Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-48-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: e2A-48-324/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-00099-2019-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-48-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00099-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl to paties dalyko ir bendravimo su vaikais bei dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo; institucija teikianti išvadą byloje, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas teismo prašė 1) nutraukti santuoką su atsakove dėl sutuoktinės kaltės, 2) nustatyti dukros (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) priteisti iš atsakovės kiekvienam vaikui 709,56 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. sausio 10 d. (ieškinio padavimo); 4) priteisti iš atsakovės vaikams materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo 2019 m. sausio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. po 174,92 Eur, o nuo 2019 m. sausio 1 d. po 149,89 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės; 5) padalinti santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui automobilio priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), 1987 m. laidos, 100 Eur vertės, atsakovei priteisti iš jo 50 Eur dydžio kompensaciją; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovė ieškovo ir vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. 2018 m. atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatytas fizinis smurtas prieš nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini), atsakovė tai pripažino, tačiau su vaikais susitaikė, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Dėl fizinio smurto prie ieškovą ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų. Atsakovė yra smurtavusi ir prieš dukrą (duomenys neskelbtini) (mėčiusi į ją lentgalius). Psichologinis smurtas jo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad atsakovė vaikų akivaizdoje, supykusi dėl jo pasakytos nuomonės, mėtydavo į jį daiktus, šaukdavo, žemindavo necenzūriniais žodžiais. Toks atsakovės elgesys lėmė jų santuokos griūtį, o vaikai, negalėdami viso to ištverti, išėjo iš namų ir apsigyveno pas jo seserį. Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. su atsakove kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, nuo 2019 m. vasario mėnesio ieškovas kartu su vaikais gyvena pas jo tėvus. Atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisidėjo visiškai (tik teismui pritaikius laikinąją apsaugos priemonę - laikinąjį išlaikymą). Vieno vaiko įprastiniams poreikiams patenkinti reikalinga 400 Eur suma per mėn. Ieškovo mėnesio pajamos yra 560 Eur, jis dirba ir savo tėvų ūkyje, todėl tėvai jam padeda maistu bei pinigais išlaikyti vaikus.

3. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės, paliekant jai santuokinę pavardę; 2) nustatyti dukros (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu; 3) nustatyti sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove; 4) priteisti iš atsakovės dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 80 Eur per mėnesį; 5) priteisti iš ieškovo sūnui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 80 Eur per mėnesį; 6) teismui nustačius sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti tokią atsakovės bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: a) sūnus su motina (atsakove) bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, ieškovui atvežant sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) penktadienį 17 val. ir sūnų paimant sekmadienį 18 val., b) sūnus su atsakove bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. iki 19 val. ieškovui atvežant sūnų į atsakovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) 17 val. ir pasiimant 19 val., c) sūnus lyginiais metais šv. Kalėdas ir šv. Velykas praleidžia su atsakove, nelyginiais metais su ieškovu, d) jei sūnus šv. Kalėdas praleidžia su atsakove, tai Naujųjų metų šventes praleidžia su ieškovu, jei šv. Kalėdas su ieškovu, tai Naujuosius metus su atsakove, e) sūnaus gimtadienį abu tėvai praleidžia atsižvelgiant į sūnaus norą, abipusiu tėvų sutarimu, f) sūnus kiekvienais metais Motinos dieną praleidžia su atsakove, g) atsakovė turi teisę bendrauti su sūnumi visomis telekomunikacinėmis priemonėmis neribotai kiekvieną dieną iki 21 val., įpareigojant ieškovą pateikti atsakovei sūnaus mobilaus telefono numerį; h) atsakovė turi teisę praleisti su sūnumi pusę kiekvienų sūnaus ugdymo įstaigos (mokyklos) atostogų nepertraukiamai ar dalimis, apie savo būsimas atostogas įspėjant vaikų tėvą ne vėliau kaip prieš 5 d., i) pasikeitus sūnaus gyvenamajai vietai, ieškovas privalo apie tai informuoti ieškovę ne vėliau kaip per 3 dienas; j) sūnui susirgus ar esant gydymo įstaigoje, ieškovas apie tai privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip per 24 valandas; k) ieškovas sūnų norėdamas išsivežti į užsienio valstybę, apie tai privalo informuoti atsakovę prieš 10 dienų ir gauti jos rašytinį sutikimą; 7) sūnaus gyvenamąją vietą galimai nustačius su tėvu priteisti iš atsakovės sūnui materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis mokant po 80 Eur kas mėnesį, 8) santuokoje įgytą turtą padalinti taip: ieškovui priteisti automobilio priekabą MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), 1987 m. laidos, jai kompensacijos iš ieškovo nepriteisti; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad su ieškovu kaip sutuoktiniai nebegyvena nuo 2018 m. spalio mėn. Ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo pasireiškė tuo, kad jis nesirūpino šeima, dirbo savo tėvų ūkyje. Oficialiai atsakovas dirba tik paskutinius 2 metus, dėl to vaikų akivaizdoje (duomenys neskelbtini) namuose kilo konfliktas ir vaikai nuo tada apsigyveno pas ieškovo seserį. Atsakovė patyrė ieškovo fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovo motina yra agresyvi. Atsakovė matė, kaip ji barė jos vaikus, todėl nemano, kad vaikams saugu gyventi pas ieškovo tėvus. Nors abu vaikai tarpusavyje emociškai susiję, jie gali gyventi ir atskirai. Atsakovė nuo 2020 m. kovo mėn. dirba kavinėje (duomenys neskelbtini), gauna 447 Eur dydžio atlyginimą, yra sveika ir darbinga. Ieškovas nuo 2020 m. kovo mėn. vaikų į susitikimus pagal teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nebeatveža. Ji nori bendrauti tik su sūnumi, nes dukra ją įžeidinėja. Nuo 2020 m. birželio mėn., vykdant teismo nutartį dėl laikinojo išlaikymo vaikams priteisimo, yra pervedusi 500 Eur vaikų išlaikymui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės, paliekant atsakovei santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini). Nustatė nepilnamečių vaikų – dukros (duomenys neskelbtini) ir sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu. Priteisė iš atsakovės dukrai (duomenys neskelbtini) 709,56 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas. Priteisė iš atsakovės sūnui (duomenys neskelbtini) 709,56 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas. Priteisė iš atsakovės dukrai (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. mokant periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įskaitant pagal šio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones išieškotas išlaikymo vaikui lėšas, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas. Priteisė iš atsakovės sūnui (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o nuo 2020 m. sausio 1 d. mokant periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įskaitant pagal šio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones išieškotas išlaikymo vaikui lėšas, nustatant, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas. Padalino turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: ieškovui priteisė automobilinę priekabą MAZ8114, v/n (duomenys neskelbtini), 1987 m. laidos, 100 Eur vertės, atsakovei priteisė iš ieškovo 50 Eur dydžio kompensaciją už didesnę jam tenkančio natūra turto dalį. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1864 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo valstybės naudai 14,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 108 Eur žyminio mokesčio reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo dalyje ir 34,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovės netinkamas, nelojalus elgesys ieškovo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu lėmė šalių santuokos iširimą. Atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas CK 3.26 straipsnyje, 3.27 straipsnio 1 dalyje, 3.28 straipsnyje, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas. Šalių šeima iširo dėl atsakovės kaltės, dėl ko faktiškai šalys nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nebegyvena kaip sutuoktiniai ir nebeveda bendro ūkio, todėl šalių santuoka nutraukta, paliekant ieškovei santuokinę pavardę.

7. Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylose surinktus įrodymus, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą bei psichologo įvertinimą ir juose išdėstytas išvadas bei rekomendacijas, kuriose konstatuota, kad sūnaus (duomenys neskelbtini) bendravimas su motina daro neigiamą įtaką vaiko sveikatai, gilina jo psichoemocinius sutrikimus, liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymus teisme, siekiant apsaugoti (duomenys neskelbtini) sveikatą, kad žala jo sveiktai nebūtų dar labiau padidinta, netenkino priešieškinio reikalavimo dėl atsakovės bendravimo tvarkos su sūnumi (duomenys neskelbtini) nustatymo, nes tokios tvarkos nustatymas šiuo metu prieštarauja geriausiems vaiko interesams.

8. Teismas nustatė, kad ieškovo mėnesio pajamos yra 560 Eur, be to, jis dirba savo tėvų ūkyje ir tėvai jam padeda maistu bei pinigais išlaikyti vaikus. Atsakovė prie vaikų išlaikymo prisideda tik teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir priteisus iš jos vaikams laikinąjį išlaikymą. Atsakovė nuo 2020 m kovo mėn. dirba IĮ (duomenys neskelbtini), gauna 447 Eur dydžio atlyginimą, nekilnojamojo turto ir/ar automobilių neturi. Teismas sprendė, jog atsakovės, kuri yra dar jauno amžiaus, sveika ir darbinga, turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, o vaikų išlaikymo našta tarp šalių paskirstytina lygiomis dalimis, nes nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaikų išlaikymo pareigos vienam ieškovui, suteikiant galimybę atsakovei iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Kadangi šalių vaikai nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio mėn. gavo po 45,22 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio mėn. po 50,16 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. gauna po 100,23 Eur dydžio valstybės išmoką vaikui, šiomis sumomis atitinkamai sumažintinas nustatytas kiekvienam vaikui 400 Eur išlaikymo dydis (400 Eur – 45,22 Eur = 354,78 Eur; 400 Eur-50,16Eur = 349,84 Eur; 400 Eur – 100,23Eur = 299,77 Eur). Nustačius, kad tėvų pareigos lygios, kiekvienam tenkanti išlaikymo dalis sudaro nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio mėn. įskaitytinai po 177,39 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. po 174,92 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. po 149,89 Eur, teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. po 175 Eur kas mėnesį, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

9. Nustatė, jog nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio šalys gyvena atskirai. Ieškovas, padedant jo tėvams, vienas išlaiko abu nepilnamečius vaikus, atsakovė prie vaikų išlaikymo neprisidėjo. Vaikų motina pareigos juos išlaikyti nevykdė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio, todėl iš jos priteistas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. kiekvienam vaikui po 177,39 Eur kas mėnesį, iš viso kiekvienam vaikui po 709,56 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

10. Atsižvelgus į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (100%) bei į patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį (41,41%), ieškovui iš atsakovės priteista 1895 Eur, atsakovei iš ieškovo priteista 31,06 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas įskaičius, iš atsakovės ieškovui priteista 1864 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės priešieškinį arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; (duomenys neskelbtini) paskirti teismo psichologijos ekspertizę, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas skundžiamas šiais argumentais:

11.1. nesutiktina, kad santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės, kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo nelojalumo šeimai, nusišalinimo nuo šeimos gyvenimo, dėl to, kad ieškovas paliko savo sutuoktinę. 2018 m. rugsėjo 10 d. jų nepilnamečiai vaikai, nieko nepranešę po pamokų mokykloje, negrįžo namo. Sužinojus, kad vaikai yra pas tetą (ieškovo seserį), atsakovė nuvyko jų pasiimti, tačiau teta atsisakė juos išleisti iš savo namų, todėl nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. santykiai su ieškovu pradėjo blogėti. Ieškovas po vaikų išėjimo pas tetą kurį laiką gyveno su atsakove ir ją palaikė teigdamas, kad nori, jog vaikai grįžtų gyventi namo. Vėliau tapo žinoma, kad ieškovas visa šį laiką nesiekė vaikų grįžimo į šeimą, ieškovei melavo, nesutikdavo priimti institucijų siūlomą pagalbą šeimai ir pan. Gyvenant šeimoje, ieškovas buvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos gyvenimo, bendruose namuose būdavo tik ieškovės ir vaikų asmeniniai daiktai, dokumentai, rūbai ir t.t. Ieškovas bendruose namuose nelaikydavo savo daiktų, persirengti ir maudytis, skusti barzdą važiuodavo pas savo mamą.

11.2. Teismas pažeidė CK 3.170 straipsnio nuostatas. Ieškovė deda visas pastangas bendrauti su savo vaikais, taip pat labai norėtų, kad nepilnametis sūnus gyventų su ja, tačiau supranta, kad šiuo metu sūnus galimai dėl kitų asmenų įtakos nenori gyventi su atsakove. Gerbdama sūnaus norą ji sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą nustatant atsakovės bendravimo tvarką su sūnumi. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo, kuriuo visiškai panaikinamas sūnaus ir mamos bendravimas, kadangi atsakovės motinos teisės nėra apribotos, o įstatymų leidėjas skyrium gyvenantiems tėvams garantuoja teisę matytis su savo vaikais ir su jais bendrauti. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad bendravimas būtų nustatytas tik su nepilnamečiu sūnumi, nes dukra yra didelė, nuo rudens mokosi (duomenys neskelbtini), todėl į susitikimus su ieškove ne visada galėti atvykti. Tai, kad ieškovė deda visas pastangas bendrauti su savo vaikais, kad susitikimų su vaikais metu buvo daroma pažanga, susitikimai vykdavo vis ilgiau, paliudijo liudytoja šeimos atvejo vadybininkė (duomenys neskelbtini), kuri dalyvaudavo atsakovės ir vaikų susitikimuose. Tai patvirtina, kad vaikai yra galimai nuteikti ieškovo ar jo aplinkos žmonių, tačiau pirmosios instancijos teismas (duomenys neskelbtini) paaiškinimų nevertino.

11.3. Teismas nevertino fakto, kad ieškovė kenčia nuo tėvų atstūmimo sindromo. Teismas 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartyje konstatavo, kad „motina reiškia stiprų norą ir siekia susitikti bei bendrauti su savo vaikais, o vaikai kategoriškai atsisako susitikti ir bendrauti su motina, ją ignoruoja bei jos šalinasi (savavališkai nevyksta į susitikimus, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, kurios yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ir pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o vaikų tėvas, su kuriuo gyvena vaikai, piktnaudžiaudamas tėvo valdžia neugdo ir nediegia vaikuose – tai yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus sūnui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus dukrai (duomenys neskelbtini) – pagarbos įstatymams bei pareigos laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti), manytina, kad realiai vystosi psichiatro Richardo A. Gardnerio aprašytas tėvų (motinų) atstūmimo sindromas (PAS)“.

11.4. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nesivadovavo objektyvumo kriterijumi. Teismas rėmėsi psichologės (duomenys neskelbtini) išvadomis dėl asmens psichoemocinės sveikatos įvertinimo, tačiau abejotina dėl šių išvadų patikimumo bei objektyvumo. (duomenys neskelbtini) yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovė, t. y. psichologė neatlieka objektyvių vaikų ir paauglių psichologinių ekspertizių, kurių išvados galėtų būti laikomos patikimu įrodymu šioje byloje. Dėl to abejotina šios psichologės kompetencija gebėti įvertinti vaikų psichologinę būklę. Atsakovė byloje buvo pateikusi rašytinius paaiškinimus ir prašiusi teismo skirti nepilnamečių vaikų teismo psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrinės ekspertizės skyriui. Atsakovė dar 2019 m. buvo kreipusis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (4 t., b. l. 43-52), pareiškusi prašymą dėl nepilnamečių vaikų psichologinės apklausos, pavedant ją atlikti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo psichologei (duomenys neskelbtini). Teisme nagrinėjant šį prašymą ieškovas ir jo atstovas pareiškė nepasitikėjimą teismo psichologe (duomenys neskelbtini). Teismas, pasirinkęs kitą psichologą, buvo šališkas ir vadovavosi tik ieškovo, kuris pyksta ant atsakovės ir nori jai piktybiškai pakenkti neleisdamas matyti savo vaiko, galimai atlygintinai gautomis nepagrįstomis (duomenys neskelbtini) išvadomis. Bendru šalių sutarimu vaikams apklausti buvo paskirta objektyvi psichologė (duomenys neskelbtini) centro psichologė (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo žinoma apie vaikų apklausą, jam buvo leista užduoti savo klausimus. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas nesudarė abiem šalims lygių galimybių ištirti vaikų psichologinę būklę ir neteisėtai vadovavosi (duomenys neskelbtini) išvadomis, pažeidė CPK 42 straipsnį, kuris užtikrina atsakovės teisę užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams. Abejonių dėl išvados pagrįstumo bei objektyvumo kelia ir tai, kad psichologės (duomenys neskelbtini) išvada kardinaliai skyrėsi nuo (duomenys neskelbtini) išvados.

11.5. Psichologė (duomenys neskelbtini) nekonstatavo tokios vaikų būklės, dėl kurios būtų būtina nutraukti vaikų susitikimus su motina. Ji nurodė, kad „mamos meilės vaikams praeityje buvo”. Atsižvelgiant į tai, kad psichologės (duomenys neskelbtini) išvada padaryta 2019 m. rugsėjį, o nuo to laiko ieškovė savo vaikus matė retai, tik kai ieškovas juos jai atveždavo, bendravimas vykdavo dalyvaujant psichologui ar vaikų teisių specialistui, nėra aišku, kaip vaikų būsena galėjo taip greitai pablogėti, tačiau pirmosios instancijos teismas šių faktų nevertino. Atsakovė su vaikais bendraudavo tik dalyvaujant specialistams, todėl negalėjo įtakoti tokio staigaus vaikų psichologinės būklės kitimo.

11.6. Kadangi byloje nagrinėjama ypatingai jautri tema, teismas neteisėtai netenkino priešieškinio reikalavimo skirti (duomenys neskelbtini) psichologijos ekspertizę. Be šios ekspertizės skyrimo bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti, nes joje esančios dvi psichologinės išvados kardinaliai skirtingos. Ekspertizė skirtina siekiant įvertinti nepilnamečių vaikų gebėjimą išreikšti savo nuomonę bei nustatyti jų emocinę būseną, santykį su kiekvienu iš tėvu, prisirišimo prie jų aspektus. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis).

11.7. Teismas, priteisdamas iš atsakovės dukrai materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d, o nuo 2020 m. sausio 1 d. mokant periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), IĮ, jos gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ yra 447 Eur, iš šių pajamų turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir patenkinti bent minimalius savo poreikius. Dėl šios priežasties iš atsakovės dukros ir sūnaus išlaikymui protinga priteistina suma būtų po 80 Eur per mėnesį.

11.8. Teismas nepagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovės vaikų išlaikymo įsiskolinimą po 709,56 Eur. Atsakovė visada rūpinosi savo vaikais ir juos išlaikė. Išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas už laikotarpį, kuomet vaikai gyveno pas ieškovo seserį, kuri atsakovei neleido bendrauti su vaikais ir juos atskyrė nuo abiejų tėvų. Ieškovas visą šį gyveno su atsakove jų bendruose namuose. Per šį laikotarpį šalys kartu pirkdavo vaikams maistą, rūbus, dovanas ir juos veždavo pas (duomenys neskelbtini), todėl su įsiskolinimu nesutinka. Tokiu atveju dėl išlaikymo turėtų kreiptis (duomenys neskelbtini), pas kurią gyveno vaikai, ir atlyginti atsakovei atlyginti neturtinę žalą už tai, kad be teisėto pagrindo savo namuose laikė svetimus vaikus ir neleido jiems bendrauti su tėvais.

11.9. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi dėl 1864 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas priteisimo. Teismas gali priteisti išlaidas advokato pagalbai tik pripažinęs atsakovę kalta dėl santuokos iširimo. Byloje nėra įrodymų, įrodančių jos kaltę, todėl bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai priteistos, be to, jos nepagrįstai didelės.

Atsiliepimas

2. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12.1. teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, kaip tai patvirtinančius faktus nurodydamas jos psichologinį bei fizinį smurtą ieškovo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros 2018 m. spalio 30 d. nutarimu atsakovės atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sūnui (duomenys neskelbtini), įtariamajai ir nukentėjusiajam susitaikius. Šis faktas patvirtina fizinio smurto faktą prieš šeimos narį. Be šių duomenų, buvo nustatyta ir keletas kitų fizinio bei psichologinio smurto atvejų, kuriuos nurodė abu vaikai žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose, esančiuose pas socialinius darbuotojus, teikiančius paslaugas šeimai. Atsakovė pripažino smurto faktą prieš dukrą (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog yra metusi pagalį į ją, tačiau tai, anot jos pačios, darė tik dėl to, kad dukrą pirma į ją metė medinę lazdą. Nevertinant, ar (duomenys neskelbtini) iš tiesų metė į atsakovę lazdą, akivaizdu, jog atsakovės suvokimas, kaip reikia elgtis su vaikais, juos auklėti, diegti gerąsias savybes ir kt., yra akivaizdžiai neadekvatus. Atsakovės kaltę dėl psichologinio smurto prieš šeimos narius patvirtina ir med. psichologės (duomenys neskelbtini) atlikti 2020 m. kovo 1 d. vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) psichoemocinės sveikatos įvertinimai, 2020 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) psichoemocinės sveikatos ir bendravimo su skyrium gyvenančia mama galimybės įvertinimas. Nurodyti faktai objektyviai pagrindžia skundžiamo sprendimo teisėtumą.

12.2. Teismas vadovavosi tinkamos kvalifikacijos specialistės ilgalaikio nepilnamečių vaikų stebėjimo bei tyrimo rezultatais ir pateiktomis išvadomis, kurias ji, be kita ko, pagrindė ir papildė paaiškinimais teismo posėdžio metu. Duomenys apie (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos būklę byloje buvo nuo 2020 m. kovo mėn., kai buvo pateiktas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau per visą šį laikotarpį atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti med. psichologės (duomenys neskelbtini) atliktais tyrimais, stebėjimų rezultatais bei pateiktomis išvadomis.

12.3. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo gauta informacija apie teismo psichologės (duomenys neskelbtini) bendravimą su atsakove, kas savaime sukėlė abejones dėl jos nešališkumo ir teiktinų išvadų objektyvumo. Tai, kad buvo tam tikri kontaktai, patvirtino ir pati (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog nušalinimas nuo bylos nagrinėjimo buvo teisėtas bei pagrįstas.

12.4. Psichologė (duomenys neskelbtini) bendravo su abiem vaikais keletą valandų, kad įvertintų jų psichologinę būklę, emocinę savijautą ir kitas svarbias aplinkybes. Skirtingai nei med. psichologė (duomenys neskelbtini), kuri su vaikais bendrauja nuo 2020 m. vasario mėn., teikia jiems nuolatinę psichologinę pagalbą, psichologė (duomenys neskelbtini) negali ir negalėjo išgauti visos svarbios informacijos. Būtent ilgalaikis ir nenutrūkstantis bendravimas suteikė galimybę išsamiai išanalizuoti psichoemocinę būseną, įvertinti visus rizikos laipsnius bei tai išdėstyti raštu, pateikiant rekomendacijas ir dėl tolimesnio bendravimo su motina.

12.5. Apeliaciniame skunde keliama abejonė dėl psichologės kvalifikacijos, teigiant, jog ji yra vyrų krizių centro vadovė, todėl neturi galimybių teikti išvadas nepilnamečių vaikų klausimu. Ši psichologė nurodė dirbanti keletoje darbo vietų, tame tarpe . (duomenys neskelbtini) krizių centre, taip pat vienoje iš aukštųjų mokyklų bei vienoje savivaldybėje, kur jos darbas yra tiesiogiai susijęs su šeimos krizių sprendimu. Dirbdama šiose pareigose, ji tiesiogiai sprendžia šeimų krizinius klausimus, kas reiškia, jog santykiai šeimose, jų analizė, sprendimo būdų parinkimas yra tiesioginis jos darbas. Apeliaciniame skunde pasirenkama viena iš psichologės darbo vietų bei nepagrįstai teigiama, jog ji pagal savo darbo pobūdį negali teikti konsultacijų nepilnamečiams vaikams.

12.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog med. psichologė (duomenys neskelbtini) negalėjo atlikti nepilnamečių ekspertizės, todėl jos išvados yra niekinės, tačiau ekspertizę gali atlikti tam tinkamą kvalifikaciją turintys specialistai, įtraukti į Teisingumo ministro sudarytą sąrašą. Med. psichologė (duomenys neskelbtini) ekspertizės neatliko, ji stebėjo vaiko būklę, teikė jam konsultacijas bei rekomendacijas, o vėliau pateikė išvadas, kuriomis nesiremti nėra pagrindo, juo labiau, kad atsakovė jokių objektyvių duomenų ir nepateikė.

12.7. Prašydama skirti ekspertizę atsakovė nurodo klausimus, kurie iš esmės susiję su vaiko noru ar nenoru bendrauti su motina, jam tariamai daromu pašaliniu poveikiu ir pan., tačiau pagrindas nenustatyti bendravimo tvarkos sprendime siejamas ne su vaiko noru/nenoru bendrauti su motina, o su jo pažeista psichoemocine būsena, suicidinėmis mintinis, kurios yra ilgalaikio bei nuolatinio psichologinio atsakovės smurtavimo prieš jį pasekmė. Teismas pagrįstai vadovavosi vaiko poreikiais, jo interesais, o ne atsakovės siekiu toliau žaloti vaiką, nes būtent tai ir daroma jos susitikimuose su vaiku.

12.8. Nors apeliaciniame skunde atsakovė teigia norinti bendrauti su vaikais bei dedanti tam visas pastangas, tai paneigia socialinės darbuotojos (duomenys neskelbtini) paaiškinimai teismo posėdžio metu. Liudytoja parodė, kad dalyvavo daugelyje (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) susitikimų su motina. Šių susitikimų pradžioje atsakovė apskritai teigė, jog vaikai yra kalti dėl nutrūkusių šeimos santykių, iširusios šeimos, todėl jie turėtų rodyti iniciatyvą susitaikyti, atsiprašyti motinos, o ne ji pati. Ir tik vėliau, kuomet atsakovei buvo paaiškinta, jog būtent ji turi ieškoti kontakto su vaikais, siekti užmegzti santykius, atkurti ryšius, ji pradėjo elgtis kitaip.

12.9. Atsakovė savo teisę iškelia aukščiau vaiko interesų, jo sveikatos būklės, kas vienareikšmiškai prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktams bei šiuo klausimu suformuotai teisės praktikai analogiško pobūdžio bylose priimtuose teismų sprendimuose. Med. psichologė (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) psichoemocinės būklės atstatymas gali trukti apie pusę metų. Tai reiškia, jog praėjus šiam laikotarpiui ir nesant pavojaus vaiko sveikatai, jo bendravimas su motina gali būti vykdomas. Teismo sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku gali būti keičiama, pasikeitus aplinkybėms. Apeliantės prašoma skirti psichiatrinė ekspertizė nenuginčys ir nepakeis med. psichologės (duomenys neskelbtini) pateiktų išvadų bei rekomendacijų, kas reiškia, jog jos skyrimas yra beprasmis ir nekeičiantis byloje esančių duomenų apie sužalotą sūnaus psichiką bei su jos atstatymu susijusius bendravimo ribojimus.

12.10. Išlaikymas vaikams iš atsakovės yra priteistas netgi per mažas, atsižvelgiant į vaikų augančius poreikius, taip pat ir į psichikos problemas, kas yra atsakovės veiksmų pasekmė ir kurias reikia šalinti nuolatinėmis mokamomis konsultacijomis. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Mėnesiui vaiko išlaikymui reikalinga suma yra didesnė nei teismas priteisė iš atsakovės. Ieškovas, suvokdamas atsakovės finansines galimybes, neskundė šios teismo sprendimo dalies, be to, daugiau nei du metus trukęs teisminis ginčas ieškovui yra per sunki finansinė našta, todėl jis ir nesiekia ginčą tęsti apeliaciniame procese.

12.11. Teismas pagrįstai priteisė įsiskolinimą vaikų išlaikymui, kadangi per visą laikotarpį, kol vaikai gyveno pas jo seserį, atsakovė nei piniginėmis lėšomis, nei kitais būdais neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Vaikams išėjus gyventi pas ieškovo seserį, jis su atsakove kurį laiką dar gyveno tuose pačiuose namuose, tačiau bendro ūkio nevedė. Atsakovė jokių pajamų neturėjo, nedirbo, prie ūkio išlaikymo neprisidėjo, tai reiškia, jog neturėjo galimybių prisidėti ir prie vaikų išlaikymo.

12.12. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į tenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų procentinę išraišką. Kadangi ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, ta apimtimi ir buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, nenustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, ar tinkamai nustatė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir priteisė išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

5. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

6. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė ieškovo kaltės dėl šeimos iširimo neįrodė. Ieškovo kalte – nelojalumu šeimai, nusišalinimu nuo šeimos gyvenimo ir nesirūpinimu šeima – apeliantė byloje įvardijo ieškovo darbą savo tėvų ūkyje, nesiekimą, kad vaikai grįžtų į šeimą po to, kai 2018 m. rugsėjo 10 d. vaikai išėjo pas ieškovo seserį, taip pat aplinkybę, jog ieškovas ją paliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbas tėvų ūkyje negali būti pripažintas nusišalinimu nuo šeimos ir nesirūpinimu ja, priešingai – dirbdamas ūkyje, kur buvo auginami gyvuliai, žemės ūkio produkcija, iš tėvų gaunamą piniginį ir natūrinį atlygį ieškovas naudojo šeimos gerovei, tuo prisidėdamas prie bendrų šeimos ir pačios atsakovės poreikių tenkinimo, atsakovė gi santuokos metu niekur nedirbo, išskyrus keletą mėnesių 2007 metais. Nėra ginčo dėl to, kad vaikai pas ieškovo seserį gyventi išėjo po vaikų akivaizdoje įvykusio šalių konflikto, kurio iniciatorė buvo atsakovė, supykusi dėl ieškovo darbo tėvų ūkyje. Apie šį konfliktą vaikai pranešė savo lankomos (duomenys neskelbtini) mokyklos pedagogams, pastarieji – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir VTAS) (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Gavus šią informaciją, vaikams buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-20) 38 straipsnį, 2018 m. rugsėjo 20 d. inicijuota atvejo vadyba, šeimai paskira socialinė darbuotoja, sudarytas pagalbos planas, numatyti įpareigojimai (VTAS 2018 m. gruodžio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 12TSD-101 dėl (duomenys neskelbtini), t. 1 b. l. 55). Sykiu buvo sprendžiama dėl galimybės ieškovui su vaikais gyventi jų šeimos namuose, tačiau to ieškovas atsisakė nesant garantijų užtikrinti vaikams saugią ir ramią aplinką (vaikai pažymėjo, jog motinos elgesys būna neprognozuojamas, supykusi ji savęs nekontroliuoja, šaukia, rėkia, mėto daiktus, vaikai jos bijo, dėl to nakvoja pas tėvo seserį), todėl ieškovas nutarė iš pradžių kartu su vaikais pagyventi sesers namuose, o paskui persikelti pas tėvus. Apeliantė tai įvardija jos palikimu, tačiau pažymėtina, jog apsigyvenimas skyrium nuo sutuoktinio esant tokioms aplinkybėms nėra tolygus šeimos palikimui. Minėtame tarnybiniame pranešime yra pažymėta, jog sprendžiant šalių šeimos problemą buvo išsiaiškinta vaikų nuomonė dėl galimybės bendrauti su motina. Šalių dukra bendrauti su ja kategoriškai atsisakė, nes jos bijo, nori ramybės bei kad ši sudėtinga situacija kuo greičiau baigtųsi, sūnus teigė visiškai nenorintis matyti mamos, su ja susitikti ir bendrauti, o vienintelė vieta, kur vaikai norėtų būti ir jaučiasi saugūs, yra tetos (duomenys neskelbtini) namai. Pokalbio metu vaikai atsisakė pasiūlymo ieškovui su jais apsigyventi VšĮ (duomenys neskelbtini) centre ar grįžti į šeimos namus, nurodė mažiau pasitikintys tėvu, nes jis renkasi bendravimą su mama. 2018 m. spalio 30 d. atvejo vadybos posėdžio metu ieškovas įsipareigojo spręsti klausimą dėl gyvenimo kartu su vaikais, per 2018 m. lapkričio 30 d. atvejo vadybos posėdį teigė, kad su vaikais gyvens savo tėvų namuose, tačiau 2018 m. gruodžio 7 d. buvo gauta informacija iš socialinio darbuotojo, jog ieškovas savo įsipareigojimų vykdyti nepradėjo, pripažino, kad išspręsti susidariusią situaciją yra sudėtinga. Ieškovui buvo paaiškinta, kad situacijai nesikeičiant, t.y. jam neįgyvendinant tėvo pareigų, negyvenant kartu su vaikais ir neužtikrinant jiems saugios ir ramios aplinkos, atsižvelgiant į tuometinę jų emocinę būseną, bus sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą gauti leidimą paimti vaikus iš jų tėvų (t. 1 b. l. 61-62).

8. Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-47608-18 byloje, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas nutraukti šį ikiteisminį tyrimą šalims susitaikius matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 4 d. iki 2018 m. kovo mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, naudojo smurtą prie mažametį sūnų (duomenys neskelbtini) ir dukrą (duomenys neskelbtini), namuose tyčia sudavė tris kartus šluotos kotu sūnui į kojas, taip sukeldama jam fizinį skausmą, po 2016 m. rudenį namuose tyčia stūmė sūnų į durų staktą, sukėlė jam fizinį skausmą, 2018 m. sausio mėn. namuose sugriebusi už plaukų dukrą ją tempė ir stūmė lovos link, šiai nugriuvus ir į lovos kraštą susitrenkus kairę alkūnę, sukėlė dukrai fizinį skausmą. Atsakovė visiškai pripažino padarius šią nusikalstamą veiką, vaikų atsiprašė. VTAS pateikti vaikų paaiškinimai patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės smurtavimą prieš jį ir nepilnamečius vaikus (2018 m. gruodžio 11 d. d. šalių sūnus (duomenys neskelbtini) nurodė mamos nenorintis matyti, nes ji „su tokiu protu gali užmušti žmogų, o tėtis šoka pagal jos dūdelę“; nurodė ant mamos pykstantis, o tėvu nusivylęs, nes jis „nesprendžia mįslės, ar su mama, ar su vaikais, jis tarp dviejų kelių, bet turi pasirinkti ką daryti“, taip pat kad gyvenimas pas tetą tris mėnesius buvo geriausias; 2018 m. spalio 4 d. paaiškinime nurodė, kad mama vieną vakarą liepė tėčio neįleisti į namus, tėtis buvo priverstas laužti duris, tada mama į tėtį pradėjo mėtyti bet ką (pultelį, telefoną, lemputę), viskas truko apie valandą (t. 1 b. l. 70)). Nevienkartines atsakovės netinkamo, smurtinio elgesio apraiškas, patvirtinančias ieškovo teiginius apie santuokos iširimo priežastis dėl nekontroliuojamo, agresyvaus atsakovės elgesio, raštu patvirtino ir šalių dukra (t. 1 b. l. 65,66, 68, kt.).

9. Nurodyti įrodymai patvirtina, jog ieškovas iš šeimos namų išsikėlė siekdamas būti kartu su vaikais bei apsaugoti juos nuo fizinio ir psichologinio atsakovės smurto, taigi apeliantės įvardijamas jos palikimas buvo ne santuokos iširimo priežastis, o pasekmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ne ieškovo, o atsakovės nelojalus šeimai elgesys ieškovo ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu lėmė šalių santuokos iširimą, todėl sprendimas santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės nekeistinas.

Dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi

10. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu (duomenys neskelbtini) buvusi šalių dukra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sūnus (duomenys neskelbtini) atsisako ne tik gyventi su motina, bet ir su ja bendrauti. Pagal kasacinio teismo praktiką vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., ir tais atvejais, kai vaiko (ne)noras prieštarauja vaiko interesams, į jo nuomonę gali būti neatsižvelgiama. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir į tai, ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Žemesnės instancijos teismas

11. Be nutarties 17, 18 punktuose jau nurodytų atsakovės prieš vaikus panaudoto fizinio ir psichologinio smurto atvejų, byloje yra šalių dukters paaiškinimas apie motinos pareiškimus vaikams, jog ji jiems yra mirusi (priežastis – ieškovo darbavimasis tėvų ūkyje), atsisakymas dukters, kurį ji galinti patvirtinti savo parašu, dukters kaltinimas tuo, kad nuteikinėja brolį prieš motiną; motinos nuotaikos vertinimai pagal pastarosios rašomas žinutes, vaikų drebėjimas iš baimės ir meldimasis dėl blogos jos nuotaikos pasekmių, kuomet ji sūnų mušdavo, yra sudavusi per veidą vien už tai, kad jis nepasipasakodavo apie savo dieną mokykloje arba paklausdavo, kodėl mama pikta; sūnų yra stūmusi ir prakirtusi jam lūpą, kartais liepdavo jam meluoti jos naudai; kai vaikai verkdavo, neleisdavo jiems vienam kito guosti, (duomenys neskelbtini) vadino nevykėliu ir žiopliu šiam netyčia išpylus cukraus indelį; kad motina neidavo į darbą ir žiūrėdavo serialus; jei vaikai nesuvalgydavo jos pagaminto maisto, valgyti neduodavo visą dieną; kai (duomenys neskelbtini) dėl įtampos šlapindavosi į lovą, motina jam sakydavo išlaižyti liežuviu, nes daugiau jo patalynės neskalbs; dukrą vadino mokslo žiurke, sakė, kad „mokytojai durni, o ji ir be mokslo daug pasiekusi“; motina tąsydavo dukrą už plaukų, užrakindavo kambaryje; dėl visko, kas motinai atsitinka ar nepatinka, kalti būdavo vaikai; į ieškovą ir vaikus ji mėtė daiktus ir maistą, malkas; byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, susitikimų metu kaltino dukrą šeimos griovimu, abiem vaikams priekaištavo, į keturis susitikimus nepranešusi neatvyko; (duomenys neskelbtini) bijo gauti mušti; vaikai visiems (VTAS specialistams, psichologei, tėvui ir jo advokatui, teisme) yra sakę, kad nei vienas nenori su ja bendrauti, tačiau daugumai svarbu, kaip jaučiasi mama, o ne vaikai; ginčo laikotarpiu motina viešino šeimos istoriją, kreipėsi į žurnalistus, (duomenys neskelbtini) paskyroje teigė, kad dukra niekam tikusi, šlykštynė, kurią reikia gerai atlupti; motina rašo žinutes dukters draugėms, prašydama atsiųsti jos nuotraukas ir pranešti, ką ta veikianti, pasakoja, kokia dukra netikėlė; motina kreipėsi į televiziją (duomenys neskelbtini), vėliau atsirado straipsnis (duomenys neskelbtini), kuriame, (duomenys neskelbtini) teigimu, buvo rašoma daug netiesos (laiškas Lietuvos Prezidentui t. 3 b. l. 46). Reaguojant į tai VTAS 2019 m. gegužės 13 d. inicijavo atvejo vadybą, grėsmės lygio vertinime konstatavo smurtą iš vaiko atstovų, nes vaikai jaučia baimę dėl motinos elgesio, jos psichologinio smurto, motinos kreipimasis į žiniasklaidos priemones atsiliepė dukters elgesiui, dėl ko rekomenduota tęsti psichologo konsultacijas, kreiptis į šeimos gydytoją. Abiem tėvams ir vaikams buvo teikiamos individualios ir šeimos konsultacijos, atsakovei jų teikimas nutrauktas jų atsisakius, jai du kartus suteikta pavėžėjimo paslauga psichiatro konsultacijai ir ištyrimui, o konsultacijos pas psichologą ir šeimos gydytoją atsakovė atsisakė; 2019 m. gegužės 9 d. vykusio atvejo vadybos peržiūros posėdžio metu visiems šeimos nariams buvo sudarytos sąlygos išklausyti vieni kitų nuomonę, taip siekiant išspręsti šeimoje kylančias problemas (t. 3 b. l. 123-124). VšĮ (duomenys neskelbtini) centras 2019 m. gegužės 23 d. rašte nurodė, jog nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo suorganizuoti šeši atvejo vadybos posėdžiai, šeimai sudarytos sąlygos gauti psichologo, mediacijos paslaugas, tačiau atsakovė paslaugų dažnai atsisako, įsipareigojimų nevykdo; buvo suplanuoti aštuoni jos susitikimai su vaikais, tačiau ji atvyko tik du kartus, apie neatvykimą neinformavo (t. 3 b. l. 125, t. 5 b. l. 34-35).

12. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išraše 2019 m. gegužės 31 d. pažymėti simptomai ir požymiai, susiję vaiko emocine būsena, nes jis nenori pas motiną važiuoti, vemia, yra apatiškas. (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentuose yra įrašas, jog 2019 m. gegužės 29 d. pas gydytoją ji kreipėsi po TV laidos (duomenys neskelbtini); vaikai skundėsi nerimu, jautrumu, baime, verkė, gydymui paskirti raminamieji preparatai, vaikai nukreipti psichologo konsultacijai (t. 3 b. l. 159-160).

Žemesnės instancijos teismas

13. Šalių sūnus (duomenys neskelbtini) VTAS 2019 m. liepos 19 d. raštu paaiškino, kad 2019 m. liepos 5 d. į susitikimą su mama neatvyko todėl, kad po susitikimų jam būna labai blogai, „nuolatinis drebėjimas, verkimas“, todėl į susitikimus nevažiuos, su mama nenori būti, „ji psichinė ligonė, ji to nesupranta“. (t. 5 b. l. 55). VšĮ „(duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje nurodė, jog rugpjūčio 23 d. atsakovė atsisakė su įstaiga bendradarbiauti, nurodė, kad su jos darbuotojais daugiau ryšių nepalaikys, tai patvirtindama raštu (t. 5 b. l. 10-105).

14. Vaikų paaiškinimais patvirtintą smurtinį atsakovės elgesį jų atžvilgiu pagrindžia ir VšĮ (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 9 d. atliktas psichologinis vertinimas, kuriame konstatuotas šiuo metu nutrūkęs šalių dukros (duomenys neskelbtini) ryšys su motina ir nepakankamas ryšys iki vaiko pabėgimo iš namų. Nurodoma, jog mergaitė pasiūlė paskaityti motinos žinutes, kurios atskleidė negatyvų, emociškai piktą ir netinkamą bendravimą su dukra, tolerancijos ir supratingumo nebuvimą, kurį galima vertinti kaip psichologinį smurtavimą; pokalbio metu susiformavo nuomonė, kad tokiam negatyviam vertinimui ypač didelę reikšmę turėjo atsakovės viešinama šeimos situacija įvairiose žiniasklaidos priemonėse, dėl tokio viešinimo abu vaikai patiria aplinkinių patyčias, jaučia psichologinę ir emocinę įtampą, nerimą. Pažymima, jog (duomenys neskelbtini) konsultacijos metu buvo draugiškai nusiteikęs, lengvai bendraujantis, kalbėjo laisvai, jis moka įvertinti ir išskirti problemas, įvardinti tikslus, geba suprasti ir įvertinti skirtingas situacijas. Jis irgi pateikia neigiamą mamos bendravimo vertinimą, neigiamų pavyzdžių apie piktą tokio bendravimo pobūdį, emocinio ryšio nebuvimą (t. 5 b. l. 134). Abu vaikai neigė bet kokią, net ir mažiausią galimybę bendrauti su motina, buvo stebimas stiprus brolio ir sesers ryšys, nuolatinis jų bendravimas. Psichologiniame vertime įžvelgta tendencija, kurią galima pateikti kaip prielaidą, kad motinos disponavimas menkomis lėšomis ir prastesnė buitinių sąlygų būklė gali turėti įtakos vaikų nenorui būti kartu su ja, tačiau to negalima pateikti kaip svaraus įtakojančio veiksnio: vaikai kategoriškai neigia materialumo įtaką, akcentuoja tarpusavio supratimo ir emocinio ryšio su motina nebuvimą, aiškiai išdėsto ir pateikia svarbius emocinius ir psichologinius ryšius, tarpusavio bendravimo ir bendrumo šeimoje svarbą ir šių veiksnių trūkumą praeityje, šeimai gyvenant kartu. Vaikai teigia neprisimenantys apkabinimų, emocinio ir psichologinio palaikymo, meilės pajautimo iš motinos pusės (vertintojos manymu, motinos meilės apraiškų praeityje būta, tik dabartiniai įvykiai ir nusiteikimas tuos prisiminimus baigia ištrinti iš vaikų atminties). Nėra aiškių požymių, kad vaikams tėvo ar trečiųjų asmenų yra daromas psichologinis poveikis, formuojantis neigiamą vaikų nuomonę apie motiną. Psichologės (duomenys neskelbtini) nuomone, atsakovė motinos pareigas suprasti geba, pripažino siuntusi vaikams netinkamas, piktas, agresyvias žinutes, tai aiškina dukros išėjimu iš namų ir ieškovo sesers poveikiu (t. 5 b. l. 134-135); jos ir vaikų bendravime turėtų dalyvauti specialistai: vaiko teisių apsaugos, psichologas, socialinis darbuotojas. Vertinimą atlikusi psichologė (duomenys neskelbtini) ir įstaigos vadovė nurodė, jog dėl informatyvumo trūkumo šis vertinimas yra labiau prielaidinio pobūdžio.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi nurodyti įrodymai nekelia abejonių dėl netinkamo, vaikų interesams kardinaliai prieštaraujančio atsakovės elgesio, kurio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė dėl savo asmenybės nebrandumo reikiamai nesuvokia, atsakomybę siekia perkelti kitiems asmenims, įskaitant vaikus, ir dėl to šiuo metu negali užtikrinti saugaus, emociškai sveiko santykio su sūnumi su juo bendraudama (atsakovės didelis gynybiškumas, žymi introspekcijos (savęs stebėjimo) stoka, polinkis neigti netinkamą savo elgesį žymimas ir atsakovės 2018 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) klinikos atlikto jos psichologinio tyrimo išvadoje, t. 7 b. l. 169)). Nors nutarties 24 punkte pateiktame psichologiniame įvertinime atsakovė apibūdinta kaip gebanti suprasti motinos pareigas vaikams, tai paneigia 2019 m. gegužės 17 d. jos pateiktas skundas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, kuriame kaltę dėl nutrūkusio ryšio su vaikais ji verčia ieškovo seseriai psichologei ir VTAS paskirtoms šeimos atvejo vadybos specialistėms (minėta, jog psichologės (duomenys neskelbtini) įvertinimas yra tik prielaidinio pobūdžio, jame akcentuojamas informacijos trūkumas). Atlikus tyrimą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atsakovės skundą pripažino nepagrįstu, nenustatė nei vaikų tetos psichologės (duomenys neskelbtini) dalyvavimo procese nepagrįstumo ar neteisėtos įtakos šiam procesui, nei vaikų nuteikinėjimo, nei kitų skunde nurodytų faktų dėl (duomenys neskelbtini) VTAS vadybininkų įgaliojimų viršijimo ar kitaip pažeistų teisės aktų reikalavimų bei pagalbos šeimai neteikimo. Akte konstatuota, kad šių paslaugų atsisakė pati atsakovė; atsisakymas siūlomų paslaugų, kai akivaizdžiai matoma, jog asmeniui ar šeimai jos yra būtinos, leidžia manyti, kad asmuo nelinkęs spręsti problemų ir keistis. Pasisakant dėl atsakovės skundo teiginių apie nevykdytą 2019 m. vasario 12 d. teismo nutartį dėl laikino bendravimo su vaikais nustatyta, jog šios nutarties nevykdė pati atsakovė, atvykdama tik du kartus 2019 m. vasario 19 d. ir vasario 22 d. į susitikimus, ir neatvykdama ir susitikimus, kurie vyko 2019 m. vasario 26 d., kovo 1, 5, 8, 12, 15 dienomis; skundą tyrusi institucija pažymėjo, jog prieš reikalaujant kad ieškovas vykdytų teismo sprendimą, t.y. atvežtų vaikus į susitikimą su mama, teismo sprendimą reikia vykdyti jai pačiai, nes teismo sprendimas priimtas ne vienai pusei. Atsakovei nevykdant minėto sprendimo, jo tikslas atkurti ir palaikyti ryšį su vaikais nebuvo pasiektas, todėl reikalavimas, kad būtų vykdomas sprendimo 4 punktas jai bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį juos pasiimant į savo gyvenamąją vietą, neatitiktų regiausių vaiko interesų ir galimai būtų žalingas vaikų sveikatai (vaikė vėmė ir alpo, kai pamatė motiną). Akte taip pat konstatuota, jog atsakovė pripažįsta faktą, kad, siekdama susigrąžinti vaikus, kreipėsi į žiniasklaidą ir tai nepatiko vaikams, o ji girdėjo, kad dėl to iš dukros juokėsi vaikai mokykloje. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vertinimu, atsakomybė už viešoje erdvėje paskleistus vaiko atvaizdus ir kitus duomenis pirmiausiai tenka vaiko tėvams, kurių pareiga yra ginti ir saugoti vaikus, o ne savo veiksmais juos skaudinti; atsakovė atvejo vadybos posėdyje buvo įspėta, kad jos bendravimas su žiniasklaidos atstovais galimai daro neigiamą poveikį vaikams (neigiamai veikia jų savijautą), skatina jų nepasitikėjimą, todėl motinos pasirinkti būdai atkurti ryšius su vaikais ar susigrąžinti juos į šeimą situaciją dar labiau komplikuoja. Visa tyrimo metu gauta informacija leidžia manyti, kad atsakovė savo interesą iškelia aukščiau vaiko intereso, jos elgesys ir veiksmai nepadeda atkurti ryšio su jais, priešingai – dar labiau juos atitolina, verčia nerimauti ir išgyventi esamą situaciją, kuri neigiamai veikia vaikų psichiką (t. 6 b. l. 123-146).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių nebuvo atkurtas ir atsakovės bei sūnaus ryšys, kurio buvo siekiama byloje pritaikius laikinąją apsaugą, t.y. nustačius laikiną bendravimo tvarką. Apeliantės nurodomi liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai nesudaro pagrindo šias išvadas traktuoti priešingai – liudytoja parodė, jog vaikai atsisakinėjo bendrauti su motina dėl praeityje patirto smurto, o iš atsakovės pusės buvo juntamas psichologinis spaudimas.

17. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai aprašyto ir įvertinto medicinos psichologės (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 1 d. ir liepos 23 d. atlikto šalių sūnaus (duomenys neskelbtini) psichoemocinės sveikatos įvertinimo bei parodymų, kuriuose konstatuota, jog dėl smurto, kurį vaikas patyrė iš motinos, jo psichoemocinei sveikatai ir pozityviai raidai yra padaryta neabejotina žala, todėl bendravimas su ja vaikui nerekomenduojamas; berniukas privalo saugoti savo psichoemocinę sveiktą ir turi teisę atsisakyti bendrauti su mama; to neužtikrinant, žala gali būti padidinta ir vaiko padėtis pabloginta.

18. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl reikiamos psichologės (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos nebuvimo motyvuojant tuo, kad ji yra (duomenys neskelbtini) vadovė. Ši psichologė nurodė dirbanti ir (duomenys neskelbtini) universitete bei vienoje savivaldybėje ((duomenys neskelbtini) duomenimis, čia teikiamos minimos psichologės paslaugos visai šeimai ir individualiai), (duomenys neskelbtini) pedagogų kvalifikacijos kėlimo centre, kur jos darbas yra tiesiogiai susijęs su šeimos krizių sprendimu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, darbas specializuotoje įstaigoje nepanaikina bendrosios psichologo kvalifikacijos. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl šios psichologės teisės atlikti teismo psichologijos ekspertizę nebuvimo, ieškovo dalyvavimo vaiką konsultuojant bei pateikiant klausimus, kurių neturėjo galimybės pateikti atsakovė. (duomenys neskelbtini) tokios ekspertizės ir neatliko, išvadą pateikė remdamasi stebėjimu vaiko būklės, kuriam teikė konsultacijas ir rekomendacijas, ieškovo dalyvavimas tame procese ir klausimų teikimas neužfiksuotas (išankstinių klausimų šiai psichologei neteikė nei teismas, nei bylos proceso dalyviai, o atsakovės galimybė pateikti klausimus liudytojai (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdyje nebuvo apribota). Pažymėtina, kad įrodymais, kuriais remiantis teismas daro atitinkamas išvadas, gali būti ne tik ekspertizės išvados, jais yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, ar kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliantės argumentai dėl galimai atlygintinai ieškovo gautų pastarosios psichologės išvadų yra niekuo nepagrįsti. Priešingai, nei teigia apeliantė, su psichologe (duomenys neskelbtini) bendravo ne ieškovas, o atsakovė, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nevertino jos konsultacijos išvadų, teismo nešališkumo apeliantės nurodomu aspektu niekaip neįtakoja. Pastarąsias išvadas įvertinęs apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jos yra prielaidinio pobūdžio, paremtos vienkartiniu ištyrimu, be to, ir psichologės (duomenys neskelbtini) atliktas vertinimas patvirtina neigiamą vaikų santykį su motina. Bylos nagrinėjimo eigoje buvo gauta informacija apie teismo psichologės (duomenys neskelbtini) bendravimą su atsakove, kas savaime sukėlė abejones dėl jos nešališkumo ir teiktinų išvadų objektyvumo. Tai, kad buvo tam tikri kontaktai, patvirtino ir pati (duomenys neskelbtini), kas rodo, jog jos nušalinimas nuo dalyvavimo byloje buvo teisėtas bei pagrįstas.

19. Remiantis visais nurodytais argumentais teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti šalių sūnaus gebėjimu teisingai suvokti turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir teikti apie tai paaiškinimus, savarankiškai ir niekieno neįtakojamam suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę dėl bendravimo su motina, emocinio ryšio tarp jo ir motinos nebuvimo, iš jos patirto fizinio ir psichologinio smurto, dėl kurio jis atsisako ir gyventi, nei bendrauti su motina, todėl nėra būtinybės skirti byloje teismo psichologijos ekspertizę, pavedant atsakyti į šiuos apeliantės klausimus. Vaikų nuomonė byloje yra išklausyta ir aiški.

20. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra būtinybės tirti, ar šalių sūnui nesiformuoja motinos atstūmimo sindromas. Vertindamas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartyje konstatavo, jog vaikų nenorą bendrauti su motina suformavo ne tik jos elgesys, o visų nutarties 17 punkte minimų aplinkybių visuma (vaikams artimi asmenys nediegia pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams bei pareigos jų laikytis, jiems suprantamu būdu nepaaiškina, jog ginčijamu atveju šie įstatymai pritaikyti siekiant kuo geriau užtikrinti vaikų interesus, pasireiškiančius ir teise, ir pareiga tėvams bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant, o vaikams – teise į šeimos ryšių išsaugojimą, kad atsisakymas bendrauti su motina jos ir vaikų santykių problemų neišsprendžia, o bendravimo ignoravimas ateityje gali sukelti psichologinių problemų), ir sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimai besiformuojančio motinos atstūmimo sindromo (civilinė byla Nr. 2S-1940-324/2019). Visgi pažymėtina, kad tai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinti atsakovės priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

21. 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo vertintos tuometinės faktinės bylos aplinkybės. 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje VTAS specialistė pateikė išvadą, jog šiuo metu nėra aišku, kokio laikotarpio gali reikėti motinos ir vaikų emociniams ryšiams atkurti, tai priklauso nuo to, kaip vyks vaikų ir mamos bendravimas; jeigu po 3 mėnesių vaikų ir mamos ryšys nebus atkurtas, tikslinga tęsti bendravimo tvarką dalyvaujant specialistams. Remdamasis priimamoje nutartyje nurodytais argumentais ir šia išvada apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad tik realiai atkūrus motinos ir vaikų ryšius tikslinga spręsti apie intensyvesnį bendravimą savaitgaliais atsakovės gyvenamojoje vietoje, todėl, siekiant atkurti psichologinius emocinius atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų ryšius, jų bendravimas iki teismo sprendimo priėmimo nustatytas dalyvaujant specialistams VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. 2020 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi nustatyta, jog po to vykęs priverstinis bendravimas pagal teismo nutartį tik gilino vaikų emocinius sutrikimus, darė neigiamą įtaką jų sveikatai. VTAS išvadoje nurodė, kad, vykdant teismo nutartį, vaikų psichologinis emocinis ryšys su motina nebuvo atkurtas. Teismas konstatavo, jog po 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties priėmimo padėtis yra pasikeitusi – med. psichologė (duomenys neskelbtini) vaikų psichoemocinės sveikatos 2020 m. kovo 1 d. įvertinimuose nurodė, kad abu vaikai kenčia nuo potrauminio streso sindromo; 2020 m. liepos 23 d. akte, be kita ko, konstatavo, kad kyla rizika šalių sūnaus traumatiniams išgyvenimams, jei jis nebus apsaugotas nuo bendravimo su mama. Vaikų ryšys su motina nebuvo atkurtas, bendravimas darė vaikams žalą, todėl teismas laikinąsias apsaugos priemones panaikino.

22. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio vaikų susitikimai su motina nebevyksta, dėka to (duomenys neskelbtini) psichologinė būklė yra pagerėjusi, tačiau vaiko bendravimas su motina nerekomenduojamas – vaiko ir motinos vidinis konfliktas labai stiprus, atnaujinus bendravimą dirgiklis vaikui būtų dar stipresnis, todėl dėl gresiančio vaiko būklės pablogėjimo bendravimas neįmanomas (liudytojos (duomenys neskelbtini) parodymai). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog paauglio šalių sūnaus interesas būti apsaugotam nuo traumuojančios patirties (pažeminimo, nuolatinės psichoemocinės įtampos, fizinio ir psichologinio smurto), dėl santykio su motina sukeliančios suicidines mintis (pažymėtina, kad psichologė (duomenys neskelbtini) konstatato visišką jų realumą), yra prioritetinis atsakovės teisės ir pareigos bendrauti su šiuo vaiku atžvilgiu, todėl, nors atsakovei motinystės teisės ir nėra apribotos, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės priešieškinio dėl bendravimo su sūnumi, pažeidė CK 3.170 straipsnio nuostatas. Šiuo metu bendravimas su atsakove prieštarauja jos nepilnamečio sūnaus interesams.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į psichologės (duomenys neskelbtini) rekomendacijas tęsti vaiko konsultavimą, neinicijuojant susitikimų su mama, o atsakovei būtiną psichoemocinį psichologo konsultavimąsi dėl neadekvataus jos elgesio prieš nepilnamečius vaikus (pageidautina abiems pas tą patį psichologą), ieškovas turėtų toliau atitinkamai rūpintis sūnaus (duomenys neskelbtini) psichoemocine sveikata, atsakovė – savo psichologine būkle tam, kad ateityje, jei aplinkybės atitinkamai pasikeistų, atsakovės bendravimą su vaiku būtų galima atkurti (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo

24. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

25. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo šalių vaikų poreikių, sprendė, jog jiems reikalingas išlaikymo dydis yra 400 Eur, iš šios sumos minusuodamas vaikas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį gautas išmokas, t.y. atitinkamais laikotarpiais nustatydamas 299,77 Eur ir 349,84 Eur išlaikymo poreikį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo 607 Eur neatskaičius mokesčių (apie 425 Eur atskaičius mokesčius). Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Vadovaujantis šiais principais bei aplinkybe, kad apeliantė mažesnių poreikių neįrodinėjo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytiems poreikių dydžiams.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad realiai gaudama 447 Eur darbo užmokestį, apeliantė išgali mokėti po 175 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo 2020 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės (pažymėtina, kad šalių dukra pilnamete taps (duomenys neskelbtini). Apeliantė yra sveika ir darbinga, todėl, jei esama materialinė padėtis jos netenkina, nes saviems poreikiams lieka nedidelė suma, ji turi ieškoti geriau apmokamo darbo (veiklos), taip gerindama savo turtinę padėtį bei užtikrindama galimybę teikti nepilnamečiam vaikui jo amžių ir poreikius atitinkantį išlaikymą. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama uždarbiauti papildomai, susirasti geriau apmokamą darbą, ar kad jos darbo paieškos buvo nesėkmingos. Kadangi tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios (CK 3.192 straipsnis), o abiejų šalių turtinė padėtis beveik vienoda (turtas lygiomis dalimis padalintas pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovo uždarbis sudaro 560 Eur), be to, ieškovui, su kuriuo gyvena vaikai, ir taip tenka didesnė rūpinimosi vaikais našta, nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovės prašymą iš jos priteistą išlaikymą sumažinti iki 80 Eur kiekvienam vaikui.

27. Atmestini apeliantės argumentai ir dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįsto priteisimo.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

29. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

30. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad, kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai tėvai su vaiku negyvena, jiems tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Apeliantė šios pareigos vykdymo neįrodė. Tuo metu, kai vaikai gyveno pas ieškovo seserį, apeliantė neturėjo jokių pajamų, nedirbo ir neprisidėjo prie ieškovo tėvų ūkio, iš kurio šeima didele dalimi pragyvendavo, kas reiškia, kad ji neprisidėjo ir prie vaikų išlaikymo, ko iš esmės apeliantė neginčija. Atmestinas jos argumentas dėl ieškovo reikalavimo teisės nebuvimo. Ieškovas patvirtino, kad pinigines lėšas, maisto produktus, mėsą ir daržoves iš ūkio vaikų išlaikymui teikdavo jis, tai nuginčijančių duomenų apeliantė nepateikė, be to, išlaikymo įsiskolinimas yra priteistas vaikams.

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apeliantės reikalavimų nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai. Bylinėjimosi, kuris truko beveik dvejus metus, metu patirtos 1800 Eur dydžio advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis), todėl jos ieškovui iš atsakovės priteistos pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

32. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų (2020 m. lapkričio 19 d. pateiktas DOK-29781), kurios jam priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėTomas Romeika