Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. M. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei J. M. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovės nepilnamečiams vaikams K. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečių vaikų K. M. ir L. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – A. G. adresuotą 2018 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo. Atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėto įrodymo, neargumentuoja jo priėmimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

Dėl atsakovės atskirojo skundo

11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

13. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 80 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo prašymo teismui pateikimo dienos (2019 m. sausio 11 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė nesutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuodama tuo, kad pats ieškovas negyvena su savo nepilnamečiais vaikais, nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio vaikai gyvena su ieškovo seserimi A. G., atsakovė nedirbo visą santuokinį gyvenimą, be to, nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu pats išlaiko nepilnamečius vaikus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės atskirojo skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė tinkamai.

Dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

14. Nors atsakovė teigia, kad šalių nepilnamečiai vaikai negyvena su ieškovu, šį atskirojo skundo argumentą paneigia Tarnybos atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuriame nurodyta, jog ieškovas su šalių nepilnamečiais vaikais šiuo metu gyvena sesers A. G. namuose. Aplinkybė, kad nuo 2018 metų gruodžio mėnesio ieškovas gyvena kartu su šalių nepilnamečiais vaikais sesers namuose, nurodyta ir Tarnybos 2019 m. sausio 14 d. rašte. Jame taip pat nurodyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai ne kartą išreiškė norą gyventi tik su tėvu, nurodė nenorintys matytis, bendrauti, gyventi su motina, nes jos bijo. Tarnyba rašte pažymėjo, kad šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius jų interesus. Tarnybos 2019 m. sausio 24 d. išvadoje taip pat nurodyta, kad šiuo metu ieškovas su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena savo sesers A. G. namuose, pažymėta, kad ieškovas su vaikais neketina keisti gyvenamosios vietos, kol vyksta bylos dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų nagrinėjimas, tačiau ateityje ketina spręsti klausimą dėl gyvenamosios vietos keitimo.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymu prašoma išspręsti klausimą dėl laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su viena iš šalių iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu su ieškovu gyvena jo sesers A. G. namuose, šalių nepilnamečiai vaikai yra išreiškę norą gyventi su ieškovu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, šalių nepilnamečiams vaikams gyvenant su ieškovu, pastarasis netinkamai rūpinasi šalių nepilnamečių vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką vaikams savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus. Tokių aplinkybių nenurodo ir atsakovė atskirajame skunde. Atsakovės atskirojo skundo argumentas, kad situacija, kai ieškovas su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena pas ieškovo seserį, neatitinka geriausių vaikų interesų, nepagrįstas objektyviais įrodymais, todėl atmestinas kaip neįrodytas. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad tokia situacija susiklostė iš esmės dėl atsakovės veiksmų, kadangi šalių nepilnamečiai vaikai nurodo nenorintys gyventi su atsakove būtent dėl jos netinkamo, kaip jie teigia, elgesio jų atžvilgiu. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovės atskirojo skundo argumentą, jog šalių nepilnamečių vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, protingumo, teisingumo standartų.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nepilnamečiams vaikams neteikia išlaikymo. Šią aplinkybę patvirtinta pati atsakovė atskirajame skunde, kuriame nurodo, kad atsakovė dėl sveikatos problemų nedirbo visą santuokinį gyvenimą, prie šeimos ir vaikų išlaikymo prisidėjo tuo, kad rūpinosi nepilnamečiais vaikais, jų kasdieniais poreikiais, šeimos gerove, namais, buitimi, ūkio darbais. Atsakovės argumentai, kad ieškovas dirba, taip pat gauna iš valstybės 100,32 Eur per mėnesį vaikų poreikiams tenkinti, niekaip nepaneigia atsakovės pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams materialinį išlaikymą (CK 3.192 straipsnis) Nesant duomenų, kad atsakovė tinkamai vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, pirmosios instancijos teismas kiekvienam iš jų priteisė iš atsakovės 80 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų jų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su atsakovės galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Atsakovės argumentai dėl jos turtinės padėties, sveikatos būklės, galimybės dirbti ir gauti pajamas bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės tam tikro dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

18. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) metų) jų poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovės teises ir teisėtus interesus. Nors atsakovė nurodo, kad ji nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovė negali dirbti jokio darbo, gauti pajamas iš darbo santykių, atsakovė ieškojo darbo, tačiau dėl konkrečių aplinkybių jo negavo. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, kad atsakovės darbingumo lygis yra sumažėjęs. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.