- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-452-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00488-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei L. R. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir atsakovės L. R. patikslintą priešieškinį dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. P. (toliau – ir ieškovė) pateiktame ieškinyje prašė nustatyti tokią naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovei R. P. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 10,86 kv. m ploto virtuve (plane indeksas 1-1), 12,72 kv. m ploto kambariu (plane indeksas 1-2), 16,54 kv. m ploto kambariu (plane indeksas 1-3), 2,19 kv. m ploto sandėliu (plane indeksas 1-4), 3,00 kv. m ploto priestatu – veranda (plane indeksas 1-7); atsakovei L. R. (toliau – ir atsakovė) paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 15,07 kv. m ploto virtuve (plane indeksas 2-2), 18,29 kv. m ploto kambariu (plane indeksas 2-3), 1,54 kv. m sandėliu (plane indeksas 2-4), 10,09 kv. m ploto kambariu mansardoje (plane indeksas 2-6); šalims ieškovei ir atsakovei bendrai paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,46 kv. m ploto koridoriumi (plane indeksas 2-1), 4,08 kv. m ploto priestatu (plane indeksas 2-5), 4,26 kv. m ploto koridoriumi (plane indeksas 1-5), 6,95 kv. m ploto veranda (plane indeksas 1-6), 15,98 kv. m ploto rūsiu (plane indeksas R-1); priteisti iš atsakovės 60,75 Eur už bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo projekto parengimą ir 1,37 Eur pašto išlaidų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – viralinė), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – daržinė), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tvartas), ir po 1/2 dalį kitų statinių (kiemo statinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovė minėtą nekilnojamąjį turtą paveldėjo po motinos B. R. mirties. Nurodė, kad atsakovė aktyviais veiksmais ir įvairiais būdais trukdo naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Ieškovė teigė, kad ji negali užlipti į palėpę išsivalyti kamino. Nurodė, kad atsakovė prieštarauja, kad ji naudotųsi rūsiu, kviečia policiją, ruošiantis pakeisti nuotekų, vandentiekio sistemos vamzdžius, neįsileidžia priešgaisrinės apsaugos pareigūnų patikrinti ieškovės krosnies dūmtraukio. Ieškovė teigė, kad atsakovė yra užėmusi daugiau namo patalpų, t. y. naudojasi didesniu plotu, nei jai priklauso nuosavybės teise pagal turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei naudotis tenka mažiau namo ploto, tačiau už tai jai nekompensuojama. Ieškovė nurodė, kad dėl kitų pastatų ir kiemo statinių naudojimo ginčo su atsakove nekyla. Ieškovė siekė abipusiu sutarimu su atsakove nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutiko. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras parengė naudojimosi pastatu projektą, pagal jį tiek jai, tiek atsakovei priskirtų atskirai ir bendrai naudotis gyvenamojo namo patalpų plotas yra lygus dalims bendrojoje nuosavybėje. Teigė, kad projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovės nuomone, siūloma nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarka užtikrina abiejų šalių įstatymo saugomų teisių ir interesų pusiausvyrą, proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą, ekonomišką, efektyvų daikto naudojimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktame atsiliepime iš dalies su ieškinio reikalavimais sutiko. Sutiko, kad būtų įregistruota naudojimosi tvarka, bet tokia, kaip šalys turtu naudojasi faktiškai daug metų.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė priešieškinį, jį vėliau patikslino ir prašė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką: atsakovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-5 (4,08 kv. m), 2-1 (4,46 kv. m), 2-2 (15,07 kv. m), 2-3 (18,29 kv. m), 2-4 (1,54 kv. m), 2-6 (10,09 kv. m), o ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-7 (3,00 kv. m), 1-1 (10,86 kv. m), 1-2 (12,72 kv. m), 1-3 (16,54 kv. m), 1-4 (2,19 kv. m); bendrai naudotis paskirti gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-5 (4,25 kv. m) ir 1-6 (6,95 kv. m); atsakovei paskirti naudotis rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-l (15,98 kv. m), kairiąja puse, kurios plotas 5,76 kv. m, o ieškovei paskirti naudotis rūsio dešiniąja puse, kurios plotas 6,15 kv. m; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 005,45 Eur piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji įsipareigoja leisti ieškovei išsivalyti namo kaminą, šiuos valymo darbus atlikti, esant būtinybei bei poreikiui. Atsakovė nurodė, kad faktinė Gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi jau daug metų, todėl yra netikslinga nusistatyti naują naudojimosi tvarką. Teigė, kad Gyvenamasis namas yra faktiškai padalytas į dvi atskiras dalis, į jas kiekviena iš šalių turi atskirą įėjimą. Nurodė, kad ji jau daug metų naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-5 (4,08 kv. m), 2-1 (4,46 kv. m), 2-2 (15,07 kv. m), 2-3 (18,29 kv. m), 2-4 (1,54 kv. m), 2-6 (10,09 kv. m), ieškovė – 1-7 (3,00 kv. m), 1-1 (10,86 kv. m), 1-2 (12,72 kv. m), 1-3 (16,54 kv. m), 1-4 (2,19 kv. m). Teigė, kad tiek ieškovė, tiek ji pati bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5 (4,25 kv. m) ir 1-6 (6,95 kv. m). Nurodė, kad po gyvenamuoju namu yra rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-l (15,98 kv. m), kuria naudojasi ieškovė ir ji. Teigė, kad faktiškai rūsio patalpa yra padalyta į dvi dalis: ji naudojasi rūsio kairės pusės patalpa, kurios plotas 5,76 kv. m, ieškovė – dešine puse, kurios plotas 6,15 kv. m, nurodė, kad šalys rūsio dalis yra atsitvėrusios medinėmis lentomis, įsirengusios atskiras duris bei durų spynas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė visais būdais siekia jai pakenkti, nori, kad jai priklausančios patalpos 2-5 ir 2-1 būtų skirtos bendrai naudotis, kad galėtų patekti pas ją į namus ir kelti įvairius konfliktus, barnius. Šiuo metu atsakovė į savo gyvenamojo namo dalį patenka per patalpą 2-5 (verandą), kurioje įrengta virtuvė, ir iš jos patenka į koridorių 2-1, kuriame įrengtas tualetas, laiptai, vedantys į mansardą 2-6, kuria naudojasi atsakovė. Nustačius šias patalpas bendro naudojimo, atsakovė nebeturėtų asmeninės virtuvės bei tualeto. Taip pat pastogė, pažymėta indeksu 2-6, taptų bendro naudojimo. Atsakovė teigė, kad nėra būtinybės rūsio patalpą paskirti bendrai naudotis, kadangi šalys jau daug metų rūsio patalpa naudojasi atskirai. Kiekviena šalis savo rūsio patalpose laiko daržoves, įvairius daiktus, todėl, paskyrus šią patalpą naudotis bendrai, tarp šalių vėl kiltų konfliktinių situacijų.
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, jame nurodė, kad atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Nurodė, kad atsakovės argumentas, jog ji jau daug metų naudojasi gyvenamojo namo patalpomis 2-5, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-6, yra niekinis, nes atsakovė 1/2 gyvenamojo namo dalies savininke tapo tik (duomenys neskelbtini), kai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teigė, kad atsakovė iki savo mamos B. R. mirties gyveno pas mamą, ši leido jai gyventi palėpėje esančiame kambarėlyje (2-6, 10,09 kv. m ploto). Teigė, kad net ir faktiškai nusistovėjęs turto naudojimas negali būti absoliutus kriterijus, nustatant naudojimosi daiktu tvarką, jei ta tvarka yra netinkama ir ydinga dėl bendraturčiams atitenkančių skirtingo vertingumo savo naudingosiomis savybėmis patalpų ir jų dideliu ploto nuokrypiu, kai išimtinai tenkinami vieno bendraturčio interesai kito sąskaita. Ieškovės siūlomu gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektu patalpos šalims paskirstomos vienodai pagal naudingąsias savybes ir vertingumą. Tuo tarpu atsakovės siūloma daikto naudojimosi tvarka suteikia atsakovei pranašumą, nes atsakovė viena naudotųsi laiptais į palėpę, nors tiek laiptai, tiek palėpė yra bendroji dalinė šalių nuosavybė. Nurodė, kad palėpėje yra abiejų šalių kaminai, apšiltinta perdanga, stogo konstrukcijos, kurie yra bendrojo naudojimo objektai. Teigė, kad dėl kaminų, stogo priežiūros, tvarkymo abi šalys turi turėti galimybę laisvai patekti į pastogę. Į ją užlipti reikalingi laiptai, jie yra vieninteliai ir yra atsakovės užsiimtoje patalpoje 2-1. Teigė, kad pagal atsakovės pateikiamą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos projektą atsakovei asmeniškai naudotis tektų ne tik daugiau ploto, nei atsakovė turi nuosavybės teise, tačiau ir savo naudingosiomis savybėmis išsiskirianti patalpa, pažymėta indeksu 2-1, iš kurios patenkama į laiptus, vedančius palėpėn, nurodė, kad kitų laiptų patekti į namo pastogę nėra, todėl laiptai yra naudingoji patalpos savybė. Šios patalpos priskyrimas bendrai naudotis reikšmingas nuosavybės teisės įgyvendinimui ir nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių – neužkerta kelio atsakovei patekti į asmeniškai naudotis priskirtinas patalpas, pažymėtas indeksais (2-2), 2-3, 2-4 ir 2-6, bendro 45,48 kv. m ploto. Ieškovė asmeniškai naudotųsi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-7, iš viso 45,13 kv. m. Taigi kiekviena šalis asmeniškai naudotis turėtų realiąsias dalis, atitinkančias pagal plotą idealiąją nuosavybės dalį (skirtumas minimalus – 35 kvadratiniai centimetrai (0,35 kv. m) atsakovės naudai). Nurodė, kad palėpėje įrengtas kambarys, pažymėtas indeksu 2-6, pagal jos parengtą planą yra priskiriamas naudotis atsakovei. Teigė, kad palėpėje ji naudosis ne kambariu, o už kambario ribų esančia palėpės dalimi, kuri turi būti laisvai prieinama šalims. Ieškovei naudotis šiuo metu tenka apie 9–10 kv. m mažesnis gyvenamojo namo plotas, nei jai priklauso nuosavybės teise. Teigė, kad atsakovė trukdo naudotis rūsiu. Ieškovė pageidavo pasikeisti vamzdynus ir prie bendros nuotekų sistemos prijungti didesnio diametro vamzdį, tačiau atsakovė savinosi vandentiekio įvadą, nes jis įrengtas atsakovės naudojamos namo dalies pusėje, nors yra bendras visam namui. Rūsys turi būti paliekamas naudotis kaip bendra patalpa, kad ieškovė turėtų galimybę nusitiesti naujus vamzdynus ar remontuoti senus, net jei vamzdynai eis per atsakovės lentelėmis sau atsiribotą rūsio plotą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Plungės apylinkės teismas 2023 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovės R. P. ir atsakovės L. R. naudojimosi pastatu – Gyvenamuoju namu tvarką: ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; atsakovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6; ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi rūsio patalpomis, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėta indeksu R-1. Įpareigojo atsakovę du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo) iš anksto suderintu laiku įleisti ieškovę į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Šalys prašė nustatyti naudojimosi Gyvenamuoju namu tvarką pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, gyvenamojo namo patalpų planus ir juose nurodytus patalpų žymėjimus bei plotus. Šalys neginčijo kadastro duomenų teisingumo ir jie teismo buvo laikyti teisingais, kol nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiais duomenimis teismas ir vadovavosi, spręsdamas šalių ginčą. Teismas nustatė, kad byloje esminis šalių ginčas yra dėl patekimo į mansardos (palėpės) patalpą, kurioje yra viena atsakovės naudojama patalpa, pažymėta indeksu 2-6 ir į kurią, anot ieškovės, jai reikia patekti pasirūpinti kamino priežiūra, taip pat apžiūrėti stogo ir lubų bei jų šiltinimo būklę. Teismas nustatė, jog pagal gyvenamojo namo techninius duomenis mansardoje įrengta viena patalpa (2-6), kuri pagal pastato vidaus plotų eksplikacija yra kambarys, kurio plotas 10,09 kv. m ir kuriuo naudojasi atsakovė. Nustatė, kad į šį kambarį patenkama laiptais iš pirmo namo aukšto per patalpą (2-1), kuri, pagal tuos pačius techninius namo duomenis, yra koridorius, kitų patalpų mansardoje nėra. Teismas nustatė, kad ginčo nagrinėjimo metu registruoti namo nekilnojamojo turto kadastro duomenys, jog mansardoje yra tik viena patalpa, kurios indeksas 2-6, nėra nuginčyti, todėl, teismo vertinimu, nesant kitų patalpų mansardoje, tenkinti ieškovės reikalavimą bendrai naudotis palikti patalpas 2-1 ir 2-5 nebuvo pagrindo, nes tai nepagrįstai ir neproporcingai varžytų atsakovės privatų gyvenimą ir nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad bendrai naudotis paprastai skiriamos patalpos, be kurių bendraturčiai negali valdyti jiems priklausančios turto dalies pagal paskirtį.
6.2. Teismas nustatė, kad ieškovė dar 2021 m. sausio 10 d. buvo kreipusis į teismą su analogišku ieškiniu, tačiau jis jai buvo grąžintas, nepašalinus ieškinio trūkumų (civilinė byla Nr. e2-515-944/2022). Teismas, nustatydamas trūkumus, buvo nurodęs, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl neeksplikuotų mansardos patalpų naudojimo tvarkos. Žinodama tai ir vis tiek reikšdama šį reikalavimą, ieškovė nepateikė teismui kitų nekilnojamojo turto matavimų (duomenų, kad namo mansardoje yra kitų patalpų), dėl kurių teismas galėtų ir privalėtų spręsti, todėl, kaip jau buvo nurodyta, ginčą sprendė esamų kadastrinių matavimų pagrindu. Teismas sutiko, kad ieškovei yra poreikis ir pareiga prižiūrėti šildymo sistemos prietaisą – kaminą ir ši priežiūra galbūt yra lengvesnė naudojantis mansardos patalpa, kas ir buvo daroma daug metų, kai namo dalies savininke buvo atsakovės mama ir su jos sutikimu, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šiuos darbus yra galimybė atlikti ir iš išorinės namo stogo, kuris šalių kaip pastato bendraturčių yra bendras, pusės ir tam jokio bendraturčio sutikimo nereikia. Be to, atsakovė sutiko leisti ieškovei šiuos ūkio darbus atlikti ir toliau mansardoje, apie ką ji rašė ieškovei, atsiliepdama į siūlymus dėl namo naudojimosi tvarkos. Ieškovė teigdama, kad atsakovė sudaro kliūtis patekti į mansardą minėtu tikslu, jokių tai patvirtinančių, be pačios paaiškinimų, įrodymų teismui nepateikė. Teismo nuomone, egzistuojant galimybei dūmtraukio valymo darbus atlikti ir kitu būdu, nepatenkant į mansardą, kurioje nors ir neteisėtai (nepakeitus ir neįregistravus šių patalpų paskirties), tačiau, šalims pripažįstant, yra atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti skirta erdvė (virtuvė ir tualetas), esmingai būtų pabloginta atsakovės padėtis palyginti su ieškovės gyvenimo sąlygomis ir tik užprogramuotų šalių konfliktus, ko siekiama išvengti ginčo sprendimu. Siekiant išvengti konfliktų tarp šalių, atsakovei sutinkant, teismas nustatė atsakovei įpareigojimą du kartus per metus prieš šildymo sezoną ir po jo su atsakove iš anksto suderintu laiku įleisti ieškovę į mansardą dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti.
6.3. Teismas nustatė, kad šalys byloje taip pat nesutaria ir dėl rūsio patalpų naudojimo. Pasisakydamas šiuo klausimu teismas nurodė, kad šalys sutiko ir prašė naudojimosi tvarką nustatyti, vadovaujantis byloje pateiktais namo kadastriniais matavimais, o pagal juos rūsio patalpa įregistruota kaip viena patalpa, todėl šią patalpą šalims naudotis teismas paliko bendrai. Teismas vertino, kad toks jo sprendimas sudarys sąlygas ieškovei susitvarkyti kanalizaciją (ją įsirengti) ir nepažeis atsakovės interesų, nes ji pati pripažino, jog rūsio patalpa naudojasi retai, be to, toks sprendimas neužkerta kelio šalims rūsio patalpą, ieškovei įsirengus kanalizaciją, vėl pasidalyti bendru sutarimu, galbūt atskiriant ir paliekant tik jos dalį, kur yra (bus) kanalizacijos vamzdžiai, šalims naudotis bendrai.
6.4. Teismas nustatė, kad Registrų centre namas įregistruotas kaip vieno buto pastatas, gyvenamojo namo techniniame pase patalpų charakteristikos skyriuje butų skaičius nurodomas – 2, pastatų vidaus plotų eksplikacija detalizuoja vidaus patalpas pagal butų numerius, patalpos plane pažymėtos 1 arba 2, priklausomai nuo buto numerio, ir šį patalpų žymėjimą šalys naudoja, prašydamos nustatyti namo naudojimosi tvarką. Namo techninis pasas (jo duomenys) ir iš esmės šalių faktiškai naudojamos patalpos patvirtino, kad šalys ir naudojasi patalpomis, kurios pagal namo dokumentus priskiriamos atskiriems butams: 1 ir 2. Ploto skirtumas tarp nurodytų butų yra 3 kv. m pirmo buto naudai, kurio patalpomis naudojasi ieškovė. Taip paskirstytos patalpos, teismo nuomone, yra pritaikytos gyventi dviem ūkio vienetams, jos turi atskirus sanitarinius mazgus ir sudaro atskiras ir viena nuo kitos nepriklausomas, iš esmės vienodo vertingumo gyvenamąsias patalpas. Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus ir byloje esančius įrodymus, šalių siūlymus dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, remdamasis turto naudojimo racionalumo, patogumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
6.5. Teismui nustačius naudojimosi tvarką kitaip, nei prašė atsakovė, jos reikalavimas priteisti iš jos ieškovės naudai 1 005,45 Eur kompensaciją buvo atmestas, nes pagal nustatomą tvarką ieškovei tenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis, vertinant kartu su abiejų šalių bendrai naudojamomis patalpomis, viršijo idealiąją ieškovės nuosavybės teisės dalį, todėl priteisti kompensaciją nebuvo pagrindo. Nagrinėjamu atveju susidarantis skirtumas tarp ieškovės realiosios ir idealiosios bendrosios nuosavybės dalies buvo nedidelis ir pateisinamas pagal esamus namo inventorinės bylos, kuria šalys prašė teismo vadovautis, sprendžiant ginčą tarp šalių, duomenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė R. P. (toliau – ir apeliantė) pateiktame apeliaciniame skunde prašo Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimo dalį, kuria atsakovė du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo) iš anksto suderintu laiku įpareigota įleisti ieškovę į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti, pakeisti, leidžiant ieškovei be atsakovės sutikimo savo lėšomis įsirengti atskirą patekimą (laiptus, duris) į gyvenamojo namo palėpę iš ieškovės namo dalies pusės, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo atsakovę du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo) iš anksto suderintu laiku įleisti ieškovę į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti. Apeliantės nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra pažeidžianti jos kaip nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo – bendraturtės teises. Teigia, kad palėpė yra tik erdvė po stogu ir nėra suformuota kaip atskira patalpa, tačiau tai yra bendro naudojimo objektas ir į jį užeiti lygiai vienodai turi teisę abi gyvenamojo namo bendraturtės. Nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad palėpė priklausytų tik atsakovei. Teigia, jog patekti į palėpę yra būtina, kadangi būtina tinkamai valdyti ir naudoti savo turto dalį, be to, ir prižiūrėti jos naudojamų kambarių ir kitų patalpų šildymo sistemos sudedamąsias dalis, jas išvalyti, remontuoti, taip pat patikrinti stogo konstrukcijų būklę, pakeisti iš pastogės pusės ant perdangos paklotą šiluminę izoliaciją efektyvaus energijos taupymo tikslu, atlikti deratizaciją ir pan. (atsakovė graužikų nenaikina). Mano, kad patekimas į palėpę savo nuožiūra pasirinktu laiku atsakovės nuosavybės teisių ir privatumo nepažeis, t. y. jeigu apeliantė pateks į palėpę savo įsirengtais laiptais, ne per atsakovei asmeniškai naudotis priskirtas patalpas 2-5 ir 2-1. Nurodo, kad atsakovės naudojamos patalpos 2-1, 2-5 ir 2-6 yra izoliuotos nuo palėpės erdvės sienomis ir rakinamomis durimis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priskirdamas atsakovei asmeniškai naudotis patalpas 2-1 ir 2-5, turėjo leisti be atsakovės sutikimo įsirengti jai laiptus į palėpę savo lėšomis iš jos gyvenamojo namo dalies.
7.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų kartų kamino valymo limitas prieštarauja naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo ir saugumo kriterijams. Nurodo, kad kamino valymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų, kūrenimo intensyvumo, kuro rūšies, jo kokybės bei kitų faktorių, tad nuspėti, kurią žiemą kiek kartų reikės valyti kaminą ir išsemti šlakus bei suodžius, nėra įmanoma. Teigia, kad ji naudoja krosninę šildymo sistemą, kuriai turi būti skiriamas ypač reikšmingas dėmesys dėl didesnės gaisro tikimybės netinkamai tokią sistemą eksploatuojant. Apeliantės nuomone, atsakovė yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), tad gali atsitikti taip, kad ligos atveju išvyks gydytis į ligoninę, sanatoriją ar pan., taip pat gali su metais nebepajėgti savęs apsitarnauti, tad galbūt teks pasirinkti priežiūrą globos namuose (atsakovė netekėjusi, vaikų neturi, yra vieniša, gyvena viena), o tokiais atvejais jos patekimo į palėpę išvis nebūtų įmanoma suderinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kas šiuo atveju atitiktų patalpų paskirstymą šalims asmeniškai naudotis, t. y. pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti leidimą įsirengti savo laiptus į palėpę.
7.3. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino šalių nesutarimo priežasčių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė atsakovės galimo būsimo piktnaudžiavimo, kuris neabejotinai iš atsakovės pusės pasireikš, pvz., jei pirmosios instancijos teismo sprendime įrašyta, kad tik R. P. gali lipti į palėpės erdvę, tai ten negalės patekti jos sūnus T. P., nes atsakovė jo neįleis ir teigs, kad sūnus sprendime neįrašytas. Nurodo, kad ji yra pagyvenusi moteris ir pati kamino išsivalyti negali, kadangi tokius darbus atlieka sūnus, kuris su ja gyvena. Svarsto, kad jei to negalėtų atlikti ir sūnus, ji samdytų kaminkrėtį, tačiau ir jo atsakovė neįleistų, nes jis nebūtų asmuo, kuriam yra suteiktas teismo leidimas. Teigia, kad dėl jos patalpų šildymo sezono pradžios palikta spręsti atsakovei, kuri bendradarbiauti, kooperuotis dėl bendrosios nuosavybės valdymo nenori.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė patekimo į palėpės erdvę skaičių – du kartus, o tai jau pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kad dūmtraukiai, dūmtakiai ir krosnys turi būti valomi ne tik prieš šildymo sezoną ar po jo, bet ir eksploatavimo metu kas 3 (tris) mėnesius (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo leidimas tik du kartus patekti į palėpę turi pagrindą būti pripažintas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-61 l/2015). Taip pat neteisėta naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti pripažinta ir dėl nepagrįstai suteiktos patogumo (komforto) privilegijos vienam iš bendraturčių – atsakovei. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovės pageidavimą naudotis visa bendra erdve – palėpe vien tuo pagrindu, kad per palėpę atsakovė patenka į jai priskirtą naudotis patalpą 2-6, pažeidė bendrosios nuosavybės principą. Pirmosios instancijos teismas, klaidingai vertindamas byloje esančius įrodymus ir taikydamas įstatymą, pažeidė bendraturčių lygiateisiškumo principą, padarė nepagrįstą išvadą, kad reikia apriboti apeliantės galimybę patekti į palėpės erdvę, o atsakovei suteikė nepagrįstą pranašumą šia erdve naudotis be trukdžių.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į ieškovės R. P. apeliacinį skundą atsakovė L. R. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovės teigimu, ieškovė reiškia naują reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teisme nereiškė, t. y. ieškovė pirmosios instancijos teismo neprašė leisti be atsakovės sutikimo savo lėšomis įsirengti laiptus, duris į gyvenamojo namo palėpę iš savo dalies pusės. Atsakovės nuomone, jeigu būtų tenkintas toks apeliantės reikalavimas, tai atsakovė neturėtų visiškai jokio privatumo, kadangi apeliantė, patekusi įsirengtais laiptais į mansardos patalpas (pastogę), iš jos patektų į kitas gyvenamojo namo patalpas, kurios yra priskirtos atsakovei, t. y. ieškovė, patekusi į mansardos patalpas, galėtų nusileisti į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą laiptais į patalpas 2-l, 2-5, 2-2, 2-4, 2-3, kurios yra priskirtos naudotis atsakovei.
8.2. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai logiškas, teisingas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo kilusį ginčą tarp šalių, visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, žodžiu pateiktus paaiškinimus ir iš esmės priėmė teisingą, pagrįstą sprendimą. Atsakovė teigia, kad niekada nėra draudusi ieškovei išsivalyti kamino, ji, priešingai, visada ragino ieškovę išsivalyti kaminą, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad gyvenamojo namo kaminas nėra valomas kas savaitę ar kas mėnesį, o tik kartą per metus ar dvejus, todėl ji tikrai neprieštarauja ir leidžia šiuos valymo darbus atlikti, esant būtinybei ir poreikiui. Nurodo, kad pagal šiuo metu priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ji nebesinaudoja gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtais indeksais 1-5 ir 1-6, nes šiomis patalpomis naudojasi ieškovė. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka abi šalys patenkintos ir ja sėkmingai naudojasi, tik ieškovė papildomai nori dar ir gyvenamojo namo mansardos patalpų. Atsakovė nurodo ir patvirtina, kad esant reikalui ir būtinybei ieškovė galės ir daugiau kartų patekti į gyvenamojo namo palėpę atlikti kamino valymo darbų, kitų stogo remonto darbų, jeigu jie bus tikrai reikalingi.
8.3. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neva apeliantė yra senyvo amžiaus ir pati neturi jėgų išsivalyti kamino, o atvykusio meistro atsakovė neva neįsileistų, nes jis yra kitas asmuo, ir teigia, kad jai nesvarbu, kas atliks kamino valymo darbus, – ar pati ieškovė, ar pasamdytas meistras. Be to, jeigu ieškovei buvo labai reikalinga pastogė, tai ji galėjo prašyti jai paskirti naudotis gyvenamojo namo mansarda (palėpe), tačiau ieškovė niekada tokių reikalavimų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdama į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovė du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo) iš anksto suderintu laiku įpareigota įleisti ieškovę į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Iš registravimo bylos, kuri suformuota (duomenys neskelbtini) pirminiam teisiniam registravimui, matyti, kad pastatų savininkės yra ieškovė ir atsakovės mama B. R., kurios turtą atsakovė paveldėjo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) inventorinės bylos duomenis. Inventorinės bylos duomenimis, gyvenamasis namas yra vieno aukšto, dviejų butų, patalpos planuose pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6, iš jų patalpa 2-6 yra mansardoje (palėpėje). Gyvenamajame name yra rūsys, kuris kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimas indeksu R-1. Bendras namo plotas 126,03 kv. m, gyvenamajame name yra keturi kambariai. Nustatyta, kad butui Nr. 1 priklauso virtuvė, pažymėta indeksu 1-1, kurios naudingasis negyvenamas plotas 10,86 kv. m, kambarys, pažymėtas indeksu 1-2, kurio gyvenamas plotas 12,72 kv. m, kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, kurio gyvenamas plotas 16,54 kv. m, sandėlis, pažymėtas indeksu 1-4, kurio naudingasis negyvenamas plotas 2,19 kv. m, koridorius, pažymėtas indeksu (1-5), kurio naudingasis negyvenamas plotas 4,26 kv. m, veranda, pažymėta indeksu 1-6, kurios naudingasis negyvenamas plotas 6,95 kv. m, priestatas, pažymėtas indeksu 1-7, kurio tambūrų, techninių patalpų plotas 3,00 kv. m. Iš viso buto Nr. 1 bendras naudingasis plotas 53,52 kv. m, iš jo gyvenamųjų kambarių plotas 29,26 kv. m, naudingasis negyvenamas plotas 24,26 kv. m. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butui Nr. 2 priklauso koridorius, pažymėtas indeksu 2-1, kurio naudingasis negyvenamas plotas 4,46 kv. m, virtuvė, pažymėta indeksu 2-2, kurios naudingasis negyvenamas plotas 15,07 kv. m, kambarys, pažymėtas indeksu 2-3, kurio gyvenamas plotas 18,29 kv. m, sandėlis, pažymėtas indeksu 2-4, kurio naudingasis negyvenamas plotas 1,54 kv. m, priestatas, pažymėtas indeksu 2-5, kurio naudingasis negyvenamas plotas 1,08 kv. m, tambūrų, techninių patalpų plotas 3,00 kv. m, kambarys, pažymėtas indeksu 2-6, kurio gyvenamas plotas 10,09 kv. m. Iš viso buto Nr. 2 bendras naudingasis plotas yra 50,53 kv. m, iš jo gyvenamųjų kambarių plotas 28,38 kv. m, naudingasis negyvenamas plotas 22,15 kv. m.
14. Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-5 ir R-1. Ieškovė reiškė reikalavimą šias patalpas palikti šalims bendrai naudotis, atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė patalpas 2-1 ir 2-5 skirti jai naudotis asmeniškai, rūsio patalpą šalims padalyti. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą tarp šalių nustatė tokią naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu tvarką: ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7; atsakovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6; ieškovė ir atsakovė bendrai naudojasi rūsio patalpomis, 1992 m. balandžio 27 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėta indeksu R-1. Be to, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo) iš anksto suderintu laiku įleisti ieškovę į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti.
15. Apeliantė iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo) iš anksto suderintu laiku įleisti ieškovę į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti, ir apeliaciniame skunde nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi kelia naujus reikalavimus ir prašo apeliacinės instancijos teismo nustatyti iš esmės naują naudojimosi mansarda (pastoge) tvarką, t. y. leisti be atsakovės sutikimo įsirengti jai laiptus į palėpę savo lėšomis iš jos gyvenamojo namo dalies.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės 2022 m. gegužės 23 d. pateikto ieškinio turinį, nustatė, kad apeliantė minėtu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), taip: ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 10,86 kv. m virtuve (plane indeksas 1-1), 12,72 kv. m ploto kambariu (plane indeksas 1-2), 16,54 kv. m ploto kambariu (plane indeksas 1-3), 2,19 kv. m ploto sandėliu (plane indeksas 1-4), 3,00 kv. m ploto priestatu – veranda (plane indeksas 1-7); atsakovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 15,07 kv. m ploto virtuve (plane indeksas 2-2), 18,29 kv. m ploto kambariu (plane indeksas 2-3), 1,54 kv. m sandėliu (plane indeksas 2-4), 10,09 kv. m ploto kambariu mansardoje (plane indeksas 2-6); šalims ieškovei ir atsakovei bendrai paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,46 kv. m ploto koridoriumi (plane indeksas 2-1), 4,08 kv. m ploto priestatu (plane indeksas 2-5), 4,26 kv. m ploto koridoriumi (plane indeksas 1-5), 6,95 kv. m ploto veranda (plane indeksas 1-6), 15,98 kv. m ploto rūsiu (plane indeksas R-1). Taigi, vertindama nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad šioje civilinėje byloje būtų keliamas klausimas dėl leidimo be atsakovės sutikimo įsirengti ieškovei laiptus į palėpę savo lėšomis iš jos gyvenamojo namo dalies, t. y. tiek pateiktame ieškovės ieškinyje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė nekėlė panašaus pobūdžio reikalavimo.
17. Taigi šiuo atveju būtina akcentuoti, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Tai lemia, jog tokie (pirmosios instancijos teisme nenurodyti) argumentai nevertintini ir apeliaciniame procese. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, negalima (CPK 312 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliantės prašymo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo nustatyta patekimo į mansardą tvarka, netenkina, kadangi nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste apeliantei nėra suteikta galimybė apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
18. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas dviejų kartų kamino valymo limitas prieštarauja naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo ir saugumo kriterijams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003), priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
19. Be to, CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Atsižvelgiant į tai, tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja naudojimosi bendru daiktu kompromiso variantams, siekdamas patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004). Teismas naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustato tik bendraturčiams nesusitarus (CK 4.75 straipsnis 1 dalis). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.
20. Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Markevič ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
21. Nagrinėjamoje civilinėje byloje esminis šalių ginčas yra dėl patekimo į mansardos (palėpės) patalpas, kuriose yra viena atsakovės naudojama patalpa, pažymėta indeksu 2-6. Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. spalio 8 d. parengtą pastato (gyvenamojo namo) naudojimosi tvarkos projektą taip, kad ji turėtų galimybę šiuo metu name esančiais laiptais užlipti į palėpę, tuo tikslu paliekant šalims bendrai naudotis patalpas 2-1 ir 2-5, nes laiptai yra patalpoje 2-1, į kurią patenkama per patalpą 2-5. Atsakovė su tokiu ieškovės reikalavimu nesutiko, nes patalpoje 2-5 ji yra įsirengusi virtuvę, o patalpoje 2-1 – tualetą, t. y. šios patalpos pritaikytos išskirtinai jos individualiems poreikiams, tačiau ji sutiko leisti ieškovei vieną ar (ir) du kartus per metus pasinaudoti laiptais į mansardą siekiant išvalyti kaminą.
22. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, spręsdamas klausimą dėl ieškovės poreikio prižiūrėti šildymo sistemos prietaisą – kaminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad kamino priežiūra galbūt yra lengvesnė pasinaudojant mansardos patalpa, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuos darbus yra galimybė atlikti ir iš išorinės namo stogo, kuris šalių kaip pastato bendraturčių yra bendras, pusės ir tam jokio bendraturčio sutikimo nereikia. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas mansardos (palėpės) naudojimosi tvarką atsižvelgė ir į tai, kad atsakovei asmeniškai naudotis yra skirta erdvė (virtuvė ir tualetas), kuri įrengta mansardoje, tokiu atveju, nustačius bendrą mansardos (palėpės) naudojimo tvarką, esmingai būtų pabloginta atsakovės padėtis palyginti su ieškovės gyvenimo sąlygomis ir tik užprogramuotų šalių konfliktus. Taigi siekdamas išvengti konfliktų tarp šalių, atsakovei sutinkant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovei įpareigojimą du kartus per metus prieš šildymo sezoną ir po jo su atsakove iš anksto suderintu laiku įleisti ieškovę į mansardą dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti. Aptartos situacijos kontekste apeliantės argumentai dėl nustatyto dviejų kartų kamino valymo limito atmestini, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendime pasiūlė ieškovei ir kitą galimybę atlikti kamino priežiūros darbus, t. y. kad šiuos darbus yra galimybė atlikti ir iš išorinės namo stogo, kuris šalių kaip pastato bendraturčių yra bendras, pusės ir tam jokio bendraturčio sutikimo nereikia, jeigu apeliantei yra poreikis ir dažniau negu du kartus atlikti kamino priežiūros darbus. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs reikšmingas bylos aplinkybes.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
25. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
26. Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. kovo 22 d. pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, kurioje nurodyta, kad apeliacinio skundo surašymui ir konsultacijoms patirta 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš 2023 m. kovo 22 d. pinigų priėmimo kvito, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad atsakovė minėtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo.
27. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
28. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokestis už advokato teikiamą pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, nagrinėjamu atveju sudaro 2 470,39 Eur (1,3 × 1 900,30 Eur). Prašomas priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už surašytą atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus priteistino dydžio, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendžia, jog iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 0 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.