- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-160-577/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos ir nuostolių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir bylos nagrinėjimo metu sumažinęs reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo A. S. 1 195,39 Eur skolos už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., 216,34 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir perduotos ieškovei valdyti patikėjimo teise. 2018 m. gegužės 10 d. su atsakovu pasirašyta socialinio būsto nuomos sutartis ir 2018 m. gegužės 22 d. perdavimo – priėmimo aktu atsakovui perduotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Gavus atsakovo prašymą suteikti kitas gyvenamąsias patalpas, 2018 m. rugpjūčio 7 d. su atsakovu sudaryta sutartis dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos, kurios atsakovui buvo perduotos 2018 m. rugpjūčio 13 d. priėmimo – perdavimo aktu. Patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atsakovas grąžino 2018 m. gruodžio 17 d. Pasak ieškovės, išsikėlęs iš šių patalpų atsakovas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. liko skolingas 1 195,39 Eur. Atsakovas paliko šias patalpas netvarkingas, todėl ieškovas turėjo atlikti jų valymą ir deratizaciją, pakeisti spynas ir patyrė 216,34 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo.
2. Atsakovas A. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo įsitikinimu, 2018 m. rugpjūčio 13 d. kito buto perdavimo – priėmimo akto sudarymo atsakovui išnyko pareiga mokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį, ieškovo reikalavimas už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. yra nepagrįstas. Teigia, jog nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena. Analogiškai teismas sprendė ir byloje Nr. e2-917-845/2020, kurioje iš atsakovo buvo prašoma priteisti skolą už šilumos energiją. Per ginčijamą laikotarpį buvo paskaičiuota 100,93 Eur skola, todėl šioje dalyje reikalavimas turi būti atmestas. Ieškovas dėl neaiškių priežasčių nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. neįskaitė atsakovo atliktų 184,91 Eur sumos mokėjimų. Taip pat atsakovas nesutinka atlyginti ieškovo patirtų išlaidų, nes mano, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas butą grąžino netinkamos arba blogesnės būklės. Neaišku, kodėl atsakovas turi mokėti už spynos keitimą.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai paaiškino, jog atsakovui ginčo laikotarpiu buvo suteiktos dvi patalpos, nes buvo leista išsikraustyti. Atsakovas (duomenys neskelbtini) gatvėje esančias patalpas atlaisvino, kai buvo pasirašytas perdavimo aktas. Atsakovo nurodytais mokėjimais buvo dengiama jo skola už ankstesnius laikotarpius. Buto spynas reikėjo pakeisti, kad negalėtų kiti asmenys naudotis butu, nes bute be atsakovo gyveno ir kiti asmenys. Po nuomininko išsikėlimo iš buto reikėjo patalpas išvalyti, buvo paliktų daiktų. Jeigu atsakovas būtų išvalęs patalpas, tai nebūtų poreikio jas valyti. Ieškovas patyrė 54,20 Eur už spynos keitimą, 134,00 Eur pridedant PVM už šiukščių išvežimą.
4. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė sutinkantis su ieškiniu iš dalies - dėl 909,55 Eur sumos priteisimo. Paaiškino, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas gyveno tik bute (duomenys neskelbtini) gatvėje. Mano, kad ieškovė nepagrįstai įmokas įskaitė už senesnę skolą. Perdavimo akte nefiksuota buto būklė, todėl mažai tikėtina, jog atsakovas per 6 mėnesius galėjo stipriai apgadinti patalpas. Valymas atliktas kitoms patalpoms. Už ieškovo pageidavimą pakeisti spyną atsakovas neprivalo atlyginti nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. S. 1 096,99 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kitos ieškinio dalies netenkino.
6. Teismas nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-917-845/2020 pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl skolos priteisimo, 2020 m. birželio 9 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė, jog atsakovas butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nesinaudojo, ir nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas šias aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, todėl sprendė, kad jos šioje byloje neturi būti pakartotinai įrodinėjamos.
7. Teismas padarė išvadą, jog susiklosčiusi situacija, kuomet 4 mėnesių laikotarpiu atsakovui nuomojami du socialiniai butai, o atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. Butu Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) nesinaudoja, byloje nėra pateikta įrodymų jog atsakovas vengė grąžinti Butą Nr. 1, buvo raginamas jį grąžinti, nesudaro pagrindo ieškovei iš atsakovo reikalauti mokėti nuomos mokestį už dviejų socialinių butų nuomą. Teismas ieškovės reikalavimų dalį dėl nuomos mokesčio priteisimo už Butą Nr. 1 laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., t. y. 98,40 Eur, laikė nepagrįstais ir netenkino.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė gavo atsakovo mokėjimus: 2016 m. gruodžio 12 d. – 32,08 Eur; 2017 m. balandžio 27 d. – 36 Eur; 2017 m. gruodžio 13 d. – 15,38 Eur; 2018 m. sausio 3 d. – 65 Eur; 2018 m. birželio 1 d. – 36,45 Eur, t. y. viso 184,91 Eur, bet juos įskaitė už kitus ankstesnius laikotarpius, kurie neapima šios bylos ginčo ribų. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog atlikdamas nurodytus mokėjimus aiškiai pareiškė kokias skolas dengia, nėra pateikta įrodymų apie tarp šalių įvykusį susitarimą dėl įmokų paskirstymo eiliškumo, todėl sprendė, kad ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.55 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai turėjo teisę atsakovo sumokėtą 184,91 Eur sumą paskirstyti už senesnį laikotarpį. Dėl šios priežasties sprendė, jog nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl 184,91 Eur skolos priteisimo.
9. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas sprendė, jog atsakovui kilo prievolė mokėti nuomos mokestį už Butą Nr. 1 iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., todėl ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo ieškovui priteisė 1 096,99 Eur (1 195,39 Eur – 98,40 Eur) skolą už Buto Nr. 1 nuomą.
10. Aplinkybes, kad ieškovė siekdama apsaugoti savo valdomą turtą nuo galimo pašalinių asmenų patekimo, kurie galėjo turėti raktų kopijas, savo iniciatyva pakeitė Buto Nr. 1 spynas, teismas laikė nesudarančiomis pagrindo patirtas išlaidas priteisti iš atsakovo, nes atsakovas perdavė ieškovei turimus raktus ir nebuvo poreikio atlikti avarinį spynos atidarymą ir spynos keitimą, t. y. atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų dėl kurių ieškovė patyrė išlaidas.
11. Teismas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodymų, jog atsakovas Bute Nr. 1 paliko daiktus, kuriuos reikėjo išvežti, nes Akte Nr. 3 (2018 m. gruodžio 17 d. šalių pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktas) apie tai nenurodyta. Akte Nr. 3 taip pat nenurodyta apie būtinybę Butą Nr. 3 valyti, o tik nurodoma apie galimą poreikį remontui. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovas nuomos laikotarpiu pablogino Buto Nr. 1 būklę, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovo nurodytas išlaidas už Buto Nr. 1 valymą, reikalavimą dėl 216,34 Eur nuostolių atlyginimo laikė nepagrįstu, todėl netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantė nesutinka su teismo atliktais 184,91 Eur sumos įskaitymais, kadangi jie atlikti antstolių R. K. ir A. B. pagal teismo išduotus vykdomuosius raštus. Pasak ieškovės, priteista skolos suma neteisėtai sumažinta. Tai yra antstolių vykdomo priverstinio išieškojimo pinigai ir jie negali būti įskaitomi skundžiamame sprendime. Ieškovė pirminiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. S. 1 922,01 Eur, įskaitant 65,07 delspinigių už jų nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. skolą, t. y. iki faktinio patalpų perdavimo ir 273,80 Eur, įskaitant 8,18 Eur delspinigių už patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės Socialinės paramos centras skyrė 1 000 Eur vienkartinę pašalpą, kuri atsakovo prašymu buvo paskirstyta tokiu būdu: padengiama 273,38 Eur skola už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą; šios dalies reikalavimo apeliantė atsisakė. Likusia 726,62 Eur sumos dalimi padengta ieškinyje nurodyta 1 922,01 Eur skola, todėl liko reikalavimas priteisti 1 195,39 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas dėl įmokų paskirstymo.
12.2. Nuomos sutarties 5.16 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas socialinį būstą privalo grąžinti nuomotojui pagal abiejų šalių pasirašomą Socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktą. Nuomotojas pareigos informuoti ar raginti nuomininką perduoti nuomojamą būstą neturi. Atsakovas pažeidė CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principą.
12.3. Atsakovas pagal sutartį valdė butą (duomenys neskelbtini), ir tik 2018 m. gruodžio 17 d. šalims pasirašius buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 5.22-18/1585, šį būstą perėmė SĮ „Vilniaus miesto būstas“, sutartiniai šalių santykiai minėto būsto atžvilgiu nutrūko. Todėl pagrįstai prašoma priteisti skolą iki nurodomos datos.
12.4. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė pateikė UAB „Utenos deratizacija“ aktą, kuriame nurodoma pasikrovimo vieta (duomenys neskelbtini), tačiau parengiamojo posėdžio metu nebuvo nurodyta apie per apsirikimą pridėtą kitoje byloje aktualų dokumentą. Klaida išaiškėjo jau sprendime. Ieškovo vykdoma socialinio būsto nuomos funkcija yra viešas interesas, todėl teismas šioje byloje privalėjo veikti aktyviai ex officio ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant skolos priteisimo ir įrodymų pateikimo klausimus. Teismas savo nuožiūra galėjo vertinti byloje pridėtas UAB „Utenos deratizacija“ PVM sąskaitą faktūrą Serija UD19 Nr. 0527, kurioje nurodyta, kokiu adresu atlikta paslauga bei paslaugos kaina. Taip pat vertinti ir atsakovui 2019 m. kovo 31 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000444946, kuriose atsispindi ta pati atliktų darbų suma.
12.5. Teismas nepagrįstai susikoncentravo į buto būklę, kas visiškai nesusiję su ieškovo prašomais priteisti patirtais nuostoliais. Apeliantė nereikalauja atlyginti patalpų nusidėvėjimo, prašo atlyginti patirtus nuostolius (turėtas išlaidas) perimant patalpas iš atsakovo. Apeliantė į bylą pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuota buto būklė. Jeigu patalpas atsakovas būtų palikęs tvarkingas, nebūtų kreiptasi paslaugos į UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka ir patalpų valymo darbus. Sutarties 5.16 punkte įtvirtinta, kad nuomininkas iki Socialinio būsto grąžinimo savo sąskaita privalo išgabenti savo turtą iš socialinio būsto. Atsakovas šių sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, paliko netvarkingas, daiktais užkrautas patalpas, kuriuos išvežė apeliantė ir patyrė išlaidų. Perdavimo ir priėmimo akte Nr. 5.22-18/1585 nuoroda, kad visas gautas sąskaitas, išrašytas už suteiktas paslaugas iki buto perdavimo datos, nuomininkas sutinka apmokėti iki kito mėnesio paskutinės dienos, dėl likusio bute menkaverčio turto pretenzijų neturi, įsipareigoja apmokėti jo išvežimą. Šie nuostoliai priteistini iš atsakovo.
Atsiliepimas
13. Atsakovas A. S. atsiliepime nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog teismas priėmė teisingą sprendimą, prašo palikti jį galioti. Pasak atsakovo, ieškovė nurodo argumentus, kuriais nesirėmė apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Byloje nustatyta, jog 2018 m. gegužės 10 d. šalys sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas 23,24 kv.m. butas su 27,20 kv.m. bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 1), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktu (toliau – Aktas Nr. 1) atsakovui buvo perduotas Butas Nr. 1. 2018 m. liepos 25 d Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1-1656, kuriuo nusprendė dėl Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto, t. y buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo atsakovui. 2018 m. rugpjūčio 7 d. tarp šalių sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis (toliau – Sutartis Nr. 2) pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas minėtas butas. 2018 m. rugpjūčio 13 d. šalys pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – perėmimo aktą (toliau – Aktas Nr. 2) pagal kurį atsakovui buvo perduotas Butas Nr. 2. 2018 m. gruodžio 17 d. šalys pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktą (toliau – Aktas Nr. 3), kuriame nurodė, jog atsakovas perduoda ieškovui Butą Nr. 1 ir nutraukia sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo priteisti nuomos mokestį už Buto Nr. 1 nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., išlaidas už šio buto valymą ir spynos pakeitimą po atsakovo išsikraustymo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
16. Apeliantė nurodo, jog nesutinka su teismo atliktais 184,91 Eur sumos įskaitymais; teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.55 straipsnio nuostatas dėl įmokų paskirstymo, dėl ko neteisėtai sumažino priteistiną skolos sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad paminėti apeliacinio skundo argumentai visiškai neatitinka skundžiamo sprendimo turinio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė, remdamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai turėjo teisę atsakovo sumokėtus 184,91 Eur paskirstyti už senesnį laikotarpį, todėl šioje dalyje nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl skolos priteisimo dėl 184,91 Eur sumos. Teismas ieškovės prašomą priteisti 1 195,39 Eur skolą sumažino tik 98,40 Eur suma, t. y. paskaičiuota nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimu neteisėtai atlikto mokėjimo įskaitymo atmestini kaip nepagrįsti.
17. Nesutikdama su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti reikalavimai dėl skolos 16-ame šios nutarties punkte minėtu laikotarpiu, apeliantė iš esmės nekvestionuodama pirmosios instancijos teismo argumentų ir dėl jų visiškai nepasisakydama, akcentuoja šalių nuomos sutartyje numatytas būsto grąžinimo sąlygas (pagal abiejų šalių pasirašomą Socialinio būsto perdavimo – priėmimo aktą), teigia, kad tik 2018 m. gruodžio 17 d. šalims pasirašius buto perdavimo ir priėmimo aktą būstas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perimtas ir sutartiniai šalių santykiai minėto būsto atžvilgiu nutrūko.
18. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pozityvųjį res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) poveikį įtvirtinančiame CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-701/2019, 48–49 punktai).
20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytas aplinkybes, jog atsakovas butu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nesinaudojo, ir nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė prejudiciniais faktais.
21. Minėtoje byloje dalyvavo iš esmės tie patys asmenys (tiek ieškovė (nors ir kitu statusu), tiek atsakovas), byloje buvo sprendžiamas atsakovo pareigos atsiskaityti už tam pačiam butui suteiktas paslaugas laikotarpiu po 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. klausimas. Taigi, kasacinio teismo nustatytos sąlygos dėl paminėtų aplinkybių pripažinimo prejudicinėmis, egzistuoja.
22. Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kokie argumentai ir aplinkybės lėmė išvadą, kad ieškovė neturi pagrindo iš atsakovo reikalauti mokėti nuomos mokesčio už dviejų socialinių butų nuomą. Ieškovė apeliaciniame skunde remdamasi išimtinai nuomos sutarties nuostatomis apie buto grąžinimo įforminimą, iš esmės nenurodė, kodėl, pati su atsakovu sudariusi kito buto nuomos sutartį, delsė perimti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad atsakovas vengė grąžinti Butą Nr. 1, buvo raginamas grąžinti Butą Nr.1, ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Be to, teismas pagrįstai įvertino ir socialinį aspektą, t. y. atsižvelgė į tai, kad šalis sieja socialinio būsto nuomos santykiai, kad tokio būsto nuoma yra parama asmenims, kurie neturi nuosavo būsto ir negali patys jo užsitikrinti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. ginčo bute nebegyveno, ieškovė žinojo apie kitą atsakovui išnuomotą būstą ir nesiėmė jokių veiksmų dėl buto perėmimo, reikalavimas mokėti nuomos mokestį vien dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos butą perduoti sutartyje nustatyta tvarka, t. y. pagal priėmimo perdavimo aktą, šiuo konkrečiu atveju laikytinas pernelyg formaliu. Nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo reikalavimų dalis dėl nuomos mokesčio priteisimo už Butą Nr. 1 laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmestina.
23. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl nuostolių (susijusių su buto valymu bei deratizacija), be kita ko, nurodo, jog nei vieno parengiamojo posėdžio metu nebuvo nurodyta apie per apsirikimą pridėtą kitoje byloje aktualų dokumentą – UAB „Utenos deratizacija“ aktą, kuriame užfiksuota suteikta paslauga, kurios pasikrovimo vieta (duomenys neskelbtini)“. Pasak apeliantės, ieškovės vykdoma socialinio būsto nuomos funkcija yra viešas interesas, todėl teismas privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti.
24. Pasisakydamas dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad ieškovės vykdoma funkcija neatleidžia jos nuo civilinio proceso įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos; ji nėra pažeidžiamas subjektas, kuriam nustatoma atitinkama apsauga. Kita vertus, būtent ieškovė pasirinko įrodymus, kuriais siekė pagrįsti savo reikalavimus. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie duomenys leido spręsti apie per klaidą pridėtą dokumentą. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas bylos pasirengimo stadijoje nėra atliekamas, todėl apeliantės argumentai dėl galimai netinkamo teismo pareigų vykdymo visiškai nepagrįsti. Duomenų, kad egzistuoja kitas dokumentas, ieškovė nepagrindė ir apeliaciniame skunde.
25. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėti apeliantės abstraktaus pobūdžio argumentai nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui dar ir dėl to, kad teismas išvadą dėl nepagrįsto nuostolių reikalavimo padarė remdamasis ne vien paminėtu įrodymu, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas vertino Akto Nr. 1, kuriuo atsakovui buvo perduotas Butas Nr.1, Akte Nr. 3, kuriuo Butas Nr. 1 buvo grąžintas ieškovui, turinį ir padarė išvadą, kad jų nepakanka pagrįsti, jog atsakovas Bute Nr. 1 paliko daiktus, kuriuos reikėjo išvežti, būtinybę Butą Nr. 3 valyti.
26. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad į bylą pateiktos perimto buto nuotraukos, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog iš prie ieškinio pridėtų nuotraukų nėra galimybės nustatyti, nei koks butas, nei kada jis užfiksuotas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės minima socialinio būsto perdavimo ir priėmimo akte Nr. 5.22- 18/1585 pastabose esanti nuoroda (kad nuomininkas dėl likusio bute menkaverčio turto pretenzijų neturi, įsipareigoja apmokėti jo išvežimą) nuomininko nepasirašyta, joks paliktas turtas nėra išvardintas, todėl nepaneigia skundžiamo sprendimo išvadų.
27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Taip pat ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).
28. Nagrinėjamu atveju teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra palanki apeliantei, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
30. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.