Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-08 · Civilinė byla Nr. e2S-1019-324/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
e2S-1019-324/2021
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00144-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
A. G.
Atsakovas
I. G.
Civilinė byla Nr. e2S-1019-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00144-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5;
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ir atsakovės I. G. atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašo nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo numeris (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki sūnaus pilnametystės; priteisti iš atsakovės nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovo sąskaitą; nustatyti, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko atsakovas; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti nepilnamečio sūnaus A. G. laikinąją gyvenamąją vietą su atsakove, nustatyti laikinąją ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovo laikiną nepilnamečio sūnaus išlaikymą po 400 Eur per mėnesį nuo atsiliepimo į ieškinį padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, laikino išlaikymo sumą pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 d. į atsakovės sąskaitą, paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; areštuoti transporto priemonę Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei mini traktorių (duomenys neskelbtini), įpareigoti ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), uždrausti ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. bei N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, kad nepilnametis šalių sūnus A. G. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. gyvena su atsakove, kadangi ieškovui buvo uždrausta gyventi kartu dėl ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės. Byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes šalių santykiai konfliktiški, jiems nepavyksta susitarti taikiai. Nepilnametis šalių sūnus yra labai prisirišęs prie mamos, jo dabartinė gyvenamoji aplinka yra tinkama, saugi ir įprasta, nėra pagrindo jos keisti. Ieškovas iš anksto nederina su atsakove bendravimo su sūnumi laiko ir datos, taip trukdydamas atsakovei tinkamai bendrauti su vaiku. Siekiant užtikrinti vaiko interesus, kad vaikas galėtų visavertiškai bendrauti su abiem tėvais, tikslinga nustatyti vaiko bendravimo su ieškovu tvarką. Nors ieškovas teikia išlaikymą, tačiau nepakankamai bei nereguliariai. Vaiko visapusiškiems poreikiams užtikrinti yra būtina iš ieškovo priteisti pastoviai mokamą išlaikymą. Kadangi ieškovo turtinė padėtis žymiai geresnė nei atsakovės, tikslinga priteisti laikiną išlaikymą po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nepilnametis N. J. yra atsakovo smurto auka ir negali gyventi kartu su smurtautoju, o atsakovė neturi kitos gyvenamosios vietos ir negali išsikelti su dviem nepilnamečiais vaikais. Ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą Vilniuje, kur gyvena nuo 2020 m. lapkričio 5 d., jis taip pat turi galimybę gyventi pas savo tėvus. Vaikams turi būti užtikrinamos saugios ir tinkamos gyvenimo sąlygos, kas nesuderinama su ieškovo smurto grėsme, neprognozuojamu elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu, nusikalstama veika. Ieškovas yra išreiškęs ketinimą perleisti mini traktorių naujam savininkui, todėl kyla reali grėsmė, kad jis transporto priemones perleis tretiesiems asmenims.

4. Ieškovas atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su atsakovės prašymu sutiko iš dalies. Neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų laikinai nustatyta su atsakove, sutinka su jos siūloma bendravimo su vaiku tvarka, kadangi tai šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovas nesutinka su būtinybe priteisti laikiną išlaikymą, kadangi visuomet jį teikia. Atsakovės prašomo priteisti išlaikymo dydis neprotingas ir neproporcingai didelis, nes vaikas yra mažametis, lanko valstybinį darželį, kur gauna maitinimą bei mokymosi priemones. Ieškovas taip pat nesutinka su reikalavimu areštuoti transporto priemones, kadangi atsakovė nereiškia jokio turtinio reikalavimo, kuris gali būti nukreiptas į prašomą areštuoti turtą. Minėtas turtas jau buvo parduotas iki bylos iškėlimo teisme, o atsakovė be teisinio pagrindo neleidžia jo pasiimti sąžiningam įgijėjui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko A. G. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakove pagal jos gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. G. po 321 Eur per mėnesį, pervedant išlaikymo sumą į atsakovės sąskaitą nuo nutarties priėmimo dienos (2021 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė atsakovę priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto laikino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką su ieškovu:

1) Ieškovas praleidžia su sūnumi kas antrą porinį savaitgalį be svečiavimosi su nakvyne faktinėje gyvenamojoje vietoje pasiimdamas nepilnametį vaiką iš gyvenamosios vietos, ugdymo ar užklasinės veiklos įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą: penktadienį nuo 16.30 val. iki 19.00 val.; šeštadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val.; sekmadienį nuo 12.00 val. iki 19.00 val.

Negalėdamas su vaiku praleisti nurodytų savaitgalių, ieškovas privalo elektroniniu paštu arba SMS žinute informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš 4 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo pradžios.

2) Ieškovas dvi dienas per savaitę darbo dienomis praleidžia su sūnumi po 2 valandas, paimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ugdymo ar užklasinės veiklos įstaigos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą:

2.1 neporinėmis metų savaitėmis: pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

2.2. porinėmis metų savaitėmis: antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

3) Ieškovas praleidžia su vaiku dvi kalendorines savaites per vaiko vasaros atostogas, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą suderindamas su vaiko motina el. paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 1 d.

4) Ketindamas su vaiku per vaiko vasaros atostogas išvykti į užsienio valstybę, ieškovas privalo el. paštu arba SMS žinute informuoti atsakovę prieš 30 kalendorinių dienų iki išvykimo pradžios, konkrečiai nurodydamas vaiko buvimo vietą užsienyje bei išvykimo ir grįžimo iš užsienio valstybės datą. Ši tvarka galioja tik išvykstant į Europos Sąjungos valstybes. Norėdamas išvykti su vaiku jo vasaros atostogų metu į trečiąsias šalis, ieškovas privalo gauti vaiko motinos rašytinį ar notariškai patvirtintą sutikimą.

5) Ieškovas praleidžia su sūnumi neporiniais metais šv. Kalėdų šventes ir poriniais metais šv. Velykų šventes.

6) Kiekvienais metais Kūčias sūnus A. G. praleidžia su motina.

7) Tėvo dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su tėvu, tėvui pranešant SMS žinute ar el. paštu tikslų sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo į motinos gyvenamąją vietą laiką.

8) Motinos dieną kiekvienais metais sūnus praleidžia su motina, nepaisant to, kad tai gali būti tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalis. Tokiu atveju, ieškovas turi pristatyti sūnų A. G. sekmadienį (per Motinos dieną) 12 val. į motinos gyvenamąją vietą.

9) Per vaiko gimtadienį su sūnumi turi teisę praleisti tiek motina, tiek tėvas kartu.

Įpareigojo atsakovę, kol galioja apribojimai dėl šalyje paskelbto karantino, sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis.

Atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones- transporto priemonės Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei mini traktoriaus (duomenys neskelbtini) areštą, įpareigojimą ieškovui gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), draudimą ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. bei N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

6. Nurodė, kad atsakovės nurodomas laikino išlaikymo dydis nėra pakankamai pagrįstas vertinant vaiko poreikius bei abiejų šalių galimybes teikti išlaikymą. Atsakovė neįrodė, jog iš ieškovo prašoma priteisti didesnė suma, nei gali vaiko išlaikymui skirti pati atsakovė, yra būtina visapusiškai patenkinti mažamečio poreikius. Teismas, tenkindamas atsakovės prašymą iš dalies, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių (4 metai), į tai, kad jis lanko valstybinį darželį, kad vaiko išlaikymui yra kas mėnesį skiriama valstybės išmoka, preliminariai įvertino vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį.

7. Teismas sprendė, kad pagal esančius byloje duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimo ieškovui gyventi skyrium ir draudimo lankytis atsakovės gyvenamojoje vietoje – taikymas yra būtinas šalių nepilnamečio vaiko interesams apsaugoti. Atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog ieškovo elgesys kelia grėsmę šalių nepilnamečio vaiko A. G. interesams. Atsakovė, siūlydama nustatyti vaiko bendravimo tvarką su ieškovu, sutiko, kad ieškovas vaiką pasiima pas save savaitgaliais bei dvejoms savaitėms atostogų metu, nematė grėsmės, susijusios su ieškovo galimu piktnaudžiavimu alkoholiu ir/ar smurto naudojimu, juolab nepateikė siūlymų, kaip būtų įgyvendinamas draudimas ieškovui lankytis jos gyvenamojoje vietoje, kuomet bendravimo tvarkoje ieškovui numatyta pareiga parvežti sūnų į jo gyvenamąją vietą. Atsakovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės suvaržytų ieškovo teises daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, taigi būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Vien subjektyvūs atsakovės pasvarstymai apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu bei psichologinį smurtą, kylančių konfliktų įtaką šalių nepilnamečiui vaikui nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamas šalių nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas ir kad netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiama šalių nepilnamečio vaiko teisė į saugią ir jo poreikius atitinkančią aplinką. Būtinybę ieškovui gyventi skyrium nuo atsakovės bei jos nepilnamečių vaikų atsakovė motyvuoja ieškovo galimai panaudotu smurtu prieš atsakovės nepilnametį vaiką N. J. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovo kaltė dėl šių veiksmų nėra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, baudžiamoji byla nėra perduota teismui. Nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas, konstatuojant ieškovo neteisėtus veiksmus ir kaltę. Aplinkybė, kad galimai ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl laidavimo, nėra nei patvirtinta, nei paneigta, kadangi iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje aktuali informacija nebuvo pateikta.

8. Atsakovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštuoti transporto priemonę Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei mini traktorių (duomenys neskelbtini) – grindė aplinkybe, kad atsakovas gali parduoti minėtus daiktus, kadangi jie registruoti jo vardu. Atsakovė neprašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonės Tauriga Tauras B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei mini traktoriaus (duomenys neskelbtini), ji taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad į šiuos daiktus gali būti nukreipiamas išieškojimas. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad neareštavus nurodyto turto gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo įvykdymas, todėl laikinąją apsaugos priemonę taikyti atsisakytina.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį dėl iš ieškovo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo arba šią nutarties dalį pakeisti – sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovas tiek šalims gyvenant kartu, tiek ir gyvenant skyrium visada materialiai išlaikė sūnų. Ieškovas sūnaus išlaikymui nuolat ir reguliariai į atsakovės banko sąskaitą savo iniciatyva perveda pinigines lėšas, t. y. jis tinkamai vykdė ir vykdo savo prievolę išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl neegzistuoja esminė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - nėra jokios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Ieškovas 2020 m. gruodžio 2 d. pervedė 250 Eur už lapkričio mėnesį, 2020 m. gruodžio 17 d. 250 Eur už gruodžio mėnesį, 2021 m. sausio 18 d. 250 Eur už sausio mėnesį, 2021 m. vasario 18 d. 200 Eur už vasario mėnesį, 2021 m. vasario 25 d. 50 Eur už vasario mėnesį. Taigi nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti, teikiamas išlaikymas buvo ir yra pastovus bei nuolatinis, todėl išlaikymo priteisimui nebuvo jokių teisinių pagrindų, juolab kad tiek abi šalys, tiek ir šalių nepilnametis vaikas gyvena tame pačiame būste.

1.2. Teismo priteistas laikinojo išlaikymo dydis yra neproporcingai didelis, akivaizdžiai viršija keturmečio vaiko poreikius. Atsakovė kiekvieną mėnesį gauna 70 Eur išmoką vaikui iš valstybės, vaikas lanko nemokamą valstybinį darželį, kuriame gauna visas ugdymo priemones ir maitinimą (iki 2021 m. gegužės mėn. už darželį nereikia mokėti jokių įmokų). Atsakovė su sūnumi gyvena ieškovui priklausančiame name, todėl nepatiria jokių išlaidų gyvenamajam būstui. Vertinant aplinkybę, kad abu tėvai turi vienodai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, teismo priteista suma yra neproporcingai didelė, sudaro prielaidas atsakovei nepagrįstai praturtėti.

1.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė orientacinį išlaikymo dydį, kurį nepagrįstai skaičiavo remdamasis minimalios algos dydžiu, neatskaičius privalomų mokesčių. Teismų praktikoje vertinant orientaciniu išlaikymo dydžiu laikomą minimaliąją mėnesinę algą, ji yra skaičiuojama atskaičius mokesčius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-292-896/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-48-324/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-75-896/2021, kt.). Kita vertus, minimalios algos dydžio išlaikymas teismų praktikoje yra laikomas tik orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas bet kokiu atveju objektyviai turėjo ištirti realius vaiko poreikius, o ne automatiškai vadovautis minimalios algos dydžio kriterijumi.

1.4. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai. Ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 1 800 Eur, tačiau ieškovas kiekvieną mėnesį objektyviai patiria būtinųjų išlaidų. Sumokėjus būtinus mokesčius, paskolas įmokas, ieškovo reikmėms lieka apie 520 Eur, iš kurių turi skirti lėšas kurui (vykti į darbą, pas sūnų), maistui, drabužiams, higienos priemonėms, medicininėms paslaugoms ir t.t.

1.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė slepia savo tikrąją turtinę padėtį. Atsakovė teigė turinti finansinių sunkumų, tačiau nutylėjo, kad (duomenys neskelbtini) laimėjo 35 000 Eur projektą. Atsakovė 2020 m. gegužės 9 d. pasirašė konsultanto sutartį su (duomenys neskelbtini), tinklinio marketingo kompanija, kuri užsiima šluosčių gamyba ir pardavimu. Atsakovė iš šios veiklos papildomai užsidirba nuo 1 000 Eur iki 1 500 Eur per mėnesį. Minėtas pajamas atsakovė gavo šalims gyvenant kartu. Atsakovė didelę dalį pajamų gaudavo grynaisiais pinigais ir neapskaitydavo, o kitą dalį pajamų gaudavo į asmeninę banko sąskaitą. Ir šiuo metu egzistuoja atsakovės sukurta ir aktyviai prižiūrima (duomenys neskelbtini) Facebook paskyra (duomenys neskelbtini), kurią administruoja pati atsakovė. Atsakovė turi sukurtą (duomenys neskelbtini) Facebook paskyrą, iš kurios taip pat gauna nemažas pajamas. Atsakovė užsiima namų dekoro elementų pardavimu, taip pat per mėnesį gauna daugiau kaip 150 Eur nuomos pajamų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė kaip įmonės akcininkė ir vadovė pati sprendžia, kokį darbo užmokestį sau išsimokėti. Ji sau deklaruoja gana mažą darbo užmokestį, nors naudojasi įmonės vardu registruotu prabangiu automobiliu, įmonės vardu deklaruoja automobilio kuro išlaidas, kitas sumas, išleidžiamas tariamai reprezentacinėms įmonės reikmėms, nors realiai lėšas naudoja asmeniškai.

10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl šios dalies priimti naują nutartį - atsakovės prašymą patenkinti, įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), bei uždrausti ieškovui lankytis atsakovės ir nepilnamečių vaikų A. G. bei N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); areštuoti transporto priemonę TAURIGA TAURAS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei mini traktorių (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44229-20 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartis patvirtina, kad ieškovas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje prieš nepilnametį šeimos narį N. J. Ieškovą atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebuvo pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas jam gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, todėl aktualus tapo laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnyje, taikymas - įpareigojant vieną sutuoktinį gyventi skyrium ir uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje.

2.2. Skundžiamos nutarties dalis pažeidžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą geriausių vaiko interesų prioriteto principą. Netaikius įpareigojimo smurtaujančiam sutuoktiniui gyventi skyriumi ir nedraudžiant lankytis atsakovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje, pažeidžiami nepilnamečio N. J., kuris neturi kitos gyvenamosios vietos ir turi gyventi kartu su atsakove, interesai.

2.3. Nepilnametis N. J. dar nėra visiškai pasveikęs. Jo fizinė sveikata ir psichologinė būsena yra bloga. Šiuo metu jam reikia psichologinės pagalbos, todėl leidimas smurtautojui gyventi kartu su auka toliau traumuos nepilnametį psichologiškai ir neleis atstatyti sveikatos.

2.4. Teismas nepagrįstai ieškovo įpareigojimą gyventi skyriumi ir neuždraudimą jam lankytis atsakovės gyvenamojoje vietoje susiejo su atsakovės sutikimu, kad ieškovas šalių sūnų A. G. pasiimtų pas save savaitgaliais bei atostogų metu. Atsakovė neteigė, kad ieškovas smurtauja A. G. atžvilgiu, ji neprieštaravo, kad ieškovas pasiimtų pas save nepilnametį A. G., kad būtų išvengta smurtautojo kontakto su auka N. J.

2.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės pasvarstymai dėl ieškovo piktnaudžiavimo alkoholiu bei psichologinio smurto yra subjektyvūs ir nesudaro pagrindo spręsti dėl būtinumo gyventi skyriumi. Šią teismo išvadą paneigia Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. 2021 m. vasario 1 d. nutarimas, kuriame yra fiksuoti paties įtariamojo (ieškovo) parodymai.

2.6. Ieškovas pateikė teismui dokumentus, kad jis yra neva perleidęs mini traktorių p. D. M.. Šio mini traktoriaus, kuris iš tikrųjų yra keturratis, ieškovas neįtraukė į dalintino turto masę. Be atsakovės sutikimo 2021 m. sausio 1 d. buvo sudaryta mini traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau traktorius nėra perduotas pirkėjui, todėl turto areštas leistų užtikrinti realų santuokinio turto padalinimą bei restitucijos vykdymą, pripažinus negaliojančia 2021 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Tarp šalių yra ginčas dėl mini traktoriaus (keturračio) vertės. Netaikius arešto, bus apsunkintas ginčo turto vertės nustatymas, nes ekspertas neturės galimybės jo apžiūrėti.

2.7. Atsakovė dar nėra pareiškusi byloje priešieškinio, todėl nėra konkrečiai pasisakiusi dėl priteistinų kompensacijų dydžio bei išieškojimo nukreipimo. Teismo išvada, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad į šiuos daiktus gali būti nukreipiamas išieškojimas, yra nepagrįsta, kadangi įstatymas nenumato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikėtų grįsti argumentais dėl išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą. Savaime aišku, kad į minėtą keturratį turės būti nukreiptas išieškojimas, nes gyvenamasis namas yra apsunkintas hipoteka. Ieškovas neturi jokio kito neapsunkinto vertingo turto, išskyrus nurodytas transporto priemones, todėl neareštavus mini traktoriaus bei priekabos neliks turto, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą.

2.8. CPK 147 straipsnis numato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtinais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per 7 darbo dienas nuo jo gavimo. Atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškė atsiliepime į ieškovo ieškinį 2021 m. vasario 12 d. Teismas paskyrė klausimą nagrinėti 2021 m. vasario 25 d., pažeidęs CPK 147 straipsnyje numatytus terminus. Teismas 2021 m. vasario 25 d. klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atidėjo 2021 m. kovo 8 d., nutartį priėmė 2021 m kovo 15 d. Teismas negalėjo nutarties priėmimo atidėti 7 dienoms, nes įstatymų leidėjas numatė konkrečius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminus, siekdamas užtikrinti šių klausimų sprendimo operatyvumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Ieškovas gera valia teikė nepastovaus dydžio išlaikymą. Einamojo mėnesio 17-18 dienomis ieškovas pervesdavo po 250 Eur, tačiau 2021 m. vasario 18 d. pervedė 200 Eur vaiko išlaikymui; tik 2021 m. vasario 25 d., kai turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas pervedė dar 50 Eur. Tokia situacija leidžia pagrįstai manyti, kad būtina teismo nutartimi įpareigoti ieškovą teikti pastovaus dydžio išlaikymą.

3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad ši valstybės mokama išmoka skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Todėl ieškovas nepagrįstai šia valstybės mokama išmoka siekia sumažinti savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką.

3.3. Atsakovė teismui pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių skaičiuotę, duomenis apie savo gaunamas pajamas, ieškovas taip pat nurodė savo gaunamo darbo užmokesčio dydį. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad 642 Eur suma per mėnesį yra reikalinga sūnaus A. G. poreikiams patenkinti, atsižvelgiant į tėvų materialinę padėtį.

3.4. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad šioje proceso stadijoje teismas turėjo objektyviai ištirti realius vaiko poreikius, o ne vadovautis orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi.

3.5. Kreditas bankui yra bendra solidari sutuoktinių prievolė, kuri iki 2020 m. lapkričio 5 d. buvo sutuoktinių vykdoma iš bendrų santuokinių lėšų, todėl dalį įmokų, kurias ieškovas sumokėjo bankui pradėjęs gyventi atskirai, atsakovė ieškovui kompensuos. Tai įvertinus, nėra pagrindo mažinti išlaikymo dydžio.

3.6. Išlaikymas nepilnamečiui sūnui negali būti mažinamas dėl to, kad ieškovas atliko nusikalstamus veiksmus nepilnamečio šeimos nario N. J. atžvilgiu, dėl ko, tikėtina, turėjo išlaidų tiek teisinei pagalbai, tiek iš dalies dengdamas civilinį ieškinį. Nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimas negali nukentėti dėl nusikalstamų ieškovo veiksmų.

3.7. Aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) laimėjo 35 000 Eur projektą, yra nesusijusi su atsakovės gaunamomis pajamomis, kadangi projektą laimėjo (duomenys neskelbtini), o ne atsakovė. Atsakovė yra tik šios bendrovės darbuotoja, gaunanti fiksuotą mėnesinį darbo užmokestį. Uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, neturi nieko bendro su darbuotojų turtu. Bendrovės laimėti projektai neįtakoja atsakovės gaunamo darbo užmokesčio. Atsakovė nėra bendrovės akcininkė ir negali pati nuspręsti dėl sau mokamo darbo užmokesčio dydžio. Kadangi turizmo sektorius patiria finansinius sunkumus dėl COVID-19 situacijos, atsakovė šiuo metu yra prastovose. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini) gauna tik 730 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių).

Šalies argumentai

3.8. Ieškovas neteisingai nurodė, kad atsakovė pasirašė su tinklinio marketingo kompanija (duomenys neskelbtini) ir iš šios veiklos gauna papildomai 1000 ? 1500 Eur pajamų. Sutartis su (duomenys neskelbtini) yra sudaryta bendrovės (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra tik konsultantė, pinigai yra sumokami (duomenys neskelbtini).

3.9. Pats ieškovas yra sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini) ir iš šios veiklos papildomai gauna pajamų priklausomai nuo realizuotų prekių. Akivaizdu, kad ieškovas nenurodo teismui tikrųjų savo pajamų.

3.10. Neatitinka tikrovės ieškovo argumentai, kad atsakovė neva gauna pajamas iš Facebook paskyros (duomenys neskelbtini), kad užsiima namų dekoro elementų pardavimu, nes iš šios veiklos atsakovė jokių pajamų negauna. Vien socialiniame tinkle sukurtas puslapis nereiškia pajamų gavimo. Atsakovė neturi buto, todėl negali gauti pajamų ir už nuomojamą butą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl šalių atskirųjų skundų faktinių ir teisinių argumentų.

14. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (apeliacine tvarka tikrinamos nutarties), 2021 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą iš dalies patenkino. Panaikino Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės ir uždrausti ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje. Įpareigojo ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės, kitoje vietoje, nei (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Uždraudė ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. ir N. J. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje. Likusią teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė vykdyti skubiai.

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas ir netaikytas transporto priemonių areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Alytaus apylinkės teismui 2021 m. kovo 23 d. nutartimi iš dalies patenkinus atsakovės atskirąjį skundą ir iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamojoje byloje įpareigojus ieškovą gyventi atskirai nuo atsakovės kitoje vietoje nei (duomenys neskelbtini) bei uždraudus ieškovui lankytis atsakovės bei nepilnamečių vaikų A. G. ir N. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nagrinėtini tik atsakovės atskirojo skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo netaikyta atsakovės prašyta laikinąja apsaugos priemone – transporto priemonių areštu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartį; Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį; 2021 m. vasario 1 d. prokurorės nutarimą; mini traktoriaus (keturračio) vertės nustatymo ataskaitą; ieškovo pasižadėjimą negerti (alkoholio); psichologės pažymą, elektroninius receptus, vaistų įsigijimo kvitus; N. J. medicininius dokumentus.

17. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – ieškovo ir (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį; sąskaitas, patvirtinančias, kad ieškovas įsigyja prekių iš (duomenys neskelbtini) jo sudarytos sutarties pagrindu; informaciją, kad (duomenys neskelbtini) įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 sąrašą.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo ir pirmosios instancijos teismo netaikyto transporto priemonių arešto klausimai, priima atsakovės pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir pirmosios instancijos teismo netaikyto transporto priemonių arešto klausimai, todėl sprendžiant šiuos klausimus teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl CPK 147 straipsnio 1 dalies (ne)pažeidimo

20. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias teisės nuostatas, įpareigojančias teismą klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti per 3 darbo dienas.

21. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

22. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, 2021 m. vasario 12 d. gavęs atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2021 m. vasario 15 d. nutartimi 2021 m. vasario 25 d. paskyrė posėdį nagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka, suteikė galimybę šalims iki teismo posėdžio pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei klausimo sprendimui reikšmingus įrodymus, institucijai – išvadą dėl nepilnamečio laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, laikino išlaikymo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmosios instancijos teisme 2021 m. vasario 24 d. gautas atsakovės pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Alytaus apylinkės teismas, siekdamas tinkamai įvertinti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, 2021 m. vasario 25 d. nutartimi atidėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, įpareigojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, pateikti išvadą apie ieškovo faktinės gyvenamosios vietos dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, išreikalavo iš Alytaus apskrities VPK duomenis apie ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, dėl N. J. sužalojimo taikytas procesines priemones ir/ar įpareigojimus, priimtą procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, kreipėsi informacijos į VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybos taikymo, sudaryto pagalbos plano šeimai ir šeimai skirtų socialinių paslaugų, patikrinti duomenis apie ieškovo teistumą ir baustumą, paskyrė nagrinėti prašymą rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 8 d. Išnagrinėjęs klausimą, teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2021 m. kovo 15 d.

23. Nors, teismui nusprendus surinkti papildomus ginčo klausimo įvertinimui bei sprendimo (nutarties) priėmimui reikalingus duomenis, įstatyme nustatytas bendrasis 3 ar 7 darbo dienų terminas, per kurį privaloma išnagrinėti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir buvo pažeistas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio termino reikšmė negali būti suabsoliutinta. Nesuteikimas galimybės pateikti atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, papildomų sprendimo priėmimui reikšmingų duomenų nesurinkimas tais atvejais, kai sprendžiami ypač svarbūs klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos (ieškovas ieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, atsakovė atsiliepimu į ieškinį – su ja), ieškovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo atsakovės ir vaikų, draudimo lankytis jam nuosavybės teise priklausančiame name, neatitiktų ne tik prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, bet ir CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (šiuo atveju – laikinosios apsaugos klausimas). Apeliantė atsakovė neteigia, kad jos pageidauto turto arešto klausimas netinkamai buvo išspręstas dėl minėtų terminų pažeidimo (pažymėtina, jog ji ir pati tikslino savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones).

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės

Dėl nepilnamečio vaiko laikino išlaikymo dydžio

25. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš jo 321 dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, kadangi vaiko poreikiai yra mažesni nei nurodo atsakovė, ieškovas vaiko išlaikymui geranoriškai kiekvieną mėnesį perveda po 250 Eur, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas yra neproporcingas ieškovo turtinei padėčiai.

26. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo argumentais iš dalies sutinka bei pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Šalių argumentai dėl vaikams reikalingo išlaikymo dydžio ir tėvų turtinės padėties bus įvertinti, sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš skyrium gyvenančio tėvo tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių ieškovo atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

27. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu atskaičius mokesčius yra 468 Eur (nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 642 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

28. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo prisideda, pervedamas atsakovei kas mėnesį sūnaus išlaikymui po 250 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į šiuo metu esantį minimalios mėnesinės algos dydį, valstybės mokamą paramą vaikams (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 70 Eur), vaiko amžių (4 metai) bei tokio amžiaus įprastinius vaiko poreikius, tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalių vaikas turėtų specialiųjų poreikių, į tai, kad kiekvienas iš tėvų proporcingai turi prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 321 Eur. Sutiktina su apeliantu ieškovu, kad pirmosios instancijos nepagrįstai išlaikymo dydį skaičiavo remdamasis minimalios algos dydžiu, neatskaičius privalomų mokesčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje Nr. e3K-3-495-1075/2020 nurodė, kad „orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 447 Eur“.

29. Vadovaudamasis nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo pakeistina, iš ieškovo priteistą laikiną išlaikymo sumą sumažinant iki 250 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia iš atsakovo priteistina suma nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, vaiko būtinieji poreikiai bus užtikrinti.

30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl transporto priemonių arešto

31. Atsakovė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl netaikyto transporto priemonių arešto, nurodo, jog tarp šalių yra ginčas dėl mini traktoriaus (keturračio) vertės, o netaikius arešto bus apsunkintas ginčo turto vertės nustatymas, nes ekspertas neturės galimybės ginčo turto apžiūrėti.

32. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 5 punktas leidžia teismui areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą.

34. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė patikslinto priešieškinio 13 punktu prašo pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 10 d. mini traktoriaus (keturačio) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir D. M., taikyti vienašalę restituciją – iš ieškovo priteisti D. M. 500 Eur; alternatyvus reikalavimas – teismui nenustačius pagrindų pripažinti negaliojančia 2021 m. sausio 10 d. mini traktoriaus (keturračio) pirkimo-pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovo 3990 Eur piniginę kompensaciją už santuokinio turto sumažinimą, be atsakovės sutikimo perleidžiant minėtą mini traktorių D. M.; 14 punktu prašo priteisti natūra ieškovui transporto priemones: TAURIGA TAURAS B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (900 Eur vertės) bei mini traktorių (duomenys neskelbtini) (7980 Eur vertės).

35. Taigi atsakovės materialiniai teisiniai reikalavimai nėra tiesiogiai siejami su ginčo objektų (transporto priemonių) teisinio režimo, jų tolesnio statuso pasikeitimu (atsakovė nereiškia reikalavimo priteisti šį turtą jos nuosavybėn, prašo kompensacijos už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį). Aplinkybės, kad mini traktorius yra perleistas, turto teisinio režimo taip pat nekeičia – tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šis turtas turi būti padalintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.119 straipsnyje numatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis inventorizaciniais duomenimis, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Paminėtina, kad toks vertinimas atsakovės užsakymu buvo atliktas ir atsakovės pateiktas į bylą (turto vertintojo J. P. 2021 m. vasario 5 d. vertinimo ataskaita apie transporto priemonės (duomenys neskelbtini) turto vertę).

36. Apeliantė atsakovė nepagrįstai remiasi ir tuo, kad ji dar nebuvo pareiškusi priešieškinio, nesuformulavusi reikalavimų dėl kompensacijų, todėl traktoriaus areštas būtinas. Priešieškinis byloje pareikštas 2021 m. balandžio 13 d. Pagal jame išdėstytą atsakovės poziciją (nutarties 34 punktas), mini traktoriaus areštas nesusijęs nei su turto vertės nustatymo, nei su teismo sprendimo įvykdymo galimybe, todėl taikyti jo areštą nėra pagrindo.

37. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, neareštavęs transporto priemonių, tinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, tuo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atsakovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl žyminio mokesčio

39. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymą Nr. 78, patvirtinantį, kad yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį.

40. CPK 80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį, už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas, todėl ieškovui sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria iš ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui, laikinam išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 78. Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė