Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-298-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-21Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-298-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12663-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-298-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12663-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.7; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) M. J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-598-930/2019 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-18443-930/2018),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovas D. I. (D. I.) kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė: 1) iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones ir nustatyti, kad atsakovas, bendrauja su nepilnamečiais vaikais dukra N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi I. I. (I. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: a) kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį per Skype programą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Ieškovė turi užtikrinti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą per Skype programą nurodytu laiku; b) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centro - (duomenys neskelbtini), patalpose, dalyvaujant bendravimą prižiūrinčiam specialistui du kartus per mėnesį, šeštadieniais, ne mažiau nei 6 (šešias) valandas per mėnesį. Konkretų bendravimo laiką su nurodytu centru suderina atsakovas ir informuoja apie tai ieškovę šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis raštu ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki susitikimo, o ieškovė privalo sutartu laiku atvesti ir pasiimti vaikus iš Vaiko kontaktų centro; c) šalys atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centre išlaidas bei atsakovo patirtas skrydžio bilietų išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Apie patirtas išlaidas atsakovas informuoja ieškovę pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ieškovė privalo apmokėti ½ dalį šių išlaidų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo dokumentų gavimo šioje tvarkoje nurodytu ieškovės el. pašto adresu; 2) nustatyti, kad tėvams raštu susitarus yra galima ir kitokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka; 3) nustatyti, kad šalių tarpusavio bendravimas vyksta šiomis ryšio priemonėmis, apie kurių pasikeitimą šalys privalo informuoti vienas kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodė, kad nuo 2018 m. birželio 28 d. teismo nutarties priėmimo pasikeitė atsakovo galimybės bendrauti su vaikais kontaktų centre trečiadieniais, nes dėl savo darbo pobūdžio atsakovas neturi galimybės darbo dienomis atvykti bendrauti su vaikais. Atsakovas nebeturi verslo reikalų (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ir jo skrydžiai į šią šalį susiję išimtinai su bendravimu su vaikais. Atsakovas kreipėsi į kontaktų centrą ir gavo atsakymą, kad bendravimas su vaikais galimas ir šeštadieniais. Vaikams ši diena yra labiau tinkama bendravimui, nes ji laisva nuo ugdymo proceso. Kadangi atsakovui gali tekti išvykti bendravimui iš Lietuvos penktadienį gali nukentėti šią dieną nustatytas bendravimas ryšio priemonėmis, todėl koreguotina ir nutarties dalis dėl bendravimo ryšio priemonėmis nustatant, kad bus bendraujama pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Taip pat būtina nustatyti, kad atsakovo patiriamas kelionės išlaidas ieškovė privalo kompensuoti, apmokėdama ½ dalį šių išlaidų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo patirtas išlaidas patvirtinančių dokumentų pateikimo, kadangi išimtinai ieškovės iniciatyva ir pageidavimu vaikai gyvena su ja (duomenys neskelbtini), tačiau dėl tokios situacijos atsakovo ir vaikų interesai nukentėti negali, o atsakovas dėl šios priežasties negali patirti nuolatinių išlaidų kelionėms. Atsakovas šį prašymą grindžia tuo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ši privalo atlyginti dalį atsakovo patiriamų išlaidų.

3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, jog sutinka su atsakovo siūloma pakeisti bendravimo tvarka ir jai neprieštarauja, tačiau nurodo, kad nesutinka apmokėti atsakovo kelionių išlaidų. Pažymi, kad ieškovė apmoka pusę kontaktų centro išlaidų. Atsakovas vaikų išlaikymui moka pagal savo turtinę padėtį neproporcingai mažas sumas, be to, vaikams gyvenant su ieškove, ieškovei neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl atsakovas negali reikalauti, kad ieškovė apmokėtų dar ir dalį atsakovo kelionių išlaidų. Šalys susipažino ir visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), čia gimė ir šalių vaikai. Dėl trumpalaikio buvimo (duomenys neskelbtini) negalima laikyti, kad vaikų gimtąja šalimi tapo (duomenys neskelbtini) - grįžimas į (duomenys neskelbtini) vertintinas kaip vaikų grįžimas į jiems įprastą socialinę aplinką, kurioje jie gyveno visą gyvenimą. Ieškovės turtinė padėtis nėra labai gera - ieškovė didžiąją dalį savo pajamų privalo skirti gyvenamojo būsto nuomai, taip pat vaikų poreikių tenkinimui, todėl kompensuoti atsakovo kelionių išlaidų dalies ji neturi galimybių. Šioje dalyje atsakovo prašymą prašo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Nustatė, kad atsakovas D. I. (D. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiais vaikais dukra N. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnumi I. I. (I. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) tokia tvarka: a) kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir ketvirtadienį per Skype programą nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lietuvos laiku. Ieškovė turi užtikrinti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimą per Skype programą nurodytu laiku; b) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centro - (duomenys neskelbtini), patalpose, dalyvaujant bendravimą prižiūrinčiam specialistui du kartus per mėnesį, šeštadieniais, ne mažiau nei 6 (šešias) valandas per mėnesį. Konkretų bendravimo laiką su nurodytu centru suderina atsakovas ir informuoja apie tai ieškovę šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis raštu ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) kalendorines dienas iki susitikimo, o ieškovė privalo sutartu laiku atvesti ir pasiimti vaikus iš Vaiko kontaktų centro; c) tėvams raštu susitarus yra galima ir kitokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka; d) šalių tarpusavio bendravimas vyksta šiomis ryšio priemonėmis, apie kurių pasikeitimą šalys privalo informuoti vienas kitą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) kalendorinę dieną: M. J. P. tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini); D. I. tel. (duomenys neskelbtini), el. paštas (duomenys neskelbtini); e) šalys atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais Vaiko kontaktų centre išlaidas bei atsakovo patirtas skrydžio bilietų išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Apie patirtas išlaidas atsakovas informuoja ieškovę pateikdamas išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ieškovė privalo apmokėti ½ dalį šių išlaidų per 10 (dešimt) darbo dienų nuo dokumentų gavimo šioje tvarkoje nurodytu ieškovės el. pašto adresu.

5. Teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ir atsakovė iš esmės sutaria dėl bendravimo tvarkos sąlygų pakeitimo, byloje nėra duomenų, kad ji pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, todėl ieškovo prašymas dalyje dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkinamas.

6. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nepilnamečiai vaikai gimė (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė, vykdydama 2017 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. FD17P00441, 2018 m. balandį įpareigota grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi vaikų gyvenamoji vieta, pagal minėtą sprendimą, laikytina (duomenys neskelbtini). Ieškovė vienpusiškai priėmė sprendimą išvykti su nepilnamečiais vaikais į (duomenys neskelbtini), kurioje pragyvenimo lygis yra daug aukštesnis nei (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl leidimo išdavimo su nepilnamečiais vaikais išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Vien ta aplinkybė, jog nepilnamečiai vaikai motinos iniciatyva yra išvykę gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jų poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Teismas konstatavo, kad ieškovė, išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini), turėjo įvertinti šias aplinkybes, finansinės naštos neperkelti atsakovui, dėl savo sprendimo gyventi kitoje šalyje, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteista ½ dalis kelionės išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantė (ieškovė) pateikė atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties dalies, kuriame prašo panaikinti skundžiamą 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl ieškovės M. J. P. įpareigojimo lygiomis dalimis dengti atsakovo D. I. kelionių bendrauti su vaikais išlaidas ir priimti naują nutartį – šioje dalyje atsakovo prašymą atmesti.

8. Atskirajame skunde nurodė, kad šalys yra nepilnamečių vaikų tėvai. Šalių vaikai gimė ir gyveno (duomenys neskelbtini), šis miestas buvo nuolatinė šalių gyvenamoji vieta. Su (duomenys neskelbtini) šalių niekada nesiejo ryšiai, išskyrus atsakovo pilietybę. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Ieškovė su vaikais atvyko į (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 29 d., o išvyko – 2017 m. gegužės 9 d. (duomenys neskelbtini) ieškovė su vaikais buvo apsistojusi nepilnus metus ir tai įvyko dėl atsakovo psichologinio spaudimo, įtikinus ieškovę, kad atvykimas trumpalaikis. Atvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybės buvo tokios, kad vaikai turėjo savaitės laiko pertrauką mokykloje ir ieškovė norėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas paprašė jos palydėti į (duomenys neskelbtini) jo motiną, kuri tuo metu dvi dienas svečiavosi (duomenys neskelbtini). Atsakovas nupirko ieškovei ir vaikams skrydžių bilietus. Sprendimas skristi į (duomenys neskelbtini) priimtas per vieną dieną – kitą dieną po atsakovo prašymo ieškovė su atsakovo motina buvo (duomenys neskelbtini), o atsakovas liko (duomenys neskelbtini). Tai turėjo būti laikinas išvykimas, nes ieškovė nekalbėjo su atsakovu apie nuolatinį gyvenimą (duomenys neskelbtini). Nei ieškovė, nei vaikai nemoka lietuvių kalbos, nepažįsta (duomenys neskelbtini). Išvykusi trumpam į (duomenys neskelbtini) ieškovė tęsė būsto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini), mokėjo dalį mokesčių ir toliau buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). Praėjus savaitei, atsakovas nurodė ieškovei pasilikti (duomenys neskelbtini) iki dukters gimtadienio (duomenys neskelbtini). Ieškovė pasidavė atsakovo spaudimui ir pasiliko. Po vaiko gimtadienio atsakovas vėl pradėjo įkalbinėti ieškovę, kad pabūtų (duomenys neskelbtini) per vasaros atostogas, nematydama tame nieko blogo, ieškovė liko su vaikais (duomenys neskelbtini) per vasaros atostogas. Kai 2016 m. rugsėjį ieškovė su vaikais turėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes vaikams reikėjo grįžti į mokyklą, atsakovas nurodė ieškovei pasilikti (duomenys neskelbtini), kad vaikai lankys anglišką mokyklą. Tai turėjo būti privati mokykla - darželis „(duomenys neskelbtini)“, kurią vaikai pradėjo lankyti rugsėjo pabaigoje, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tai nebuvo ugdymo įstaiga, kurioje ugdymas vykdomas anglų kalba. Atsakovas taip pat suderino su savo motina, kad ieškovė turėtų išsinuomoti butą ir už jį mokėti. Tuo tarpu atsakovas visą šį laikotarpį vaikų išlaikymui lėšų neteikė, ieškovė vaikus išlaikė pati. Kai ieškovė pasakė atsakovui, kad nenori ir neketina gyventi (duomenys neskelbtini), atsakovas ją patikino, kad tai yra laikinas apsistojimas ir kad vaikai mokysis anglų kalbos. Atsakovas greitai išnuomojo ieškovei butą ir sumokėjo už jo nuomą, taip pat mokėjo už mokyklą. Ieškovė mokėjo sąskaitas, pirko maistą, aprangą ir kitus dalykus.

9. Visgi ugdymo įstaiga vaikams netiko, nes jie nemokėjo lietuvių kalbos. Dėl blogų santykių su tėvu ir negalėjimo bendrauti jam suprantama anglų kalba, I. pradėjo mykčioti, ieškovė turėjo kreiptis į logopedą, tačiau tai nepadėjo, nes bet koks darbas su vaikais vyko lietuvių kalba. 2016 m. gruodžio mėn. ieškovė vėl pasakė atsakovui, kad nori grįžti su vaikais į (duomenys neskelbtini), nes vaikai kenčia. Tačiau atsakovas ignoravo šį ieškovės prašymą, teigdamas, kad artimiausiu metu bus lengviau. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas visą šį laiką pats gyveno (duomenys neskelbtini).

10. Atėjus žiemai vaikai sirgo, nes nebuvo įpratę prie (duomenys neskelbtini) žiemų, o kelionė į mokyklą buvo labai varginanti – iki 2 val. viešuoju transportu. Nebegalėdama daugiau žiūrėti kaip vaikai kenčia, ieškovė pranešė atsakovui, kad ji su vaikais grįžta į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesutiko - 2016 m. gruodį atsakovas pasakė, kad gavo darbą (duomenys neskelbtini) ir persikelia gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovo iniciatyva vaikai pervesti į rusišką mokyklą, nors ieškovė tam prieštaravo. Tačiau rusišką mokyklą vaikai lankė labai trumpai - nuo 2017 m. sausio iki balandžio ir šiuo laikotarpiu labai sirgo. Ypatingai daug sirgo I., kuris turėjo kvėpavimo takų problemų, lietuviškas klimatas jam per atšiaurus. Dėl itin prastos vaiko sveikatos 2017 m. teko gydytis ligoninėje. Tada ieškovė suprato, kad nebegali daugiau klausyti atsakovo įtikinėjimų ir turi imtis priemonių, kad vaikai grįžtų namo. Ieškovė pasakė atsakovui, kad 2017 m. gegužės 9 d. išvyks iš (duomenys neskelbtini). Sužinojęs iš ieškovės apie tai, kad ji su vaikais grįžta namo, atsakovas su savo motina pradėjo bauginti ieškovę, kad ji negali išvykti į (duomenys neskelbtini), turi pasilikti (duomenys neskelbtini), kitaip atsakovas kreipsis į teismą. Tačiau ieškovė daugiau nebegalėjo žiūrėti į vaikų kančias ir išvyko iš (duomenys neskelbtini) taip, kaip ir suplanavo – 2017 m. gegužės 9 d. 2017 m. gegužės 12 d. ieškovė su vaikais jau buvo (duomenys neskelbtini) - vaikai grįžo į tuos pačius namus, kuriuose gyveno iki išvykimo į (duomenys neskelbtini), vaikų sveikata pagerėjo, taip pat vaikai iš karto pradėjo lankyti mokyklą. Grįžusi į (duomenys neskelbtini) ieškovė 2017 m. birželio mėn. kreipėsi į teismą, prašydama sureguliuoti atsakovo bendravimą su vaikais. Tačiau atsakovas šį teisminį procesą ignoravo. Taigi jau nuo 2017 m. birželio mėn. atsakovas galėjo turėti aiškią bendravimo su vaikais tvarką, tačiau atsakovas pasirinko teisinės kovos procedūras ir veikimą prieš vaikų interesus – kreipėsi į teismą dėl vaikų grobimo, reikalavo, kad ieškovė su vaikais prieš jų valią grįžtų į (duomenys neskelbtini), taip tenkindamas tik savo paties interesus. Po įpareigojimo grįžti į (duomenys neskelbtini) ieškovė pati išlaikė vaikus iš (duomenys neskelbtini) mokamų pašalpų. Atsakovas vaikų išlaikymui pinigų neskirdavo, apsiribodamas buto nuomos padengimu, nes siekė, kad ieškovė su vaikais ir toliau per prievartą būtų (duomenys neskelbtini). Visą buvimo (duomenys neskelbtini) laiką tik pati ieškovė rūpinosi vaikais, atsakovas kelis kartus nuvežė ir parvežė vaikus iš mokyklos, kelis kartus apsilankė pas vaikus.

Šalies argumentai

11. Ieškovė paaiškina, kad su vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini) įkalbėta atsakovo ir tik trumpam, tačiau dėl atsakovo įkalbinėjimų ir spaudimo ji liko ilgiau, tačiau tik iki tol, kai ieškovė pamatė, kad tolimesnis buvimas (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas nei jai, nei vaikams. Ieškovė bijojo atsakovo, todėl ilgą laiką nesiryžo prieš atsakovo valią išvykti iš (duomenys neskelbtini). Iš ankstesnių atsakovo smurto protrūkių ieškovė prognozavo jo reakciją į potencialų išvykimą. Kol atsakovas iki 2016 m. gruodžio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini) ieškovę kontroliavo atsakovo motina, kuri įteiginėjo jai, kad ji negalinti grįžti namo, nes dėl to atsakovas bus labai piktas, turi daryti taip, kai jai liepia atsakovas. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovas supras, jog buvimas (duomenys neskelbtini) yra neįmanomas, tačiau pamačiusi, kad susikalbėti su atsakovu nepavyks, buvo priversta išvykti prieš jo valią.

12. Ieškovė mano, kad jos buvimas (duomenys neskelbtini) negali būti prilyginamas įprastiniam gyvenimui savo gimtojoje valstybėje. Apskritai, gimtoji valstybė visai šalių šeimai visada buvo (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė su vaikais (duomenys neskelbtini) buvo nuo 2016 m. gegužės 29 d., atsakovas kartu su jais (duomenys neskelbtini) negyveno, jis iki 2016 m. gruodžio gyveno (duomenys neskelbtini). O aukščiau aptartos aplinkybės rodo, kad netgi ir grįžęs į (duomenys neskelbtini), su vaikais atsakovas bendravo mažai, kartu su jais negyveno. Tai rodo, kad ieškovės išvykimo situacija negali būti traktuojama kaip emigravimas į aukštesnio pragyvenimo lygio valstybę, bet kaip grįžimas namo. Todėl ieškovė mano, kad atsakovui nepagrįstai priteistos kelionės išlaidų atlyginimo sumos.

13. Ieškovė apmoka pusę kontaktų centro išlaidų. Atsakovas vaikų išlaikymui moka pagal savo turtinę padėtį neproporcingai mažas sumas (45,17 Eur per mėnesį vaikui), be to, vaikams gyvenant su ieškove, ieškovei neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, todėl atsakovas negali reikalauti, kad ieškovė apmokėtų dar ir dalį atsakovo kelionių išlaidų. Šalys susipažino ir visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), čia gimė ir šalių vaikai. Dėl trumpalaikio buvimo (duomenys neskelbtini) negalima laikyti, kad vaikų gimtąja šalimi tapo (duomenys neskelbtini) - grįžimas į (duomenys neskelbtini) vertintinas kaip vaikų grįžimas į jiems įprastą socialinę aplinką, kurioje jie gyveno visą gyvenimą. Ieškovės turtinė padėtis nėra labai gera - ieškovė didžiąją dalį savo pajamų privalo skirti gyvenamojo būsto nuomai, taip pat vaikų poreikių tenkinimui. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, todėl klausimas dėl atsakovo išlaidų kompensavimo pagrindo lieka neišspręstas.

Atsiliepimas

14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovės 370 Eur dėl šio atsiliepimo surašymo patirtų išlaidų.

15. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė ir atsakovas nebuvo ir nėra sudarę santuokos. Susipažino (duomenys neskelbtini) ir jų santykiai tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini). Gyveno įvairiose vietose, vaikai gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini), ieškovė (duomenys neskelbtini) pilietė. Nutrūkus jų santykiams, prasidėjo įvairūs nesutarimai dėl tėvo galimybės bendrauti su vaikais, vyko teisminiai procesai (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. birželio atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugpjūčio iki gruodžio skraidė į (duomenys neskelbtini) į komandiruotes, grįždamas į (duomenys neskelbtini) kelioms dienoms per savaitę. Iki 2016 m. balandžio ieškovė neleido jam bendrauti su vaikais tiesiogiai ir buvo bendraujama su vaikais per „Skype“. 2016 m. balandžio–gegužės mėnesiais buvo bendraujama tiesiogiai, o 2016 m. birželio pradžioje ieškovė su vaikais atvyko į (duomenys neskelbtini). Pradžioje su vaikais ji gyveno atsakovo mamos namuose, po to persikėlė į atsakovo sesers butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas su vaikais buvo iki rugpjūčio, po to turėjo dėl darbo grįžti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo sutarta, kad vaikus reikėtų auginti kartu ir susitarė dėl plano, kad atsakovas ieškos darbo (duomenys neskelbtini) ir vaikai su motina galės taip pat gyventi (duomenys neskelbtini). Tą vasarą motina su vaikais buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Vaikų asmens dokumentai visada buvo pas ją. Rugsėjį vaikai lankė privačią mokyklą. 2016 m. spalį ieškovė pasirašė buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, mokesčius mokėjo atsakovas. Ieškovė viena su vaikais gyveno iki gruodžio vidurio. 2016 m. lapkritį ji vėl su vaikais buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbo sutartis baigėsi 2016 m. gruodį. 2017 m. vasarį visi keliavo į Italiją, o per Velykas vyko į (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželį ieškovė su vaikais apie tai nepranešusi išvyko į (duomenys neskelbtini) ir netrukus po atvykimo teismui pateikė ieškinį dėl įsakymo uždrausti tėvui paimti vaikus. Ši byla buvo sustabdyta atsakovui pradėjus teisminį procesą dėl vaikų grąžinimo. Karališkojo teisingumo teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu byla buvo išspręsta ir motina įpareigota grąžinti vaikus į (duomenys neskelbtini), kas ir įvyko 2018 m. balandį. Jai su vaikais gyventi atsakovas išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Bendravimas su vaikais vyko netiesiogiai (ryšio priemonėmis), rašė ieškovei pranešimus dėl vaikų ugdymo/gydymo įstaigų, rūpinosi kitais reikalais, bet atsakymų arba nesulaukdavo arba sulaukdavo ne į tuos klausimus, į kuriuos prašydavo atsakyti. Nuo 2018 m. gegužės 2 d. nebegalėjo susisiekti su vaikais, ieškovė į atsakovo pranešimus neatsakydavo. Buvo sužinota, kad ji yra pateikusi ieškinį teismui. Pradėjus aiškintis situaciją paaiškėjo, kad toks ieškinys teismui pateiktas (civilinė byla Nr. e2-18443-930/2018), tačiau jis ilgą laiką nebuvo priimtas nustačius ieškinio trūkumus, kurie vis nebuvo pašalinami. Buvo bandoma bendrauti su tuometiniu ieškovės atstovu toje byloje advokatu M. V., tačiau racionalus bendravimas neįvyko, nes atstovas neteikė konkrečių atsakymų bei pasiūlymų (beje, sutartis su atstovu sudaryta dar net neatvykus į (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, jog ieškovės tikslas visada buvo izoliuoti vaikus nuo tėvo). Net ir nagrinėjant žodinio proceso tvarka prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė taip ir neatskleidė vaikų buvimo vietos, o teismui išsprendus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, susisiekti su vaikais arba nesudarydavo galimybės arba tokią galimybę sudarydavo tada, kai ir kaip jai tiko. Iš byloje gautos Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacijos aiškiai matyti, kad ieškovė, neturėdama teismo (ar atsakovo) leidimo su vaikais išvykti, priėmė sprendimą išvežti vaikus iš (duomenys neskelbtini), apriboti atsakovo bendravimą su jais.

16. Ieškovė vaikus išsivežė pažeisdama tiek jų, tiek atsakovo teises į bendravimą. Ieškovė slėpė savo planus, nors matyti, kad visi jos veiksmai buvo planuojami iš anksto, nes žinojo, kad tėvas nori gyventi ir bendrauti su vaikais. Ieškovė siekia bet kokiomis priemonėmis, ignoruodama vaikų interesus, pasiekti, kad būtų apribotos atsakovo galimybės bendrauti su jais ir dalyvauti jų auklėjime. Visus atsakovo pasiūlymus ieškovė ignoravo. Kai atsakovas siekė bendrauti su vaikais pasinaudodamas ryšio priemonėmis, buvo juntama, kad pokalbių metu ieškovė stovėdavo šalia vaikų ir „padėdavo“ jų bendravimui taip visapusiškai trukdydama. Ieškovė elgėsi ir elgiasi savanaudiškai bei neatsakingai, vadovaujasi išimtinai savo asmeniniais, o ne vaikų interesais, išveždama vaikus kėsinasi nutraukti glaudžius vaikų ir jos tėvo bei senelių šeimos ryšius ir netgi priešinasi tam, kad būtų tinkamai užtikrintos tėvo galimybės dalyvauti vaikų gyvenime. Kaip parodė bendravimo su vaikais praktika, vaikų ir tėvo ryšys labai stiprus, kas ir kelia nerimą ieškovei, kuri niekaip nesutinka tartis dėl vaikų interesus atitinkančio maksimalaus tėvo bendravimo su vaikais.

17. Vienu iš argumentu ieškovė nurodo tai, kad esą jos turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jai turėtų tekti pareiga atlyginti pusę ginčijamoje nutartyje nurodytų išlaidų. Tačiau ieškovė nutyli, kad būtent jos pastangomis ir buvo sudaryta tokia situacija, kad iškilo poreikis spręsti tokių išlaidų dengimo klausimą. Ieškovė nusprendė, kad vaikai gali bendrauti su tėvu kontaktų centre (paslaugos mokamos), ieškovė, puikiai žinodama, kad tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), nusprendė išvežti vaikus iš (duomenys neskelbtini) (kas taip pat sudarė prielaidas atsirasti papildomoms su bendravimu susijusioms išlaidoms), todėl teismas pagrįstai nusprendė atsižvelgti į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikai gyvena užsienio valstybėje. Juks tais atvejais, kai vaikai išvežami gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, skiriamų bendravimui su vaikais, naštą. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaikų gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi dėl to padidėjusias išlaidas. Juk niekas netrukdė ieškovei tartis dėl jos noro išvykti su vaikais, siūlyti visų interesus atitinkančią tvarką ir galimai taikus sprendimas būtų buvęs rastas. Bet ieškovė pasirinko tik savo interesų tenkinimo taktiką, todėl ir atsakomybę už susidariusią situaciją tam tikra išlaidų kompensavimo dalimi privalo prisiimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

18. Atskirasis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje, dėl ieškovės M. J. P. įpareigojimo lygiomis dalimis dengti atsakovo D. I. kelionių bendrauti su vaikais išlaidas. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad vaikai gimė ir augo (duomenys neskelbtini), šis miestas buvo nuolatinė šalių gyvenamoji vieta. Su (duomenys neskelbtini) šalių nesiejo ryšiai, išskyrus atsakovo pilietybę. Vaikai (duomenys neskelbtini) buvo neilgai, vaikų namai yra (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovas persikėlė gyventi (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo lygiomis dalimis dengti kelionių bendrauti su vaikais išlaidas. Teigia, kad jos finansinė padėtis nėra tokia gera, jog galėtų mokėti už ieškovo keliones.

21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

22. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas pagal dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstą prašymą gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą teismas taip pat turi įvertinti, ar, pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba taps nebeįvykdomu, ar laikinosios apsaugos priemonės po jų pakeitimo išliks efektyvios ir atitiks jų taikymu siekiamus tikslus.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, atsakovo prašymu, iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones, nustatė atsakovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką, taip pat šalims lygiomis dalimis paskirstė atsakovo kelionių bendrauti su vaikais kelionių išlaidas, dėl pastarosios dalies apeliantė nesutinka, teigia, jog atsakovas privalo pats padengti kelionių pas vaikus išlaidas.

24. Šeimos bylose bei šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra, abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

25. Viešojo intereso, taigi ir vaiko interesų, apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimą, siekiant išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

26. Nors apeliantė plačiai pasisakė apie tai, jog nepilnamečiai vaikai gimė ir didžiąją dalį laiko praleidžia (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir ko neginčija apeliantė, ieškovė, vykdydama 2017 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. FD17P00441, 2018 m. balandžio mėnesį įpareigota grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi vaikų gyvenamoji vieta, pagal minėtą sprendimą, laikytina (duomenys neskelbtini).

27. Tai, kad ieškovė, esant minėtam teismo sprendimui, priėmė sprendimą išvykti su nepilnamečiais vaikais į (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai apsunkina atsakovo galimybę netrukdomai bendrauti su vaikais, todėl, šiuo atveju, siekdamas užtikrinti vaikų teises bendrauti su abiem tėvais tęstinumą, neprarasti ryšio su kitoje valstybėje gyvenančiu tėvu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki ginčo šioje byloje galutinio išsprendimo, nustatydamas laikiną bendravimo tvarką sprendė ir kelionės išlaidų apmokėjimo klausimą. Tokia laikina bendravimo tvarka atitinka kaip vaikų interesus, taip ir abiejų šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principus.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) nesant išspręstam bendravimo su vaikais klausimui, turėjo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes, todėl, kol ginčas nagrinėjamas teisme, turi prisidėti prie kelionių atsakovui vykstant bendrauti pas vaikus išlaidų. Šalių ginčas iš esmės dar nėra išspręstas, todėl konkreti tėvų turtinė padėtis, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra teisiškai reikšminga, tuo labiau, kad išlaidų apmokėjimo tvarka yra laikinos bendravimo su vaiku tvarkos dalis. Abi šalys privalo užtikrinti vaikų interesų tenkinimą, taip pat ir vaikų bendravimą su abiem tėvas, o šių interesų patenkinimą turi pareigą užtikrinti lygiomis dalimis pasidalindami tenkančias išlaidas, kol teismas šalių ginčą išspręs iš esmės.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė atskirajame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

31. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia šioje byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, kuris turės būti išspręstas užbaigus bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) M. J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina