Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. S. ir L. S. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pagal atsakovo A. S. priešieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. gyvenimą ginčo patalpose grindžia jo deklaruotos gyvenamosios vietos faktu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (1 t., e. b. l. 7-9). Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 ir 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 1-1291 visos Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos patikėjimo teise naudoti ir valdyti buvo perduotos ieškovui (1 t., e. b. l. 80-81). Remiantis ieškovo įstatais, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų, reiškia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt. (1 t., e. b. l. 67-74).

2000 m. sausio 26 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu J. S. buvo išnuomotos 40,66 kv. m. patalpos, įskaitant 18,91 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 24-9, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 24) (1 t., e. b. l. 11-14, 163). 2006 m. spalio 26 d. su J. S. buvo sudaryta Socialinio būsto terminuota sutartis Nr. 15, pagal kurią nuomininkei buvo išnuomotos 48,70 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, įskaitant 22,65 kv. m ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 24-3, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas Nr. 24B) iki 2007 m. spalio 20 d. (1 t., e. b. l. 15-17, 163). 2007 m. lapkričio 16 d. J. S. mirė (1 t., e. b. l. 20-21). Byloje esančiais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad po pagrindinės buto nuomininkės mirties atsakovas naudojasi 48,70 kv. m ploto gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), t. y. Butu Nr. 24B. Nors 2006 m. spalio 26 d. Socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 15 pasibaigė 2007 m. spalio 20 d. ir nebuvo pratęsta ar atnaujinta, ieškovas atsakovą laiko patalpų nuomininku tiek reikšdamas ieškinį šioje byloje, tiek pareiškęs ieškinius civilinėse bylose Nr. 2-2580-910/2012, 2-9582-535/2013, 2-4666-936/2014, 2-1627-728/2016, kurias išnagrinėjus teismo sprendimuose konstatuota, kad atsakovas A. S. yra gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkas (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovas ieškinyje taip pat pripažino, kad tarp šalių susiklostė faktiniai šių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai (CPK 187 straipsnis). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, netenkintas ieškovo prašymas iškeldinti atsakovą A. S. ir jo sūnų L. S. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad šie asmenys turi teisę į socialinį būstą (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 2 punktas).

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose paminėtose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai (CK 6.576 straipsnis). Šių santykių reguliavimui, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, taikytinos CK 6 knygos XXXI skyriaus nuostatos.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 straipsnio 1 dalis). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas A. S. savo pareigos mokėti nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius, tenkančius jo naudojamam Butui Nr. 24B, neginčija, įsiskolinimą pripažįsta, tačiau nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti įsiskolinimą už Buto Nr. 24 nuomą ir šiam butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius. Atsakovo A. S. teigimu, nei jis, nei jo sūnus L. S. ginčo laikotarpiu Butu Nr. 24 nesinaudojo ir nesinaudoja iki šiol. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad atsakovai faktiškai naudojasi tiek Butu Nr. 24, tiek Butu Nr. 24B, nurodydamas, kad šią aplinkybę įrodo nuotraukos prie patikslinto ieškinio (2 t., e. b. l. 70). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, įskaitant ir ginčo patalpų fotonuotraukas (1 t., e. b. l. 167-185), taip pat šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu atsakovai būtų naudojęsi Buto Nr. 24 patalpomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 1957,10 Eur įsiskolinimą už Buto Nr. 24 nuomą, šiam butui patiektą šilumos energiją ir priskaičiuotus delspinigius atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovai taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimais atsakovo L. S. atžvilgiu, teigdami, kad L. S. ginčo patalpose nebegyvena nuo 2015 metų pradžios, kuomet persikraustė gyventi pas draugės močiutę, pas kurią gyvena iki šiol. Ieškovas aplinkybę, kad atsakovas L. S. faktiškai naudojasi ginčo patalpomis, grindžia jo deklaruotos gyvenamosios vietos faktu. Remiantis byloje esančiu Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad atsakovas L. S. savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs nuo 2000 m. sausio 27 d. (1 t., e. b. l. 18), tačiau teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota ginčo patalpose, savaime neįrodo aplinkybės, kad atsakovas šiomis patalpomis ginčo laikotarpiu naudojosi faktiškai. Byloje nesant pakankamai objektyvių duomenų apie atsakovo L. S. faktinę gyvenamąją vietą Bute Nr. 24B, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė šios aplinkybės egzistavimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), todėl atmestinas ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovo L. S. atžvilgiu.

Iš byloje pateiktų skaičiavimų matyti, kad už nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas A. S. yra skolingas ieškovui 950,18 Eur už Buto Nr. 24 nuomos paslaugas (1 t., e. b. l. 52, 54-55). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsniu, už uždelstą atsiskaityti 6 mėnesių laikotarpį ieškovas priskaičiavo atsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 28,46 Eur sumą (1 t., e. b. l. 53). Be to, ieškovo paskaičiavimu, atsakovas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. tinkamai nemokėjo už komunalines paslaugas, dėl ko atsakovui susidarė 1200,88 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją (1 t., e. b. l. 60-62). Ieškovas šių ieškinio reikalavimų neginčija, todėl jis tenkintinas, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 950,18 Eur skolos už Buto Nr. 24 nuomos paslaugas, 28,46 Eur delspinigių ir 1200,88 Eur skolos už šilumos energiją.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovui iš atsakovo A. S. priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2179,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. balandžio 7 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) kitus mokesčius.

Analizuojant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją būsto netekimo bylose, pažymėtina, kad šio teismo ne kartą kritikuotos situacijos, kai nacionalinės valdžios institucijos įpareigodavo iškeldinti, formaliai pasiremdamos nacionaline teise ir nurodydamos, jog pagal teisės aktus asmuo nebeturi teisės gyventi atitinkamame būste, tačiau neapsvarstydamos visos faktinės asmens situacijos ir taikomos priemonės proporcingumo (žr., pvz.,McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymas iškeldinti atsakovus grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, neprižiūri patalpų. Situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone. Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas A. S. piktavališkai nemoka nuomos ir kitų mokesčių ar vengia prisiimti darbo ar kitas pareigas, kurias vykdant pagerėtų materialinė padėtis. Byloje nekilo ginčas dėl šio atsakovo nurodytų aplinkybių: jam nustatytas 50 procentų nedarbingumas, jis ilgus metus negali įsidarbinti, yra registruotas darbo biržoje; visas gaunamas pajamas per mėnesį sudaro 60,41 Eur socialinė pašalpa ir 41,59 Eur netekto darbingumo pensija, už jau priteistus įsiskolinimus antstolis iš ieškovo netekto darbingumo pensijos kas mėnesį išskaičiuoja po 20,79 Eur sumą.

Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad atsakovai ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie būsto būklę iki perdavimo juo naudotis atsakovui (jo šeimai), kad objektyviai įvertinti jo pokyčius. Taigi darytina išvada, ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo yra nepagrįstas (taip pat neįrodyta, kad atsakovas L. S. ginčo metu gyveno ir gyvena ginčo būste) ir atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį

Sutiktina su atsakovų argumentais, kad teismų procesiniais sprendimais yra konstatuoti faktinių nuomos teisinių santykių egzistavimas tarp ginčo šalių (1 t., e. b. l. 32-38, 115-118), todėl rūpestingai, sąžiningai ir protingai elgdamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo sudaryti ginčo patalpų nuomos sutartį, o tuo atveju, jei ji netinkamai vykdoma, reikalauti priteisti skolą įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju skolos faktas negali būti absoliutus pagrindas atsisakyti sudaryti nuomos sutartį. Pažymėtina, kad byloje ieškovas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė pakankamai įrodymų, jog atsakovui siūlytas kitas mažesnio ploto būstas, esantis Kunigiškių g. 18-1, Vilniuje, iš esmės atitinka elementariems atsakovo poreikiams. Teismui nepateikta duomenų apie kitus turimus ir siūlytinus būstus socialiai remtiniems asmenims, neaišku, kodėl atsakovui buvo siūlomas tik vienas variantas, nors neginčijo, kad atsakovo netenkino būtent prasta pasiūlyto būsto būklė, kuriame gyveno dar trys asmenys, kad šiame bute nuomininkams yra bendri skaitikliai, nėra sąlygų naudotis nei virtuve, nei vonia.

Tokiu atveju konstatuotina, kad atsakovo A. S. reikalavimas sudaryti nuomos sutartį dėl esamo užimamo ploto yra pagrįstas ir tenkintinas, nustatant pakankamą terminą sutarčiai sudaryti – 30 kalendorinių dienų (CK 1.5, 6.38, 6.200, 6.575-6.582 straipsniai, (CPK 178, 182, 185 straipsniai).

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis patenkintas visiškai, teismas priteisia iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į valstybės biudžetą 75 Eur žyminio mokesčio (75 proc. nuo 100 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą); iš kitų šalių žyminis mokestis nepriteistinas, nes jos yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo: SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, atsakovas A. S. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-1784-8773 (1 t., e. b. l. 109-110) (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 273, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 950,18 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 18 ct) skolos už nuomos paslaugas, 28,46 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 46 ct) delspinigių, 1200,88 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų ir 88 ct) skolos už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2179,52 Eur sumą nuo 2017 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, j. a. k. 188710061, per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 22,65 kv. m. gyvenamųjų patalpų (plane pažymėtų indeksu 24-3) su bendrojo naudojimo patalpomis sudarančių 48,70 kv. m. plotą, esančių bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.