Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovei L. R. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, ir atsakovės L. R. patikslintą priešieškinį dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo nustatyti naudojimosi tvarką šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sekančiai:

- ieškovei R. P. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 10,86 kv.m. ploto virtuve (plane indeksas 1-1), 12,72 kv.m. ploto kambariu (plane indeksas 1-2), 16,54 kv.m. ploto kambariu (plane indeksas 1-3), 2,19 kv.m. ploto sandėliu (plane indeksas 1-4), 3,00 kv.m. ploto priestatu-veranda (plane indeksas 1-7);

- atsakovei L. R. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis: 15,07 kv.m. ploto virtuve (plane indeksas 2-2), 18,29 kv.m. ploto kambariu (plane indeksas 2-3), 1,54 kv.m. sandėliu (plane indeksas 2-4), 10,09 kv.m. ploto kambariu mansardoje (plane indeksas 2-6);

- šalims ieškovei R. P. ir atsakovei L. R. bendrai paskirti naudotis šiomis gyvenamojo namo patalpomis: 4,46 kv.m. ploto koridoriumi (plane indeksas 2-1), 4,08 kv.m. ploto priestatu (plane indeksas 2-5), 4,26 kv.m. ploto koridoriumi (plane indeksas 1-5), 6,95 kv.m. ploto veranda (plane indeksas 1-6), 15,98 kv.m. ploto rūsiu (plane indeksas R-1);

- priteisti iš atsakovės L. R. 60,75 Eur už bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo projekto parengimą, 1,37 Eur pašto išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso po ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį kitų statinių (kiemo statinių), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nekilnojamąjį turtą paveldėjo po motinos B. R. mirties. Atsakovė L. R. aktyviais veiksmais įvairiais būdais trukdo naudotis ieškovei priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Ji negali užlipti į palėpę, išsivalyti kamino. Atsakovė prieštarauja, kad ieškovė naudotųsi rūsiu, kviečia policiją, ruošiantis pakeisti nuotekų, vandentiekio sistemos vamzdžius, neįsileidžia priešgaisrinės apsaugos pareigūnų, patikrinti ieškovės krosnies dūmtraukio. Atsakovė yra užėmusi daugiau namo patalpų, t. y. naudojasi didesniu plotu nei jai priklauso nuosavybės teise pagal turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovei naudojimuisi tenka mažiau namo ploto, tačiau už tai jai nekompensuojama. Dėl kitų pastatų ir kiemo statinių naudojimo ginčo su atsakove nekyla. Ieškovė siekė abipusiu sutarimu su atsakove nusistatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, tačiau atsakovė su pasiūlymu nesutinka. Ieškovės iniciatyva ir lėšomis valstybės įmonės “Registrų centras” parengtas naudojimosi pastatu projektas, pagal kurį tiek jai, tiek atsakovei priskirtų atskiram ir bendram naudojimuisi gyvenamojo namo patalpų plotas yra lygus dalims bendrojoje nuosavybėje. Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus. Siūlomas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymas užtikrina abiejų šalių įstatymo saugomų teisių ir interesų pusiausvyrą, proporcingą bendraturčių teisių ir teisėtų lūkesčių apsaugą, ekonomišką, efektyvų daikto naudojimą.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Sutinka, kad būtų įregistruota naudojimosi tvarka bet tokia kaip šalys turtu naudojasi faktiškai daug metų.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino ir kuriuo prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką:

- atsakovei L. R. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais 2-5 4,08 kv.m., 2-1 4,46 kv.m., 2-2 15,07 kv.m., 2-3 18,29 kv.m., 2-4 1,54 kv.m., 2-6 10,09 kv.m., o ieškovei R. P. paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais 1-7 3,00 kv.m., 1-1 10,86 kv.m., 1-2 12,72 kv.m., 1-3 16,54 kv.m., 1-4 2,19 kv. m.

- bendram naudojimui paskirti gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais 1-5 4,25 kv.m. ir 1-6 6,95 kv.m.

- atsakovei L. R. paskirti naudotis rūsio patalpa pažymėta indeksu R-l 15,98 kv.m. kairiąja puse, kurios plotas 5,76 kv.m., o ieškovei R. P. paskirti naudotis rūsio dešiniąja puse, kurios plotas 6,15 kv.m.

- priteisti iš atsakovės L. R. ieškovės R. P. naudai 1005,45 Eur piniginę kompensaciją ir visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė įsipareigoja leisti ieškovei R. P. išsivalyti namo kaminą ir leidžia šiuos valymo darbus atlikti, esant būtinybei, bei poreikiui.

Atsakovė nurodo, kad faktinė gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi jau daug metų ir netikslinga nusistatyti naudojimosi tvarką. Tačiau jeigu ieškovė pageidauja ją nustatyti ir įregistruoti, ji tam neprieštarauja, bet ieškovės prašoma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka iš dalies nepagrįsta. Atsakovė name gyveno su mama B. R., o po jos mirties šią namo dalį paveldėjo. Gyvenamasis namas yra faktiškai padalintas į dvi atskiras dalis, kur kiekviena iš šalių turi atskirą įėjimą. Atsakovė jau daug metų naudojasi gyvenamojo namo patalpomis pažymėtomis indeksais 2-5 4,08 kv.m., 2-1 4,46 kv.m., 2-2 15,07 kv.m., 2-3 18,29 kv.m., 2-4 1,54 kv.m., 2-6 10,09 kv.m., ieškovė - 1-7 3,00 kv.m., 1-1 10,86 kv.m., 1-2 12,72 kv.m., 1-3 16,54 kv.m., 1-4 2,19 kv. m. Tiek ieškovė, tiek atsakovė bendrai naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-5 4,25 kv.m. ir 1-6 6,95 kv.m. Po gyvenamuoju namu yra rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-l 15,98 kv.m., kuria naudojasi ieškovė ir atsakovė. Faktiškai rūsio patalpa yra padalinta į dvi dalis: atsakovė naudojasi rūsio kairės pusės patalpa, kurios plotas 5,76 kv.m., ieškovė - dešine puse, kurios plotas 6,15 kv.m. Šalys rūsio dalis yra atsitvėrusios medinėmis lentomis, įsirengusios atskiras duris bei durų spynas. Ieškovė prašo, kad gyvenamojo namo patalpos 2-5 ir 2-1, kuriomis jau daug metų naudojasi atsakovė, ir rūsio patalpa R-l, būtų paskirtos naudotis šalims bendrai. Ji niekada nėra draudusi ieškovei išsivalyti kaminą, patekti į rūsio patalpą, ar atvykti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams apžiūrėti kamino ir t.t. Priešingai, atsakovė pastoviai ragina ieškovę išsivalyti kaminą, kad nekiltų gaisro. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė visais būdais siekia jai pakenkti, nori, kad jai priklausančios patalpos 2-5 ir 2-1 būtų skirtos bendram naudojimui, kad galėtų patekti pas atsakovę į namus bei kelti įvairius konfliktus, barnius. Šiuo metu atsakovė į savo gyvenamojo namo dalį patenka per patalpą 2-5 (verandą), kurioje įrengta virtuvė ir iš jos patenka į koridorių 2-1, kuriame įrengtas tualetas, laiptai, vedantys į 2-6 mansardą, kuria naudojasi atsakovė. Nustačius šias patalpas bendro naudojimo, atsakovė nebeturėtų asmeninės virtuvės bei tualeto. Taip pat pastogė, pažymėta indeksu 2-6, taptų bendro naudojimo. Ieškovės siekis padaryti patalpas 2-5 ir 2-1 bendro naudojimo yra nepagrįstas ir prieštarauja teisingumo, protingumo principams. Nustačius šias patalpas bendram naudojimui tarp šalių būtų neišvengiami konfliktai ir ginčai. Atsakovė geranoriškai sutinka įsileisti į savo patalpas ieškovę ar specialistus, kurie gali netrukdomai atlikti kamino valymo darbus, esant būtinybei bei poreikiui. Taip pat nėra būtinybės rūsio patalpą paskirti bendram naudojimui, kadangi šalys jau daug metų rūsio patalpa naudojasi atskirai. Kiekviena šalis savo rūsio patalpose laiko daržoves, įvairius daiktus, todėl paskyrus šią patalpą naudotis bendrai, tarp šalių vėl kiltų konfliktinės situacijos. Atsakovė teikia priešieškinį, siūlydama kitą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuri šalims geresnė ir priimtinesnė. Prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal UAB “Kartografiniai projektai” matininko paruoštą gyvenamojo namo planą, pagal kurį atsakovė naudojasi gyvenamojo namo 59,29 kv.m., o ieškovė - 51,46 kv.m. bei bendrai 15,27 kv.m. gyvenamojo namo. Kadangi atsakovė naudojasi didesne gyvenamojo namo dalimi, sutinka ieškovei sumokėti 1005,45 Eur piniginę kompensaciją.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. P. ir jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti ieškovei dalį sumokėto žyminio mokesčio, nes ieškovė atleista nuo šio mokesčio ne 50, o 100 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių, dėl kurių naudojimosi tarp šalių ginčo nėra, šalys ginčijasi tik dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos.

Iš byloje pateiktos pastatų registravimo bylos, kuri suformuota 1987 m. lapkričio 8 d. pirminiam teisiniam registravimui, matyti, kad pastatų savininkės yra ieškovė ir atsakovės mama B. R., kurios turtą atsakovė paveldėjo 2021 m. spalio 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruota kadastro duomenų nustatymo data 1992 m. balandžio 27 d. pagal 1987 m. lapkričio 8 d. inventorinės bylos duomenis. Inventorinės bylos duomenimis ginčo gyvenamasis namas yra vieno aukšto, dviejų butų (Registrų centre kaip daikto pagrindinė naudojimo paskirtis nurodoma gyvenamoji (vieno buto pastatai) ir patalpos planuose pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6, iš kurių patalpa 2-6 mansardoje (palėpėje). Name taip pat yra rūsys, kuris kadastrinių matavimų byloje esančiame plane žymimas indeksu R-1. Bendras namo plotas 126,03 kv. m., kambarių skaičius name 4. Butui Nr. 1 priklauso virtuvė, pažymėta indeksu 1-1, kurios naudingas negyvenamas plotas 10,86 kv. m. , kambarys, pažymėtas indeksu 1-2, kurio gyvenamas plotas 12,72 kv. m., kambarys, pažymėtas indeksu 1-3, kurio gyvenamas plotas 16,54 kv.m., sandėlis, pažymėtas indeksu 1-4, kurio naudingas negyvenamas plotas 2,19 kv.m., koridorius, pažymėtas indeksu 1-5, kurio naudingas negyvenamas plotas 4,26 kv.m., veranda, pažymėta indeksu 1-6, kurios naudingas negyvenamas plotas 6,95 kv.m., prietatas, pažymėtas indeksu 1-7, kurio tambūrų, techninių patalpų plotas 3,00 kv. m. Iš viso 1 bute bendras naudingas plotas 53,52 kv.m., iš kurio gyvenamųjų kambarių plotas 29,26 kv.m., naudingas negyvenamas plotas 24,26 kv.m. Butui Nr. 2 priklauso koridorius, pažymėtas indeksu 2-1, kurio naudingas negyvenamas plotas 4,46 kv.m., virtuvė, pažymėta indeksu 2-2, kurios naudingas negyvenamas plotas 15,07 kv. m., kambarys, pažymėtas indeksu 2-3, kurio gyvenamas plotas 18,29 kv. m., sandėlis, pažymėtas indeksu 2-4, kurio naudingas negyvenamas plotas 1,54 kv.m., prietatas, pažymėtas indeksu 2-5, kurio naudingas negyvenamas plotas 1,08 kv.m. ir tambūrų, techninių patalpų plotas 3,00 kv. m., kambarys, pažymėtas indeksu 2-6, kurio gyvenamas plotas 10,09 kv. m., Iš viso 2 bute bendras naudingas plotas 50,53 kv.m., iš kurio gyvenamųjų kambarių plotas 28,38 kv.m., naudingas negyvenamas plotas 22,15 kv.m.

Tiek ieškiniu, tiek patikslintu priešieškiniu naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką šalys prašo nustatyti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus 1992 m. balandžio 27 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenis, gyvenamojo namo patalpų planus ir juose nurodytus patalpų žymėjimus bei plotus. Atsakovė teikdama priešieškinį buvo atlikusi jos žinioje esančių patalpų naujus kadastrinius matavimus, kurių plotai nežymiai, bet neatitiko byloje esamų patalpų plotus pagal inventorinę bylą. Teismui atkreipus šalių dėmesį į šiuos trūkumus ir pasiūlius juos taisyti, atsakovė patikslino priešieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi tvarką kaip ir ieškovė pagal įregistruotus kadastrinių matavimų duomenis. Šalys neginčija kadastro duomenų teisingumo ir jie laikytini teisingais kol nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šiais duomenimis teismas ir vadovaujasi, spręsdamas šalių ginčą. Pagal atsakovės į bylą teiktą pirminį priešieškinį galima spręsti, jog patalpų plotų dydžiai gali skirtis ne dėl pastato užstatymo ploto padidinimo, bet dėl techniškai tikslesnių matavimų, kas nagrinėjamu atveju esmingos reikšmės neturi.

Byloje ginčas kilo dėl naudojimosi patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-5 ir R-1. Ieškovė reiškia reikalavimą šias patalpas palikti šalių bendram naudojimui, atsakovė patikslintu priešieškiniu prašo patalpas 2-1 ir 2-5 skirti jos asmeniniam naudojimui, rūsio patalpą tarp šalių padalinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Byloje tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl to, jog šiuo metu ieškovė faktiškai naudojasi patalpomis, kurių indeksai 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-7, atsakovė - 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir patalpa mansardoje (palėpėje) 2-6, šalys bendrai naudojasi patalpomis 1-5 ir 1-6, rūsį yra atskyrusios laikinosiomis pertvaromis ir naudojasi priešingomis jo pusėmis.

Iš Liteko duomenų matyti, kad ieškovė dar 2021 m. sausio 10 d. buvo kreipusis į teismą su analogišku ieškiniu, kuris jai buvo grąžintas, nepašalinus ieškinio trūkumų (civilinė byla Nr. e2-515-944/2022). Teismas, nustatydamas trūkumus buvo nurodęs, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl neeksplikuotų mansardos patalpų naudojimosi tvarkos. Žinodama tai ir vis tiek reikšdama šį reikalavimą, ieškovė nepateikė teismui kitų nekilnojamojo turto matavimų (duomenų, kad namo mansardoje yra kitų patalpų), dėl kurių teismas galėtų ir privalėtų spręsti, todėl kaip jau buvo nurodyta, ginčą sprendžia esamų kadastrinių matavimų pagrindu.

Teismas sutinka, kad ieškovei yra poreikis ir pareiga prižiūrėti šildymo sistemos prietaisą – kaminą ir ši priežiūra galimai yra lengvesnė per mansardos patalpą, kas ir buvo daroma eilę metų, kai namo dalies savininke buvo atsakovės mama ir jos sutikimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuos darbus yra galimybė atlikti ir iš išorinės namo stogo pusės, kuris šalių kaip pastato bendrasavininkų yra bendras ir tam jokio bendrasavininko sutikimo nereikia. Be to, atsakovė sutinka leisti ieškovei šiuos ūkio darbus atlikti ir toliau mansardoje, apie ką ji rašė ieškovei, atsiliepdama į siūlymus dėl namo naudojimosi tvarkos. Ieškovė teigdama, kad atsakovė sudaro kliūtis patekimui į mansardą minėtu tikslu, jokių tai patvirtinančių, be pačios paaiškinimų, įrodymų nepateikė. Vis tik, teismo nuomone, egzistuojant galimybei dūmtraukio valymo darbus atlikti ir kitu būdu, be patekimo į mansardą, kurioje yra tik atsakovės asmeniniam naudojimui skirta patalpa - kambarys, naudojimosi tvarka sudaryta galimybė ieškovei bendrai su atsakove naudotis patalpomis 2-1 ir 2-5, kuriose nors ir neteisėtai (nepakeitus ir neįregistravus šių patalpų paskirties), tačiau šalims pripažįstant, yra atsakovės asmeninio poreikiams tenkinti erdvė (virtuvė ir tualetas), esmingai būtų pabloginta atsakovės padėtis lyginant su ieškovės gyvenimo sąlygomis ir tik užprogramuotų šalių konfliktus, ko siekiama išvengti ginčo sprendimu. Tikslu išvengti konfliktų tarp šalių, atsakovei sutinkant, teismas nustato atsakovei įpareigojimą du kartus per metus prieš šildymo sezoną ir po jo, su atsakove iš anksto suderintu laiku, įleisti ieškovę į mansardą dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti.

Šalys byloje taip pat nesutaria ir dėl rūsio patalpų naudojimo: ieškovė prašo jas palikti bendram naudojimui, atsakovė padalinti taip, kaip šiuo metu šalys naudoja: ieškovei skirti naudotis dešine rūsio puse 6,15 kv.m. ploto, atsakovei – kaire puse 5,76 kv.m. ploto, bendram naudojimui palikti vidurinę dalį – taką 4,07 kv.m. ploto. Šalys pripažįsta, kad rūsį yra atskyrusios lentų pertvaromis ir savo dalis užrakinusios. Ieškovė prašo rūsio patalpą palikti bendrą, nes iki namo yra atvesta kanalizacija iš Europos Sąjungos lėšų, atsakovė į savo namo pusę vamzdžius nusivedė ir naudojasi kanalizacija, ieškovė negali to padaryti, nes kanalizacijos vamzdį jai reikia pravesti per atsakovės naudojamą rūsio dalį, į kurią ji negali patekti. Iš namo ir rūsio patalpos planų matyti, kad rūsio patalpoje yra viena patalpa R-1, kurios dydis 15,98 kv.m. Rūsio patalpa pagal jos vietą yra po atsakovei priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Teismas pripažįsta, kad kanalizacija yra būtina gyvenamųjų patalpų inžinerinė sistema, kuri iki namo atvesta ir atsakovės įvesta iš lauko į namą per pamatą į rūsį, iš kur vamzdžiais nuvesta į atsakovės gyvenamojo namo dalį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neprieštaravo, kad ieškovė prasivestų kanalizacijos vamzdžius per rūsį, bet ieškovė tokiais atsakovės pažadais netiki dėl buvusių konfliktų ir atsakovės trukdžių tai padaryti, ką patvirtina ir fotonuotrauka, kurioje matyti kanalizacijos vamzdis apjuostas metaline grandine ir užrakintas pakabina spyna, kurią atsakovė pripažįsta jau nuėmusi. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutiko ir prašo naudojimosi tvarką nustatyti, vadovaujantis byloje pateiktais namo kadastriniais matavimais, o pagal juos rūsio patalpa įregistruota kaip viena patalpa, teismas sprendžia, jog ši patalpa šalių naudojimui ir paliktina bendram naudojimui. Tai sudarys sąlygas ieškovei susitvarkyti kanalizaciją (ją įsivesti) ir nepažeis atsakovės interesų, nes ji pati pripažino, jog rūsio patalpa naudojasi retai. Toks sprendimas neužkerta kelio šalims rūsio patalpą, ieškovei įsivedus kanalizaciją, vėl pasidalinti bendru sutarimu, galimai atskiriant ir paliekant tik jos dalį, kur yra (bus) kanalizacijos vamzdžiai, bendram šalių naudojimui.

Registrų centre namas įregistruotas kaip vieno buto pastatas, gyvenamojo namo techniniame pase, patalpų charakteristikos skyriuje butų skaičius nurodomas – 2, pastatų vidaus plotų eksplikacija detalizuoja vidaus patalpas pagal butų numerius, kurios plane pažymėtos 1 arba 2, priklausomai nuo buto numerio ir šį patalpų žymėjimą šalys naudoja, prašydamos nustatyti namo naudojimosi tvarką. Namo techninis pasas (jo duomenys) bei iš esmės šalių faktiškai naudojamos patalpos, patvirtina, kad šalys ir naudojasi patalpomis, kurios pagal namo dokumentus priskiriamos atskiriems butams: 1 ir 2. Ploto skirtumas tarp nurodytų butų yra 3 kv.m. pirmo buto naudai, kurio patalpomis naudojasi ieškovė. Toks patalpų paskirstymas naudojimui, teismo nuomone, yra pritaikytas gyventi dviem ūkio vienetams, turi atskirus sanitarinius mazgus ir sudaro atskiras ir viena nuo kitos nepriklausomas, iš esmės vienodo vertingumo gyvenamąsias patalpas.

Anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, kad neteisėta naudojimosi tvarka gali būti pripažintas tik toks atvejis, kai paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Paskyrus šalims naudotis patalpas taip, kaip jos nurodytos gyvenamojo namo techniniame pase kaip atskirų butų patalpos ir iš esmės taip kaip šalys šiuo metu iš esmės realiai ir naudojasi, ieškovei asmeniniam naudojimuisi atitenkantis 3,00 kv.m. didesnis plotas, atsižvelgiant į namo bendrą plotą ir patalpų name išdėstymą yra pateisinamas ir nepagrindžia naudojimosi tvarkos neteisėtumo paskyrus ieškovės asmeniniam naudojimui 1-5 ir 1-6 patalpas, kurias šalys prašė pripažinti bendromis. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, teismo nuomone, geriausia naudojimosi tvarka tarp šalių bus tokia, kad šalims būtų kuo mažiau naudojamų bendrų patalpų.

Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus ir byloje esančius įrodymus, šalių siūlymus dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo, remdamasis turto naudojimo racionalumo, patogumo ir bendraturčių interesų pusiausvyros principais, teismas nustato tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ir 1-7; atsakovė asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6; šalys bendrai naudojasi rūsio patalpa, plane pažymėta indeksu R-1. Tokiu būdu gaunasi, kad ieškovei iš bendrų patalpų tenka naudotis patalpomis, kurių bendras plotas 56,52 kv. m., atsakovei – 53,53 kv.m. Taigi ieškovei asmeniškai naudoti tenkanti gyvenamojo namo patalpų dalis 1,5 kv.m. viršija jos idealiąją nuosavybės teisės dalį, nes bendras patalpų plotas, atskaičius rūsio patalpos (kuri šalims paliekama bendram naudojimui) plotą yra 110,05 kv.m. (126,03-15,98) ir ½ patalpų sudaro 55 kv.m.

Teismui nustačius naudojimosi tvarką kitaip nei prašė atsakovė, jos reikalavimas priteisti iš jos ieškovės naudai 1005,45 Eur kompensaciją už tai, kad pagal priešieškiniu siūlomą tvarką atsakovei tenka 7,83 kv. m. bendro namo ploto daugiau, nei jai priklauso pagal turimą nuosavybės teisės idealiąją dalį, atmestinas, nes pagal nustatomą tvarką ieškovei tenkanti naudotis gyvenamojo namo dalis, vertinant kartu su abiejų šalių bendrai naudojamomis patalpomis, viršija idealiąją ieškovės nuosavybės teisės dalį, todėl priteisti kompensaciją nėra pagrindo. Tokiu atveju svarstant kompensacijos atsakovei klausimą, atkreiptinas dėmesys į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad neteisėta naudojimosi tvarka gali būti pripažintas tik toks atvejis, kai paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama. Nagrinėjamu atveju susidarantis skirtumas tarp ieškovės realiosios ir idealiosios bendrosios nuosavybės dalies yra nežymus ir pateisinamas pagal esamus namo inventorinės bylos duomenis, kuria šalys prašė vadovautis teismą, svarstant ginčą tarp šalių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad už ieškiniu reiškiamą reikalavimą ieškovė sumokėjo 50 proc. 47,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašo grąžinti, nes ji 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Ieškovę byloje atstovavo advokatė, skirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3Mr) TP-21-T-740-5716, kuriuo ieškovė buvo atleista 50 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-P-740-5803 pratęstas antrinės teisinės pagalbos teikimas laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023m. gegužės 31 d. ir šiam laikotarpiui ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Kadangi ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo nuo 2022 m. birželio 1 d., iki tol ji buvo atleista tik 50 procentų, žyminis mokestis sumokėtas iki 2022 m. birželio 1 d., todėl jo grąžinti nėra pagrindo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė 2023 m. sausio 12 d. pažymą Nr. (12.34 Mr) PT-370 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos R. P. teikimą, valstybės naudai priteistina 1025,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ieškovė taip pat pateikė duomenis, kad byloje patyrė 60,75 Eur išlaidas dėl nuosavybės teisių pakeitimo projekto parengimo ir 1,37 Eur pašto išlaidų, iš viso 62,12 Eur.

Atsakovė šioje byloje patyrė iš viso 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 100,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį ir 1000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, šalių pareikštus reikalavimus, teiktų procesinių dokumentų kiekį, šalių atstovų dalyvavimą teismo posėdžiuose, teismas pripažįsta, jog šalių bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir nelaikytinos per didelėmis. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių.

Šioje byloje šalys iš esmės pareiškė priešinius reikalavimus, prašė nustatyti kiekvienos iš jų siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsakovė byloje pareikštu priešieškiniu taip pat prašė priteisti ieškovei kompensaciją iš jos. Teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies, t. y. teismas nustato naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką su atitinkamomis abiejų šalių pasiūlytų naudojimosi tvarkų korekcijomis bei atmeta atsakovės reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas daro išvadą, jog šioje byloje patenkinta ir atitinkamai atmesta 50 proc. reikalavimų, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taiko šią proporciją. Atsižvelgiant į tai, šalims priteistina po 50 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų: atsakovei iš ieškovės 495,00 Eur (įskaičius atsakovės mokėtinus 55,00 Eur ieškovei (50 proc. žyminio mokesčio (47/2) + 50 proc. kitų bylinėjimosi išlaidų 62,12/2) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Valstybei už ieškovei suteiktas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovės priteistina 513,00 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Proceso metu susidarė išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių suma viršija 5 Eur sumą ir yra 17,76 Eur. Atsižvelgiant į bylos rezultatą, 50 proc. šių išlaidų (9,00 Eur) priteistina iš atsakovės, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista, todėl jos lieka valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovės R. P. ir atsakovės L. R. naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

- ieškovė R. P. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, 1992 m. balandžio 27 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7;

- atsakovė L. R. asmeniškai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, 1992 m. balandžio 27 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6;

- ieškovė R. P. ir atsakovė L. R. bendrai naudojasi rūsio patalpomis, 1992 m. balandžio 27 d. kadastrinių matavimų byloje esančiame statinio plane pažymėta indeksu R-1.

Įpareigoti atsakovę L. R. du kartus per metus (prieš šildymo sezoną ir po jo), iš anksto suderintu laiku, įleisti ieškovę R. P. į mansardos patalpas (pastogę) dūmtraukio ir kitų konstrukcijų priežiūros darbams atlikti.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei L. R. iš ieškovės R. P. 495,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės L. R. 513,00 Eur (penkis šimtus trylika eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės L. R. 9,00 Eur (devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Apie priimtą sprendimą informuoti valstybės įmonę „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.