- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1570-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18658-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Trečiasis asmuo
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. S. (S.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. S. (S.) (toliau – atsakovas) 843,98 Eur skolą, 36,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), kuris nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o atsakovas yra buto nuomininkas. Pažymėjo, jog 2018 m. gegužės 21 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė Šilumos pirkimo - pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. V014767 (toliau – sutartis), kurios 20 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja nuo 2017 m. kovo 30 d. Laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. už į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 843,98 Eur skola.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. S. (S.) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kaip vienintelį įrodymą, jog atsakovas yra skolingas 843,98 Eur už butui tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., ieškovas pateikė lentelę pavadinimu „Mokesčių paskaičiavimo pažyma“.
4. Pažymėjo, jog šis dokumentas nepasirašytas ir nepatvirtintas, todėl kyla abejonės dėl jo įrodomosios galios. Akivaizdu, anot atsakovo, jog aptariamą lentelę sudarė ar parengė pati ieškovė, joje nurodoma informacija nepatvirtinta kitais įrodymais, todėl yra nepatikima. Atkreipė dėmesį, kad šioje lentelėje nurodyta, kad atsakovas skolingas už šilumos energiją, teiktą butui, kurio plotas 50,44 kv. m. Tuo tarpu, 2000 m. sausio 26 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipine sutartimi 40,66 kv. m. ploto gyvenamosios patalpos – butas buvo išnuomotas J. S., vėliau ši sutartis buvo pratęsiama.
5. Nurodė, jog J. S. 2007 m. lapkričio 16 d. mirė, o kadangi atsakovas buvo buto nuomininkės sugyventinis ir jų nepilnamečio vaiko L. S. tėvas, pagal CK 6.588 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo pagrindinės buto nuomininkės šeimos nariu, kuris turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas.
6. Pažymėjo, jog rašytinė buto nuomos sutartis su atsakovu buvo sudaryta tik 2018 m. gegužės 10 d. po 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1630-592/2018, kai teismas Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigojo tai padaryti. Be to, nurodė, jog nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio bute atsakovas negyvena, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija jam išnuomojo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
7. Taigi, nurodė, jog reikalavimas priteisti skolą laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., kuri sudaro 205,45 Eur, yra nepagrįstas, nes atsakovas negyveno bute. Taip pat atkreipė dėmesį, jog nėra aišku, kodėl už 2018 metų gegužės mėnesį ieškovė priskaičiavo net 570,14 Eur mokėtiną sumą, per vieną mėnesį tokio dydžio išlaidos už karštą vandenį negalėjo susidaryti, o šildymas gegužės mėnesį buvo atjungtas ir šildymo paslauga neteikiama.
8. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ieškovė ir trečiojo asmens atstovės ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau ginčijo skolos susidarymo laikotarpį, nes nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 638,53 Eur skolą už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. liepos 31 d. bei 31,33 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (669,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 16,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nustatė, jog atsakovas laiko nepagrįstu reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., nes tuo metu atsakovas ginčo bute nebegyveno.
11. Teismas sprendė, jog ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktiškai naudojosi butu. Priešingai, byloje esantys įrodymai – 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartis, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktas, 2019 m. birželio 7 d. pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą - neginčytinai patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini).
12. Teismas pažymėjo, jog ieškovė aplinkybę, kad atsakovas ginčo bute gyveno, įrodinėjo 2018 m. spalio 4 d. buto patikrinimo aktu. Nurodė, jog vertinant įrodymus, kad 2018 m. spalio 4 d. buto patikrinimo akte nurodyta vien ta aplinkybė, kad atsakovas dar nespėjo bute adresu (duomenys neskelbtini), įsikurti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas bute patikrinimo metu faktiškai negyveno. Juolab, kad pats atsakovas tiek parengiamajame, tiek teismo posėdyje patvirtino, jog gyveno bute (duomenys neskelbtini).
13. Ieškovės reikalavimams pagrįsti nėra pakankamas ir 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo - priėmimo aktas, nes atsižvelgiant į tai, kad už socialinio būsto valdymą atsakingas trečiasis asmuo tik praėjus 5 mėnesiams po 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutarties dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarymo inicijavo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą - priėmimą, laikytina, kad jis, kaip juridinis asmuo, nesilaikė jam keliamų aukštesnių nei atsakovui kaip vartotojui, atidumo, rūpestingumo bei atsakingumo reikalavimų; todėl tokiais savo veiksmais (neveikimu) jis prisiėmė dėl to galimas atsirasti neigiamas pasekmes, už kurias atsakovas nėra atsakingas.
14. Taip pat teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į atsakovą ir trečiąjį asmenį siejančių teisinių santykių specifiką (socialinio būsto nuoma), darytina išvada, kad trečiajam asmeniui ir atsakovui sudarius 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartį, atsakovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai pagal 2018 m. gegužės 10 d. nuomos sutartį faktiškai nutrūko.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė
15. Apeliantė (trečiasis asmuo) savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2020 m. birželio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-917-845/2019 nustatytas aplinkybes, kad atsakovas išsikėlė iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio mėnesį, o trečiasis asmuo (apeliantė) savo veiksmais (neveikimu) prisiėmė dėl to galimas atsirasti neigiamas pasekmes, ir konstatuoti, kad atsakovas minėtą būstą valdė iki 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo akto Nr. 5.22-18/1585 pasirašymo dienos, todėl trečiajam asmeniui (apeliantei) neigiamos pasekmės negali kilti dėl atsakovo prisiimtų sutartinių santykių nevykdymo. Taip pat prašo panaikinti pirmos instancijos teismo skundžiamame sprendime konstatuotą aplinkybę, kad trečiajam asmeniui (apeliantei) ir atsakovui sudarius 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantės) teisiniai santykiai pagal nuomos sutartį dėl ginčo buto faktiškai nutrūko, konstatuojant, kad atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantės) teisiniai santykiai pagal nuomos sutartį dėl ginčo buto nutrūko pasirašius 2018 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto (duomenys neskelbtini) perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5.22-18/1585.
16. Apeliaciniame skunde nurodo, jog nuomos sutarties 5.16 p. įtvirtinta, kad nuomininkas (šiuo atveju atsakovas) socialinį būstą privalo grąžinti nuomotojui (šiuo atveju apeliantei) pagal abiejų šalių pasirašomą Socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktą. Atkreipia dėmesį, kad ši nuostata sietina tik su nuomininko pareiga, nuomotojo pareigos papildomai informuoti ar raginti nuomininką perduoti nuomojamą būstą nėra.
17. Akcentuoja, kad atsakovas, nesilaikydamas sulygtų nuomos sutarties sąlygų, pažeidė CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principą, kuris reiškia tai, kad sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
18. Nurodo, jog visiškai nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktiškai naudojosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipia dėmesį, kad atsakovas pagal nuomos sutartį dėl ginčo buto valdė minėtą būstą, todėl tik 2018 m. gruodžio 17 d. šalims pasirašius buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 5.22-18/1585, būstas (duomenys neskelbtini), perimtas apeliantės, o sutartiniai šalių santykiai minėto būsto atžvilgiu nutrūko. Pabrėžia, jog minėtame buto perdavimo ir priėmimo akte nurodyta, kad priimami ir buto raktai, 3 vnt.
19. Akcentuoja, kad ieškovė ir atsakovas pasirašė sutartį, kurios I dalyje esančioje lentelėje nurodytas buto, kuriam tiekiamos paslaugos adresas, t. y. (duomenys neskelbtini). Sutarties 10.1 p. buitinis šilumos vartotojas įsipareigoja laiku atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją pagal pateiktą sąskaitą nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 10.8 p. įtvirtinta, kad buitinis šilumos vartotojas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų raštu informuoti Šilumos tiekėją apie buto gyventojų skaičiaus, buto savininko (nuomininko), buto ploto ar kitų pastovių duomenų, nurodytų Sutarties 1 p. pasikeitimus ir pateikti juos patvirtinančius dokumentus. Pabrėžia, jog šios pareigos atsakovas neįvykdė, apie tai, kad išsikėlė iš buto, kaip jis pats nurodo, 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės neinformavo.
20. Pažymi, kad dėl aukščiau pateiktų argumentų ir byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad tik pagal atsakovo ir apeliantės 2018 m. gruodžio 17 d. pasirašytą buto perdavimo ir priėmimo aktą ir perduotus raktus atsakovo prievolė mokėti už butui suteiktas paslaugas baigėsi.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. S. (S.) su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, jog faktiškai atsakovas ginčo bute gyvena nuo 2000 m. Pažymi, jog būtent apeliantė pasiūlė atsakovui ginčo butą Vilniuje pakeisti į kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 7 d. su apeliante buvo pasirašyta minėto buto nuomos sutartis, o 2020 m. rugpjūčio 13 d. šio buto perdavimo-priėmimo aktas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas, su apeliantės sutikimu, naujai išsinuomotame bute deklaravo savo gyvenamąją vietą.
22. Nurodo, jog apeliantė ne tik žinojo apie tai, jog atsakovas persikraustė į naują butą, bet ir šį butų pakeitimą organizavo bei rengė jo įforminimui reikalingus dokumentus, todėl nurodo, jog kaip vartotojas, socialinio būsto nuomininkas nėra atsakingas už netinkamą ar nesavalaikį priėmimo - perdavimo aktų surašymą.
23. Pažymi, jog galima teigti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimas ir naujos socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymas vertintinas kaip 2018 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutarties Nr. 1.39-N18/1889 pakeitimas pagal šios sutarties 22 p. nuostatas. Todėl anot atsakovo, visiškai pagrįsta teismo nuomonė, jog apeliantei ir atsakovui sudarius 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartį dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo ir apeliantės teisiniai santykiai pagal 2018 m. gegužės 10 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį faktiškai nutrūko.
24. Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutinka bei palaiko apeliantės išdėstytus argumentus. Prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-917-845/2020 panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovo 843,98 Eur skolos, 36,04 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesines metines procesines palūkanas už priteistą 843,98 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
25. Papildomai nurodo, jog teismas sandorį gali pripažinti negaliojančiu tik tada, kai yra akivaizdus, t. y. nekeliantis jokių abejonių, jo negaliojimo pagrindas ir jokių papildomų įrodymų rinkti nereikia. Tarp šalių sudaryta 2018 m. gegužės 10 d. nuomos sutartis neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms. todėl nėra niekina ir atsakovui, nagrinėjant bylą turi būti taikytina sutartinė atsakomybė.
26. Nurodo, jog nuomos sutartimi sutarties šalys 23.1.p. individualiai susitarė dėl nutraukimo sąlygų: „šalių susitarimu“. Mano, kad 2018 m. gruodžio 17 d. perdavimo-priėmimo aktas turi būti traktuojamas būtent kaip geranoriškas susitarimas, tuo labiau akto preambulėje aiškiai ir nedviprasmiškai pažymėta: „ Nuomininkas A. S. <...> perduoda <...> ir nutraukia visus sutartinius įsipareigojimus“, todėl ieškovė pagrįstai mokesčius už butui suteiktą šilumos energiją skaičiavo atsakovui būtent iki nuomos sutarties nutraukimo šalių susitarymu 2018 m. gruodžio 17 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
30. Šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų aplinkybių pagrįstumo.
31. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d. už į butą (duomenys neskelbtini), patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.
32. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl įsiskolinimo nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2018 m. liepos 31 d., nustatė, jog atsakovas laiko nepagrįstu reikalavimą priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., nes tuo metu atsakovas ginčo bute nebegyveno.
33. Teismas sprendė, jog ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. faktiškai naudojosi butu. Priešingai, byloje esantys įrodymai – 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartis, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto perdavimo-priėmimo aktas, 2019 m. birželio 7 d. pažyma apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą - neginčytinai patvirtina, kad atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini).
34. Teismas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui ir atsakovui sudarius 2018 m. rugpjūčio 7 d. nuomos sutartį, atsakovo ir trečiojo asmens teisiniai santykiai pagal 2018 m. gegužės 10 d. nuomos sutartį faktiškai nutrūko.
35. 2018 m. gegužės 10 d. atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 1.39-N18/1889 dėl socialinio būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1.39-N18/1912 dėl būsto (duomenys neskelbtini), atsakovui išnuomojimo.
36. Minėta, kad padaręs aukščiau nurodytas išvadas teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ir nuomos sutarties galiojimo, daikto perdavimo, bei faktinio naudojimosi aplinkybės, be kita ko sprendžiant dėl atsakovo atsakomybė ribų.
37. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs šias teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kasaciniu skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus). Priešingas aiškinimas nesiderintų su asmens teisės į teisminę gynybą realumo ir veiksmingumo imperatyvais. Kita vertus, aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
38. Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, teismas gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).
39. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad apeliantės skundžiamos pirmosios instancijos teismo išvados nėra savarankiškos nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies, nes tenkinus apeliantės skundą iš esmės turėtų būti keičiama ir teismo rezoliucinė dalis, dėl kurios apeliacinis skundas nėra pateiktas.
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad apeliantė tinkamai nepagrindė, jog yra teisinis pagrindas suteikti jai galimybę apeliaciniu skundu kvestionuoti apskųsto teismo sprendimo motyvus, kad tai atitiktų civilinio proceso tikslus ir principus, todėl apeliantės skunde suformuluoti reikalavimai negali būti apeliacijos objektu.
41. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
42. Apeliacinį procesą nutraukus, dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo, nutraukti.