Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-338-603/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-07
Bylos Nr.: e2A-338-603/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03042-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: V. B.
Ieškovas: I. O.

Kategorijos

2.6.10.2.4Žala

Civilinė byla Nr. e2A-338-603/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03042-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovui V. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) atidalinti ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 7/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisiant iš ieškovės 4858 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 93/100 dalys pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o kita šio pastato dalis - 7/100 dalys priklauso atsakovui V. B.. Šiame name ieškovė gyvena nuolat, kai tuo tarpu atsakovas naudojasi tik 8.58 kv. m. ploto patalpa, namo plane pažymėta indeksu 14. Atsakovas be ieškovės žinios bei sutikimo jam priklausančioje namo dalyje įsirengė malkinę, joje laiko medienos bei anglių atsargas, nors paties atsakovo namas yra šildomas dujomis. Atsakovas be ieškovės pritarimo vietoje buvusio lango įsirengė duris. Atsakovo gyvenamojo namo dalies naudojimas ne pagal paskirtį neabejotinai kenkia ieškovei ir daro žalą, kadangi dėl įrengto sandėlio kenkiama namo sandarumui, tenka patirti didesnių išlaidų namo apšildymui, drėgsta ir šąla vidinės namo sienos, kartu genda pagrindinės namo konstrukcijos;

1.2. atsakovas su savo sutuoktine J. B. taip pat savavališkai užėmė bei naudojasi didesne žemės sklypo dalimi nei jiems priklauso. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenims, atsakovams priklauso 133/1899 dalys (arba 1,33 aro) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)), sklype esantys pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas - viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),kurių užstatymo plotas sudaro 0,96 aro (11 kv. m. + 85 kv. m.), taip pat jie naudojasi 1,75 aro ploto sudarančiu privažiavimo keliu iki jiems priklausančių pastatų. Tačiau atsakovai savavališkai, įsiterpdami į ieškovei priklausančią žemės sklypo dalį, tvora atsitvėrė pietinę žemės sklypo dalį, tokiu būdu kliudydami šia žemės sklypo dalimi naudotis jos savininkei - ieškovei;

1.3. ieškovė siekė ginčo patalpos atidalijimo klausimą išspręsti geranoriškai. Kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu perleisti atsakovui priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo už 3227 Eur ((namo vidutinė rinkos vertė 46 100 Eur : 100) x 7), taip pat siūlė mainyti atsakovui priklausančią gyvenamojo namo dalį į adekvačią ieškovei priklausančio žemės sklypo dalį (apie 2,15 a.). Iš atsakovo nebuvo gautas atsakymas, jokios pastabos ar pasiūlymai;

1.4. galimybės atidalinti ginčo namą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai nėra, todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik natūra. Dėl atsakovo valdomos gyvenamojo namo dalies (8.37 kv.m.), kuri pagal pastato vidaus plotų eksplikaciją nurodyta kaip gyvenamasis kambarys, gyvenamojo namo perprojektuoti iš vienbučio į dvibutį gyvenamąjį namą nėra galimybės, t. y. nėra įmanoma suformuoti atskiros gyvenamosios patalpos. Atsakovas nevaldo pagal paskirtį jam priklausančios gyvenamojo namo dalies, yra daroma žala tiek gyvenamajam namui, tiek ir ieškovei, be to, ieškovei priklauso 93 proc. ginčo namo ir jos interesai, lyginant su atsakovo, dominuoja. Atsakovas su šeima negyvena turimoje namo dalyje, gyvena tuo pačiu adresu esančioje viralinėje, o teisė gauti statybą leidžiančius dokumentus be I. O. sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projektą pripažinta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-454-892/2022. Be to, ieškovei žinoma, jog atsakovui priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nors jame atsakovas negyvena, namas yra pastatytas. Toks atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra optimaliausias, nepažeidžia bendraturčių teisių bei nedaro neproporcingos žalos daikto - gyvenamojo namo paskirčiai, yra techniškai įmanomas ir ekonomiškas, o atsakovo interesai nenukentėtų, kadangi jo faktinė gyvenamoji vieta nepasikeistų;

1.5. ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namo vidutinė rinkos vertė pagal MB „84 Sprendimai“ atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą, yra 69 400 Eur. Atitinkamai atsakovui priklausanti asmeninės nuosavybės teise 7/100 dalis gyvenamojo namo, atitinka 4858 Eur sumą (namo vidutinė rinkos vertė 69 400 Eur : 100) x 7), ją ieškovė sutinka sumokėti. Mokėtina kompensacija yra teisinga, kadangi atitinka turto dalies vidutinę rinkos vertę, protingumo ir teisingumo principus bei nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad:

2.1. tai, jog atsakovo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra mažesnė nei ieškovės, savaime neleidžia daryti išvados, kad yra teisinga šią mažesnę dalį natūra priteisti ieškovei. Atsakovo vienintelė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kitos gyvenamosios paskirties patalpos arba pastato neturi;

2.2. pagal kasacinio teismo praktiką savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Atsakovui priklausančio turto – pastato –viralinės ir garažo pagrindinė naudojimo paskirtis yra pagalbinio ūkio, o atsakovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo pagrindą sudarė žemės sklype esantis gyvenamasis namas;

2.3. už siūlomą kompensacijos dydį atsakovas negalės įsigyti kitos gyvenamosios patalpos arba pasistatyti naujos. Atsakovui priklausanti namo dalis yra naudojama, į ją yra atskiras įėjimas, o byloje nėra duomenų, jog laikomi anglys. Viralinė nėra gyvenamoji patalpa, kito gyvenamosios paskirties turto neturi, o vienintelė gyvenamoji patalpa yra ginčo patalpa. Su šeima gyvena viralinėje, yra išduotas leidimas rekonstruoti viralinę, bet po rekonstrukcijos viralinė netapo gyvenamosios paskirties pastatu. Todėl ieškovės siūlomas atidalijimo būdas neatitinka sąžiningumo, protingumo principų;

2.4. tenkinus ieškinį bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia, kadangi prie gyvenamojo namo yra priklausiniai, kiemo statiniai, kurių neprašoma atidalinti;

2.5. pagal teismų praktiką teismas gali padidinti kompensacijos dydį, todėl kompensacijos klausimas paliekamas spręsti teismui. Kompensacijos dydis galėtų būti iki 10000 Eur, todėl išminusavus ieškovės bylinėjimosi išlaidas, atsakovui atitektų 6000 Eur kompensacija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino:

3.1. atidalino ieškovei I. O. ir atsakovui V. B. iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį turtą gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini): priteisė ieškovei I. O. asmeninės nuosavybės teise iš atsakovo V. B..k. (duomenys neskelbtini) 7/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), o iš ieškovės I. O. priteisė atsakovui V. B. 4858 Eur kompensaciją;

3.2. priteisė ieškovei I. O. iš atsakovo V. B. 4377 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pažymėdamas, kad nors byloje nekyla ginčo dėl ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalių, kartu remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nesutiko, jog atsakovui priklausanti namo dalis yra vienintelė jo gyvenamoji vieta. Remdamasis ieškovės ir liudytojų paaiškinimais nustatė, kad atsakovas jam priklausančioje namo dalyje negyvena nuo 1985 metų, o su šeima gyvena ūkiniame pastate – viralinėje, esančioje tuo pačiu adresu. Pažymėjo, kad šios aplinkybės neginčijo ir atsakovo atstovas, patvirtinęs, jog atsakovas su šeima gyvena ūkiniame pastate viralinėje, kad atsakovas yra sudaręs sutartis dėl viralinei tiekiamų dujų ir vandens, kad atsakovo sutuoktinės J. B. nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas.

5. Byloje esančių faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, jog atsakovas jam priklausančiu kambariu pagal paskirtį nesinaudojo ir nesinaudoja, jame buvo laikomos ir sandėliuojamos malkos, o ant sienų ir palei grindis yra atsiradęs pelėsis turi neigiamą poveikį patalpai bei daro žalą visam namui. Kritiškai vertino atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės raštą parengus projektinę dokumentaciją namą galima projektuoti iš vienbučio į dvibutį. Laikė, jog šis raštas yra neinformatyvus, jame nenurodytos aplinkybės būtent dėl atsakovo valdomos namo dalies pertvarkymo. Rėmėsi ieškovės pateiktu UAB „Geros Realizacijos” architektės N. Š. paaiškinimu, pagal kurį iš atsakovo turimos dalies suformuoti atskirąją gyvenamąją patalpą (atskirą butą) vadovaujantis teisės aktais neįmanoma.

6. Vertino, jog atsakovo nurodoma aplinkybė, kad viralinės paskirtis nėra gyvenamoji, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas neturi gyvenamosios vietos. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodinėjo savo intereso turėti jam priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo natūra objektyviomis aplinkybėmis, o savo atsikirtimus grindė tik remdamasis vienintele atsakovui nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa.

7. Pažymėjo, kad nesutikdamas su ieškovės nurodytu atidalijimo būdu, atsakovas neteikė savo atidalijimo varianto, nepateikė jokių projektinių pasiūlymų, kad vienbutį gyvenamąjį namą galima būtų pertvarkyti į dvibutį. Todėl padarė išvadą, jog nėra galimybės atidalinti gyvenamąjį namą nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai, o atidalijus atsakovui priklausančią namo dalį ieškovės prašomu būdu, atsakovo interesai nebus pažeisti.

8. Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis teismas nustatė, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė sudarė 46100 Eur (nustatymo data 2020 m. spalio 13 d.). Nustatė, kad pagal ieškovės tikslintą ieškinio dalyką atsakovui tenkanti už 7/200 namo dalį kompensacija sudaro 4858 Eur, o ji apskaičiuota remiantis pateikta 2022 m. rugpjūčio 26 d. MB „84 Sprendimai“ pastato -gyvenamojo, namo su žemės sklypu ir pagalbinio ūkio pastatais (nurodytų aukščiau), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią ginčo gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 69400 Eur.

9. Teismas sprendė vadovautis ieškovės nurodytu kompensacijos dydžiu ir priteisti atsakovui 4858 Eur kompensaciją. Laikė, jog nustatyta ginčo objekto rinkos vertė yra teisinga, atitinka abiejų bendrasavininkių interesus, o ieškovė yra pajėgi sumokėti tokio dydžio kompensaciją atsakovui. Pažymėjo, jog nesutikdamas su paskaičiuotos kompensacijos dydžiu, atsakovas savarankiškai turto vertinimo neatliko, jokių įrodymų, paneigiančių kompensacijos dydį nepateikė. Nenustatė ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą svarstyti didesnę kompensacijos sumą nei nurodė ieškovė. Nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl turto atidalijimo tarp bendraturčių ir atidalijimo būdo nustatymo, nėra svarbios aplinkybės, ar išmokama kompensacija asmeniui užtikrina kito gyvenamojo būsto įsigijimą, svarbu nepažeisti daikto rinkos kainos principo, o ieškovė siekdama atidalinti ginčo turto dalį, neturi pareigos užtikrinti atsakovui gyvenamojo būsto po turto atidalijimo, juolab, kad nustatyta, jog atsakovas turi kur gyventi.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 4377 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sprendė priteisti iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ir paaiškinimų argumentai

11. Apeliantas (atsakovas) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

11.1. teismas neteisingai vertino atsakovo poziciją byloje. Ieškovės atidalijimo teisė nėra ginčijama, tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, t. y. atidalijimu sumokant kompensaciją pinigais. Atsakovas viso proceso metu teigė, kad jo vienintelis turtas, kurio naudojimo paskirtis – gyvenamoji, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios ginčo objekto dalys, o skundžiamu sprendimu atsakovo asmeninės nuosavybės teisių į gyvenamosios paskirties patalpas ginčo objekte praradimas motyvuojamas negyvenamosios paskirties pastato – viralinės, kuri pagal teisės aktus neatitinka gyvenamosios paskirties, turėjimu;

11.2. pagal CK 4.75 straipsnyje įtvirtintą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principą, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atsakovas buvo informuotas, kad parengus projektine? dokumentacija? ir nustatyta tvarka gavus statyba? leidz?ianti? dokumenta?, atlikti patalpų atidalijimą nėra draudžiama. Ieškovė iki proceso pradžios nesinaudojo gyvenamojo namo pirmų aukštu, langai užkalti, patalpos akivaizdžiai nenaudojamos, o ieškovei pradėjus tvarkyti gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, atsakovas taip pat pradėjo lygiagrečiai tvarkyti jo naudojama patalpą. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Todėl priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos;

11.3. teismas neteisingai vertino Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmų teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimo civ. byloje Nr. e2-454-892/2022 įrodomąją reikšmę, kadangi projektu nebuvo keičiama pagalbinio ūkio paskirties pastato – viralinės paskirtis iš negyvenamosios į gyvenamąją;

Atsiliepimas

11.4. sprendimu neišspręstas ginčas tarp šalių, kadangi ieškovė ir atsakovas lieka nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog sutinka išpirkti iš ieškovės gyvenamojo namo pirmą aukštą už realią rinkos kainą. Atsakovas savo atidalijimo būdą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009), todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas nėra pareiškęs byloje priešieškinio, neatima teismo galimybės vertinti ir svarstyti kitus atidalijimo būdus, nei ieškiniu siūlo ieškovė;

11.5. skundžiamame sprendime nurodydamas, jog atsakovo sutuoktinės J. B. nuosavybės teise yra įregistruotas žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, teismas pasisakė dėl neįtraukto į procesą asmens J. B. teisų ir pareigų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Turtas, dėl kurio vyksta ginčas, atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tenkindamas ieškinį teismas rėmėsi ir neįtraukto į procesą asmens J. B. priklausančio turto aplinkybe.

12. Ieškovė I. O. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

12.1. skundžiamu sprendimu nėra pažeidžiamos atsakovo teisės į gyvenamąjį būstą bei teisės deklaruoti savo gyvenamąją vietą faktinėje gyvenamojoje vietoje (pastate - viralinėje). Atsakovas su šeima daugelį metų gyvena pastate – viralinėje, minėtą aplinkybė patvirtino atsakovo atstovas bei liudytojai, byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog pastatas – viralinė yra apšiltinta, šildoma dujiniu šildymu, jis priklauso išimtinai atsakovui. Atsakovas yra pateikęs komunalinių paslaugų teikimo sutartis, kurių pagrindu komunalinės paslaugos teikiamos atsakovui priklausančiai viralinei. Atsakovas yra pateikęs pažymą apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodoma atsakovo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), taigi atsakovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą faktiniu gyvenamosios vietos adresu. Atsakovas faktiškai nevaldo ir nenaudoja 8,37 kv. m. ginčo namo, nagrinėjant bylą teisme atsakovas neatskleidė naudos ar privalumų valdant ginčo namo patalpas;

Šalies argumentai

12.2. ieškovės prašomas atidalinimo būdas nepažeis atsakovo interesų. Ieškovė pagrindė, kad jos interesas valdyti gyvenamąjį namą pagal turimas nuosavybės dalis yra dominuojantis, atsakovas visuomet rodė interesą gyvenamąja vieta laikyti viralinę, o jam priklausančios indeksu 1-4 pažymėtos patalpos nenaudojo pagal paskirtį (įsirengė malkinę, kai tuo tarpu atsakovui tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) priklauso pastatas – garažas, kurį galėtų pritaikyti malkų sandėliavimui). Atsakovas su šeima faktiškai gyvena tuo pačiu adresu esančiame pastate – viralinėje, yra įteisinęs pastato – viralinės rekonstrukciją, o būklė yra geresnė nei ginčo namo. Ieškovė buvo priversta dėl įsiveisusio pelėsio pirmame aukšte pradėti vykdyti paprastojo remonto darbus, o teikiamos nuotraukos pagrindžia, jog remontas dalyje patalpų baigtas. Atsakovo interesai atidalinus ginčo gyvenamąjį namą ieškovės prašomu būdu nenukentėtų, o faktinė padėtis liktų tokia pati;

Atsiliepimas

12.3. atsakovas neginčija ieškovės atidalijimo teisės, nurodydamas, jog nesutinka su atidalijimo būdu. Toks atsakovo nesutikimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Kasacinio teismo nurodomos sąlygos, kurioms esant bendraturtis turi teisę prašyti atidalinti turtą ne natūra, o sumokant kompensaciją išsamiai ir detaliai nagrinėjamu atveju pagrįstos: 1) išnaudotos visos galimybės su atsakovu susitarti dėl ginčo namo atidalinimo; 2) ginčo namo nėra įmanoma atidalinti natūra; 3) ieškovės prašomas atidalinimo būdas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Atsakovas jam priklausančios 7/100 gyvenamojo namo nenaudoja gyvenamajai paskirčiai, o jam priklausanti ginčo gyvenamojo namo dalis yra tokia maža, kad jis neturi galimybės jos valdyti gyvenamajai paskirčiai, o ieškovei nepateikė jokių projektinių ar kitokių pasiūlymų dėl gyvenamojo namo perprojektavimo ar perstatymo į dvibutį gyvenamąjį namą.

12.4. skundžiamu sprendimu išspręsti visi ieškovės ir atsakovo ginčai su jų bendrai valdomais pastatais. Atsakovo argumentai, jog ieškovė ir atsakovas lieka kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, bendraturčiais, o su atsakovo sutuoktine žemės sklypo bendraturte, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas tyrė, vertino, analizavo šalių turto sudėtį bei vertino klausimus dėl kitų šalių bendrai valdomų statinių. Ginčas tinkamai ir visa apimtimi išspręstas ta apimtimi, kuria ir kilo šalių ginčas. Byloje yra keliamas ginčo gyvenamojo namo atidalinimo klausimas, ieškinio dalyką ir pagrindą sudaro reikalavimai ir faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo gyvenamojo namo atidalinimu, todėl atsakovo argumentai, jog ieškovė lieka su atsakovo sutuoktine žemės sklypo bendraturtėmis, nesudaro ginčo dalyko, juolab kad ieškovė neginčija atsakovo ir jo sutuoktinės teisės valdyti 133/1899 dalis sklypo;

12.5. nėra pagrindo konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Įrodyta aplinkybė, jog atsakovo sutuoktinė J. B. santuokos metu įgijo kitą nekilnojamąjį turtą, neturi jokios įtakos jos padėčiai, interesams, nedaro jokio poveikio jos teisėms ir pareigoms, o skundžiamu sprendimu nėra modifikuojama jos teisinė padėtis;

12.6. kartu su atsiliepimu teikiamos 2022 m. gruodžio 13 d. padarytos fotonuotraukos apie ginčo name esantį ir plintantį juodąjį pelėsį bei baigiamą namo pirmo aukšto remontą. Teikiamos fotonuotraukos pagrindžia faktinę ginčo namo būklę po atsakovo apeliacinio skundo pateikimo. Būtinybė pateikti fotonuotraukas iškilo susipažinus su apeliaciniu skundu.

Šalies argumentai

13. Apeliantas pateikdamas rašytinius paaiškinimus prašo: 1) prijungti papildomus rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus bei priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

13.1. atkreipdamas dėmesį į absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą papildomai pateikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. gruodžio mėn. 27 d. pažymą Nr. (2022-138-PS)-716, kurioje matyti, jog gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), deklaravo gyvenamąją vietą visa atsakovo šeima, kai tuo tarpu ieškovė gyvenamajame name yra viena ir vėliau nei atsakovai deklaravusi gyvenamąją vietą;

13.2. dėl ieškovės šeimos narių veiksmų atsakovas ir jo šeimos nariai negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, o minėtą aplinkybę pagrindžia 2005 m. vasario 17 d. Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos Rudaminos policijos nuovados raštas Nr.57-01-SD-4377(1.17), iš kurio matyti, jog atsakovo brolis L. B. ir A. O. oficialiai įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teises pažeidimų kodekso 174 straipsnį (Nedidelis chuliganizmas), 81 straipsnį (Savavaldžiavimas) bei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnį (Grasinimas nužudyti arba žmogaus terorizavimas). Todėl liudytojo L. B. duoti paaiškinimai teismui kelia abejonių;

13.3. ieškovės teikiamos išvados ir nuotraukos nepagrindžia, jog atsakovas yra kaltas dėl atsirandančio pelėsio, o byloje nebuvo paskirta teismo ekspertizė;

13.4. atsakovo teikiamos 2022 m. gruodžio 28 d. padarytos fotonuotraukos paneigia ieškovės argumentus dėl dedamų pastangų gyvenamojo namo tinkamai būklei išlaikyti, kadangi namo mediniai langai nėra pakeisti, jie blogos būklės;

Atsiliepimas

13.5. teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su ieškovės atsiliepimu bei kartu su juo pateiktomis fotonuotraukomis.

Šalies argumentai

14. Ieškovė pateikdama paaiškinimus prašo: 1) atsakovo pateiktą 2023 m. sausio 5 d. procesinį prašymą bei su juo pateikiamus naujus įrodymus atsisakyti priimti; 2) tuo atveju, jei bus priimtas atsakovo 2023 m. sausio 5 d. procesinis prašymas, priimti šiuos ieškovės paaiškinimus ir įrodymus; 3) iš atsakovo priteisti ieškovės naudai papildomas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

Atsiliepimas

14.1.atsakovas (apeliantas) savo procesinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus pateikė pavėluotai, jie negali būti priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 314 straipsnio 4 dalimi. Atsakovas teikiamus rašytinius įrodymus turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo vertinamos ir analizuojamos aplinkybės, susijusios su atsakovo elgesiu netinkamai valdant ginčo name esančią patalpą, analizuojami liudytojų paaiškinimai;

14.2. atsakovo procesiniu prašymu nėra atsikertama į ieškovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nėra analizuojamos/įrodinėjamos aplinkybės susijusios su pačios ieškovės gyvenamosios vietos deklaravimu, 2005 m. aplinkybės, susijusios su policijos įstaigos pateiktu įspėjimu ar aplinkybės, susijusios su poreikiu skirti/neskirti šioje byloje ekspertizę ir pan. Atsakovas (apeliantas) tokiu procesiniu prašymu bando papildyti savo apeliacinį skundą naujais ir pirmosios instancijos teisme nenagrinėtais argumentais. Todėl atsakovo pateiktas 2023 m. sausio 5 d. procesinis prašymas bei su juo pateikiami nauji įrodymai atsisakytini priimti;

14.3. tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų atsakovo paaiškinimus, turėtų būti priimami ir ieškovės paaiškinimai bei įrodymai. Nurodo, kad ginčo name gyvena nuo pat gimimo, o teisiškai nėra reikšminga, kada ieškovė formaliai deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo name. Tuo tarpu atsakovas ginčo name negyvena jau 30 metų, todėl niekada neturėjo intereso ginčo namo dalį (indeksu 1-4 pažymėtą gyvenamąją patalpą) valdyti pagal paskirtį (gyvenamąją). Ieškovė kreipėsi į policijos įstaigą dėl visos medžiagos, susijusios su atsakovo pateiktu policijos įstaigos raštu Nr.57-01-SD-4377(1.17), pateikimo, tačiau policijos įstaiga ieškovei nurodė, kad tos medžiagos ieškovei nepateiks iki šioje byloje paskirto posėdžio. Atsakovo versijos dėl L. B. paaiškinimų patikimumo, niekuo nepagrįstos, be to, L. B. klausimas dėl to, ką ieškovė laiko pirmame aukšte, nebuvo pateiktas. Visuomet gyvenamajai paskirčiai valdė visą namo pirmąjį aukštą (išskyrus 1 – 4 patalpą) bei gyvenamojo namo antrąjį aukštą, patalpos buvo šildomos kietu kuru ir/arba dujiniu šildymu, o šiuo metu - šildomos dujiniu šildymu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme prašymo dėl ekspertizės skyrimo pelėsio priežasčiai nustatyti neteikė, o ieškovė yra įsitikinusi, kad pelėsio ir jo atsiradimo priežasties įrodymo pareigą įgyvendino tinkamai - specialisto išvada. Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl langų būklės netinkamos, kadangi atsakovo pateiktos fotonuotraukos su nepakeistu langu yra patalpos, kurios indeksas 1-4, ir kurią iki šiol valdo pats atsakovas. Ieškovė yra nepakeitusi vienintelio prieškambario lango, kadangi jis nekėlė sandarumo problemų, prieškambaris yra šildomas ir jame jokia drėgmė nesikaupė ir nesikaupia, be to, ateityje ketina jį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (plačiau žr. šios nutarties 23-27 punktus).

Dėl rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų prijungimo

16. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo prijungti papildomus rašytinius įrodymus –2022 m. gruodžio 13 d. padarytas fotonuotraukas, nurodydama, kad jos pagrindžia faktinę ginčo namo būklę po apeliacinio skundo pateikimo, aplinkybes apie ginčo name esantį ir plintantį juodąjį pelėsį. Remiasi argumentu, jog būtinybė pateikti fotonuotraukas kilo susipažinus su apeliaciniu skundu. Tuo tarpu apeliantas pateikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, prašydamas juos prijungti, nurodydamas, jog tokių paaiškinimų ir įrodymų būtinybė iškilo susipažinus su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą. Atsakovui pateikus minėtus paaiškinimus, ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, juose suformuluodama alternatyvius procesinius prašymus: 1) atsisakyti priimti apelianto procesinį prašymą ir rašytinius įrodymus; 2) tuo atveju, jeigu teismas priimtų apelianto procesinį prašymą, priimti ir jos rašytinius paaiškinimus.

17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-645-467/2022).

18. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

19. Apeliantas rašytinius paaiškinimus į bylą pateikė pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo ir papildymo terminui, o šiems terminams pasibaigus, papildyti ar tikslinti apeliacinį skundą paprastai yra draudžiama, todėl rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami. Be to, atsižvelgiant į pateiktų paaiškinimų turinį, matyti, kad apeliantas, nurodydamas, jog poreikį pateikti tokius paaiškinimus suponavo ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą, iš esmės remiasi naujais argumentais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pritartina ieškovei, kad apelianto procesiniuose paaiškinimuose nurodomais argumentais nėra atsikertama į atsakovės atsiliepimą, jie galėjo būti keliami pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytina priimti apelianto rašytinius paaiškinimus ir kartu su jais pateikiamus rašytinius įrodymus. Kadangi ieškovės rašytiniai paaiškinimai teikiami dėl apelianto procesinio prašymo, nėra pagrindo priimti bei vertinti ir ieškovės rašytinius paaiškinimus bei kartu su jais pateikiamus įrodymus.

20. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo pridėti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu.

21. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

22. Dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų - fotonuotraukų, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė pagrindė jų būtinybę, nurodė, kad fotonuotraukos patvirtina atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Ieškovė remiasi fotonuotraukomis atskirsdama į apeliacinio skundo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės kartu su atsiliepimu pateiktus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas ir jas vertins kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

23. Atsakovas nurodo, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Skundžiamu sprendimu teismas, nurodydamas, jog atsakovo sutuoktinės vardu yra įregistruotas žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), ant kurio pastatytas gyvenamasis namas, pasisakė dėl neįtraukto į procesą asmens (atsakovo sutuoktinės) teisų ir pareigų.

24. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomi atvejai, kuomet teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

25. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022).

26. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu atsakovo sutuoktinės atžvilgiu nėra nustatytos (pripažintos) jokios teisės ir (ar) pareigos ar jos modifikuotos. Tai, jog byloje vertinant atsakovo argumentus dėl to, jog ginčo namas yra vienintelė turima jo gyvenamoji patalpa, teismas be kita ko paminėjo ir atsakovo sutuoktinės vardu įregistruotame žemės sklype pastatytą namą, neturi jokios reikšmės atsakovo sutuoktinės teisėms ir pareigoms.

27. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

28. Byloje nustatyta, jog: 1) ieškovės I. O. nuosavybės teise įregistruota 1766/1899 dalys, atsakovui V. B. ir J. B. 133/1899 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) I. O. nuosavybės teise įregistruota 93/100, o atsakovo V. B. – 7/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ieškovės I. O. nuosavybės teise įregistruota 93/100, o atsakovo V. B. – 7/100 kitų inžinerinių statinių -kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ieškovės I. O. nuosavybės teise įregistruota pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas -malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) atsakovo V. B. nuosavybės teise įregistruota pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

29. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalinti jai ir atsakovui nuosavybės teisėmis priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise 7/100 gyvenamojo namo, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimą tenkino.

30. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, jog neginčija ieškovės atidalijimo teisės, tačiau nesutinka su tokiu atidalijimo būdu. Apelianto nuomone, vertinant padalijimo būdą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kadangi sprendžiant dėl atidalijimo būdo parinkimo nebuvo atsižvelgta į jo kaip bendraturčio interesus bei į tai, kuris atidalijimo būdas ir bendrosios dalinės nuosavybės yra priimtiniausias.

31. Taigi apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atidalintas ieškovei ir atsakovui priklausantis gyvenamasis namas, atsakovui priklausančią turto dalį priteisiant ieškovei, o atsakovui priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo

32. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

33. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, jog ieškovės atidalijimo teisės neginčija, o nesutinka su ieškovės pasiūlytu atidalijimo būdu, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino kaip nepažeidžiantį atsakovo interesų, todėl ieškinį patenkino.

34. Pasisakydamas dėl tinkamo daikto padalijimo būdo kasacinis teismas yra nurodęs, jog daikto padalijimas natūra yra laikomas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Tokia kompensacija reikš bendraturčio dalies atidalijimą su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

35. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus dėl antrosios sąlygos daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; taip pat žr. 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų, pagrindžiančių bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, visetą (žr. ten pat).

36. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

37. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, laikydamas, jog ieškovės prašomas padalijimo būdas nepažeis atsakovo interesų nurodė tokius pagrindinius argumentus: 1) atsakovas neturi jokio poreikio naudotis jam priklausančiomis 7/100 dalimis namo, jų nenaudoja gyvenamajai paskirčiai; 2) atsakovas nepagrindė ir neįrodinėjo savo intereso turėti jam priklausančias 7/100 dalis gyvenamojo namo natūra objektyviomis aplinkybėmis; 3) atsakovas nepateikė savo varianto dėl atidalijimo būdo ir projektinio pasiūlymo dėl ginčo namo pertvarkymo. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog ieškovės prašomas taikyti atidalijimo būdas nepažeis atsakovo kaip ginčo namo bendraturčio teisių ir teisėtų interesų ir šioje faktinėje situacijoje yra priimtiniausias atidalijimo būdas.

39. Aplinkybę, jog apelianto teisės ir teisėti interesai taikant ieškovės prašomą atidalijimo būdą nenukentės visų pirma pagrindžia atsakovo naudojimasis jam priklausančia namo dalimi. Ieškovės argumentus, jog atsakovas nenaudoja turimos dalies gyvenamajai paskirčiai patvirtino byloje paaiškinimus davę liudytojai H. T. ir L. B.. Minėtą aplinkybę patvirtino apelianto atstovas teismo posėdyje, o ir šiuo aspektu teismo argumentai apeliacinės instancijos teisme nėra ginčijami. Iš byloje pateikto eksperto Dr. D. K. 2022 m. vasario 17 d. vertinimo akto su nuotraukomis (objektas gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini)) matyti, jog patalpa naudojama ne pagal paskirtį, t. y. sandėliuojamos malkos. Iš byloje pateiktų nuotraukų taip pat matyti, jog ant lauko durų į atsakovui priklausantį kambarį kabo spyna, nupjauti vamzdžiai ir nėra šildymo įrenginių.

40. Antra aplinkybė, pagrindžianti, jog atsakovo interesai nenukentės, laikytina ir tai, jog atsakovas ginčo patalpos nenaudoja kaip gyvenamosios patalpos. Tai, jog atsakovas jam priklausančioje patalpoje negyvena, patvirtino teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, minėtą aplinkybę paliudijo ir duodami paaiškinimus liudytojai, be to, ją pagrindžia ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, jog atsakovas su šeima gyvena tuo pačiu adresu esančiame pagalbinio ūkio pastate (viralinėje). Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-454-892/2022 buvo nuspręsta pripažinti atsakovui (išnagrinėtoje civilinėje byloje – ieškovui) teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be ieškovės (išnagrinėtoje byloje – atsakovės) sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projektą ir buvo atlikti pastato (viralinės) rekonstravimo darbai tikslu pagerinti pastatą (apšiltinimas, fasado apdaila, pristatomas antras aukštas). Išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat pateiktos 2007 m. birželio 6 d. gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartis namų adresui (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. vasario 1 d. vandens tiekimo sutartis adresui (duomenys neskelbtini), ieškovė nurodė, kad jų pagrindu komunalinės paslaugos teikiamos tik atsakovui priklausančiam namui, kuriame jis faktiškai gyvena su šeima. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ieškovė, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jog atsakovo sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)., kuriame pastatytas gyvenamasis namas. Taigi atsakovui priklausanti ginčo patalpa, nepriklausomai nuo jos paskirties, nėra atsakovo ir jo šeimos faktinė gyvenamoji patalpa, o apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas neturi gyvenamosios vietos.

41. Trečia, kaip jau buvo minėta, iš 119,51 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo ieškovei nuosavybės teise priklauso 93/100 dalys o atsakovui 7/100 dalys (pirmame aukšte esantis 8,58 kv. m. kambarys, pažymėtas namo techniniame pase indeksu 1-4). Kaip jau buvo nustatyta aukščiau nurodytais argumentais, atsakovas nepagrindė savo intereso valdyti ir naudoti 7/100 dalis ginčo pastato, kai tuo tarpu ieškovė byloje nuosekliai įrodinėjo poreikį valdyti visą ginčo pastatą, be kita ko remdamasi ir dominuojančiu interesu. Kaip matyti iš ieškovės argumentų, byloje nuosekliai laikomasi pozicijos dėl atsakovui priklausančios patalpos nenaudojimo pagal paskirtį, sandėliuojamomis malkomis daromą žalą visam ginčo objektui (įsiveisusiu pelėsiu). Pažymėtina, kad intereso valdyti jam priklausančią ginčo namo dalį nepagrindė ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 185 straipsnis).

42. Nėra pagrindo pripažinti, jog yra galimybė atidalinti daiktą natūra. Kaip jau buvo minėta, nors ginčo gyvenamojo namo plotas sudaro 119,51 kv. m., tačiau atsakovui tenkanti dalis sudaro tik 8,37 kv. m. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantas ir šioje instancijoje įrodinėdamas galimybę atidalinti daiktą natūra remiasi tik Vilniaus rajono savivaldybės 2022 m. balandžio 28 d. raštu „Dėl informacijos suteikimo“. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentui, jog šis atsakovo pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta, jog parengus projektinę dokumentaciją galima gyvenamąjį namą perprojektuoti iš vienbučio į dvibutį gyvenamąjį namą, nėra informatyvus, kadangi nenurodyta, ar tokia galimybė yra būtent dėl apelianto valdomos nedidelės dalies ginčo namo. Ieškovė pateikė UAB „Geros Realizacijos“ architektės N. Š. paaiškinimą, kuriame nurodyta, jog pagal STR 2.02.01:2004 „GYVENAMIEJI PASTATAI“ keliamus reikalavimus neįmanoma 8,37 kv. m. plote parengti projektinės dokumentacijos ir suformuoti atskiros gyvenamosios patalpos. Apeliantas nepateikė projektinio pasiūlymo, kaip būtų galima atidalinti jo turimą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, jog daiktą atidalinti natūra galimybės nėra.

43. Apelianto nurodomas argumentas, jog ieškovė iki proceso pradžios nesinaudojo gyvenamojo namo pirmu aukštu, nesudaro pagrindo laikyti, jog yra galimybė atidalinti ginčo patalpas natūra ar kad parinkus tokį atidalijimo būdą pažeidžiami apelianto interesai. Ieškovė nurodė, jog pirmo aukšto patalpose dėl išplitusio pelėsio buvo daromas remontas, pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančias fotonuotraukas. Taigi laikytina, jog ieškovė pagrindė, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias nagrinėjamu atveju, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

44. Nepagrįstai apeliaciniame skunde remiamasi argumentu, jog nagrinėjamu atveju nėra išspręstas tarp šalių ginčas, kadangi ieškovė ir atsakovas lieka kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių bendraturčiai, be to, ieškovė lieka žemės sklypo bendraturte su atsakovo sutuoktine. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų pirma ieškinio dalyką ir pagrindą sudaro reikalavimas, susijęs su ginčo gyvenamojo namo atidalijimu. Teismas neturi teisinio pagrindo nagrinėjamu atveju ex officio spręsti byloje to, dėl ko nėra kilęs ginčas tarp šalių. Kita vertus, kaip matyti iš ieškovės pozicijos, ieškovė neginčija atsakovo ir jo sutuoktinės teisės valdyti jiems priklausančią valdyti žemės sklypo dalį. Dar daugiau, iš byloje esančių procesinių veiksmų matyti, jog apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi be kita ko ieškovei nustatė terminą pateikti papildomus argumentus ir įrodymus, susijusius su kitais bendrai valdomais objektais, o ieškovė teikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo ir prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kartu paaiškindama su kitais bendrai valdomais objektais susijusias aplinkybes. Taigi laikytina, jog teismas aiškinosi, tyrė ir vertino šalių bendrai valdomą turtą ir su juo susijusias aplinkybes.

45. Taigi apibendrinant nurodytus argumentus, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos spręsdamas dėl bendraturčių valdomo daikto padalijimo būdo, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

47. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašė priteisti 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateiktas mokėjimo dokumentas, pagrindžiantis bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Pateikdama papildomus paaiškinimus į apelianto procesinį prašymą, patyrė 302,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikė teismui minėtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Viso prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų 1270,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

49. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nustatytos sumos (Rekomendacijų 8.11, 8.16 punktai), bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. (V.) B. ieškovės I. O. naudai 1270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėEglė SurgailienėRūta Veniulytė-Jankūnienė