J. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tėvai gyvena jai priklausančiame iš tėvo mamos paveldėtame močiutės sename name, jog ji šalia turi pasistačiusi kitą namą, kuriame gyvena su šeima. Taip pat liudytoja nurodė, kad tėvai ir po skyrybų tai gyveno kartu, tai negyveno, nes mama, pareiškėja D. S., tai išeidavo, tai vėl pareidavo, ji nei patvirtino, nei paneigė aplinkybių, kad tėvai gyvena kaip šeima, nurodydama, kad jog jie neturi kur išeiti, todėl ir gyvena pas ją. Konkretaus laiko nuo kada tėvai gyvena jai priklausančiame name nurodyti negalėjo, tačiau patvirtino, kad tėvas S. S. P. paveldėtame name nuolatos tikrai negyvena, tik retkarčiais ten nuvažiuoja ir kad iki 2018 metų buvo deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja J. M. nepatvirtino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog buvęs sutuoktinis S. S. jai padeda dukros paprašytas.
32. Ne tik liudytoja J. M., tačiau ir pati pareiškėja negali tinkami įvardinti esamų santykių su S. S., teismo posėdžiuose nurodžiusi, jog ir gyvena, ir negyvena kartu, po įvykusių teismo posėdžių teikė rašytinius paaiškinimus, jog neteisingai teismui nurodė, jog iš tiesų su S. S. kartu negyvena, jog jis jai nepadeda, kai tuo pačiu teismui parašius patvirtinti praeito teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog į teismą kreipėsi, nes S. S. liepė, pareiškėja patvirtino, jog į teismą kreipėsi, nes S. S. jai liepė, sakydamas, kad visos dukros yra vienodos, kad jų mama negalėjo savo turto palikti tik vienai dukrai, papildomai nurodydama, kad jai nereikia pinigų, jog ji gauna pensiją, iš minėtų lėšų ji išgyvena, kadangi jai daug pinigų nereikia, turi ūkį, augina vištas, ožkas, bulves, kad yra išmokusi gyventi iš mažų pajamų. Pareiškėja pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutylėjo faktą, kad ji šiuo metu gyvena viename name su S. S. nurodydama, kad yra našlė, minėti faktai paaiškėjo tik suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą bei nuotraukas, kuriose pareiškėja ir S. S. šeimos šventėse dalyvauja kartu. Suinteresuotam asmeniui teismui pateikus prašymą išreikalauti duomenis apie S. S. turimą turtą, pareiškėjos atstovas nurodė, kad tai visiškai svetimas ir su byla nesusijęs žmogus, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti priešingi faktai, kad S. S. dalyvauja visose šeimos šventėse, laidotuvėse, visur kartu su pareiškėja, ne tik atvežė pareiškėją į teismą, bet ir visuose teismo posėdžiuose dalyvavo, net ir tada, kai pareiškėja nedalyvavo teismo posėdyje dėl ligos (2024 m. vasario 21 d.). Teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat negalėjo nurodyti kaip gauto privalomojo palikimo dalis pagerintų jos finansinę padėtį, tik pareiškėjos dukra J. M. nurodė, kad jai reikėtų mažiau finansiškai padėti tėvams, būtų lengviau. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie pareiškėjos išlaidas pragyvenimui, kaip nurodė pareiškėjos dukra J. M., ji padeda ne tik pareiškėjai, bet kartu gyvenantiems abiem tėvams, sumoka už elektrą, vandenį, žemės mokestį, nuperka vaistus.
33. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja su S. S. gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kad S. S. padeda pareiškėjai, jog gyvena bendrai iš abiejų gaunamų lėšų, kuriems dar padeda jų pilnametė dukra J. M.. Pažymėtina, kad VĮ „Regitra“ S. S. nuosavybės teise priklauso penkios priekabos, du automobiliai ir mopedas, o VĮ „Registrų centro“ duomenimis priklauso U. kaime esantis žemės sklypas su statiniais, bei dar keturi žemės sklypai.
34. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybes sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja dėl savo sąmoningų veiksmų praeityje pati sukūrė savo sunkią materialinę padėtį. Kita vertus, įvertinus, kad pareiškėja iš esmės niekada nedirbo, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, gyveno valstybės remiama, nors 55 proc. darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. kovo 10 d., pareiškėja neįgijo turto, priešingai, jį prarado dėl netinkamo gyvenimo būdo, spręstina, kad ji sąmoningai pasirinko tokią gyvenimo kokybę, kai ją tenkino pragyvenimas iš tokių pajamų, kokias jai skiria valstybė. Aptartų aplinkybių visuma neįrodo blogos pareiškėjos turtinės padėties palikimo atsiradimo dieną, nepagrindžia išlaikymo jai reikalingumo. Darytina išvada, kad pareiškėjos materialinė padėtis palikimo atsiradimo dieną esmingai nesiskiria nuo tos, kuri ją tenkino visą gyvenimą, pareiškėja turėjo pakankamai pajamų, kad galėtų pragyventi nepretenduodama į palikimo dalį, be to, gauna paramą iš pilnametės dukros, buvusio sutuoktinio, su kuriuo gyvena kartu, vienuose namuose, turi bendrą ūkį, augina vištas, ožkas, bulves, daržoves, todėl jai nebuvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėjos pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Sudarydama testamentą, kuriuo visą savo turtą D. V. U. paliko suinteresuotam asmeniui, savo vienai iš dukrų J. T., palikėja išreiškė savo valią dėl jai priklausančio turto nuosavybės perėjimo. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę sudaryti testamentą, suteikia laisvę asmeniui nuspręsti, kam po mirties palikti savo turtą. Atsižvelgdamas į viešą interesą apsaugoti išlaikymo reikalingus palikėjo šeimos narius, įstatymas įtvirtino testamento laisvės ribojimą – teisę į privalomąją palikimo dalį, tačiau pareiškėjai neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis bei teismų praktika, pareiškėjos D. S. pareiškimo netenkina ((duomenys neskelbtini)straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
35. Suinteresuotas asmuo prašo teismo priteisti iš pareiškėjos jos patirtas 1 840 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė patvirtinančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pareiškimas netenkintinas, iš pareiškėjos D. S. suinteresuoto asmens J. T. naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos 1 840,00 Eur (1 200 Eur + 400 Eur + 240 Eur) advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
36. Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
37. 2023 m. birželio 9 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. S. pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 840,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
2023 m. birželio 9 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki šio sprendimo įsiteisėjimo.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.