Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė

atsakovui A. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SĮ Vilniaus mieto būsto ieškinys atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, teismo sprendimo įvykdymo išdėstymui prieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad patalpos, esančios adresu Subačiaus g. 49, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2000-01-26 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi 40,66 kv.m. ploto gyvenamosios patalpos, esančios Subačiaus g. 49-24, Vilniuje, buvo išnuomotos J. S.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-10-20 įsakymu Nr. 30-1944 J. S. 5 asmenų šeimai papildomai išnuomotas 48,70 kv.m. plotas bute Subačiaus g. 49-24, įpareigojant UAB „Senamiesčio ūkis“ sudaryti nuomos sutartį vieneriems metams. UAB „Senamiesčio ūkis“ ir J. S. 2006-10-26 sudarė socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15, pagal kurią nuomininkui išnuomotos 48,70 kv.m. ploto gyvenamosios patalpos Subačiaus g. 49-24, Vilniuje iki 2007-10-20 (b.l. 13-15), šios patalpos perduotos nuomininkei J. S. 2006-10-26 buto perdavimo ir priėmimo aktu. J. S. mirė 2007-11-16. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad po pagrindinės buto nuomininkės mirties atsakovas naudojasi 48,70 kv.m. ploto gyvenamosiomis patalpomis Subačiaus g. 49-24, Vilniuje. Nors 2006-10-26 socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 15 pasibaigė 2007-10-20, nebuvo pratęsta ar atnaujinta, ieškovas atsakovą laiko patalpų nuomininku tiek reikšdamas ieškinį šioje byloje, tiek civilinėse bylose Nr. 2-2580-910/2012, Nr. 2-9582-535/2013, kurias išnagrinėjus teismo sprendimuose konstatuota, kad A. S. yra gyvenamųjų patalpų Subačiaus g. 49-24 nuomininkas (CPK 179 str. 3 d., 182 str. 2 p.). Ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad tarp šalių susiklostė faktiniai šių gyvenamųjų patalpų nuomos santykiai (CPK 187 str.). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-29 sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2011-09-07 nutartyje, kuria minėtas sprendimas paliktas nepakeistas, netenkintas ieškovo prašymas iškeldinti atsakovą A. S. bei jo sūnų L. S. iš gyvenamųjų patalpų, Subačiaus g. 49-24, konstatuota, kad šie asmenys turi teisę į socialinį būstą (CPK 182 str. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas iki šiol atitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, kriterijus pagal LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ 2.1.1. p. Atsakovui skiriama socialinė pašalpa.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose paminėtose civilinėse bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai (CK 6.576 str.), šių santykių reguliavimui, nesant šalių sudarytos rašytinės sutarties, taikytinos CK 6 knygos XXXI skyriaus nuostatos.

Pagal CK 6.576 str., 6.583 str. 1 d. nuomininkas turi pareigą naudotis patalpomis pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Atsakovas savo pareigos mokėti nuomos mokestį byloje neginčijo, nesutiko su nuomos mokesčio dydžiu. Iš pažymos apie įsiskolinimą už buto nuomą, mokesčių paskaičiavimo lentelės matyti, kad atsakovui taikomas 75,33 Eur mėnesinis nuomos mokestis, jo skola už laikotarpį nuo 2013-12-01 iki 2015-06-30 yra 1431,27 Eur. Atsakovas nuomos mokesčio dydį ginčijo, teigdamas, kad turi būti taikomas 0,4 dydžio nuomos mokestį mažinantis koeficientas. LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad socialinio būsto nuomininkams, atitinkantiems šio įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, taikomas Vyriausybės nustatytas socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. 2001-04-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 472 (nutarimo redakcija nuo 2011-08-24) „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 p. nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkams ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkams, kuriems savivaldybės gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002-12-31, atitinkantiems LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 str. 1 d. sąlygas, taikomas 0,4 dydžio socialinio būsto nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Byloje nustatyta, kad atsakovas ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2015-06-30 pagal jo pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją atitiko minėto įstatymo 8 str. 1 d. kriterijus. Ieškovas nesutiko su koeficiento taikymu, nes atsakovas nepateikė jam prašymo bei duomenų apie deklaruotas pajamas ir turtą. Išanalizavus LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 10 str. 1 ir 2 dalies nuostatas, kurias iš esmės atitinka 2001-04-25 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 472 (nutarimo redakcija nuo 2011-08-24) „Dėl valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 ir 2.3 punktų nuostatos, darytina išvada, kad tiek įstatymas, tiek poįstatyminis aktas 0,4 koeficiento taikymą sieja su asmens atitikimu socialinio būsto nuomininko statusą, t.y. socialinio būsto nuomininkui šis koeficientas taikomas automatiškai (įstatymo 10 str. 1 d., nutarimo 2.1 p.), o kiti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, sudarę sutartis iki minimo įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo 2003-01-01, tačiau atitinkantys kriterijus, numatytus socialinio būsto gavėjui, turi pateikti nurodytą prašymą su priedais, kad būtų taikomas nuomos mokestį mažinantis koeficientas. Byloje pateikti atsakovo paaiškinimai, kad jis negali sudaryti rašytinės socialinio būsto nuomos sutarties, nes turi skolų, kurių negali grąžinti dėl ypatingai sunkios materialinės padėties, ieškovas nereaguoja į jo prašymus suteikti pigesnį būstą, nors toks prašymas pateiktas dar 2011-12-14. Ieškovo paaiškinimai byloje, taip pat ankstesniuose minėtuose teismų sprendimuose konstatuotos faktinės aplinkybės apie ieškovo, kaip socialinę paramą teikiančios institucijos patikėtinio, bendradarbiavimo su ieškovu stoką, sudaro pagrindą teismui tikėti atsakovo paaiškinimais. Dėl to, kad tarp šalių nesudaryta rašytinė nuomos sutartis (privaloma pagal CK 6.579 str.), nors faktiniai socialinio būsto santykiai konstatuoti ne viename įsiteisėjusiame teismo sprendime, ieškovui nevisiškai tinkamai įgyvendinant apdairaus ir rūpestingo turto savininko teises ir pareigas, atsakovui kaip socialiai pažeidžiamam asmeniui yra apsunkintos galimybės gauti įstatyme numatytą jam priklausančią paramą – šiuo atveju nuomos mokestį mažinančio koeficiento taikymą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas turi teisę į LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 10 str. 1 d. numatytą socialinio būsto nuomos mokestį mažinantį koeficientą (0,4), šia teise negali pasinaudoti ne dėl savo kaltės (įskaitant nerūpestingumą). Duomenys apie jo metines pajamas ir turtą pateikti LR Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl šio koeficiento netaikymas ieškovo nurodomais motyvais prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Dėl nurodyto ieškovo paskaičiuotas nuomos mokestis už ginčo laikotarpį mažintinas nuo 1431,27 Eur iki 843,70 Eur. Vadovaujantis CK 6.583 str. 1 d. ieškovui iš atsakovo priteistinas 843,70 Eur įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 44,75 Eur delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str.). Taigi CK 6.71 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio delspinigius reglamentuoja įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“. Šio įstatymo 2 str. 1 d. numatyti 0,02 proc. dydžio delspinigiai (redakcija aktuali nuo 2013-10-19) už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Atsižvelgiant į ieškovo nurodomą delspinigių skaičiavimo laikotarpį (nuo 2013-13-01 iki 2015-06-30), pagrįstai taikytą 0,02 proc. delspinigių normą, tačiau įvertinus sumažintą nuomos mokesčio dydį, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 26,40 Eur delspinigių už buto nuomą.

Vadovaujantis 2010-10-08 Šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsižvelgiant į tai, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo ir atsakovo nebuvo sudaryta (25 p.), už atsakovo nuomotam butui patiektą šilumos energiją moka ieškovas, o atsakovas pagal CK 6.584 str. turi pareigą sumokėti už šilumos energiją ieškovui, todėl ieškovui iš atsakovo už nuo 2013-10-01 iki 2015-06-30 patiektą šilumos energiją priteistina 1317,67 Eur skola.

Pagal CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d. ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2187,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-09-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. Atsakovas A. S. 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-12-09 sprendimą Nr. (1.7.)-S-3942-13 (b.l. 47-49). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis CPK 96 str. 4 d., bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas galimas tais išimtinais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus ir kai įrodoma, jog ateityje, pasikeitus turtinei padėčiai sprendimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-764/2011, Nr. 3K-3-301/2006 it kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas vėluoja grąžinti skolą, nėra duomenų, kad yra padaręs bent vieną įmoką skolos dengimui, gera valia nevykdė ankstesnių teismų sprendimų, kas verčia abejoti atsakovo sąžiningumu, todėl nėra pagrindo manyti, kad sprendimo vykdymo išdėstymas padės atsakovui laiku įvykdyti teismo sprendimą. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu skolininko prašymas dėl teismo sprendimu priteistos sumos vykdymo išdėstymo yra atmestinas (LR CPK 178 str., 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j.a.k. 124568293, iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 843,70 Eur skolos už socialinio būsto nuomą, 26,40 Eur delspinigių, 1317,67 Eur skolos už šilumos energiją, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 2187,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-09dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.