- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2S-292-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18724-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis asmuo byloje Luminor Bank AS.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme priimtas ieškovės G. Š. (toliau – ir ieškovė) ieškinys atsakovui A. Š. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. Š. nepilnamečiams vaikams L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200,00 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienam, mokamo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos, priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja paskirti vaikų motiną G. Š.. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu sūnums teikia po 150,00 Eur dydžio išlaikymą, tačiau tokio išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti. Priteisti laikiną išlaikymą ieškovė prašo remiantis išimtinai nepilnamečių sūnų interesais, kadangi ieškovei yra sunku finansiškai patenkinti visus vaikų būtinuosius poreikius iš savo gaunamų pajamų, kadangi dengia tiek savo asmeninį kreditą, tiek savo ir atsakovo bendrą kreditą, prie kurio dengimo atsakovas neprisideda. Šiuo metu ieškovė moka už vaikų darželį, taip pat rūpinasi sūnų dienotvarke, veža juos į darželį, perka ir gamina vaikams maistą, perka aprangą, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, tokius kaip lavinimo ir kanceliarines priemones ir higienos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisė iš atsakovo A. Š. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams sūnums L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. lapkričio 23 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
4. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad, neužtikrinus reikalavimo, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti specialieji ir minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, atsakovui geranoriškai neteikiant tinkamo dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas laikino išlaikymo kiekvienam nepilnamečiam sūnui dydis yra realus bei atitinka tokio amžiaus vaikų interesus ir poreikius.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas A. Š. prašo pakeisti 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28440-375/2020, iš atsakovo A. Š. nepilnamečiams vaikams L. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti po 150 Eur dydžio laikino išlaikymo kiekvienam, mokamo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 20 dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas nepranešė atsakovui apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas būtų nurodęs tiek jo turtinę padėtį, tiek nepilnamečių vaikų poreikių dydį.
5.2. Atsakovas šiuo metu teikia išlaikymą, kas mėnesį vaikams skiria po 150 Eur sumą, todėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaikų interesai nenukentėtų.
5.3. Ieškovės nurodyti poreikiai neatitinka tikrovės. Ieškovė nurodo, kad net po 180 Eur sumą neva sudaro sūnų išlaidos maistui. Tačiau abu mažamečiai vaikai lanko darželį, todėl darbo dienomis jų išlaidos maistui nesudaro daugiau nei 2 Eur, skirtų lengvai vakarienei ar užkandžiui. Savaitgalio dienomis vaikų maisto poreikiams ieškovė neišleidžia daugiau nei 8 Eur per dieną. Todėl kiekvieno vaiko išlaidos maistui per mėnesį tėra 104 Eur. Neatitinka tikrovės ir ieškovės nurodomos išlaidos aprangai ir avalynei, kiekvienam vaikui neva per metus skiriama po 600 Eur suma vien šių poreikių tenkinimui. B. Š. poreikiai šioje srityje yra visiškai minimalūs, nes beveik visi brangesni drabužiai (striukės, kombinezonai) ir batai yra naudojami tie patys, kuriuos naudojo vyresnis brolis L. Todėl B. Š. poreikiai aprangai ir avalynei tikrai nėra didesni nei 20 Eur per mėnesį, L. neviršija 30 Eur per mėnesį. L. Š. poreikiams kas mėnesį išleidžiama ne daugiau nei 384 Eur, o B. Š. - 369 Eur.
5.4. Abejones dėl nepilnamečių vaikų tikrųjų poreikių dydžio kelia aplinkybė, jog, kaip nurodo ieškovė, jos gaunamos pajamos (darbo užmokestis ir pajamos iš turto nuomos) kas mėnesį sudaro 770 Eur, tačiau vien kredito įmokų, kurias nurodo mokanti vien ieškovė, dydis kas mėnesį yra 375 Eur. Ieškovės ir nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimui kas mėnesį lieka 395 Eur suma. Jeigu ieškovė vaikų išlaikymui skiria tokią pačią sumą kaip atsakovas (po 150 Eur), tai pačios ieškovės poreikių patenkinimui kas mėnesį telieka 95 Eur suma, kas kelia pagrįstų abejonių, jog ieškovė tyčia padidino vaikų poreikių lentelėje nurodytų išlaidų dydžius.
5.5. Ieškovė kas mėnesį iš Kauno miesto savivaldybės administracijos gauna po 60 Eur dydžio išmoką kiekvienam vaikui, kuriuos privalu skirti vaikų poreikių tenkinimui ir atitinkamai 60 Eur suma mažinti vaiko poreikiams reikalingą abiejų tėvų skiriamą sumą. Atsižvelgiant į tai, šalims lieka patenkinti 324 Eur dydžio L. Š. poreikius ir 309 Eur dydžio B. Š. poreikius. Todėl 150 Eur dydžio laikino išlaikymo sumos skyrimas iš atsakovo yra pakankamas.
5.6. Teismas netinkamai įvertino duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas, kadangi Išraše apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d., nurodyta, jog atsakovas šiuo metu dirba tik (duomenys neskelbtini), jo draudžiamos pajamos 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 621,12 Eur, kas sudaro apie 350 Eur „į rankas“. Nuo 2020 m. liepos 17 d. atsakovas neteko darbo antrojoje darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ženkliai pablogėjo jo turtinė padėtis. (duomenys neskelbtini) atsakovas dirba sargu, jo darbo grafikas (darbas kas trečią parą) suteikia galimybę atsakovui derinti darbą dvejose darbovietėse, deja, bet šiuo metu, kol atsakovui dėl COVID-19 situacijos nepavyksta susirasti antros darbovietės, jo gaunamų pajamų nepakanka net teismo nutartimi priteistos nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos sumokėjimui.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - laikinojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
10. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
11. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams sūnums L. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir B. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200,00 Eur kiekvienam.
12. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo ją pakeisti ir priteisti nepilnamečiams vaikams po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas: 1) apie ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebuvo informuotas; 2) ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra per didelį; 3) poreikių suma turėtų būti mažinama valstybės teikiama išmoka vaikui; 3) netinkamai įvertinta atsakovo turtinė padėtis.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
15. Orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 467 Eur. Ieškovė nurodė, kad B. Š. poreikiai sudaro 475 Eur, L. Š. 480 Eur. Įvertinus aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo kiekvienam vaikui po 200 Eur, kad išlaikymą vaikams tėvai teikia lygiomis dalimis, laikytina, kad kiekvieno vaiko poreikiams skiriama 460 Eur suma, kartu su teikiama valstybės išmoka vaikui, neviršija minimalios mėnesinės algos, todėl laikytina pakankama užtikrinti būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Kaip jau paminėta nutarties 13 punkte, realūs būtini vaiko poreikiai bus nustatyti išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl sprendžiant laikino išlaikymo klausimą nėra pagrindo sumažinti skundžiama nutartimi priteisto išlaikymo kiekvienam vaikui valstybės mokamomis išmokomis.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo ir sumažinti laikino išlaikymo dydį iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovas yra jaunas, darbingas, turintis galimybę ir privalantis išnaudoti visas priemones tam, kad gauti atitinkamas ir pakankamas pajamas, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių vaikų poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių interesai.
17. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi įstatymas įtvirtina itin trumpus prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminus, todėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti išnagrinėtas ir neinformavus atsakovo.
18. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.