- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2-454-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03215-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Atsakovas
- I. O.
- Ieškovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Michailas Sadovničius, Inga Balynienė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui
atsakovei I. O.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei I. O. dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovės sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 133/1899 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir 7/100 dalių pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visas pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visas pastatas - viralinė ((duomenys neskelbtini)), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovas be atsakovės sutikimo atliko pastato - viralinės ((duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus. Tai patvirtina 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomasis nurodymas nevykdyti jokio statinio ar dalies statybos darbų Nr.PNSD-00-190718-0003, 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-00-190718- 0004, 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališkos statybos aktas Nr.SSA-00-190718-00006. Terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pasibaigė 2020 m. sausio 18 d. Teismas atmetė ieškovo pareiškimą pratęsti terminą savavališkos statybos pašalinimui nurodydamas, kad terminas buvo pasibaigęs iki tada, kai ieškovas pateikė patikslintą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ieškovas nurodė, kad atlikdamas rekonstrukcijos darbus siekė įgyvendinti savo teises. 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovo atstovas kreipėsi į atsakovę su prašymu pareikšti savo nuomonę (sutikimą arba nesutikimą) su pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektu. Atsakovė informavo ieškovo advokatą apie tai, kad pastatytas statinys 117, 41 kv. yra neteisėtas, viralinės rekonstrukcija faktiškai jau yra atlikta, šiuo atveju neįmanoma užtikrinti Projekto bendrosios techninės specifikacijos įgyvendinimo. Atsakovės vertinimu, pirmiausiai turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai ir tik vėliau sprendžiama dėl rekonstrukcijos galimybės. Ieškovo manymu, savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Ieškovui priklauso 133/1899 dalys (arba 1,33 aro) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovui priklausančių ir sklype esančių pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas sudaro 0,96 aro (11 kv. m. + 85 kv. m.). Pagal projekte nurodomos bendruosius statinio rodiklius yra matyti, kad pastato - viralinės užstatytas plotas sudaro 91,90 kv. m. Atsakovės įsitikinimu ieškovo planuojama rekonstrukcija esmingai pažeis atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės interesus, nes ieškovas nepagrįstai valdys jam nepriklausančio dydžio sklypo dalį. Ieškovas nurodė, kad jis įsigijo 133/1899 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2019 m. birželio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr.7977, t. y. žemės sklypo dalį, būtiną esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Įsigytas iš valstybės žemės plotas užtikrina jam nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimą pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir suteikia jam statytojo teisę numatyta LR Statybos įstatymo 3 straipsnyje. Projekto 5 punkte numatyta, kad „įvažiavimas į sklypą yra esamas, žvyro dangos, iš Vilniaus gatvės. Automobiliai parkuojami prie namo esančioje žvyro dangos aikštelėje. Gyvenamojo namo plotas 120 m², taigi automobiliai parkuojami esamoje aikštelėje. Inžineriniai tinklai neklojami“. Dėl bendrosios nuosavybės ypatumų galima situacija, kai asmeniui nuosavybės teise priklauso vienokio dydžio idealioji turto dalis, tačiau šis asmuo naudojasi kitokio dydžio (pvz., didesne) turto dalimi. 2019 m. liepos 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSD-00-190718-0004 įpareigojo ieškovą išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, išardyti rekonstruotą lauko virtuvę. Jokių kitų nurodymų arba pastabų iš statybos valstybinės priežiūros institucijos ieškovas nėra gavęs. Žemės sklypui esančiam Vilniaus g.11, Nemėžio k., Nemėžio sen., Vilniaus rajonas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - skirstomų dujotiekių apsaugos zonos, plotas - 0,02 ha. Pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto (projekto vadovas J. V.) 5 puslapyje nurodyta, kad inžineriniai tinklai naujai neklojami.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad viralinės rekonstrukcija faktiškai jau yra atlikta, ieškovas iki šiolei nėra nei įteisinęs savo savavališkos statybos, nei pašalinęs savavališkos statybos padarinių, nepaisydamas jam pateiktų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodymų, faktiškai naudojasi rekonstruotu pastatu ir jame gyvena, ieškovui terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo pratęstas, vadinasi, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nedelsiant turėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo. Atsakovė teigė, kad ieškovas siekia savo interesus įgyvendinti atsakovės žemės sklypo sąskaita. V. B. ir J. B. priklauso 133/1899 dalys (arba 1,33 aro) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat V. B. priklausančių ir sklype esančių pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastato - viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užstatymo plotas sudaro 0,96 aro (11 kv. m. + 85 kv. m.). Tačiau pagal projekte nurodomos Bendruosius statinio rodiklius yra matyti, kad vien tik rekonstruojamo pastato - viralinės užstatytas plotas po rekonstrukcijos sudarys 91,90 kv. m. Taigi ieškovui priklausančio garažo ir rekonstruoto pastato užstatymo plotas sudarys 102,9 kv. m. (11 kv. m. + 91,90 kv. m.). Projekto 5 punkte numatyta, kad „Įvažiavimas į sklypą yra esamas, žvyro dangos, Iš Vilniaus gatvės. Automobiliai parkuojami prie namo esančioje žvyro dangos aikštelėje. Gyvenamojo namo plotas 120 m², taigi automobiliai parkuojami esamoje aikštelėje. Inžineriniai tinklai neklojami“. Atsižvelgiant į ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, taip pat į pastato - viralinės užstatymo plotį, ieškovo buvo prašoma paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ieškovas naudosis automobilių stovėjimo aikštele bei privažiavimo keliu, t. y. didesne žemės sklypo dalimi, nei jam dabar priklauso. Rekonstruojamas pastatas turi įvažiavimą į sklypą iš Vilniaus gatvės, o automobiliai parkuojami prie namo esančioje žvyro dangos aikštelėje. Pagal pridedamą UAB „GEO group" parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą yra matyti, kad bendram privažiavimo prie statinių keliui yra reikalinga 175 kv. m., todėl įvertinus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, rekonstruojamo pastato bei ieškovui priklausančio garažo užstatymo plotą, akivaizdu, kad ieškovui priklausančio pastato rekonstrukcija iš esmės yra atliekama atsakovei priklausančio žemės sklypo sąskaita, tokiu būdu pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus. Iš ieškovo pateikto Projekto yra matyti, kad rekonstruojamas pagalbinis pastatas turi bendrą nelaikančią sieną su gretimu pastatu - garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Jau pačiame projekte yra nurodyta, kad šio pastato konstrukcijas būtina ištirti prieš vykdant statybos darbus, kaip ir rekonstruojamo pastato. Rekonstruojant pastatą, siena, prie kurios ribojasi garažas, iškeliama virš garažo stogo. Pati garažo stogo konstrukcija nepertvarkoma, tačiau būtina užtikrinti sandarumą tarp naujos antstato sienos ir esamo garažo stogo. Ieškovui savavališkai jau rekonstravus pastatą, atsakovė neturi jokių galimybių įvertinti ar statinys rekonstruotas saugiai, tinkamai, panaudojant kokybiškas medžiagas, ar buvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, ar yra tarp rekonstruojamo pastato ir atsakovei priklausančios nuosavybės įrengta ugniasienė ir t.t. Pastato - viralinės rekonstrukcija faktiškai jau yra atlikta, t. y. yra įvykdyta nelegali bei savavališka statyba, dėl ko yra surašytas privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Todėl šiuo atveju neįmanoma užtikrinti projekto bendrosios techninės specifikacijos (pavyzdžiui, 1.6. punkte nurodyta, jog įranga, medžiagos ir priedai turi atitikti nurodytus dokumentacijoje ir turi būti nauji, 1.7. punkte numatyta, kad visa įranga technika, priedai ir statybos metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytus darbo saugos reikalavimus ir t. t.) įgyvendinimo. Atsakovės vertinimu, pirmiausiai turi būti pašalinti savavališkos statybos padariniai ir tik vėliau sprendžiama dėl rekonstrukcijos galimybės. Priešingu atveju ieškovo projektas, kurio pagrindu bus bandoma gauti statybą leidžiantį dokumentą tiesiog nebus vykdomas, nebus užtikrinta teisėta ir teisės aktus bei projektą atitinkanti statyba. Projekto 7 punkte nurodyta, kad „Nauji inžineriniai tinklai neprojektuojami“, todėl iš ieškovo pateikto projekto nėra aišku, kokiu būdu rekonstruotas pastatas bus šildomas. Atsakovės žiniomis, pastatas - viralinė yra šildomi iki pastato atvestomis dujomis. Sutiktina, kad žemės sklypui yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga - skirstomų dujotiekių apsaugos zonos, tačiau šiuo atveju visiškai nėra aišku, ar ieškovas savavališkai prisijungdamas prie dujų tinklo, nepažeidė apsaugos zonos. Atsakovės nuomone, ji pagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti ieškovo atliktus rekonstrukcijos darbus, kadangi atlikta rekonstrukcija pažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo dalies bei gretimo pastato savininkės teises, nepagrįstai sumažinant jai tenkančio žemės sklypo dalį. Įteisinus savavališką statybą, t. y. įteisinus jau neteisėtai atliktus rekonstrukcijos darbus, kuriems bus išduotas statybos leidimas, taip pat ieškovui nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies ir negavus žemės sklypo bendraturčio sutikimo, pastato savavališkos rekonstrukcijos darbų įteisinimas būtų neteisėtas, o atsakovė turėtų tenkintis mažesne sklypo dalimi. Dar daugiau, ieškovas neteisėtai atlikdamas pastato-viralinės rekonstrukciją bei žinodamas apie atsakovei tenkančio žemės sklypo dalies sumažėjimą, neieškojo jokio priimtiniausio visiems bendrasavininkams sprendimo būdo, kad atsakovės teisės į žemės sklypą nebūtų nepagrįstai suvaržytos, nesiūlė kompensacijos už atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies, nors ir nedidelės, neteisėtą pasisavinimą. Reikalaudamas sutikimo įteisinti savavališką statybą ieškovas siekia tik išimtinai savo interesų tenkinimo. Atsakovės I. O. vertinimu, ieškovas elgėsi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, tokiais veiksmais suvaržydamas jos teisę naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Atsakovė siekė suderinti tarpusavio interesus ir siūlė kilusį ginčą išspręsti derybų būdu, t. y. atsakovė sutiko perleisti dalį savo žemės sklypo ieškovui, jei ieškovas būtų sutikęs perleisti jam priklausančią dalį gyvenamojo namo, tačiau ieškovas su tokiu pasiūlymu nesutiko.
3. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad ieškovui galėtų būti leista gauti rekonstruoti statinį leidžiančius dokumentus be atsakovės - žemės sklypo bendraturtės sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.) tik tuo atveju, jei atsisakymas duoti sutikimą statinio rekonstravimui būtų pripažintas nemotyvuotu ar netinkamai motyvuotu. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šiame atsiliepime nurodytus motyvus, inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
4. Ieškovas dublike atkreipė dėmesį, kad tretysis asmuo neprieštaravo ieškinio tenkinimui. Teigė, kad bendras užstatytas žemės sklypo plotas ieškovui nuosavybės teisė priklausančias statiniais sudaro 8,05+11+85=104,05 kv. m. arba 8.05 +11+91,90= 110,95 kv. m., todėl ieškovui nuosavybės teisė priklausantis žemės sklypo plotas t. y. 133 kv. m. nėra viršijamas. Pagal atsakovės užimtą poziciją ieškovui ir neatlikus jokių statybos darbų neužtenka nuosavybės teisė priklausančios žemės sklypo dalies tam, kad užtikrinti priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Ieškovas mano, kad esant ieškovui nuosavybės teisė priklausančias statiniais užstatytam žemės sklypo plotui 8,05+11+85=104,05 kv. m. iš 133 kv. m. atsakovės pretenzijos nėra pagrįstos.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovo statiniai ir rekonstruojamas pastatas užima didesnę dalį žemės sklypo nei jam priklausanti. Ieškovui priklausančio pastato - gyvenamojo namo dalis užima 8,05 kv. m. žemės sklypo; visas pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio žemės sklypo užstatytas plotas - 11 kv. m., visas pastatas-viralinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio žemės sklypo užstatytas plotas - 85 kv. m. Pagal ieškovo lėšomis parengtą pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.) užstatytas plotas padidės iki 91,90 kv. m. Taigi bendras užstatytas žemės sklypo plotas su ieškovui nuosavybės teisė priklausančiais statiniais sudaro 8,05+11+85=104,05 kv. m. arba 8.05+11+91,90 = 110,95 kv. m. (į šį plotą neįskaitant ieškovui priklausančių 7/100 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (lauko tualetas, tvora)). Iš ieškovo pateikto 2019 m. pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo projekto, yra akivaizdu, kad rekonstruojamas pastatas turi turėti įvažiavimą į sklypą iš Vilniaus gatvės, o pagal projektą automobiliai bus parkuojami prie namo esančioje žvyro dangos aikštelėje. Taigi, ieškovas projektuoja ne tik pastato rekonstrukciją, bet ir projektuoja statinio priklausinius, kurių projektavimui reikalingas ne tik žemės sklypo plotas po pastatais, bet ir šalia jų. Ieškovas nevaldo pakankamo žemės sklypo tam, jog galėtų įgyvendinti statinio rekonstrukciją. Nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į STR reglamentus. Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede, o šio priedo 1.1 papunktyje nurodyta, kad reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 (reglamentas STR 1.07.01:2010) „Statybą leidžiantys dokumentai". Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 7 priedo „Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimo privalomumo atvejai" 4 punkte nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai yra privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos". Taigi įvertinus statybą reglamentuojančius teisės aktus konstatuotina, kad be rašytinio besiribojančio žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valdytojo sutikimo (susitarimo) pastatas ir stogą turintis inžinerinis statinys gali būti statomas, jei jis bus arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, 3 m atstumu nuo sklypo ribos, kai statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio), bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, ne didesnis kaip 8,5 m. Didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Visa tai papildomai reiškia, kad nuo statinio iki žemės sklypo ribos iš visų pusių turi likti ne mažesnis kaip vieno metro atstumas, reikalingas statinio eksploatacijai. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos reglamentuoja, kad žemės sklypai būtų išnuomojami, parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems (be būsimiems ar projektuojamiems) statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taip pat pažymėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos imperatyvios nuostatos, reikalaujančios, kad žemės sklypai būtų formuojami ir išnuomojami (perleidžiami nuosavybėn, perduodami neatlygintinai naudotis) tik tokio dydžio, kurio reikia esamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas, Taisyklių 3 ir 31 punktai). 2019 m. birželio 17 d. ieškovui įsigyjant valstybinės žemės sklypo dalį, galimai buvo vertinamas dabar rekonstruojamo pastato 85 kv. m. užstatymo plotas ir jo eksploatacijai reikalinga žemės sklypo dalis ir nebuvo vertinamas pastato dydis po rekonstrukcijos. Įvertinus ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, gyvenamojo namo dalį užimantį sklypą, ieškovui priklausančio garažo užstatymo plotą, rekonstruojamo pastato užstatymo plotą po rekonstrukcijos, jo eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį bei automobilių parkavimui užimamos aikštelės plotą, akivaizdu, kad jis neabejotinai viršija ieškovo turimus 133 kv. m. Todėl atsakovė pagrįstai teigia, kad ieškovui priklausančio pastato rekonstrukcija iš esmės yra atliekama atsakovei priklausančio žemės sklypo sąskaita, tokiu būdu pažeidžiant jos teises ir teisėtus interesus. Ieškovui terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo pratęstas. Šioje byloje ieškovas nepateikia jokių paaiškinimų, kaip jis įteisins statybą, kai šiai dienai galioja administracinis aktas, įpareigojantis šalinti savavališką statybą. Pagal Projekte nurodomos Bendruosius statinio rodiklius yra matyti, kad vien tik rekonstruojamo pastato - viralinės užstatytas plotas po rekonstrukcijos sudarys 91,90 kv. m. Taigi ieškovui priklausančio garažo ir rekonstruoto pastato užstatymo plotas sudarys 102,9 kv. m. (11 kv. m. + 91,90 kv. m.). Be visa to ieškovas projekte nurodo naudosiantis parkavimo aikštele, privažiavimo keliu. Be to, pastatams eksploatuoti reikalingas tam tikras plotas aplink pastatą (ne mažesnis 1 m. atstumu). Ieškovas neatsižvelgia į šias aplinkybes bei nepaaiškina, kokie tiksliai sklypo plotai bus naudojami rekonstrukcijai. Atsakovė nurodė, kad ieškovas naudojasi tik 8.58 kv. m. ploto patalpa, namo plane pažymėta indeksu 1-4. Ši patalpa yra gyvenamosios paskirties, tačiau šią gyvenamosios paskirties patalpą naudoja malkų ir anglių sandėliavimui (kas kenkia viso pastato būklei). Ieškovas su šeima faktiškai gyvena pagalbinio ūkio pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam ir teikiamos komunalinės paslaugos sutarčių, pateiktų su dubliku, pagrindu. Ieškovo pozicija, išdėstyta dublike tik dar kartą patvirtina, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, siekia savo interesus pastatyti prieš atsakovės, tokiais veiksmais suvaržydamas jos teisę naudotis jai priklausančiu žemės sklypu. Ir vien jau šio fakto pakanka konstatuoti, kad atsakovė pagrįstai atsisako duoti sutikimą ieškovui. Todėl atsakovės įsitikinimu, nėra jokio teisinio pagrindo leisti ieškovui be atsakovės sutikimo įteisinti ieškovo savavališką statybą, tokiu būdu pažeidžiant atsakovės kaip bendraturtės teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad dujos yra įvestos anksčiau, sudaryta sutartis ir jokie pakeitimai nebus atliekami. Taip pat nebus projektuojama nauja automobilių aikštelė prie pastato, o naudojamasi esama. Bendra siena su garažu nebuvo perstatoma, ji nesikeičia. Rekonstrukcijos metu pristatytas antras aukštas ir pastatas apšiltintas, atsirado laipteliai, statinių užstatymo plotas neviršija ieškovui priklausančios žemės sklypo dalies. Valstybė suformavo žemės sklypus, kurie užtikrintų gyvenamojo namo ir statinių eksploatavimą. Ieškovas neslepia, kad statyba buvo savavališka, tačiau pagal teisės aktus ją galima įteisinti. Statybos darbai žemės sklype yra galimi. Atsakovės argumentai dėl atstumų iki gretimo žemės sklypo nėra aktualūs šioje byloje.
Šalies argumentai
7. Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė neginčijanti ieškovo teisės būti statytoju, tačiau teigė, kad ieškovas savo teisę įgyvendina netinkamu būdu. Ieškovas iš valstybės įsigydamas žemės sklypo dalį neatskleidė, kad atliekama pastato rekonstrukcija. Gyvenamojo namo dalis, negyvenamųjų patalpų plotas užimą visą ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, ieškovas rekonstrukciją atliko atsakovei priklausančio žemės sklypo sąskaita. Po rekonstrukcijos ieškovui reikalinga dalis žemės sklypo privažiavimui prie rekonstruoto pastato. Nežinoma, ar rekonstrukcijos darbai atlikti saugiai, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus, ar naudotos tinkamos medžiagos. Neturėdamas leidimo statybos darbams ieškovas nesiekė savo interesus derinti su atsakove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Bylos faktinės aplinkybės
8. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo ir jame esančių pastatų bendrasavininkai – ieškovui nuosavybės teise priklauso 133/1899 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 7/100 dalių pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visas pastatas - garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), visas pastatas - viralinė (4197-9007-6022), esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7/100 dalys kitų inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1766/1899 dalys minėto žemės sklypo, 93/100 dalys jame esančio gyvenamojo namo, 93/100 dalys kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, tvora), pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Bylos duomenys patvirtina, kad neturėdamas atsakovės sutikimo ieškovas atliko pastato – viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstrukciją dėl ko jam buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Bylai aktualios teisės normos bei jų aiškinimas teismų praktikoje
10. LR CK 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ar disponavimo juo, vienas iš bendraturčių gali kreiptis į teismą dėl naudojimosi turtu nustatymo arba turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės (CK 4.75 str., 4.80 str.). Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 straipsnis), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Vienas iš tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą.
11. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra išaiškinta, kad, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009; kt.). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-227/2006, 3K-3-604/2004, Nr. 3K-3-1064/2003, 3K-3-1265/2002 ir kt., Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350-280/2016). Apie numatomą rekonstrukciją bendraturtis gali daryti atitinkamas išvadas jam pateikus susipažinti statinio projektą, iš kurio būtų galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, plotį, aukštį)-(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2010). Jeigu bendraturtis nenurodo protingo motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą gauti leidimą statinio rekonstrukcijai, teismas gali tokį atsisakymą pripažinti trukdymu įgyvendinti savo teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064). Panašaus pobūdžio bylose teismas vertina tik atsakovo atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagrįstumą, tačiau nevertina rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, tai atlieka kompetentingos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp statytojo ir žemės sklypo savininko, kai šie nesutaria dėl teisės statyti įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl jie nesutaria ir kurio iš jų pozicija (reikalavimai) neatitinka interesų derinimo principo. Esant statytojo ir žemės sklypo savininko interesų dėl statytojo turimos teisės įgyvendinimo išsiskyrimui labai svarbu ieškoti abiem asmenims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito asmens teisių suvaržymo sąskaita. Interesams suderinti būtinas asmenų kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą asmenį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų (žemės sklypo savininko ir tame sklype esančių statytojui nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų savininko) tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos aspektu, pasverti, ar vieno iš savininkų interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito savininko nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-403/2019). Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą rekonstrukcijai (faktiškai atliktos rekonstrukcijos įteisinimui) turi būti protingai motyvuotas. Vien atsakovų nepageidavimas, kad bendras daiktas būtų rekonstruotas, nesudaro pagrindo apriboti ieškovų teises, susijusias su bendro daikto rekonstrukcija – turi būti nustatyta, kad rekonstrukcija iš esmės pažeidžia atsakovų, kaip bendrasavininkių, teises ir teisėtus interesus (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-234-823/2015).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas
12. Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad rekonstrukcijos metu pristatytas antras aukštas ir pastatas apšiltintas, atsirado laipteliai. Firmos „Tyrimai ir projektai“ savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės akte nurodytas atliktų darbų mastas – pakeista stogo medinė konstrukcija (ilginiai, gegnė, grebėstai) ir stogo skardos danga, sienos – plytų mūro, įstatyti langai ir durys. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta, kad pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 85 kv.m.
Žemesnės instancijos teismas
13. J. V. pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projekte skiltyje „Bendrieji statinio rodikliai“ nurodyta, kad užstatyta sklypo dalis – 289,90 kv. m. (buvusi 276 kv. m.), pagalbinio ūkio pastato užstatytas plotas – 91,90 kv. m. 2022 m. sausio 5 d. rašte projekto vadovas nurodė, kad „Bendrieji statinio rodikliai“ lentelės 1.2 punkte nurodyta nauja užstatyta sklypo dalis padidėjo, nes rekonstruojamos esamos pastato sienos apšiltinamos iš išorės bei priskaičiuoti nauji laiptai į pastatą, patikslinta visų pastatų suminė užstatytų plotų suma vadovaujantis naujais kadastriniais matavimais.
14. Projekte nurodyta, kad pagalbinio ūkio pastatas rekonstruojamas užstatant antrą aukštą. Sklypo vertikalus planavimas paliekamas tas pats. Įvažiavimas į sklypą yra esamas, žvyro dangos, iš Vilniaus gatvės. Automobiliai parkuojami prie namo esančioje žvyro dangos aikštelėje. Inžineriniai tinklai naujai neklojami (projekto 5,7,8 dalys), stogo konstrukcija nuardoma, esamų pirmame aukšte inžinerinių sistemų pertvarkymas nenumatomas (projekto 6 dalis), tame pačiame sklype stovi gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai, rekonstruojamas pastatas blokuojasi su kitu pagalbinio ūkio paskirties pastatu ir nuo jo atskiriamas priešgaisrine siena, kaimyniniame sklype stovi gyvenamasis namai ir ūkiniai pastatai daugiau nei 10 m iki rekonstruojamo pastato (projekto 9 dalis).
15. Iš pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo projekto pirmo aukšto plano (59 puslapis) matyti, kad esamos sienos apšiltinamos, dedama fasado apdaila, tačiau pastato išorinių sienų konfigūracija išlieka nepakitusi, pristatomas antras aukštas.
16. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad statybos darbai jau atlikti. Ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Tačiau vien neteisėtos statybos faktas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad pastato rekonstrukcijos darbai žemės sklype yra galimi, todėl ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą savavališkos statybos darbams įteisinti būtina tik nustatyti, ar bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį atsakovo elgesį (žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-343-555/2016 ir kt.).
17. Atsakovė teigė, kad ieškovui terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius nebuvo pratęstas, vadinasi, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nedelsiant turėtų kreiptis į antstolį dėl priverstinio privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo. Tačiau šioje byloje sprendžiama ne dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, susijusių su savavališkos statybos padarinių šalinimu, bet dėl ieškovo teisės rekonstruoti statinį (įteisinti savavališkos statybos darbus). Todėl atsakovės argumentai, susiję su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmais, yra teisiškai nereikšmingi.
18. Vienas esminių atsakovės argumentų susijęs su tuo, kad rekonstruotas pastatas užima dalį atsakovei priklausančios žemės, ieškovas siekia savo interesus įgyvendinti atsakovės žemės sklypo sąskaita. Vertinant minėtą argumentą pažymėtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ginčo šalių nėra padalintas, jo naudojimo tvarka viešajame registre neregistruota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savavališkų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Todėl teismų praktikoje nurodoma, kad, net jei byloje būtų neginčijamai nustatyta, kad atlikus neteisėtos statybos darbus yra užimama dalis atsakovės faktiškai naudojamo žemės sklypo, atsakovai turi įrodyti, kad toks atsakovės teisių pažeidimas negali būti pašalintas kitu būdu, negriaunant ginčo statinio, pavyzdžiui, nustatant naują naudojimosi žemės sklypu tvarką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-234-823/2015). Nagrinėjamu atveju gi bylos duomenys (projekto vadovo 2022 m. sausio 5 d. raštas, rekonstruojamos pastato pirmo aukšto planas), patvirtina, kad rekonstruojant pastatą užstatymo plotas padidėjo dėl pastato sienos apšiltinimo iš išorės, naujų laiptų į pastatą. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad iki rekonstravimo pastato (viralinės) užstatytas plotas buvo – 85 kv. m., po rekonstrukcijos pagal projektą jis turi būti - 91,90 kv.m., tai yra 6,9 kv. m. didesnis. Atsakovė neįrodė, kad tokio pastato užstatymo ploto padidėjimas reikštų esminį jos teisių pažeidimą. Minėta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Atsakovė nepateikė įrodymų, kaip konkrečiai jos teises pažeidžia minėtas rekonstruoto pastato užstatymo ploto padidėjimas (kokia naudojimosi žemės sklypu tvarka galėjo būti nustatyta iki rekonstrukcijos ir, kokia ji galima po rekonstrukcijos, kaip esminiai minėtas skirtumas pažeidžia jos teises). Atsakovė pateikė UAB „Geo group“ žemės vidinės naudojimosi tvarkos planą, tačiau jis nėra suderintas su ieškovu ar patvirtintas teismo, todėl esminės teisinės reikšmės neturi. Pagal jį, kaip teigia atsakovė, bendram privažiavimui prie statinių numatyta 175 kv. m., tačiau minėtame plane nėra nurodyta, kas naudosis šiuo plotu, jei abu bendrasavininkai – neaišku, kokią įtaka naudojimusi minėtu plotu turi pastato rekonstrukcijos faktas. Minėta, jog J. V. projekte nurodoma, kad įvažiavimas į sklypą yra esamas, žvyro dangos, iš Vilniaus gatvės, automobiliai parkuojami prie namo esančioje žvyro dangos aikštelėje. Taigi, atsakovė nepaneigė ieškovo argumentų, kad viralinės rekonstrukcijos faktas nepakeitė faktinio naudojimosi žemės sklypo dalimi, skirta automobilių aikštelei (CPK 178, 185 straipsnis). Atsakovė nurodė, kad bendras užstatytas plotas ieškovui priklausančiais statiniais sudaro 110,95 kv.m. (8,05 kv.m. gyvenamojo namo + 11 kv.m. garažo + 91,90 kv.m. viralinės po rekonstrukcijos) be 7/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (lauko tualetas, tvora), tačiau byloje nėra duomenų, kokią žemės sklypo dalį užima pastarieji. Todėl, sutiktina su ieškovu, atsakovė neįrodė, kad po rekonstrukcijos ieškovui tenkanti pastatų dalis viršija jam priklausančią 132,9 kv. m. žemės sklypo dalį. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad atlikus pastato – viralinės rekonstrukcijos darbus jo priežiūrai, eksploatacijai, privažiavimui prie pastato reikalingas žymiai didesnis žemės sklypo plotas nei jis buvo reikalingas iki rekonstrukcijos (CPK 178, 185 straipsnis).
19. Atsakovė nurodė, kad iš ieškovo pateikto projekto matyti, kad rekonstruojamas pastatas turi bendrą nelaikančią sieną su gretimu pastatu – garažu, projekte nurodoma, kad šio pastato konstrukcijas būtina ištirti prieš vykdant statybos darbus, ieškovui savavališkai rekonstravus pastatą atsakovė neturi galimybių įvertinti, ar statinys rekonstruotas saugiai, tinkamai, naudojant kokybiškas medžiagas, ar buvo laikomasi priešgaisrinių saugos reikalavimų, ar tarp rekonstruojamo pastato ir atsakovei priklausančios nuosavybės įrengta ugniasienė ir t.t. Vertinant minėtus argumentus pažymėtina, kad, kaip išaiškinta teismų praktikoje, ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar bendraturtis (apeliantas) pagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą, kad ji galėtų užbaigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, tačiau nevertinamas pats statinio statybos teisėtumas ir jo atitiktis įstatymų reikalavimams. Rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą, jos, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos. Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą (žr. Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-343-555/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Teismo sprendimas, kuriuo leidžiama įteisinti rekonstrukciją be atsakovų sutikimo, yra tiesiogiai siejamas su rekonstrukcijos atlikimu pagal sprendime nurodytą projektą. Dėl šios priežasties atsakovės argumentai, kad rekonstrukcija neva yra atlikta nesilaikant projekto, pagal kurį buvo prašyta leisti teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be bendraturčių sutikimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos teismo sprendimui (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-234-823/2015).
20. Atsakovė nurodė, kad neaišku, kokiu būdu pastatas bus šildomas, atsakovės žiniomis pastatas – viralinė yra šildomas atvestomis dujomis, nėra aišku, ar ieškovas, savavališkai prisijungdamas prie dujų tinklo nepažeidė apsaugos zonos. Šiame kontekste pažymėtina, kad procesiniuose dokumentuose turi būti nurodomos aplinkybės ir pridedami jas patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad kitos sutartys nei jau yra sudarytos dėl dujų tiekimo nebus sudaromos, projekte nurodyta, kad inžineriniai tinklai naujai neklojami. Nagrinėjamu atveju atsakovė kelia prielaidas dėl tam tikrų aplinkybių, kurių nagrinėti nėra teisinio pagrindo.
21. Panašaus pobūdžio bylose teismas vertina tik atsakovo atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams pagrįstumą, tačiau nevertina rekonstrukcijos darbų atitikties viešosios teisės normų reikalavimams, tai atlieka kompetentingos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Todėl atsakovės argumentai dėl atstumų iki žemės sklypo ribų nėra teisiškai reikšmingi. Taip pat teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai susiję su tuo, kas buvo vertinama sudarant 2019 m. birželio 17 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Aplinkybės, kad ieškovas nesutiko mainyti jam priklausančią gyvenamojo namo dalį į žemės sklypo dalį, atsakovės teigimu, nepateikė paaiškinimų dėl iškeltų klausimų, neieškojo priimtiniausio visiems savininkams sprendimo būdo, nėra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl detaliau dėl jų nepasisakytina.
22. Įvertinus paminėtą teisinį reguliavimą, teismų praktikoje suformuotus išaiškinimus bei byloje esančių įrodymų visumą darytina išvada, kad yra pagrįsta apginti ieškovo teises pripažįstant ieškovui teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus, būtinus įteisinti atliktus namo rekonstrukcijos darbus. Byloje esančių duomenų visuma labiau suponuoja manymą, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą įteisinti rekonstrukcijos darbus. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad viralinės rekonstrukcija ieškovo pasirinktu būdu iš esmės pažeistų atsakovės kaip žemės sklypo bendrasavininkės teises ar teisėtus interesus. Atsakovė neįrodė, kad viralinės rekonstrukcija apšiltinant pirmą aukštą, įrengiant antrą aukštą esminiai pažeidžia jos teises, nes pastato užstatymo plotas dėl minėtų darbų padidėja nežymiai. Atsakovė neįrodė, kad atlikus pastato rekonstrukcijos darbus pastato priežiūrai, eksploatacijai, privažiavimui prie pastato reikalingas iš esmės didesnis žemės sklypo plotas nei jis būtų reikalingas iki rekonstrukcijos. Galiausiai, atsakovė neįrodė, kad toks atsakovės teisių pažeidimas, jei jis ir būtų konstatuotas, negali būti pašalintas kitu būdu, negriaunant ginčo statinio, o pavyzdžiui, nustatant atitinkamą naudojimosi žemės sklypu tvarką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-234-823/2015). Dėl nurodyto, ieškinys kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas (CPK 178 , 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis).
23. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudarė 83 Eur žyminio mokesčio bei 2 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų kiekį bei apimtį, bei tai, jog minėtos teisinės pagalbos išlaidų sumos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių už tokias teisines paslaugas bei maksimalaus valandinio advokatui mokamo užmokesčio dydžio, teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų mažinti nėra pagrindo. Todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 2 083 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus be atsakovės I. O., gim. (duomenys neskelbtini), sutikimo pagal pagalbinio ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą (projekto vadovas J. V.).
Priteisti ieškovui V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. O., gim. (duomenys neskelbtini), 2 083 Eur (du tūkstančiai aštuoniasdešimt trys Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.