Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15097-924/2015 pagal ieškovės I. S. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. K. dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimu į apelianto apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka ir kilusį ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas skundo teisinis pagrindas, tuo tarpu apeliantas klaidingai aiškina, kad pirmosios instancijos teismas įteisino savavališką statybą, tačiau atkreipia dėmesį, kad paties statinio teisėtumo klausimas nebuvo sprendžiamas šioje byloje. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2010 priedo 2 lentele bei UAB „SAVANA LT“ parengtame projekte nurodytais techniniais parametrais, spręstina, kad ginčo objektas – terasas su stogu yra priskiriama I grupės nesudėtingiems inžineriniams statiniams. Be to, 2015 m. balandžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio domenų banko išrašas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2015 m. sausio 12 d. raštas Nr. (1.29K)-2K-41 patvirtina aplinkybę, kad ginčo objektas – terasa su stogu yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Tuo tarpu ieškovė, norėdama gauti rašytinį pritarimą statinio projektui privalo pateikti atsakovo A. K. sutikimą. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias bylai aplinkybes. Pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi atsakovas visiškai jų nepagrindė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas pareiškė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Kauno miesto apylinkės teisme yra pareiškusi savarankišką ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl svarbu yra nustatyti tikrąją jos procesinę padėtį nagrinėjamoje byloje. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti suteikta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Apeliantui nekonkretizavus savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, t. y. nenurodžius, kokios aplinkybės, reikšmingos civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui, kurias gali paaiškinti minėta institucija, kokias aplinkybes teismas papildomai turėtų išsiaiškinti, taip pat teismui nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų žodinio proceso būtinybę nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, naudodamasi jai suteikta diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą ir jo pateiktą apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

Vienas teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, t. y. bendraturčių sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). Teisės aktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas pateikti rašytinį bendraturčio sutikimą rekonstruoti statinį suteikia teisę bendraturčiui išreikšti savo valią dėl rekonstrukcijos. Bendraturtis, kaip suinteresuotas asmuo, turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš rekonstrukcijos darbų. Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis. Apeliantas, neduodamas sutikimo, turėjo nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus joms pagrįsti (CPK 178 str.), iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės savavališkai pastatytas statinys – stoginė iš esmės pažeidžia apelianto teises ar įstatymo saugomus interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad neteisėta rekonstrukcija gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės be bendraturčio sutikimo įteisinti savavališkai pastatytą ginčo stoginę, kadangi bendraturtis, remdamasis jo teisių pažeidimu, atsisakė duoti tokį sutikimą. Kilus ginčui tarp bendraturčių dėl atsisakymo duoti sutikimą savavališkai pastatytai ginčo stoginei įteisinti, būtina nustatyti, ar apelianto, kaip bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą priežastys gali būti laikomos pateisinančiomis tokį atsakovo elgesį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas pastatas –gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šio pastato 47/100 dalis nuosavybės teise valdo ieškovė I. S. V., 53/100 dalis – atsakovas A. K.. VĮ Registrų centras duomenimis, ginčo naujos statybos nesudėtingas statinys – terasa su stogu yra įregistruotas kaip savavališka statyba, statytoja nurodyta I. S. V., įregistravimo pagrindas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. lapkričio 24 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-141124-00069. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 319/679 nuosavybės teise priklauso ieškovei I. S. V., 360/679 – atsakovui A. K.. Kauno apylinkės teisme taip pat iškelta civilinė byla Nr. 2-11632-214/2015 (dabartinis Nr. 2-2602-214/2016) pagal ieškovės I. S. V. ieškinį atsakovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, kuri, atsakovo prašymu, 2015 adrem. liepos 17 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo (b. l. 50, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Byloje tai pat nustatyta, kad ieškovė, vietoje buvusių senų betoninių laiptų, pastatė stoginę. Siekdama pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius, ieškovė parengė supaprastintą techninį projektą, suderino jį su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir siekia teismo tvarka įgyvendinti įstatyme nustatytą teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, nes namo ir žemės sklypo bendraturtis atsisako duoti sutikimą. Ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama pripažinti jai teisę be bendraturčio A. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, pripažino ieškovės teisę be bendraturčio A. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą stoginės, esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. UAB „SAVANA LT“ paruoštą projektą, statybai. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais, jau pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu, pateiktais argumentais, kad savavališka statyba yra ne stoginė, o priestatas su tvirtais pamatais, kurią ieškovė gali apkalti tvirta siena ir neleisti per šį įėjimą įeiti į namą, be to iki šiol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priestatas atims apeliantui galimybę prieiti prie namo pamatų (negalės pamatų apšiltinti, juos remontuoti ir kt.), ieškovė, siekdama įteisinti savavališką statybą, anksčiau nesikreipė į jį (apeliantą) dėl sutikimo davimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apelianto išdėstytus argumentus dėl galimų jo teisių pažeidimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad ieškovės savavališkai pastatytas statinys – pastogė, įvardytas 2014 m. lapkričio 24 d. savavališkos statybos akte, kaip nors pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio ir gyvenamojo namo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo žemės sklypo dalimi ar savo statiniais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad ieškovė, siekdama patekti į savo gyvenamąsias patalpas, savavališkai pasistatė statinį – pastogę, nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos apelianto teisės ir teisėti interesai, nes ieškovės teisė įteisinti savavališką statybą kaip tokia, kaip jau minėta anksčiau, negali būti apelianto ginčijama.

Kaip ir pirmosios instancijos teismas nustatė, nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad į bylą pateiktas UAB „SAVANA LT“ projektas, siekiant įteisinti savavališką statybą, yra paruoštas pagal jau esamą faktinę situaciją. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad pateiktas projektinis pasiūlymas yra aiškus, ir jam užteko informacijos apie architektūrinius sprendimus. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčo statinys – pastogė yra pastatyta prieš kelis metus, patvirtina, kad apeliantas iki šiol dėl to nėra reiškęs jokių pretenzijų, o pirmosios instancijos teismo metu pripažino, kad esant reikalui ir pats naudojasi esamu įėjimu į gyvenamąjį namą, prie kurio pastatyta pastogė. Tuo tarpu apelianto nurodyti argumentai, kad ieškovė ateityje neleis naudotis ginčo statiniu, ribos patekimą į gyvenamąsias patalpas ar bus suvaržyta jo teisė prieiti prie namo pamatų, yra nieko nepagrįsti, juolab, kad kaip ir pats apeliantas nurodė, Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2602-214/2016 dėl tiek ieškovei, tiek atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), kurios metu, patikslinus šalių reikalavimus, galėtų būti išspręstas klausimas ir dėl ginčo statinio naudojimosi tvarkos nustatymo. Šios byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad iki ieškovei pasikreipiant į teismą dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčio sutikimo, atsakovui buvo gerai žinoma aplinkybė apie savavališkai pastatytą statinį – pastogę, tuo tarpu net ir pirmos instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu apeliantas nesutiko išspręsti ginčą taikiai, kas reikštų pripažinti pareikštą ieškinį, t. y. duoti ieškovei sutikimą, siekiant įteisinti savavališkai pastatytą ginčo pastogę. Todėl apelianto argumentas, kad ieškovė iš anksto nesikreipė į jį (apeliantą) dėl sutikimo, kaip ir pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, negali turėti įtakos jo apsisprendimui ar statybos darbai, kuriuos atliko ieškovė, pažeidžia jo teises. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad tiek iki teisminio proceso, tiek jo metu, apeliantui buvo kaip nors suvaržyta ar atimta galimybė išreikšti vienu ar kitu būdu savo sutikimą dėl ginčo statinio savavališkos statybos įteisinimo. Akivaizdu, kad apeliantas nėra linkęs ginčą išspręsti taikiai ir su ieškovės siekiu įteisinti savavališkai pastatytą statinį – pastogę nesutinka, argumentuodamas jo nurodytais teisių pažeidimais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrįstai leidžia spręsti, kad apelianto sutikimo buvimas ar nebuvimas niekaip negali įtakoti savavališkai pastatyto pastato – pastogės teisėtumo, t. y. statinio projekto teisėtumo ir jo atitikties įstatymų reikalavimams. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo atveju yra svarbu nustatyti, ar bendraturtis (apeliantas) pagrįstai atsisako duoti ieškovei sutikimą, kad ji galėtų užbaigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, tačiau nevertinamas pats statinio statybos teisėtumas ir jo atitiktis įstatymų reikalavimams. Išaiškintina, kad rekonstrukcijos ir statybos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją vertina atitinkamos kompetentingos institucijos ir subjektai jau turėdami bendraturčių sutikimą, jos, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius – neišduoda statybą leidžiančio dokumento ir neleidžia įteisinti savavališkos statybos (Statybos įstatymo 23 str. 14–16, 23 d.). Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktų reikalavimams teismas nevertina. Teismas patikrina tik, dėl kokių priežasčių bendraturtis nesutinka su pateiktu projektiniu pasiūlymu ir kuris iš bendraturčių pažeidžia interesų derinimo principą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, akivaizdžiai atskleidžiančių ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams. Atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra grindžiamas tik prielaidomis, apeliantas neįrodė esminių jo bendrosios nuosavybės teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą jo atsisakymą duoti sutikimą pripažinti motyvuotu. Teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teises į statybą. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino ieškovės teisę be bendraturčio A. K. sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą stoginės, esančios (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. UAB „SAVANA LT“ paruoštą projektą, įteisinimui, be žemės sklypo ir pastatų bendraturčio (atsakovo) sutikimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistinos apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas byloje patyrė 5,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (pašto), kurios apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apelianto valstybės naudai (CPK 92 str. ir 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,47 Eur (penkis eurus keturiasdešimt septynis euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).