- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- e2-917-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18658-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- AB „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.10Teismo sprendimo trūkumų ištaisymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. 843,98 Eur skolą, 36,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovas yra buto nuomininkas. 2018-05-21 ieškovė ir atsakovas pasirašė Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios 20 punkte įtvirtinta, kad Sutartis įsigalioja nuo 2017-03-30. Laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-12-17 už į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 843,98 Eur skola.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad kaip vienintelį įrodymą, jog atsakovas yra skolingas 843,98 Eur už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-12-17, ieškovas pateikė lentelę pavadinimu „Mokesčių paskaičiavimo pažyma“. Šis dokumentas nepasirašytas ir nepatvirtintas, todėl kyla abejonės dėl jo įrodomosios galios. Akivaizdu, kad aptariamą „lentelę“ sudarė ar parengė pats ieškovas, joje nurodoma informacija nepatvirtinta kitais įrodymais, todėl yra nepatikima. Atkreipė dėmesį, kad šioje lentelėje nurodyta, kad atsakovas skolingas už šilumos energiją, teiktą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio plotas 50,44 kv. m. Patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2000-01-26 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi 40,66 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos J. S., vėliau ši sutartis buvo pratęsiama. J. S. 2007-11-16 mirė. Kadangi A. S. buvo buto nuomininkės sugyventinis ir jų nepilnamečio vaiko L. S. tėvas, pagal CK 6.588 str. 1 d. nuostatas buvo pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariu, kuris turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas. Rašytinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis su atsakovu buvo sudaryta tik 2018-05-10 po 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1630-592/2018, kai teismas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo tai padaryti. Be to, nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovas negyvena, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija jam išnuomojo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi reikalavimas priteisti skolą laikotarpiu nuo 2018-08-30 iki 2018-12-17, kuri sudaro 205,45 Eur, yra nepagrįstas, nes atsakovas negyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat visiškai nėra aišku, kodėl už 2018 metų gegužės mėnesį ieškovas priskaičiavo net 570,14 Eur mokėtiną sumą, per vieną mėnesį tokio dydžio išlaidos už karštą vandenį negalėjo susidaryti, o šildymas gegužės mėnesį buvo atjungtas ir šildymo paslauga neteikiama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo ir trečiojo asmens atstovės ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau ginčijo skolos susidarymo laikotarpį, nes nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovas buvo buto nuomininkas. 2018-05-21 ieškovė ir atsakovas pasirašė Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 20 punkte įtvirtinta, kad Sutartis įsigalioja nuo 2017-03-30. Laikotarpiu nuo 2017-03-30 iki 2018-12-17 už į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 843,98 Eur skola (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).
Taip pat nustatyta, kad 2018-05-10 atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį dėl socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos (toliau – ir nuomos sutartis). 2018-08-07 atsakovas su trečiuoju asmeniu sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį (toliau – ir nuomos sutartis), pagal kurią atsakovas 2018-08-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktu iš trečiojo asmens priėmė socialinį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo adresu 2018-08-08 deklaravo gyvenamąją vietą.
Byloje nėra ginčo dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovei už laikotarpį nuo 2017-03-30 iki 2018-07-31. Atsakovas laiko nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl skolos už laikotarpį nuo 2018-08-30 iki 2018-12-17, kadangi atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nebegyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuo 2018-08-13 faktiškai naudojosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, byloje esantys įrodymai – 2018-08-07 nuomos sutartis, 2018-08-13 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktas, 2019-06-07 pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą - neginčytinai patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovė reikalavimų pagrįstumą įrodinėjo 2018-10-04 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad atsakovas dar nespėjo šiame bute įsikurti. Taip pat pateikė 2018-12-17 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktą dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo.
Vertinant šiuos įrodymus pažymėtina, kad 2018-10-04 buto patikrinimo akte nurodyta vien ta aplinkybė, kad atsakovas dar nespėjo bute įsikurti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu faktiškai negyveno. Juolab, kad pats atsakovas tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje patvirtino, jog gyveno bute (duomenys neskelbtini). Ieškovės reikalavimams pagrįsti nėra pakankamas ir 2018-12-17 Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo - priėmimo aktas, nes atsižvelgiant į tai, kad už socialinio būsto valdymą atsakingas trečiasis asmuo tik praėjus 5 mėnesiams po 2018-08-07 nuomos sutarties dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarymo inicijavo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą - priėmimą, laikytina, kad jis, kaip juridinis asmuo, nesilaikė jam keliamų aukštesnių nei atsakovui kaip vartotojui, atidumo, rūpestingumo bei atsakingumo reikalavimų; todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) jis prisiėmė dėl to galimas atsirasti neigiamas pasekmes, už kurias atsakovas nėra atsakingas. Be to, atsižvelgiant į atsakovą ir trečiąjį asmenį siejančių teisinių santykių specifiką (socialinio būsto nuoma), darytina išvada, kad trečiajam asmeniui ir atsakovui sudarius 2018-08-07 nuomos sutartį, atsakovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai pagal 2018-05-10 nuomos sutartį faktiškai nutrūko.
Be to, šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje yra akcentavęs, jog Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio 2 dalis pripažįsta valstybės teisę kontroliuoti naudojimąsi nuosavybe, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama vykdant įstatymą. Kadangi savivaldybės vykdo ne tik savarankiškas, bet ir valstybines funkcijas (Vietos savivaldos įst. 5 str.), nagrinėjamu atveju tretysis asmuo – Vilniaus m. savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, įgyvendindamas valstybės politiką, o būtent – aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, turėjo pareigą tinkamai vykdyti Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkto nuostatas – kontroliuoti jai nuosavybės teise priklausančio turto naudojimą.
Europos Žmogaus teisių teismas savo nuoseklioje praktikoje yra akcentavęs gero valdymo principą, pagal kurį neturėtų būti užkirstas kelias valstybės (savivaldybės) institucijoms ištaisyti savo klaidas, net ir tas, kurios atsiranda dėl jų aplaidumo; tačiau riziką, atsirandančią dėl šių institucijų klaidos, turi prisiimti pati valstybė (savivaldybė); tuo tarpu klaidos neturi būti taisomos susijusių asmenų sąskaita (Tumeliai v. Lithuania, no. 25545/14, § 77, 9 January 2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 638,53 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017-03-30 iki 2018-07-31 bei 31,33 Eur palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio l dalis, 6.205, 6.261 straipsniai, CK 6.210 straipsnio 1 dalis ).
Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (669,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė patyrė 21,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (76,08 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistina 16,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 3 dalimi valstybės naudai iš ieškovės priteistina 114,21 Eur už advokato teisinę pagalbą (478,29 Eur/24 proc.) ir 5,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 638,53 Eur (šešių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 53 ct) skolos, 31,33 Eur (trisdešimt vieno euro 33 ct) palūkanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (669,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,51 (šešiolikos eurų 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, naudai.
Priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į.k. 124135580, valstybės naudai 5,24 Eur (penkis eurus ir 24 euro centus) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.