Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. N. ieškinį atsakovui V. L., dėl skolos priteisimo, trečiaisis asmuo byloje D. L., dėl 2366,66 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2366,66 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugosp priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-19 d. nutartimi minėtas prašymas buvo atmestas.

Ieškovas ieškinyje (b.l. 1-2) bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovas su atsakovu V. L. 2019-02-05 d. sudarė Tarpininkavimo sutartį dėl buto pardavimo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį ieškovas įsipareigojo padėti atsakovui parduoti priklausantį turtą.

Prieš pasirašant tarpininkavimo paslaugų sutartį, buvo išaiškintas atsakovo tikslas parduoti jam ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantį butą. Atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl buto pardavimo dėl to, kad jis tame bute, dėl kurio sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis, po skyrybų su buvusia žmona, D. L., negyvena ir šiuo metu yra apsistojęs pas sesę, o pinigų kitam būstui įsigyti neturi.

Ieškovas, pasirašydamas tarpininkavimo paslaugų sutartį, sutiko padėti atsakovui už sutartyje aptartą atlygį surasti buto pirkėjus. Atsakovui buvo išaiškinti visi sutarties punktai, aptarta galima atlygio suma pardavus turtą už skirtingas kainas -atsakovas su sąlygomis ir paslaugų įkainiais sutiko.

Tarp ieškovo ir atsakovo tarpininkavimo santykiai susiklostė dar 2018 m. balandžio 19 d., kai ieškovas dirbo asmeniškai brokeriu. Pasirašant pirminę sutartį, atsakovas prašė surasti būdą, kaip parduoti butą, nes vyksta skyrybų procesas, o D. L. nesutinka parduoti buto. Sutartis buvo sudaryta advokato A. N. kontoroje, nes pastarasis tuo metu V. L. atstovavo skyrybų procese bei kituose procesuose dėl skolų išieškojimo.

Buvo pasiūlyta, kad atsakovas prisiims sau pareigą apmokėti brokeriui už visą buto pardavimo sutarties vertę – 2 (du) procentus nuo buto pardavimo kainos. Tokiu būdu buvo gautas ir D. L. sutikimas parduoti butą, jei V. L. padengs tarpininkavimo išlaidas. Šio susitarimo sąlygas ir tikruosius šalių tikslus ir ketinimus gali patvirtinti advokatas A. N..

2019 m. ieškovui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su UAB „Kapitalo ekspertai“, 2019-02-05 d. sutartis buvo persirašyta tomis pačiomis sąlygomis. Pagal 2020-02-11 VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą matyti, kad patalpos buvo parduotos 2019-12-23 ieškovo surastiems pirkėjams. Vadovaujantis 2019-02-05 d.Tarpininkavimo paslaugų sutartimi, atsakovas privalėjo atsiskaityti su ieškovu už jam suteiktas paslaugas, tačiau šios pareigos iš dalies neįvykdė.

Atsakovas, vadovaudamasis tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 p., privalėjo sumokėti 3700,00 Eur tarpininkavimo paslaugų mokestį, kuris buvo apskaičiuotas nuo 2019-12-23 įvykusio sandorio sumos – dviejų procentų komisinis atlygis nuo 185 000,00 Eur. 2020-01-03 d. atsakovui el. paštu buvo nusiųstos sąskaitos-faktūros paslaugų apmokėjimui, kurias atsakovas turėjo apmokėti iki 2020-01-10 d.

Pasibaigus sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminui, 2020-01-13 d. buvo susisiekta su atsakovu bandant išsiaiškinti priežastis, dėl ko jis savo pareigos apmokėti sąskaitas-faktūras neįvykdė. Atsakovas pareikalavo, kad į sąskaitą apmokėti paslaugas ieškovas įtrauktų ir jo buvusią žmoną, D. L., ir kad ji privalėsianti apmokėti pusę sumos. Atsakovui buvo paaiškinta, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis yra sudaryta tik su juo, ir kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš D. L. apmokėti pusę sumos už tarpininkavimo paslaugas. Todėl ieškovas pasiūlė išeitį – pasiūlyti D. L. apmokėti pusę sumos už tarpininkavimo paslaugas. D. L. buvo išsiųstas el. laiškas su pasiūlymu apmokėti pusę sumos. D. L. atsisakė, nes su ja nebuvo sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis ir ji nebuvo planavusi mokėti už tarpininkavimo paslaugas.

Atsakovui pakartotinai buvo žodžiu siūloma apmokėti sąskaitas už tarpininkavimo paslaugas, o 2020-01-29 d. buvo išsiųsta SMS žinutė su užklausimu, kada bus apmokėtos sąskaitos. 2020-02-04 d. ieškovas iš atsakovo sulaukė skambučio su pasiūlymu, susitikti ir pasikalbėti restorane Artis, 2020-02-05 d., 12:00 val. Atvykus į susitikimą, kartu su atsakovu ieškovas sutiko advokatą Ramūną Kontrauską, kuris bandė pravesti derybas, kad atsakovas galėtų sumokėti mažesnę sumą už tarpininkavimo paslaugas. Ieškovui pasiūlė papildomai sumokėti 1000,00 Eur prie tos sumos, kurią atsakovas jau yra sumokėjęs. Apie tai, kad atsakovas jau sumokėjo į UAB „Kapitalo ekspertai“ atsiskaitomąją sąskaitą 1333,34 Eur ieškovas nebuvo iš anksto informuotas, apie tai sužinojo to paties susitikimo metu. Atsakovas susitikimo metu pateikė 2020-01-31 d. mokėjimo išrašą. Atsakovui ir jo atstovui susitikimo metu buvo dar kartą pasiūlyta atsiskaityti už tarpininkavimo paslaugas.

Kadangi buvo sužinota apie dalinį atsiskaitymą už tarpininkavimo paslaugas, buvo perskaičiuota likusi mokėti suma – 2356,66 Eur ir 2020-02-05 d. atsakovui buvo išsiųstas el. laiškas su nauja perskaičiuota sąskaita-faktūra su raginimu apmokėti ją iki 2020-02-09 d. Šiai dienai už tarpininkavimo paslaugas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį dar nėra visiškai atsiskaityta, o atsakovas vengia už jas atsiskaityti ir toliau bendrauti.

Nuo tarpininkavimo paslaugų sutarties pasirašymo dienos iki visiško jos įvykdymo ieškovui teko pažinti atsakovą. Darbų eigoje paaiškėjo, kad atsakovas turėjo turto areštą dėl skolos savo dukrai ir vengė su ja atsiskaityti, todėl pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį rasti ieškovui pirkėjus butui buvo ypatingai sunku.

Ieškovo tėvas advokatas A. N. buvo atsakovo atstovas ir teikė atsakovui teisines paslaugas civilinėje byloje, iškeltoje pagal D. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, bei kitose susijusiose civilinėse bylose. 2017-08-18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paliktas nepakeistas 2018-03-12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civ.byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Santuokos nutraukimo byloje atsakovui nepavyko įrodyti, kad jis, būdamas statybininku-inžinieriumi, savo asmeninėmis pastangomis bei skolintomis lėšomis reikšmingai pagerino buvusį šeimos turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais D. L. buvo paliktos jos asmeninės nuosavybės teise iki santuokos įgytos 2783/9965 dalys Buto, o jungtinės nuosavybės teise turėtos 7182/9965 dalys padalytos po lygiai, t.y. po 3591/9965 dalis D. L. ir atsakovo nuosavybėn. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teisę į apytiksliai 36 proc. buto dalį.

Atsakovui siekiant parduoti jam priklausančią buto dalį, atsakovo advokatas A. N. patarė sudaryti sutartį su jo sūnumi ieškovu M. N., kuris vertėsi tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą (brokerio) veikla. Ieškovui M. N. buvo žinoma, kad bendraturtės D. L. santykiai su atsakovu buvo (ir yra) konfliktiški, konstruktyvios komunikacijos su ja atsakovui nėra pavykę rasti.

2018-04-19 d. ieškovas pasiūlė ir pateikė sudaryti atsakovui tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2. Šiai sutarčiai pasibaigus, ieškovas 2019-02-05 d. pasiūlė ir pateikė sudaryti atsakovui Sutartį su UAB „Kapitalo ekspertai“, kurios partneriu ieškovas buvo. Sudarydamas abi sutartis atsakovas visiškai pasitikėjo savo advokato patarimu ir jo sūnaus (ieškovo) pateiktais sutarčių tekstais bei buvo įsitikinęs, kad už rezultatyviai jam suteiktas tarpininkavimo paslaugas jis privalės sumokėti ieškovo sutartyse nurodytą komisinį atlyginimą – 2 procentus nuo surasto pirkėjo sumokėtos atsakovui priimtinos turto kainos (2018 m. tarpininkavimo paslaugų sutarties 3-4 p., Sutarties 4 p.), t.y. susitartą dalį (2 procentus) nuo atsakovo gautos Buto dalies kainos.

2019-10-24 d. atsakovas ir D. L. (kaip pardavėjai) sudarė su pirkėjais preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis), kuria pardavėjai, pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal nuosavybės dalį įsipareigojo sumokėti atsakovui 66 666,97 eurus iš bendros 185 00,000 eurų buto kainos (36 proc. visos Buto kainos).

2019-12-23 d. atsakovas ir D. L. (kaip pardavėjai) sudarė su pirkėjais pirkimo-pardavimo sutartį, kurios sąlygos iš esmės atitinka numatytas Preliminariojoje sutartyje. Kaip numatyta Pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjai už atsakovui priklausiusią Buto dalį per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo sumokėjo 66 666,97 eurus (36 proc. visos Buto kainos).

Ieškovas atsiuntė atsakovui šias sąskaitas faktūras: (i) pardavėjo UAB „Kapitalo ekspertai“ 2019 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaita-faktūrą (duomenys nesklebtini) 1110,00 + PVM (233,10) eurų, viso 1342,10 eurų sumai; (ii) gavėjo M. N. 2019 m. gruodžio 27 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys nesklebtini) 2590 eurų sumai; (iii) gavėjo M. N. 2020 m. vasario 5 d. sąskaitą-faktūrą (duomenys nesklebtini) 2366 eurų sumai.

Sutarties 4 p. numato: „Komisinis atlygis mokamas tik po to, kai Paslaugos teikėjas suranda Turto pirkėją, kuris sumoka Klientui priimtiną Turto pardavimo kainą ir pasirašo pirkimo pardavimo sutartį. Komisinis atlygis yra lygus 2 %“ („2 %“ įrašyta ranka).

Pažodinis (gramatinis) ir sisteminis viso Sutarties 4 p. aiškinimas (CK 6.193 str. 1 d., 2 d.) patvirtina, kad 2 % Komisinis atlygis yra skaičiuojamas nuo turto pirkėjo Klientui (t.y. atsakovui) sumokėtos pardavimo kainos. Dėl to paslaugų teikėjui pagal Sutartį priklausantis komisinis atlygis yra lygus 2 % nuo pirkėjų klientui (atsakovui) sumokėtos pardavimo kainos, t.y. 1333,34 Eur (66 666,97 eurai x 2 %).

Sutarties 4 p. formuluotėje „Komisinis atlygis yra lygus 2 %“ nėra nurodyta, nuo kokios sumos yra skaičiuojami „2%“. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.2284 str. 6 d.).

Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad atsakovas Mokėjimo nurodymu yra įvykdęs prievolę sumokėti komisinį atlygį pagal Sutarties 4 p. paslaugų teikėjui UAB „Kapitalo ekspertai“. Dėl to ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 12) bei teisminio nagrinėjimo metu D. L. parodė, kad ji sutinka, kad V. L. sumokėtų brokeriui M. N. už paslaugas pagal tarpininkavimo sutartį, parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo nurodė, kad ji šalių susitarime nedalyvavo, apie buto pardavimą ją informavo brokeris M. N.. V. L. prisiėmė privolę apmokėti brokeriui už visas tarpininkavimo paslaugas parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ji neprieštaravo, kad brokeris nurodytą butą parduotų. Ji nesutiko prisidėti apmokant komisinį mokestį nekilnojamojo turto brokeriui M. N., nes nebuvo V. L. ir M. N. susitarimo šalis.

Trečiasis asmuo teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad bendrą su V. L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkėjams rodė tik NT brokeris M. N., jis surado šio buto pirkėją, vėliau su surastu M. N. pirkėju buvo sudaryta šio buto pirkimo-pardavimo sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek ieškovas M. N., tiek UAB „Kapitalo ekspertai“ yra nekilnojamojo turto brokeriai.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2018-04-19 d. tarp šalių buvo tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 179000 Eur už 2 procentus nuo pardavimo sumos komisinį mokestį. Šalys sulygo, kad sutartis galioja 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir gali būti nutraukta kliento sprendimu. Jei klientas nenustraukia sutarties, ji pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui. 6 mėnesius po sutarties nutraukimo visi potencialūs pirkėjai, kurios Paslaugos teikėjas informavo apie Parduodamą turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais.

Kaip nustatyta byloje, butas, esantis (duomenys neskelbtini), šios sutarties galiojimo laikotarpiu nebuvo parduotas.

2019-02-05 d. tarp UAB „Kapitalo ekspertai“ (Paslaugos teikėjas) kartu su M. N. (Partneriu) bei V. L. buvo sudaryta trišalė Tarpi ninkavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 195000 Eur, šios sutarties 4 p. nustatnt, kad komisinis atlygis mokamas tik po to, kai Paslaugos teikėjas (UAB Kapitalo ekspertai“) suranda Turto pirkėją, kuris sumoka Klientui (V. L.) priimtiną Turto padrdavimo kainą ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Komisinis atlygis yra 2 %. Šios sutarties 9 p. šalys sulygo, kad sutartis galioja 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir gali būti nutraukta kliento sprendimu. Jei klientas nenustraukia sutarties, ji pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui. 6 mėnesius po sutarties nutraukimo visi potencialūs pirkėjai, kurios Paslaugos teikėjas informavo apie Parduodamą turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2019-12-23 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11314 V. J. ir A. B. už 185000 Eur. Valstybės įmonės “Registrų centras” duomenimis, įrašas galioja nuo 2020-01-17 d.

A. V. L. sumokėjo 1333,34 Eur komisinio mokesčio UAB „Kapitalo ekspertai“, tačiau atsisakė sumokėti M. N. likusią komisinio mokesčio dalį-2366,66 Eur.

Tokiu būdu, byloje kilo ginčas dėl komisinio mokesčio priteisimo pagrįstumo.

Atsakovas bei jo atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2018-04-19 d. tarp šalių sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 2 galiojimo laikas pasibaigė, ir ja remtis negalima. Tokiu būdu, ieškovas M. N. prardo teisę teikaluti komisinio mokesčio iš atsakovo. Be to, pagal 2019-02-05 d. tarp UAB „Kapitalo ekspertai“ M. N. (Partneris) bei V. L. sudarytą trišalė Tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis su Paslaugos teikėju, t.y. UAB „Kapitalo ekspertai“ atsiskaitė, sumokėdamas šiai bendrovei 1333,34 Eur komisinio mokesčio.

Atsakovo nuomone, komisinio mokesčio suma yra susijusi su jo gauta buto dalies suma -66666,97 Eur (36 proc.visos buto kainos) , pagal susitarimą su sutuoktine D. L., kuriai nuo 185000 Eur atiteko 64 proc.šio buto vertės-118333,03 Eur, todėl jis M. N. nėra skolingas ir neturi prievolės mokėto 2366,66 Eur komisinio mokesčio dalies.

Su atsakovo ir jo atstovo argumentais teismas nesutinka. Teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Pagal CK 1.72 str. 1 d. sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu. Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 str.), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 1 d.). Tokios praktikos laikymosi civilinėse bylose (LAT 2013-01-11 d. nutartis civ.byloje S Nr. 3K-3-103/2013). Taigi, šalys galėjo sudaryti ne tik rašytinės formos, tačiau ir žodžiu susitarimą.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra sudaryta tarpininkavimo sutartis tiek rašytine, tiek žodinė forma, nes tai leidžia įstatymo leidėjas ir privalomos rašytinės, notarinės formos įsakmiai nenumato (Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 d. sprendimas civ.byloje Nr. 2A-725-516/2011). Be to, CK 1.71 str. 2 d. numato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgiant į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.) bei kilusį ginčą dėl sutarties turinio, nagrinėjamoje byloje taiko CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Lietuvos CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis turi būti aiškinama, vadovaujantis protingumo kriterijumi. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. (CK 6.193 str. 2 d.), taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgėsi po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.) (LAT 2013-07-17 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-394/2013).

Nagrinėjamu atveju teismui yra svarbu nustatyti ir įvertinti, kokius faktinius veiksmus atliko ieškovas M. N. atsakovo V. L. naudai tarpininkaujant parduodant atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. konkliudentinius veiksmus.

Iš bylos medžiagos bei šalių, trečiojo asmens parodymų matyti, kad M. N., atstovaudamas UAB „Kapitalo ekspertai“, užsiima tarpininkavimu perkant, parduodant, nuomojant nekilnojamąjį turtą, yra nekilnojamojo turto brokeris. Bylos duomenimis, jis, pradedant nuo 2018-04-19 (pirmos tarpininkavimo sutarties sudarymo) iki 2019-12-23 d. (ginčo buto pardavimo) vienintelis pardavinėjo atsakovui bei trečiajam asmeniui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisminio nagrinėjimo metu trečiasis asmuo D. L. parodė, kad nekilnojamojo turto brokeris M. N. su ja susitarus rodydavo įvairiems pirkėjams butą, kol ginčo butas nebuvo nupirktas M. N. surastų pirkėjų. D. L. parodė, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuolat gyvendavo iki šio buto pardavimo. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Bylos duomenimis, M. N. tarpininkaujant, 2019-10-24 d. buvo surašyta preliminarioji sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo su ieškovo surastais pirkėjais V. J. bei A. B.. 2019-12-23 d. ginčo butas šių pirkėjų ir buvo nupirktas preliminariojoje sutartyje nurodytomis sąlygomis, t.y. už 185000 Eur.

Taigi, teismas pažymi, kad atlygintinų paslaugų snatykiai, parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), susiklostė tarp V. L., iš vienos pusės, bei UAB „Kapitalo ekspertai“ , M. N., iš kitos pusės.

Teismas pažymi ir tai, kad 2019-02-05 d. trišalėje Tarpininkavimo paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, nurodyta, kad UAB „Kapitalo ekspertai“ (Paslaugos teikėjas) veikia kartu su M. N. (Partneriu).

Be to, teismo vertinimu, tiek 2018-04-19, tiek 2019-02-05 d. trišalės Tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminai pasibaigė, todėl svarbu atsižvelgti ir faktinę sutarties vykdymo eigą. Faktinį buto pardavimą atliko M. N., jis turi teisę į komisinio mokesčio dalį priteisimą. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Kapirtalo ekspertai“ ir brokeris M. N. pagal nussitovėjusią bendrovėje praktiką komisinį mokestį iš esmės skirsto taip: 30 proc. UAB „Kapitalo ekspertai“ ir 70 proc. brokeriui M. N., faktiškai atlikusiam ginčo buto pardavimą. Dėl to byloje UAB „Kapitalo eskpertai“ gavo 1333,34 Eur komisinio mokesčio dalį iš V. L. ir jam pretenzijų neturi.

Teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas (nesant rašytinės tarpininkavimo sutaries) buvo išaiškinta, kad „Dėl to teismas neturi pagrindo nesutikti su kasacinio teismo išvada, jog esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šalys buvo susitarusios dėl tarpininkavimo parduodant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t.y. buvo sudariusios paslaugų sutartį (CK 6.716 straipsnis). Dėl šių aplinkybių yra nepagrįsta apeliacinės instancijos išvada, kad minėti įrodymai nepatvirtina, jog tarp ginčo šalių egzistavo sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (LAT 2016-06-07d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-281-686/2016) (t. 2 b.l. 132-137).

Teismo sprendime išdėstyti argumentai bei byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą remiantis tikimybių pusiausvyros principu, naudojamu teismo praktikoje, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, t.y. pagal esančius byloje įrodymus šalys buvo sudariusios paslaugų sutartį (CK 6.716 str.), iš kurios kildintina atsakovo pareiga sumokėti ieškovui tarpininkavimo/paslaugų mokestį (CPK 185 str.) (LAT 2001-03-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-569/2002 ir kt.).

Teismo vertinimu, tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 - 6.724 str.). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas, t.y. šios paslaugos yra atlygintinos. CK 6.720 str. 3 d. nustato, kad už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Žodinės atlygintinų paslaugų teikimo sutarties šalys turi vykdyti visas iš šios sutarties kylančias pareigas, įskaitant kliento pareigą apmokėti už paslaugų teikėjo suteiktas paslaugas (CK 6.716 str. 1 d., 6.720 str. 3 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas suteikė atsakovui nematerialaus pobūdžio paslaugas - tarpininkavo parduodant nekilnojamąjį turtą, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas neapmokėjo, t.y. atsakovas savo pareigos pagal sutartį neįvykdė, nors klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas buvo parduotas už 185000 Eur, komisinis mokestis už buto pardavimą sudaro 37000 Eur (185000 Eur x 2 %).

Atsakovas sumokėjo Paslaugos teikėjui UAB Kapitalo ekspertai“ -1333,34 Eur, todėl liko skolingas ieškovui 2366,66 Eur (3700-1333,34 Eur).

Teismas nesutinka, kad komisinio mokesčio suma yra susieta su jo gauta už buto pardavimą suma, t.y. 36 proc. -66666,97 Eur.

Kaip nustatyta byloje, komisisnis mokestis imamas už viso buto pardavimą ir sudaro 2 proc. nuo buto pardavimo kainos (Sutarčių 4 p.), t.y. butą pardavus už 185000 Eur, komisinio mokesčio suma sudaro 3700 Eur. Šias išlaidas padengti prisiėmė atsakovas V. L. Kaip nustatyta byloje, trečiasis asmuo D. L. šiame susitarime nedalyvavo, ir neprisiėmė prievolės mokėti komisinį mokestį už buto pardavimą.

Teismo vertinimu, komisinio mokesčio dalį (36 proc.) atsakovas turėjo mokėti tik tuo atveju, jei būtų susitartimas su D. L. padengti komisinio mokesčio dalį priklausomai nuo faktiškai gautų sumų, pardavus ginčo butą. Tačiau nagrinėjamu atveju toks atsakovo bei trečiojo amens susitarimas nebuvo sudarytas, D. L. neprisiėmė prievolės mokėti žyminio mokesčio, todėl visą komisinį mokestį (37002 Eur) turėjo sumokėti atsakovas V. L., pasirašęs tarpininkavimo paslaugų sutartis.

Prašomas sumokėti 2 procento tarpininkavimo mokestis atitinka nekilnojamojo turto tarpininkavimo rinkoje Lietuvoje taikomus įkainius.Su nurodytais ieškovo argumantais teismas sutinka ir atsižvelgia į tai, kad šalys susitarė dėl 2 % procentų komisinio atlygio, tokia kaina atitinka protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), todėl ši suma (2366,66 Eur) turi būti priteistina, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai (dėl ieškinio sumos) (CK 6.251 str.).

Teismas pažymi, kad atsakovo nurodytas motyvas, kad tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai, neįtakoja sprėndimo priėmimo, nes ir esant tokiems santykiams šalis neatleidžiama nuo prisiimtų prievolių vykdymo, o iš esmės faktiškai suteiktų atsakovui paslaugų ir atstovavimo instituto turinis paneigia atsakovo pozicija, kad dėl formalių ar kitų priežasčių galima išvengti atsiskaitymo, taip paneigiant CK 1.5 str. , 6.193 str. 1 d. numatyto sąžiningumo principą.

Pagal CK 6.59 str. yra draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Be to, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.200 str. 1 d. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.

Taigi, esant šalių sutartiniams santykiams CK 6.38 str. 1 d. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. Nesant įrodymų apie tai, kad atsakovas V. L. atsiskaitė už M. N. suteiktas tarpininkavimo paslaugas, skolos suma- 2366,66 Eur priteistina iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškinys atmestinas sprendime išdėstytais motyvais.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 str. 4 d.) (LAT 2009-11-24 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012-04-19 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (LAT 2012-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja sprendimo priėmimo byloje ir nepaneigia teismo nustatytų bylos aplinkybių bei argumentų Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civ,byloje Nr. 3K-3-107/2010).

CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CK 6.210 str. 1 d. už termino praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % metinės palūkanos už priteistą sumą (12366,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), numato maksimalaus dydžio darbo užmokestį advokatams, advokato padėjėjams.

Ieškovo duomenimis, advokato išlaidos byloje sudaro 1000 Eur konsultuojant, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo, ieškinį ir kt.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla nesudėtinga, skolinė, susideda iš el.bylos vieno tomo, bylos trukmę, ieškinys priimtas 2020-02-18, byla nagrinėjama iki šiol, t.y. pusę metų, byloje buvo vienas posėdis, į tai, kad ieškinio suma yra 2366,66 Eur, ieškinys patenkintas visiškai, priteisia iš atsakovo nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 1000 Eur.

Žyminio mokesčio suma sudaro 53 Eur ir priteistina iš atsakovo ieškovo naudai visiškai patenkinus ieškinį) ( CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovas sumokėjo 103 Eur žyminio mokesčio, tačiau mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 91 Eur (38 Eur už LAP +53 Eur už ieškinio reikalvimus), todėl jam grąžintina žyminio mokesčio suma sudaro 12 Eur (103 Eur-91 Eur) (CPK 87 str.1 d. 1 p.).

CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,34 Eur ir ieškinį patenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2366,66 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt šešis Eur 66 ct) komisinio mokesčio skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (2366,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53 Eur (penkiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio, 1000 Eur (vieną tūkstanį Eur) advokato išlaidų, M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Grąžinti ieškovui M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika Eur) žyminio mokesčio,

Valstybės naudai iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 8,34 Eur (aštuonis Eur 34 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke N. B. Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.