- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-725-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-11677-2009-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“
- Atsakovas
- UAB „Fiberpool.Eu“
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ ieškinį atsakovui UAB „Fiberpool.Eu“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Uždaroji dizaino ir leidybos akcinė bendrovė „Kopa“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB „Fiberpool.Eu“ 452,20 Lt užmokestį už paslaugas, 138,37 Lt delspinigių, 12,70 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad šalys 2009-01-09 sudarė įrašo kataloge užsakymo sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo atspausdinti reklaminį atsakovo įrašą ieškovo leidžiamame RESTA 2009 kataloge, o atsakovas įsipareigojo už šią paslaugą sumokėti užmokestį. Ieškovas išspausdino reklaminį įrašą kataloge, o atsakovas užmokesčio nesumokėjo. Todėl ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovo užmokestį, bei delspinigius.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui UAB „Fiberpool.Eu“ iš ieškovo 847 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas konstatavo, kad ieškovui tvirtinant, jog jis su atsakovu buvo sudaręs įrašo kataloge užsakymo sutartį, o atsakovui neigiant sutarties sudarymo aplinkybę, įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (neįmanoma įrodyti, kad tam tikrų vykių nebuvo: nebuvusių įvykių negalėjo matyti liudytojai, nebuvę įvykiai negali būti užfiksuoti dokumentuose, jei įvykių nebuvo, jie nesukėlė jokių pasekmių ir neliko jokių šių įvykių buvimo pėdsakų). CK nuostatos nenumato privalomos rašytinės paslaugų, kurių kaina- 452,20 Lt, sutarties formos. Tačiau teismo nuomone, sprendžiant, ar atsakovas sudarė ieškinyje nurodytą sandorį, ar ne, svarbu išsiaiškinti, ar buvo išreikšta atsakovo valia tokiam sandoriui. Atsakovo valią sudaryti ieškinyje nurodytą sandorį, nesant rašytinės šalių sudarytos sutarties, galėtų patvirtinti atsakovo veiksmai, siekiant tokį sandorį sudaryti (derybos su ieškovu, paslaugos kainos ir apmokėjimo tvarkos išsiaiškinimas, korespondencijos apie sandorį siuntimas, reklaminio teksto ar kataloge skelbtinos informacijos parengimas ir aptarimas, domėjimasis, kaip užsakymas vykdomas ir ar įvykdytas bei panašūs veiksmai). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo valią ieškinyje nurodytam sandoriui sudaryti. Ieškovo pateikti du atspausdinti lapai su užrašu viršuje „Anketa“, „Litexpo“ ir „Kopa“ logotipais bei atsakovo duomenimis, įrašytais po žodžių „I Užsakovas (mokėtojas)“ ir po žodžių „II Privalomasis įrašas 1. Abėcėlinis dalyvių sąrašas“ nepatvirtina, kad atsakovas su ieškovu sudarė ieškinyje nurodytą įrašo kataloge užsakymo sutartį. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo pateikti išspausdinti lapai yra anketa, o ne sutartis ar užsakymas (tokie žodžiai išspausdintuose lapuose nepavartoti). Ieškovo vadovas paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė dalyvavusi 2009 m. pradžioje „Litexpo“ parodų ir kongresų centre surengtoje parodoje ir vadovas pildęs kažkokią parodos dalyvio anketą, tačiau neigia užsakęs ieškovo paslaugas. Ieškovo atstovo pateiktuose išspausdintuose lapuose (žr. 2 lapą) IV skyriuje „Kitos reklamos paslaugos“ įrašyta „Papildomų paslaugų neužsakėte“. Šis įrašas atitinka atsakovo vadovo aiškinimą, kad užpildęs parodos dalyvio anketą, jis neužsakė ieškovo paslaugų. Ieškovo atstovo patekti išspausdinti lapai neatitinka CK 6.192 str. 3 d. įtvirtintų sąlygų, leidžiančių pripažinti sudaryta sutartį, dėl kurios sudarymo šalys apsikeitė telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija. Teismo nuomone, ieškovo atstovo pateiktus išspausdintus lapus kompiuteriu gali sumaketuoti bet kuris asmuo, tad nebuvo užtikrinta teksto apsauga ir nėra galimybės identifikuoti tekstą siuntusios (tekstą parašiusios) šalies parašo. Be to, ieškovo kartu su ieškiniu pateikta įrašo kataloge užsakymo sutartis nepasirašyta atsakovo. Ieškovo siunčiamos PVM sąskaitos- faktūros atsakovas nepriėmė. Dar vienas kompiuteriu atspausdintas lapas taip pat nėra atsakovo įrašo kataloge užsakymo sutarties sudarymo su ieškovu patvirtinimas. Nenurodyta nei šio lapo paskirtis, nei reikšmė, šiame lape nėra jokių atsakovo duomenų.
Teismas konstatavo, jog ieškovas neįvykdė CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą sumokėti užmokestį už paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, teismo teigimu, nėra pagrindo ieškovo reikalavimui dėl užmokesčio už paslaugas- 452,20 Lt patenkinti. Atmetus pirmąjį ieškovo reikalavimą, atmestini ir išvestinai reikalavimai.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
po paraiškos dėl dalyvavimo parodoje pateikimo Litexpo internetiniame puslapyje, parodų organizatorius išsiuntė apeliantui duomenis apie parodos dalyvį. Gavęs pardos dalyvių duomenis, apeliantas išsiuntė parodos dalyviui prisijungimo vardą ir slaptažodį, kad parodos dalyvis galėtų prisijungti prie apelianto duomenų bazės ir pateikti duomenis apie tai, kokio įrašo parodos kataloge jam reikia. Apeliantas pažymi, kad išraše iš apelianto duomenų bazės yra ne kas kita, kaip duomenys apie atsakovą. Taigi darytina išvada, kad tai padaryti atsakovas galėjo tik po to, kai pateikė dalyvavimo parodoje paraišką ir gavo apelianto prisijungimo vardą ir slaptažodį. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad duomenys apie atsakovą ieškovo duomenų bazėje atsirado neatsitiktinai, o juos sąmoningai, žinodamas ką daro, pateikė atsakovas. Taigi pildydamas paraišką dėl dalyvavimo, atsakovas matė ar turėjo matyti, kad jis privalo užsisakyti iš ieškovo reklaminį įrašą parodos kataloge, bei už tai sumokėti.Nepagrįstas teismo teiginys, jog išrašas iš programos neįrodo užsakymo pateikimo formos vien dėl to, kad jis vadinasi Anketa, o ne Užsakymas. Apelianto nuomone, išrašo pavadinimas visiškai neatskleidžia situacijos esmės. Teigia, kad apelianto programuotojai gali nesunkiai pakeisti jo programinę įrangą taip, kad ji generuos išrašus, kurių viršuje bus žodis Užsakymas, tačiau faktinė situacija nuo to nepasikeis. Prisirišimas prie išrašo pavadinimo neleido teismui įsigilinti į tai, kaip informacija apie atsakovą apskritai pateko į apelianto duomenų bazę. Be to, apeliantas pabrėžia, kad paprastai parodose lankstinukuose yra platinama informacija apie parodos dalyvius. Todėl natūralu, kad reklaminio išrašo parodos kataloge spausdinimas yra privaloma, o ne papildoma paslauga. Taigi teismo teiginys, jog atsakovas dalyvavo parodoje, bet reklaminio įrašo parodos kataloge neužsisakė yra neteisingas, kadangi dalyvauti parodoje, nepateikus apie save informacijos parodos reklaminėje medžiagoje, neatitiko dalyvavimo parodoje sąlygų.Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti apelianto pateiktu išrašu, kadangi apelianto direktorius, tvirtindamas jį, garantavo, kad tai yra tikras, o ne suklastotas dokumentas. Atsakovas nepateikė jokio įrodymo, kodėl šiuo išrašu galima būtų abejoti. Be to, atsakovas neprašė skirti parašo, antspaudo ekspertizės, kuri išsklaidytų galimas abejones dėl parašo tikrumo.Dėl atsakovo užpildytos užsakymo formos pažymi, kad anketa yra labai didelė, todėl ieškovas nemanė, kad buvo būtinybė ją visą teikti, todėl patiekė tik vieną jos lapą, kalbantį apie 0,2 proc. delspinigius už neatsiskaitymą su ieškovu laiku.apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad delspinigiams pagrįsti reikia pateikti abiejų šalių pasirašytą sutartį, kadangi tokia teismo nuomonė yra konservatyvi, nepaisanti verslo realijų. Kadangi atsakovo užpildytos anketos fragmente nurodomas 0,2 proc. delspinigių tarifas, o užsakymo anketa yra elektroninė, ji yra prilyginama sutarčiai, sudarytai raštu, todėl teisę į delspinigius apeliantas turi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Fiberpool.Eu“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-07-04 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad jis nepasirašė 2009-01-09 įrašo katalogo užsakymo sutarties, t.y. neišreiškė valios sudaryti sutartį, todėl tarp šalių nesusiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Nurodo, jog vien dalyvavimas trečiojo asmens Litexpo organizuojamoje parodoje negali būti laikoma tinkamu akceptu sudaryti su ieškovu įrašo kataloge užsakymo sutartį. Atsakovas sutarties nepasirašė, todėl iš jos negalėjo kilti jokios teisės ir pareigos. Apeliantas pasirašytos ir patvirtintos užsakymo sutarties iš atsakovo niekada negavo. Tai, kad apeliantas savavališkai ėmėsi vykdyti sutartį, kuri nebuvo sudaryta, atsakovui negali jokių pasekmių.
Pažymi, kad elektroninės užsakymo formos VI dalies 8 p. numatyta, kad parodos dalyvis privalo sumokėti privalomojo įrašo parodos kataloge kainą ir tais atvejais, kai jis nepateikė užsakymo formos ir jis, jo subeksponentai buvo įrašyti į katalogą, remiantis informacija, gauta Litexpo paraiškoje. Atsakovo nuomone, ši sąlyga patvirtina faktą, kad informaciją apie parodos dalyvius apeliantas gauna iš Litexpo paraiškos – nebūtinai iš paraiškos dalyvio. Šios informacijos pagrindu apeliantas spausdina įrašus parodos kataloge, nepaisant parodos dalyvių sutikimo. Taigi kadangi tarp apelianto ir atsakovo nebuvo sudaryta įrašo kataloge užsakymo sutartis, negalima laikyti, kad tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl netesybų, atitinkantis CK 6.72 str. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl informacijos apie atsakovą paskelbimo ieškovo išleistame parodos RESTA 2009 kataloge, ar atsakovas buvo išreiškęs valią reklamuotis šiame kataloge ir ar šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų.
Civilinio kodekso 1.71 str. nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).
Ginčas vyksta dėl paslaugų sutarties (Civilinio kodekso 6.716 str.) sudarymo fakto. Nei Civilinio kodekso VI knygos XXV skyrius normos (atlygintinių paslaugų teikimas), nei Civilinio kodekso 1.73 str.1 d., reglamentuojanti sandorius, kurie turi būti sudaromi raštu, nenumato, jog tokio pobūdžio sutarčiai privaloma rašytinė forma, todėl, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju sandoris buvo sudarytas, turi būti vertinama, ar iš asmens (šiuo atveju- atsakovo) elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį.
Ieškovas apeliaciniame skunde tvirtina, jog privaloma dalyvavimo parodoje RESTA 2009 sąlyga buvo informacijos patalpinimas abėcėliniame parodos dalyvių sąraše, kurį katalogo forma spausdino UAB ,,Kopa“. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Ieškovas kaip vieną iš įrodymų, patvirtinančių sutarties sudarymo faktą, pateikė anketą (b.l. 32-33), kuri liudija, kad atsakovas UAB ,,Fiberpool.eu“ užpildė šioje parodos organizatoriaus Litexpo ir ieškovo pateiktoje anketos formoje duomenis apie save, kaip apie užsakovą, taip pat užpildė ir II skyrių ,,Privalomasis įrašas“, kuriame pateikiami duomenys abėcėliniam dalyvių sąrašui. Atsakovo atstovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčijo, jog pildė šią anketą, pateikė duomenis apie savo įmonę privalomam pagal parodos organizatoriaus sąlygas abėcėliniam dalyvių sąrašui parodos kataloge. Vien tai, jog atsakovo pildyta forma buvo įvardijama kaip anketa, o ne kaip sutartis ar užsakymas, nepaneigia, kad pildydamas šią anketą, atsakovo atstovas (įmonės direktorius) neišreiškė valios sudaryti sutartį: viena vertus, joje UAB ,,Fiberpool.eu“ įvardijama kaip užsakovas (mokėtojas), kita vertus, minėta, jog šioje formoje aiškiai nurodyta, kad abėcėlinis dalyvių sąrašas, taip pat duomenys sisteminiame dalyvių sąraše yra privalomieji, todėl pildydamas šią formą, taip pat priimdamas parodos organizatoriaus (Litexpo) reikalavimą reklamuotis parodos kataloge, atsakovo atstovas privalėjo suvokti, jog tokiu būdu išreiškia savo sutikimą (valią) dėl atitinkamos reklamos spausdinimo parodos kataloge, t.y. iš esmės išreiškė sutikimą užsakyti atitinkamą ieškovo paslaugą. Vertinant, ar atsakovas išreiškė valią dėl paslaugų sutarties sudarymo, aktuali ir ta aplinkybė, kad atsakovas, gavęs Įrašo kataloge užsakymo sutartį (b.l. 6), kurioje nurodyta, jog įmonė yra užsakiusi reklamą parodos RESTA kataloge, taip pat nurodyta, jog negavus iki nurodytos datos patvirtinimo ar pataisymų, bus laikoma, kad informacija tinkama skelbti ir spausdinti kataloge, nepareiškė prieštaravimų dėl tokio įrašo apie atsakovą spausdinimo kataloge, neatsisakė ketinimų dalyvauti parodoje, nors ši sutartis atsakovui buvo išsiųsta 2009-01-06, o paroda, remiantis bylos duomenimis, vyko 2009 m. balandžio 7-10 dienomis.
Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į atsakovo veiksmus, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią dalyvauti parodoje jos organizatoriaus nurodytomis sąlygomis, t.y. išreiškė ir valią dėl privalomo jo reklamavimo parodos kataloge už organizatoriaus viešai skelbtą kainą (380 Lt plius PVM), tuo būdu, akceptavo parodos organizatoriaus viešąją ofertą (Civilinio kodekso 6.171 str., 6.173 str. 3 d.), t.y. užsakė ieškovo, spausdinusio parodos katalogą, paslaugą, už kurią turi sumokėti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovas valią sudaryti sutartį išreiškė konkliudentiniais veiksmais, dalyvaudamas parodoje ir priimdamas parodos organizatoriaus viešai skelbiamą reikalavimą dėl privalomo įrašo parodos kataloge bei jo kainos ir apmokėjimo sąlygų, pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog dėl netesybų (šiuo atveju- delspinigių) turi būti rašytinis susitarimas (Civilinio kodekso 6.72 str.), todėl, tokio rašytinio susitarimo nesant, ieškinio reikalavimas priteisti delspinigius pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas. Pažymėtina, jog viešai skelbiamoje parodos organizatoriaus informacijoje apie paslaugos kainą bei atsiskaitymo tvarką, delspinigiai, jų dydis, mokėjimo terminai nebuvo nurodyti.
Remiantis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., pripažįstamas pagrįstu ieškovo reikalavimas dėl 12,70 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Kadangi ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies (patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija sudaro atitinkamai 77 ir 23 procentus), ieškovui iš atsakovo atitinkama proporcija priteistinas už ieškinį bei apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis- 101,64 Lt.
Įvertinant atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteista 23 procentai išlaidų už advokato paslaugas, tai būtų 417,45 Lt. Tačiau, įvertindama aplinkybę, kad atsakovas už advokato paslaugas sumokėjo 1815 Lt, t.y. sumą, kuri tris kartus viršija ginčo sumą, o byla nėra sudėtinga teisės normų taikymo bei įrodymų vertinimo prasme, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Civilinio proceso kodekso 98 str. nustatytus kriterijus, atsakovui iš ieškovo priteistiną atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 300 Lt.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismo sprendimas dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo naikinamas, šioje dalyje priimant naują sprendimą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 329, 330 str.), o dalyje, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti Uždarajai dizaino ir leidybos akcinei bendrovei „Kopa“ iš atsakovo UAB „Fiberpool.eu“ 452,20 Lt užmokestį už paslaugas, 12,70 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,64 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą.
Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Uždarosios dizaino ir leidybos akcinės bendrovės „Kopa“ atsakovui UAB ,,Fiberpool.eu“ 300 Lt atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Fiberpool.eu“ į valstybės biudžetą 17,24 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.