Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-09-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1356-603/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-03
Bylos Nr.
e2S-1356-603/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12663-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Bujokaitė
Ieškovas
M. J. P.
Atsakovas
D. I.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1356-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12663-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. P. ieškinį atsakovui D. I. (D. I.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo, leidimo pakeisti vaikų gyvenamosios vietos valstybę, ir atsakovo D. I. (D. I.) priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. ir gruodžio 12 d. nutartimis taikytas laikinąsias priemones ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:

1) kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį per „Skype“ programą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Ieškovė turi užtikrinti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą per „Skype“ programą nurodytu laiku;

2) pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį paimdamas vaikus to savaitgalio šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas 20.00 val. bei to savaitgalio sekmadienį paimant vaikus 10.00 val. ir grąžinant 17.00 val. Paėmimas vyksta King’s Cross stotyje, prie pagrindinio įėjimo į St. Pancras Renaissance Hotel, Londone, Jungtinėje Karalystėje arba kitoje tėvų raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartoje vietoje;

3) šalys atsakovo patirtas skrydžio bilietų išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Apie patirtas išlaidas atsakovas informuoja ieškovę pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ieškovė privalo apmokėti ½ dalį šių išlaidų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo dokumentų gavimo šioje tvarkoje nurodytu ieškovės el. pašto adresu;

4) tėvams raštu susitarus galima ir kitokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka;

5) nustatyti, kad šalių tarpusavio bendravimas vyksta šiomis ryšio priemonėmis, apie kurių pasikeitimą šalys privalo informuoti viena kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną: ieškovės tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini); atsakovo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodo, kad nustatyta minimali jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kontaktų centre tęsiasi beveik metus. Tarp atsakovo ir vaikų susiformavęs puikus ryšys, bendravimas vyksta nuosekliai ir kokybiškai, kiek tai įmanoma ribotoje centro erdvėje. Kontaktų centro ataskaitos patvirtina, kad visi jo susitikimai su vaikais vyko pozityviai, o jei tai neatitiktų tikrovės, ieškovė turėtų galimybę pateikti atitinkamas ataskaitas. Ieškovė, būdama šalia vaikų ir nurodydama bendravimą baigti, nuolat siekia minimizuoti atsakovo bendravimą su vaikais ryšio priemonėmis. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl nesaugaus ir smurtinio elgesio su vaikais neatitinka realybės, kadangi bylą dėl vaikų grąžinimo nagrinėję teismai nustatė, kad šie argumentai neturi lemiamos vertės. Smurto epizodas nustatytas tik 2014 metais, po to ilgą laiką (2016-2018 metais) vyko atsakovo tiesioginis bendravimas su vaikais Lietuvoje. Atsakovas baigė Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos organizuojamus Efektyvios tėvystės įgūdžių mokymus tėvams. Vaikai pakankamai brandūs, kad galėtų pranešti, jei bendravimas būtų netinkamas.

3. Ieškovė atsiliepime prašo nekeisti laikinosios atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos iki bus atlikta teismo psichologinė ekspertizė. Paskirta ekspertizė padės įvertinti tinkamą atsakovo bendravimo su vaikais formą, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje su tuo susijusių išvadų daryti nėra galimybės. Nestebimas atsakovo bendravimas su vaikais gali būti rizikingas. Jungtinės Karalystės teismų sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas fiziškai (smaugdamas ir grasindamas nužudyti) smurtavo prieš šeimos narius, todėl atsakovo bendravimas su vaikais buvo apribotas iki jis išklausys smurtautojų elgesį keičiančias programas, kurių jis iki šiol nėra neišklausęs, smurtinio elgesio nepripažįsta. Pozityvios tėvystės kursai, kuriuos atsakovas lanko, nėra mokymai, keičiantys smurtautojo elgesį. Ekspertai nustatė, kad atsakovas kelia vaikams grėsmę, todėl negali su jais bendrauti betarpiškai. Šiuo metu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais forma kontaktų centre yra apsisaugojimo nuo atsakovo smurto priemonė, kadangi atsakovas neturi galimybių elgtis agresyviai, o vaikai jaučiasi saugiai. Atsakovo bendravimas su vaikais turi kisti palaipsniui, stebint specialistams, pritaikant prie vaikų poreikių ir gyvenimo ritmo, kadangi drastiški pokyčiai gali traumuojančiai paveikti vaikus, jų psichologinę sveikatą, emocinę ir fizinę būklę. Vaikams svarbiausia yra stabilumo ir saugumo jausmas. Be to, ieškovė baiminasi tiesioginių susitikimų su atsakovu, kuriuos jis gali panaudoti kaip pretekstą smurtui.

4. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad iš esmės neturi pagrindo prieštarauti prašomam laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, tačiau vertina, jog nėra pateikta pakankamai reikšmingos informacijos, reikalingos tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją, bei pagrindžiančios, jog toks pakeitimas geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatytė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka:

1) kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį per „Skype“ programą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Ieškovė turi užtikrinti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą per Skype programą nurodytu laiku;

2) pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį viešoje vietoje, paimdamas vaikus šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas 17.00 val., taip pat paimdamas sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas 17.00 val. Vaikų paėmimas ir grąžinimas vyksta King’s Cross stotyje, prie pagrindinio įėjimo į St. Pancras Renaissance Hotel, Londone, Jungtinėje Karalystėje arba kitoje šalių raštu žemiau nurodytais kontaktais sutartoje vietoje;

3) tėvams raštu susitarus yra galima ir kitokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka;

4) šalių tarpusavio bendravimas vyksta šiomis ryšio priemonėmis, apie kurių pasikeitimą šalys privalo informuoti vienas kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną: ieškovės tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini); atsakovo tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini);

5) šalys atsakovo patirtas skrydžio bilietų išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Apie patirtas išlaidas atsakovas informuoja ieškovę pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ieškovė privalo apmokėti 1/2 dalį šių išlaidų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo dokumentų gavimo šioje tvarkoje nurodytu ieškovės el. pašto adresu.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatyta tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka: a) kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį per Skype programą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Ieškovė turi užtikrinti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą per Skype programą nurodytu laiku; b) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centro – (duomenys neskelbtini), patalpose, dalyvaujant bendravimą prižiūrinčiam specialistui du kartus per mėnesį, šeštadieniais, ne mažiau nei 6 (šešias) valandas per mėnesį. Konkretų bendravimo laiką su nurodytu centru suderina atsakovas ir informuoja apie tai ieškovę šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis raštu ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki susitikimo, o ieškovė privalo sutartu laiku atvesti ir pasiimti vaikus iš Vaiko kontaktų centro; c) tėvams raštu susitarus yra galima ir kitokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka; d) šalių tarpusavio bendravimas vyksta šiomis ryšio priemonėmis, apie kurių pasikeitimą šalys privalo informuoti vienas kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną: M. J. P. tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini); D. I. tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini); e) šalys atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centre išlaidas bei atsakovo patirtas skrydžio bilietų išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Apie patirtas išlaidas atsakovas informuoja ieškovę pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ieškovė privalo apmokėti dalį šių išlaidų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo dokumentų gavimo šioje tvarkoje nurodytu ieškovės el. pašto adresu.

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas iš esmės prašo pakeisti tik nurodytos laikinos bendravimo tvarkos b) punktą, nustatant bendravimą ne du kartus per mėnesį nemažiau nei 6 valandas kontaktų centre, o pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus King’s Cross stotyje, prie pagrindinio įėjimo į St. Pancras Renaissance Hotel, Londone, Jungtinėje Karalystėje, arba kitoje tėvų raštu sutartoje vietoje šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas 20.00 val. bei sekmadienį paimant vaikus 10.00 val. ir grąžinant 17.00 val. Taip pat iš nustatytos bendravimo tvarkos e) punkto šalinama nuostata, pagal kurią šalys privalo lygiomis dalimis apmokėti bendravimo su vaikais Vaiko kontaktų centre išlaidas.

8. Teismas, įvertinęs Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos Prižiūrimo bendravimo ataskaitas (toliau – Ataskaitos), nustatė, kad atsakovas susitikęs su vaikais apsikeičia apsikabinimais ir bučiniais, vaikai džiaugiasi susitikimais ir atrodo laimingi, bendravimo metu šalių dukra rodo prieraišumą atsakovui, siekia jo dėmesio, išsako jausmus – kad pasiilgo, kad myli. Atsakovo ir vaikų susitikimai būna pilni teigiamų emocijų. Teismas atsižvelgė į specialistų vertinimą, kad atsakovas skiria vienodą kiekį laiko abiem vaikams, inicijuoja kokia veikla su vaikais galėtų užsiimti, skatina vaikus patiems spręsti problemas, moko juos, rodo „labai gerus tėvystės įgūdžius“, užtikrina vaikų priežiūrą kiekvienu momentu ir nestato jų į pavojų, problemų ar konfliktinių situacijų bendravimo metu nepastebėta.

9. Teismas padarė išvadą, kad beveik metus bendraujant kontaktų centre, atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų ryšys stiprėjo, šiuo metu atsakovą ir nepilnamečius vaikus sieja artimas ryšys, matyti, kad vaikai džiaugiasi bendravimu su atsakovu, juo pasitiki, o atsakovas tinkamai atliepia jų poreikius.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad kuris nors tėvo ir vaikų susitikimas nevyko sklandžiai ar yra kitų aplinkybių, įvykusių bendravimo metu, dėl kurių būtų pagrindas abejoti pakankamu atsakovo ir vaikų ryšiu, atsakovo gebėjimus pasirūpinti vaikais.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad savo išvadoje Vaiko teisių apsaugos skyrius, be kita ko, nurodė, kad iš esmės neturi pagrindo prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui.

12. Teismas taip pat nurodė, kad, remiantis byloje esančiais Jungtinės Karalystės kompetentingų institucijų duomenimis, galimo smurto atvejai buvo nustatyti dar iki šeimai grįžtant kartu gyventi į Lietuvą, kur nepasikartojo (Aukščiausiojo teisingumo teismo Londone 2018-11-16 procesinis spendimas dėl 2017 m. lapkričio 2, 3 ir 16 d. Londono Aukštojo teisingumo teismo procesinio sprendimo dėl vaikų grąžinimo į Lietuvos Respubliką pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas Londono Aukštajam teisingumo teismui įsipareigojo nesiekti tiesioginio kontakto su vaikais, kol Lietuvos teismas neišnagrinėjo bylos, šio teismo sprendime dėl vaikų grąžinimo (4 p.) nurodoma, kad toks įsipareigojimas neįtakoja Lietuvos teismų toliau sprendžiant vaikų gerovės klausimus.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovas baigė tėvystės įgūdžių kursus, jo gebėjimas atliepti vaikų poreikius įvertintas puikiai. Iš teismui pateiktų Vaiko kontaktų centro ataskaitų matyti, kad bendravimas su atsakovu vaikus džiugina, bendravimas vyksta sklandžiai, nekyla jokių konfliktų, vaikai rodo palankumą ir šiltus jausmus atsakovo atžvilgiu, džiaugiasi tarpusavio bendravimu. Atsakovas su vaikais Vaikų kontaktų centre bendrauja jau beveik metus, į bylą pateiktas Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus pranešimas, kad teismo ekspertizę numatoma atlikti tik 2020 m. sausio 22 d., todėl bylos nagrinėjimas užsitęs, o atsakovo bendravimas su vaikais prižiūrint jį kontaktų centre tokį ilgą laiką neatitiktų Civilinio kodekso nuostatų, numatančių, kad nesant rimto pagrindo tėvų ir vaikų bendravimas neturi būti ribojamas, neatitiktų vaikų interesų betarpiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

14. Teismas nurodė, kad atsakovas apibūdinamas kaip rūpestingas, labai gerus tėvystės įgūdžius turintis asmuo, kuris sugeba atliepti vaikų poreikius, todėl manytina, kad atsižvelgtų į vaikų norus, pageidavimus ir poreikius bendraujant su jais ne kontaktų centre metu.

15. Teismas sprendė, kad vaikų interesus atitiktų platesnė, nei šiuo metu nustatyta, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, bendraujant ne vaiko kontaktų centre. Teismo vertinimu, palaipsniui plečiant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, siekiant, kad bendraujant ne kontaktų centre jie jaustųsi saugiai, nustatytinas atsakovo bendravimas su vaikais viešoje vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas pažymėjo, kad, ieškovei nedalyvaujant atsakovo ir vaikų bendravime, perduodant ir pasiimant vaikus viešoje vietoje, būtų užtikrintas jos saugumas, ji neturėtų pagrindo jausti baimę.

17. Teismas, įvertinęs vaikų amžių (7 metai ir 9 metai), taip pat tai, kad susitikimai su tėvu vyks Londone, sprendė, kad labiausiai vaikų interesus atitiktų bendravimas su atsakovu pirmą kiekvieno mėnesio savaitgalį atsakovui paimant vaikus šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant juos 17.00 val., bei paimant to paties savaitgalio sekmadienį 10.00 val., grąžinant juos 17.00 val.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Atskiruoju skundu ieškovė prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

19. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tiek ieškovės, tiek ir išvadą teikiančios institucijos akcentuotas aplinkybes, kad tikrasis atsakovo ryšys su vaikais nėra išsiaiškintas (neatlikta teismo ekspertizė). Taip pat į tai, kad atsakovas selektyviai atrinko tik jam palankias Ataskaitas ir siekdamas sudaryti įspūdį apie itin gerą ryšį su vaikais jas pateikė į bylą, dalies Ataskaitų į bylą nepateikė.

20. Nurodė, kad teismui nebuvo pateiktos 2019 m. gegužės 23, 24, 25 d. ir birželio 15 d. ataskaitos, iš kurių matyti, kad egzistuoja atsakovo bendravimo su vaikais problemų. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. gegužės 24 d. specialistė M. A., kuri stebėjo atsakovo bendravimą su vaikais, ieškovei pasakė, kad tarp N. ir atsakovo buvo iškilusi problema. Žaidimo su tėvu metu N. susinervino ir pradėjo verkti. Vaikas taip pat verkė visą kelią namo, nenorėjo kalbėti apie įvykio aplinkybes. Šio susitikimo ataskaitoje užfiksuota, kad N. apsiverkė ir pasislėpė tualete, o atsakovui bandant vaiką raminti ir klausinėjant, ar viskas gerai, vaiko savijauta tik prastėjo, vaikas dar labiau verkė, atsisakė išeiti iš tualeto. Galiausiai atsakovo prašymai išeiti iš tualeto perėjo į skaičiavimo techniką. N. išėjus, ji nuėjo į patalpos nutolusią dalį ir joje verkė. Ataskaitoje nurodyta, kad mergaitė atsisakė įvardinti apsiverkimo priežastis, apie jas sutiko papasakoti tik mamai.

21. 2019 m. birželio 15 d. ataskaitoje užfiksuota, kad abu vaikai sesijos metu jautėsi nepatogiai, atsidūrę sudėtingoje situacijoje. Nors atsakovas bandė išspręsti šį vaikų elgesį pats, jam tai nepavyko ir teko pasinaudoti specialistų, stebėjusių bendravimą patarimais.

Šalies argumentai

22. Ieškovė teigia, kad tiesioginis nestebimas atsakovo bendravimas su vaikais prieštarauja vaikų interesams dėl atsakovo nesugebėjimo suprasti vaikų poreikius. Kaip pavyzdį pateikia atsakovo reakciją į N. maištavimo atveju – atsakovas buvo vaiko pamokytas, kad N. yra reikalinga erdvė sau ir laikas, kad nusiramintų, ko tėvas nežino apie N. ir taiko jos atžvilgiu metodus, kurie gniuždo vaiką ir sukelia nesibaigiantį verkimą. Ieškovė nurodo, kad tėvas turi labai daug dirbti, kad atkurtų ryšį su I.

23. Ieškovė nurodo, kad nestebimas atsakovo bendravimas su vaikais vaikams būtų nepalankus, nes vaikai būtų palikti savarankiškam ilgesniam bendravimui su tėvu, kuriam dar nepasiruošę, tai emociškai apsunkintų vaikus. Vaikai taip pat negalėtų sulaukti jokių asmenų pagalbos, o bendravimo metu kylančius iššūkius ir problemas turėtų spręsti patys.

24. Atskirajame skunde nurodoma, kad bendravimas „Skype“ programa vyksta su dideliais sunkumais. Nei vienas iš vaikų nenori kalbėtis su atsakovu, ginčijasi tarpusavyje, kuris kalbės su atsakovu. Beveik visų kontaktų metu I. kartoja: „ar galėtume pabaigti kontaktą, ar galėtume pabaigti kontaktą...“. N. nenori kalbėti su tėvu, tačiau bijo apie tai atvirai pasakyti atsakovui, nes baiminasi dėl jo pykčio. Ne vienas dukters bendravimas su tėvu baigiasi verkimu. Po kiekvieno kontakto vaikai yra prislėgti, jiems reikia laiko ir ieškovės pagalbos, kad galėtų atsigauti.

25. M. A. atkreipė į tai ieškovės dėmesį, nes stebėdama atsakovo bendravimą su vaikais pastebėjo, kad yra atitinkamos problemos, kurios reikalauja tolimesnio stebėjimo, taip pat dėl silpno atsakovo ryšio su vaikais, ypatingai su I.

26. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo smurtinio elgesio neigiama įtaka sumenko vien dėl praėjusio laiko tarpo, o tai, kad atsakovas savo smurtą neigia ir nesiima jokių priemonių jam keisti (atsisako dalyvauti smurtautojo elgesį keičiančiose programose), taip pat nėra svarbi aplinkybė, patvirtinanti atsakovo keliamą grėsmę vaikams. Tokio pobūdžio teismo teiginiai tiesiogiai prieštarauja Londono Aukštojo teisingumo teismo atsakovui nustatytam įpareigojimui nesiekti tiesioginio kontakto su vaikais, kol Lietuvos teismas neišnagrinėjo bylos, paneigia aukščiau aptarto teismo išaiškinimo įvykdymą. Šis Londono Aukštojo teisingo teismo turėtų būti suprantamas kaip galutinis bylos išnagrinėjimas, tuo tarpu pirmos instancijos teismas minėtą sakinį pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių etapui.

Šalies argumentai

27. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovas neįvykdė teismų įpareigojimų ir neišklausė Intervencinės smurto programos, kad galėtų tiesiogiai susitikinėti su vaikais.

28. Atskirajame skunde nurodoma, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės įmanoma nustatyti, kokia bendravimo tvarka labiausiai atitiktų vaikų poreikius ir interesus, ko šioje bylos stadijoje nėra galimybės atlikti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir keitimo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes ir norą matytis su vaikais, taip pat apie vaikų poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

29. Atsakovas neįrodė, kaip ilgesnis bendravimo su vaikais laiko tarpas geriau užtikrins vaikų ir jo paties teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

30. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

31. Nurodo, kad ieškovė siekia bet kokiomis priemonėmis trikdyti tėvo ir vaikų bendravimą, neleisti susiformuoti glaudžiam jų tarpusavio ryšiui.

32. Pažymi, kad ieškovė skunde iškraipė ataskaitose nurodytą informaciją. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad vaikai turi tam tikrų bendravimo problemų tarpusavyje, sūnus dažnais atvejais bando netinkamai elgtis tiek su seserimi, tiek su tėvu. Sunku patikėti, kad tokio amžiaus vaikas sąmoningai vadintų tėvą mulkiu ir kvailiu – vaikas atkartoja kitų žodžius.

33. Nurodo, kad atsakovas, bendraudamas su vaikais stengiasi jiems aiškinti ir ugdyti tokias savybes, kaip sugebėjimas būti kantriam, mokėti pralaimėti ir pan. Vaikai atvykę į susitikimą lydimi motinos yra įsitempę, tačiau tėvas sugeba su jais rasti nuoširdų kontaktą.

34. Nurodo, kad dukters verksmo protrūkis buvo susijęs visiškai ne su tėvu nesugebėjimu elgtis su vaikais tinkamai: kartą ji verkia pralaimėjusi žaidimą, kartą dėl to, kad brolis negerai elgiasi su tėvu, kartą pyko ant motinos. Vaikai įsitempę ir dėl to, kad motina neskatina jų bendrauti su tėvu.

35. Pažymi, kad teismui pateiktos ir su šiuo atsiliepimu pateiktos ataskaitos patvirtina, jog ieškovė skunde iškraipo esamą situaciją, bando pateikti ją tendencingai, ir paprasčiausiai meluoja. Būtina pažymėti, kad teismo priimtos nutarties motina nevykdo ir vaikai bendravimui pirmą liepos mėnesio savaitgalį nebuvo atvesti.

36. Nurodo, kad ieškovė siekia atskirti vaikus nuo tėvo kelerius metus. Tik tėvo pastangomis (padedant bylą nagrinėjančiam teismui) tėvo-vaikių ryšys nebuvo prarastas. 2017 m. birželį ieškovė su vaikais apie tai nepranešusi išvyko į Londoną ir netrukus po atvykimo teismui pateikė ieškinį dėl įsakymo uždrausti tėvui paimti vaikus. Karališkojo teisingumo teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu byla buvo išspręsta ir motina įpareigota grąžinti vaikus į Lietuvą. Bendravimas su vaikais vyko netiesiogiai (ryšio priemonėmis), nuo 2018 m. gegužės 2 d. nebegalėjo susisiekti su vaikais, ieškovė į atsakovo pranešimus neatsakydavo. Ieškovė, neturėdama teismo (ar atsakovo) leidimo su vaikais išvykti, išvežė vaikus iš Lietuvos, apribojo atsakovo bendravimą su jais.

Atsiliepimas

37. Nurodo, kad vaikai pasakė tėvui, kad ieškovė siekia, kad vaikai jos sugyventinį vadintų tėvu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

39. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. pakeista atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

40. Įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau ši draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

41. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. gegužės 23, 24 ir 25 d., birželio 15 d. Kontaktų centro ataskaitas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus apylinkės teismo ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

42. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą teismas turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, jos išliks efektyvios ir atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

43. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

45. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės siekia pakeisti tik 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos b punktą, kuriuo nustatyta, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centro – (duomenys neskelbtini) patalpose, dalyvaujant bendravimą prižiūrinčiam specialistui du kartus per mėnesį, šeštadieniais, ne mažiau nei 6 (šešias) valandas per mėnesį. Konkretų bendravimo laiką su nurodytu centru suderina atsakovas ir informuoja apie tai ieškovę šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis raštu ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki susitikimo, o ieškovė privalo sutartu laiku atvesti ir pasiimti vaikus iš Vaiko kontaktų centro. Prašoma pakeisti tvarka atsakovas siekia bendrauti su vaikais viešoje vietoje, o ne Vaiko kontaktų centre, prižiūrint specialistui.

46. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad teismo 2018 , gruodžio 12 d. nutartimi nustatyta tėvo su vaikais bendravimo tvarka yra labai ribota. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pakeisti tokią bendravimo tvarką, būtina įvertinti tėvo ir nepilnamečių vaikų ryšį.

47. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad šiuo metu dar nėra atlikta teismo paskirta ekspertizė, kuria bus nustatytas tėvo ryšys su vaikais. Tačiau ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės įmanoma nustatyti, kokia bendravimo su tėvu tvarka labiausiai atitiktų vaikų poreikius ir interesus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai sureguliuoti šalių santykius, nustatyti laikiną tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką. Laikina tvarka gali būti keičiama atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir tuo metu esančius rašytinius įrodymus (šiuo atveju – Vaiko kontaktų centro Ataskaitos). Be to, nustatyta tvarka turi užtikrinti, kiek įmanoma, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, maksimalų vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą.

48. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais Vaikų kontaktų centre bendrauja jau beveik metus. Jų bendravimą stebi specialistas. Atskaitos apie įvykusius tėvo ir vaikų susitikimus pateiktos į bylą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Ataskaitomis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bendravimas su atsakovu vaikus džiugina, bendravimas vyksta sklandžiai, nekyla jokių konfliktų, vaikai rodo palankumą ir šiltus jausmus atsakovo atžvilgiu, džiaugiasi tarpusavio bendravimu, atsakovas apibūdinamas kaip rūpestingas, labai gerus tėvystės įgūdžius turintis asmuo, kuris sugeba atliepti vaikų poreikius, todėl manytina, kad atsižvelgtų į vaikų norus, pageidavimus ir poreikius bendraujant su jais ne kontaktų centre metu.

49. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad ne visi bendravimai su vaikais vyko sklandžiai. Kaip pavyzdį nurodo 2019 m. gegužės 24 d. bendravimą su dukra, kai mergaitė nuliūdo žaidimų metu, vėliau nuėjo į tualetą, o išėjusi bendravimo kambaryje susirietė į kamuoliuką. Iš pateiktų Ataskaitų ir atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų aplinkybių matyti, kad vaikas nuliūdo ne dėl atsakovo, kaip tėvo, netinkamo elgesio. Tai, kad mergaitė verkia pralaimėjusi žaidimą, brolis negerai elgiasi su tėvu, ar pyksta, parodo, kad vaikas yra jautrus, bet tokios aplinkybės nepatvirtina netinkamo tėvo elgesio.

50. Ieškovė nurodo, kad vaikai nėra pasiruošę bendrauti su tėvu savarankiškai, nestebint specialistui. Atsakovui kartą nepavyko pačiam išspręsti bendravimo problemos su vaikais, teko pasinaudoti šalia buvusių specialistų patarimais. Be to, vaikai nenori, atsisako bendrauti su tėvu, jo bijo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė, vaikų motina, nuolat gyvena su vaikais. Dėl to itin svarbus jos požiūris, formuojama nuomonė apie vaikų tėvą. Natūralu, kad vaikų elgesys su skyrium gyvenančiu tėvu yra įtakojamas kartu gyvenančios motinos. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, tačiau jie neturi riboti vaikų ir tėvų teisių. Taigi ne tik tėvas turi siekti stiprinti ryšį su vaikais, bet ir vaikų motina turėtų sudaryti sąlygas tam ryšiui stiprėti, informuoti tėvą apie vaikų charakterio ypatumus, pomėgius ar nuogastavimus. Iš pateiktų ataskaitų turinio matyti, kad atsakovo ir vaikų santykiai šilti, tėvo ir vaikų ryšys sustiprėjęs. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad vaikai bijo tėvo, nenori su juo bendrauti.

51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad teismo ekspertizę numatoma atlikti tik 2020 m. sausio 22 d., todėl bylos nagrinėjimas užsitęs, o atsakovo bendravimas su vaikais prižiūrint jį kontaktų centre tokį ilgą laiką neatitiktų Civilinio kodekso nuostatų, numatančių, kad nesant rimto pagrindo tėvų ir vaikų bendravimas neturi būti ribojamas, neatitiktų vaikų interesų betarpiškai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.

52. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo smurtinio elgesio neigiama įtaką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad galimo smurto atvejai buvo nustatyti dar iki šeimai grįžtant kartu gyventi į Lietuvą, jie nepasikartojo, atsakovo įsipareigojimas Londono Aukštajam teisingumo teismui nesiekti tiesioginio kontakto su vaikais, kol Lietuvos teismas neišnagrinėjo bylos, neįtakoja Lietuvos teismų toliau sprendžiant vaikų gerovės klausimus (Londono Aukštajam teisingumo teismo sprendimo dėl vaikų grąžinimo (4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių netinkamą atsakovo, kaip tėvo, elgesį. Priešingai – iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas baigė tėvystės įgūdžių kursus, jo gebėjimas atliepti vaikų poreikius įvertintas puikiai.

53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakeitus laikiną atsakovo su vaikais bendravimo tvarką, bendravimas įgaus daugiau gyvybingumo, improvizcijos. Nepilnamečiai vaikai žinos, kad nėra stebimi, dėl to galės jaustis laisviau, daugiau atsipalaiduoti, sustiprės tėvo su vaikai ryšys. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog vaikai yra pakankamo amžiaus, kad galėtų išsakyti savo nuomonę, jei bendravimas su atsakovų būtų netinkamas. Dėl to darytina išvada, kad pakeista tėvo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka užtikrins Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Motyvuojamoji dalis

54. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

55. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamos teismo nutarties dalies prielaidų nesudaro, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

56. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė byla, kurioje pareikštas šis atskirasis skundas, neišnagrinėta iš esmės. Dėl to šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus sprendžiamas teismui priimant galutinį procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo palikti nepakeistą.

Atmesti ieškovės M. J. P. atskirąjį skundą.

Teisėja Loreta Bujokaitė