Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nermista“, dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, nesumokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų bei netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. Č. ieškiniu prašo: 1) atnaujinti terminą pareikšti ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija) 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. DGKS-2918 panaikinimo; 2) panaikinti Darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. DGKS-2918; priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB ) „Nermista“ ieškovo A. Č. naudai 6037 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už 2019 m. vasario bei kovo mėnesius; 1667,26 Eur dydžio neišmokėtą išeitinę išmoką; 6669,06 Eur dydžio netesybų sumą už uždelstą atsiskaityti 2 mėnesių laikotarpį; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį iš dalies.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. tarp ieškovo A. Č. ir atsakovės UAB „Nermista“ sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 128, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą mūrininko pareigoms užimti. Nustatytas 521,81 Eur mėnesinis darbo užmokestis, nurodant, jog už atliktus darbus gali būti mokami priedai darbdavio sprendimu, kuris priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų ir darbuotojo darbo įmonėje. 2019 m. balandžio 9 d. pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą ieškovas buvo informuotas, jog vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovas yra atleidžiamas iš užimamų pareigų nuo 2019 m. balandžio 24 d. Nutraukiant darbo sutartį su ieškovu nebuvo visiškai atsiskaityta, todėl 2019 m. balandžio 29 d. ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovės UAB „Nermista“. Darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. DGKS-2918 ieškovo A. Č. prašymą UAB „Nermista“, dėl su darbu susijusiu išmokų išieškojimo, atmetė. Ieškovas nesutikdamas su minėtu Darbo ginčų komisijos sprendimu, praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir prašydamas jį atnaujinti, kreipėsi į teismą.

DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, ir pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą iš esmės (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios nuostatos reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019).

Dėl praleisto termino atnaujinimo

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo pareikšti.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje užtikrinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės pažeistos, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Teismas gali atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

CPK 73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinis terminas – tai įstatyme arba teismo nustatytas laikas, per kurį teismas, dalyvaujantys byloje, ir kiti asmenys privalo arba gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, nagrinėjant civilines bylas ir priimant teismo sprendimus bei juos vykdant. Šis terminas sukuria procesinius teisinius padarinius, yra skirtas operatyviam ir ekonomiškam procesui užtikrinti. Pasibaigus procesiniam terminui, išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą, t. y. pasibaigia subjektinė procesinė teisė. Terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su Darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015).

DK 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė atnaujinti ieškinio pareiškimo terminą, jei jo praleidimo priežastys svarbios. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir dėl jų yra pagrindas atnaujinti terminą, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, bet individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-701/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 21 d. Per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 21 d., ieškovas turėjo pareikšti ieškinį teisme. Ši teisė, įtvirtinta DK 231 straipsnio 1 dalyje, ieškovui išaiškinta Darbo ginčų komisijos sprendime. Tačiau ieškovas teismui ieškinį pateikė tik 2019 m. liepos 10 d. Ieškovas nurodė, jog 2019 m. gegužės 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas 2019 m. gegužės 28 d. buvo įteiktas ieškovo giminaičiams, ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau minėtą dieną ieškovas jau buvo išvykęs dirbti į Švediją pas kitą darbdavį, todėl ieškovui objektyviai reikėjo papildomo laiko, kad susitvarkytų darbinius klausimus ir grįžtų į Lietuvą bei imtųsi veiksmų, nukreiptų į jo pažeistų teisių ir interesų ginimą. Ieškovas per maksimaliai trumpą laiko tarpą susitvarkė visus turimus darbus Švedijoje bei 2019 m. birželio 21 d. išvyko į Lietuvą. Kadangi ieškovas neturi teisinio išsilavinimo ir reikiamų žinių, siekiant efektyviai ginti savo pažeistas teises teisminėse institucijose, 2019 m. liepos 3 d. ieškovas sudarė su advokatų kontora teisinių paslaugų sutartį ir 2019 m. liepos 10 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei prašymo argumentus, daro išvadą, kad nurodomos termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ieškovas elgėsi rūpestingai, atsakingai, aktyviai nagrinėjamo ginčo metu ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekdamas kuo greičiau realizuoti savo procesinę teisę į gynybą bei pareikšti ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais konstatuotina, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Dėl nesumokėto darbo užmokesčio

Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 139 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis DK 34 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Nors DK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė įvairiais būdais apibrėžti darbo užmokesčio sąlygą kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad darbo užmokestis apima priedus, priemokas, premijas, numatytus už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti išmokos, o darbdavys privalo ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad nustatant darbdavio pareigos mokėti darbuotojui darbo užmokestį apimtį reikšmingomis pripažintinos dvi aplinkybės: pirma, ar šalys buvo susitarę dėl priedų, priemokų, premijų mokėjimo; antra, jei toks susitarimas egzistavo, ar darbdavio pareiga mokėti darbuotojui tam tikras išmokas buvo susieta su darbuotojo vykdant darbo funkcijas pasiekiamais konkrečiai apibrėžtais rezultatais, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų reikalavimo teisę. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/248/2018) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-248/2019).

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad už mūrininko darbų ir funkcijų atlikimą ieškovui mokamas 521,81 Eur dydžio darbo užmokestis. Tačiau ieškovas tvirtina, jog sutarties nuostatos neatitinka tikrojo ieškovo ir atsakovės susitarimo, t.y. susitarimo dėl valandinio darbo užmokesčio: nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2018 m. sausio 9 d. – 12 Eur/val, iš gautos sumos atimant 100 Eur/mėn. už apgyvendinimą; nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2019 m. balandžio 24 d./ - 13 Eur/val. plius 200 Eur/val. už objektų saugojimą, iš gautos sumos atimant 100 Eur/mėn. už apgyvendinimą. Minėto susitarimo buvimą ieškovas įrodinėja teismui pateiktais darbo laiko apskaitos žurnalais (tabeliais), ieškovo ir atsakovės susirašinėjimais, kuriuose yra ieškovo siųstų darbo laiko apskaitos žurnalų patvirtinimai iš atsakovės pusės bei atsakovės pranešimai dėl tikrojo darbo užmokesčio dydžio bei ieškovo banko sąskaitos išrašais. Minėti įrodymai patvirtina, jog už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 metų sausio mėnesio imtinai, atsakovė ieškovui iš viso išmokėjo 10814,53 Eur darbo užmokesčio. Ieškovas laiko, jog už nurodytą laikotarpį atsakovė tinkamai su juo atsiskaitė. Su ieškovu liko neatsiskaityta už 2019 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Ieškovas neturi darbo laiko apskaitos žurnalo už 2019 m. balandžio mėnesį, todėl prašo priteisti darbo užmokesčio įsiskolinimą tik už 2019 m. vasario bei kovo mėnesius, kurio suma yra 6037 Eur.

Ieškovo į bylą pateikti įrodymai – darbo laiko apskaitos žurnalai, ieškovo ir atsakovės susirašinėjimai, banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog ieškovui buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kuris yra kur kas didesnis už darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį. Iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog UAB „Nermista“ direktorius N. M. pats nurodo, jog susitarė su ieškovu jam mokėti 12 Eur/val, o nuo 2019 metų – 13 Eur/val. Nors darbo laiko apskaitos žurnalai ir nėra pasirašyti asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą, tačiau iš susirašinėjimo matyti, jog ieškovas darbdavio atstovui kas mėnesį siuntė užpildytus darbo laiko apskaitos žurnalus, o pastarasis juos patvirtindavo ir neprieštaraudavo. 2019 m. kovo 9 d. pats N. M. siuntė ieškovui darbo užmokesčio paskaičiavimą už 2019 metų vasario mėnesį, kuriame nurodyta, jog ieškovas vasario mėnesį dirbo 215 valandų (toks darbo laikas nurodytas ir darbo laiko apskaitos žurnale už vasario mėnesį), todėl ieškovui priklauso 2695 Eur atlygis plius bonus 200 Eur už prižiūrėtą objektą, bendra suma 2895 Eur. Tai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog šalys nuo 2019 m. sausio mėnesio buvo susitarusios dėl 13 Eur/val darbo užmokesčio iš gautos sumos atimant 100 Eur/mėn už apgyvendinimą (215 val. x 13 Eur/val. = 2795 Eur – 100 Eur = 2695 Eur). Be to, aplinkybę, jog buvo susitarta dėl valandinio atlygio patvirtina ir ieškovo banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, jog ieškovui tikrai buvo mokamas ne darbo sutartyje nurodytas 521,81 Eur darbo užmokestis. Aptarti įrodymai vienareikšmiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad atsakovė taikė kitokias, bei darbo sutartyje numatyta, apmokėjimo už ieškovo atliktą darbą sąlygas, t. y. kad ieškovui kas mėnesį realiai buvo priskaičiuojamas ir mokamas didesnis nei darbo sutartyje nurodytas atlyginimas.

Būdama tinkamai informuota apie pareikštus reikalavimus, atsakovė nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovo teiginius, kad su ieškovu nebuvo atsiskaityta, nepateikė net ir procesinio dokumento, kuriame ginčytų ieškovo nurodytas aplinkybes. Atsakovė teismui neteikė jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima paskaičiuoti ieškovo faktiškai išdirbtą laiką, priskaitytas mokėtinas sumas ar nustatyti už ką konkrečiai ir kokia dalimi atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškovu. Byloje nesant kitokio su darbo santykiais susijusių mokėtinų sumų paskaičiavimo, ieškinys tenkinamas pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus. Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė faktiškai nesumokėjo ieškovui darbo užmokesčio už 2019 metų vasario bei kovo mėnesius, kas sudaro iš viso 6037 Eur: už vasario mėnesį: (215 val. x 13 Eur/val.) + 200 Eur už objektų saugojimą – 100 Eur už apgyvendinimą = 2895 Eur; už kovo mėnesį: (234 val. x 13 Eur/val.) + 200 Eur už objektų saugojimą – 100 Eur už apgyvendinimą = 3142 Eur). Todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 6037 Eur nesumokėto darbo užmokesčio (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl išeitinės išmokos

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1667,26 Eur išeitinę išmoką pagal DK 57 straipsnio 8 dalį.

DK 146 straipsnio 2 dalis reglamentuoja atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju terminus ir tvarką. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Byloje nustatyta, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas nuo 2019 m. balandžio 24 d. vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad atsakovė ieškovo atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos. DK 57 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496, 5.1. punktu, apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4. punkte įtvirtinta, kad apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Aprašo 7 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro.

Trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis yra 2019 m. sausio, vasario, kovo mėn. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovui už 2019 m. sausio mėnesį priskaičiuota 2466 Eur, už vasario mėn. – 2895 Eur; už kovo mėnesį - 3142 Eur, iš viso 8503 Eur suma. Per minėtus tris paskutinius mėnesius ieškovas faktiškai dirbo 64 dienas, todėl ieškovo vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 132,85 Eur/d. (8503 Eur / 64 d.). Atlikus matematinius skaičiavimus, nustatyta, jog ieškovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 3334,53 Eur/mėn. (132,85 Eur/d x 25,1 (vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį 2019 metais, esant šešių darbo dienų savaitei, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 29 d. įsakymu „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2019 metais patvirtinimo“ Nr. A1-686). Nagrinėjamu atveju ieškovo darbo santykiai su atsakove tęsėsi trumpiau nei vienus metus, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. balandžio 24 d., todėl ieškovui priteistina pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, t. y. 1667,26 Eur (DK 57 straipsnio 8 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl netesybų

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbdaviui taikomų teisinių padarinių, jam vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, yra nurodęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi darbo kodekse nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną.

Atsakovė, vėluodama atsiskaityti su ieškovu, prisiėmė atsakomybę dėl DK 147 straipsnyje apibrėžtų padarinių atsiradimo. Nagrinėjamoje byloje yra nustatytas neatsiskaitymo su ieškovu faktas ir nenustatyta ieškovo kaltė dėl neatsiskaitymo, todėl yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius. Atsakovės pasyvus elgesys sukuriant darbo teisinių santykių neapibrėžtumą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškovu. Teismui pripažinus, jog darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovės laikytini pasibaigusiais nuo 2019 m. balandžio 24 d., yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus padarinius. Byloje nėra duomenų, apie ieškovo ir atsakovės susitarimą dėl vėlesnės atsiskaitymo dienos. Darbo sutartis su ieškovu laikoma nutraukta 2019 m. balandžio 24 d. Taigi, atsakovė su ieškovu turėjo atsiskaityti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, t. y. 2019 m. balandžio 24 d. Atsakovei uždelsus atsiskaityti, kyla pareiga mokėti netesybas už uždelstą laikotarpį. Ieškinio pareiškimo dieną (2019 m. liepos 9 d.) atsakovė vėluoja atsiskaityti su ieškovu daugiau nei du mėnesius, t. y. du pilni pradelsti atsiskaityti mėnesiai. Nustatyta, jog vidutinis ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis yra 3334,53 Eur/mėn, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimą ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 6669,06 Eur netesybos (3334,53 Eur x 2 mėn.) dėl vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju po darbo sutarties nutraukimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai; jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Civilinio kodekso – normos (toliau – CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Taigi civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013). Civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei (DK 4 straipsnis, 2 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010, 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip, priimdamas sprendimus dėl uždelsto sumokėti darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo darbo ginčą nagrinėjantis organas priteisia šias sumas visas, atsižvelgdamas į šio kodekso nustatytus apribojimus ir ieškinio senaties taikymo taisykles (DK 219 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką patenkintas, ir iš atsakovės ieškovo naudai nuspręsta priteisti 6669,06 Eur vidutinio darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika darytina išvada, kad ieškovui iš atsakovės priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką yra kaip sankcija darbdaviui UAB „Nermista“ laiku neatsiskaičius su atleistu iš darbo darbuotoju, todėl priteisus iš atsakovės ir procesines palūkanas numatytas CK 6.37 ir 6.210 straipsniuose, atsakovė patirtų dvigubą finansinių sankcijų taikymą. Be to, pabrėžtina, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimai kilo iš darbo teisinių santykių, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti 6 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi nei ieškovas, nei atsakovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų nespręstinas.

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 323 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 323 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 3334,53 Eur vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti terminą pareikšti ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. DGKS-2918 panaikinimo.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Nermista“, kodas 304066132, buveinės adresas Šilalės r. sav., Laukuvos mstl., Tverų g. 1, 6037 Eur (šešis tūkstančius trisdešimt septynis eurus) neišmokėto darbo užmokesčio, 1667,26 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 26 centus) išeitinę išmoką, 6669,06 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 6 centus) netesybas, A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), naudai.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Sprendimo dalį dėl 3334,53 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų trisdešimt keturių eurų, 53 ct) vieno mėnesio vidutiniam darbo užmokesčiui lygios sumos priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Nermista“, kodas 304066132, buveinės adresas Šilalės r. sav., Laukuvos mstl., Tverų g. 1, 323 Eur (trijų šimtų dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Nermista“ negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas A. Č. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.