Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-375-1104/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-18
Bylos Nr.
1-375-1104/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37663-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrij Rancev
Kaltinamasis
V. M.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Valdas Kersnauskas, Kęstutis Skrebys, Valentinas Giriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-375-1104/2023Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-37663-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.6; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 18 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Kristinai Vaičiūnienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,

kaltinamajam V. M., kaltinamojo gynėjams, advokatams Valdui Kersnauskui ir Valentinui Giriūnui,

nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiosios atstovui, advokato padėjėjui Kęstučiui Skrebiui,specialistui Sigitui Laimai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. M. 2022 m. spalio 2 d., apie 12 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nemažiau šešių smūgių savo brolienei A. M. į įvairias kūno vietas – į apatinę lūpą, krūtinę, dešinę šlaunį, juosmenį, dešinį žastą, po ko kairės rankos dilbiu kaklo srityje prispaudė nukentėjusiąją A. M. prie sienos, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. M. dėl poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Šio nuosprendžio 1 punkte nurodytais veiksmai kaltinamasis V. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad lauke tvarkė aplinką, pavargo, užėjo namo ir prasidėjo konfliktai. Paaiškino, kad nukentėjusioji kimba visada prie jo (kaltinamojo). Prikibo, kad duotų raktą. Apsižodžiavo vienas ant kito, pasiuntė kur reikia. Nukentėjusioji nuo jo (kaltinamojo) neatstojo. Paaiškino, kad nukentėjusiosios vyras visą savaitę pas jį (kaltinamąjį) gėrė, dabar žiūri ir ji atėjo. Keletą kartų pasakė, nukentėjusioji vis tiek neatstojo. Ant galo neiškentėjo ir prirėmė nukentėjusiąją prie sienos. Toks ir konfliktas. Paaiškino, kad brolis turėdavo tą raktą. Tas kambarys buvo atrakintas konflikto metu, nukentėjusioji prašė rakto, kad tą kambarį užrakintų. Dėl rakto prasidėjo konfliktas. Parodė, kad nukentėjusioji pastoviai kimba ir kimba prie jo (kaltinamojo) dėl jo motinos. Motina slaugos ligoninėje guli. Patvirtino, kad prirėmė nukentėjusiąją prie sienos, bet nespardė. Kumščiais, rankomis nukentėjusiosios nemušė. Paaiškino, kad motina su juo (kaltinamuoju) gyveno. Nežino, nukentėjusioji kažkada pasakė, kad jis (kaltinamasis) dingtų iš savo gyvenamosios vietos. Motinai tas namas priklauso. Paaiškino, kad motina jau surašiusi testamentą, paliko tą namą jam (kaltinamajam) su broliu per pusę. Patikslino, kad tikriausiai prie spintos prispaudė nukentėjusiąją. Jam (kaltinamajam) lyg ir nereikėjo žengti žingsnio, kad nukentėjusiąją prispaustų prie spintos. Nukentėjusioji nugara atsirėmė į spintą. Stumdamas negalėjo lūpos užgauti, nepasiektų jos. Paaiškino, kad jis (kaltinamasis) pradėjo drebėti ir iš karto nukentėjusiąją paleido. Su koja tikrai nieko nedarė. Parodė, kad anksčiau nukentėjusioji pareiškimą buvo parašiusi ant brolio, kad ir plaukų kuokštą išrovė. Parodė, kad nukentėjusioji pas jį (kaltinamąjį) atėjo lyg ir sveika. Po įvykio nukentėjusioji paskambino broliui, jis greitai atėjo ir jie išėjo. Kitą dieną nebuvo susitikę. Vėliau, galimai ligoninėje susitiko. Paaiškino, kad stūmimas normalus buvo, nežino kaip pasakyti, nebuvo su smūgiu. Paaiškino, kad atsiprašyti nebandė, nebuvo kada. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams sakė, kad ji (nukentėjusioji) pati galėjo susižaloti. Brolis anksčiau pasakojo, kad brolio piniginė, telefonas dingo. Parodė galvojantis, kad konfliktas galėjo įvykti ir tarp jo (kaltinamojo) brolio ir nukentėjusiosios. Paaiškino, kad niekada pas nukentėjusiąją nėra buvęs namie, gal kokius kelis kartus ir buvo. Paaiškino, kad su tokia koja negalėtų, pradėjo skausmai jam (kaltinamajam) į koją, negalėjo kojos sulenkti, spardyti niekaip negalėjo nukentėjusiosios. Paaiškino, kad gailisi, kas įvyko, tačiau nurodė savo kaltės nematantis. Paaiškino, kad yra neįgalus, prastai vaikšto.

4. Kaltinamasis V. M., apklaustas įtariamojo apklausos metu parodė, kad pripažįsta, kad buvo konfliktas, tačiau jokio smurto nebuvo. Jam jo teisės turėti gynėją, neduoti parodymų ir kitos, išaiškintos suprantamai, gynėjas šiuo metu jam nėra reikalingas, parodymus duoti sutinka pats, niekieno neverčiamas. Nepageidauja, kad būtų daromas jo apklausos garso/vaizdo įrašas. Jis psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Gali pasakyti, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su savo mama O. V. M.. Namai yra jo mamos. Šiuo metu mama jau yra namuose, kurį laiką ji gulėjo ligoninėje, slaugos skyriuje, jo mamai šiais metais, (duomenys neskelbtini), bus (duomenys neskelbtini) metų. A. M. yra jo brolio K. M. žmona. Nori pasakyti, kad gali būti, kaip ir nurodyta įtarime, 2022 m. spalio mėnesio pradžioje pas jį į namus atėjo A. M., jis buvo lauke, kai išgirdo, kad kažkas įėjo į namus, jis ėjo žiūrėti kas čia vaikšto. Atėjęs į namus, viduje rado savo brolienę, jai turbūt nuo namų raktą buvo davęs jo brolis K., žino, kad jis tuo metu visą savaitę girtuokliavo ir darė visokias nesąmones. Jam įėjus į namus, A. pradėjo klausti, kur nuo kambario raktas, į tai jis atsakė, kad tiek ji, tiek jo brolis nuo jo „atsiknistų“, t. y. atstotų, jie jam jau yra atsibodę dėl įvairių priežasčių, sakė, kad jokio rakto neturi. Tada jis nuėjo į kambarį ir atsisėdęs žiūrėjo televizorių, čia atėjusi A. vėl, kaip ir kiekvieną kartą, pradėjo jam priekaištauti, kad jis neprižiūri savo mamos, į tai jis jai pasakė, kad mama yra prižiūrėta, kad jei jai ko reikia, jis nuperka ir nuneša, paprašė, kad A. jo nenervuotų ir „neknistų“ jam proto, taip žodis po žodžio A. jį nervavo, provokavo konfliktą. Dabar jis jau tiksliai visų aplinkybių iš tų nervų neprisimena, jam rodos, kad kai ji pradėjo jam sakyti, kad jis neprižiūri savo mamos, tai jis ją nusivijo į tą kambarį, kuris rakinamas ir kur A. rinko kažkokius daiktus mamai, žino, kad tada jis A. stovinčią, kairės rankos dilbiu, sulenkta ranka ties kaklu prirėmė prie sienos, gali būti, kad tuo metu jai ir sukėlė kokį skausmą ties kaklu paspausdamas, nes tuo metu tikrai iš nervų net drebėjo visas, bet tik tiek, jis A. tik prirėmė prie sienos spausdamas ties kaklu rankos dilbiu gal kiek alkūne ir viskas, jokių smūgių ranka į veidą jis A. nesudavė ir tuo labiau nespyrė jai niekur nei vieno karto. Žino, kad jis A., taip laikydamas ją prispaustą prie sienos, liepė dingti iš namų, sakė, kad jei ji dar jį panervuos, tai jis už savo veiksmus neatsako, taip jis iš nervo jai pasakė ir viskas. Jis buvo blaivus, puikiai žino, kokius veiksmus atliko ir ko nedarė. A. meluoja, ji jau kurį laiką jį provokuoja, kaip supranta, jį nori iškraustyti iš šių namų, kur gyvena su mama. Jis yra tik 50 procentų darbingas, jam pripažintas sąnarių artritas, jam pažeistas kairės kojos klubo sąnarys, jis apsunkintai ir juda, kaip jis galėtų jai tiek kartų įspirti, tikra nesąmonė čia yra. Tas kambarys, kuris rakinamas, niekuo neypatingas, dėl jam nežinomų priežasčių jį užrakino jo brolis K., jam net rakto nuo to kambario neduoda, bet ten yra pečiūkas, artėja žiema, jam pečiūką reiks pakūrenti, tai jie vis tiek turės tą kambarį atrakinti, kodėl jie jį rakina, jis nežino. Nori pasakyti, kad jo santykiai tiek su broliu K., tiek su A. yra įtempti, su broliu K. jis gal 5-10 metų neturi jokių reikalų. Toks jausmas jam yra susidaręs, kad A. su K. nori jį iškrapštyti iš mamos namų ir užkariauti jos turtą, nes dar prieš išvežant mamą į ligoninę A. jam pasakė, kad duoda porą savaičių susirast kitą gyvenamąją vietą, kas ji jam tokia, kad taip kalbėtų, ji į šiuos namus neturi jokios teisės. Jo žiniomis, mama surašiusi buvo testamentą, kuriuo šį (duomenys neskelbtini), namą yra lygiomis dalimis užrašiusi jam ir broliui K.. Kiek dabar žino, A. yra susiforminusi jo mamos globą, ji dirba ligoninėje, jai nesunku tai padaryti, neatmeta galimybės, kad A. gali jo mamos testamentą būti ir pakeitusi, todėl jaučiasi namuose labai nesaugus, jaučia įtampą dėl šios situacijos, tačiau A. nei spalio pradžioje, nei kitu laiku jis tikrai nemušė. Jis tikrai žino, kad A. jokio sužalojimo negalėjo padaryti, kokius sužalojimus ras ekspertas, jis nežino, bet nenustebtų, jei ji pati sau būtų kokius sužalojimus padariusi. Dar gali pasakyti, kad kai iš namų išėjo A., tai gal po dešimties minučių į namus buvo atėjęs K., kuris taip pat pas jį klausė, kur yra kambario raktas, tai ir jis jam pasakė, kad jis jam su savo A. atsibodo ir, kad jis jokio rakto neturi. Nieko daugiau pasakyti negali, tikrai nesijaučia nusikaltęs (1 t., b. l. 79-82). V. M. papildomos apklausos metu parodė, kad kuo yra įtariamas jis supranta, pripažįsta dėl konflikto. Jis pilnai tvirtina visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios apklausos metu, tiek akistatos metu. Taip pat nori papildyti, kad A. M. atėjusi pas jį į namus ir toliau vis žodžiais jį provokuoja, ji vis kartoja su ironija ir šypsena, sakydama „ar atsimeni, kaip mane mušei ir spardei“ ir po šių žodžių ji pradeda balsu juoktis, be to ji jį pašiepia, kaltina nebūtais dalykais ir vis kartoja, kad jei jam nepatinka būti šiuose namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su mama, kad jis nešdintųsi iš tų namų, nors ji neturi tam pasakymui jokio teisinio pagrindo, net nurodo ji jam terminą, kad per dvi savaites dingtų iš namų, mano jos visas šis jį įžeidžiantis poelgis ir jo provokavimas yra dėl to, kad ji nori užkariauti jo mamai priklausantį namą. Jis 2022 m. spalio 2 d., konflikto metu A. kairės rankos dilbiu trumpai, tikrai neilgiau kaip 5-10 sekundes, prirėmė ties kaklu prie sienos, tikrai jos nesmaugė, į veidą nesudavė ir juolab nespardė į įvairias kūno vietas, nemano, kad šiais savo veiksmais A. galėjo sukelti kokį skausmą. A. jis pats tikrai nekėlė ir nekelia jokios grėsmės, kai ji ir dabar pas jį namuose lankosi, tai ji vis provokuoja konfliktus (1 t., b. l. 88-91).

Motyvuojamoji dalis

5. Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6. Nukentėjusioji A. M., teismo posėdžio metu paaiškino, kad spalio 1 dieną dirbo parą, spalio 2 dieną grįžo į namus. Uošvienė buvo ligoninėje. Ji (nukentėjusioji) atėjo į uošvienės namus pasiimti jai reikalingų priemonių į ligoninę, o ten nesutvarkyta aplinka, bardakas. Iš kambario į kurį įeidinėjo, buvo išsuktas kabliukas. Pradėjo kaltinamajam sakyti kaip visada, kad laikas susitvarkyti, kad gyvena pas mamą. Liepė kaltinamajam įsukti kabliuką atgal į vietą. Jai (nukentėjusiajai) atėjus į tą kambarį, pajuto smūgį į petį ir į veidą. Daiktai buvo prie kompiuterinės kėdės. Pasilenkus taip ir jautė tuos smūgius paeiliui. Ji (nukentėjusioji), užsidengusi veidą, atsisuko į kaltinamąjį ir sakė, kad baigtų, nes prisižais. Keiksmažodžių lavina, epitetų lavina kaip visada. Nežino, kada kaltinamasis būtų liovęsis smūgiuoti, jei būtų nepasakius, kad prisidirbo, nes ji (nukentėjusioji) padarė įrašą. Tada kaltinamasis pabėgo į savo kambarį. Ji (nukentėjusioji) paskambino vyrui ir pasakė, kad ją sumušė jo (vyro) brolis. Paaiškino, kad atvyko vyras, jie pasiėmė reikiamus daiktus ir išvyko į namus. Paaiškino, kad buvo raudona žando srityje. Tą dieną nesikreipė niekur, būtų nesikreipusi niekur. Paaiškino, kad jam (kaltinamajam) daug jau kartų buvo atleista, tačiau jai (nukentėjusiajai) 3 dieną reikėjo vykti į darbą. Atsikėlus ryte jau buvo išryškėjusios mėlynės. Paaiškino, kad paskambino į darbą, kad negali atvykti dėl atitinkamų priežasčių. Nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, tada nuvyko pas šeimos gydytoją. Patikslino, kad pasilenkus pasipylė smūgiai. Jei ne storesnė striukė, nežino kuo būtų viskas pasibaigę. Kaltinamasis buvo labai įniršęs, rankomis į kaklą, į petį mušė. Paaiškino, kad galimai krito į tą tarpą, kur stovi kėdė, kompiuterinis stalas. Atsirėmė į kėdę, į komodos kampą. Parodė, kad toks mostas, judesys, kad griuvo, nepamena, ar ją (nukentėjusiąją) smaugė. Paaiškino, kad kaltinamasis kaip nuomininkas, nedėkingas tiems namams, dėl tvarkos nuolat kariaujama. Paaiškino, kad įgaliojimas išduotas jai (nukentėjusiajai) su vyru prižiūrėti uošvienės namus. Negalėjo prisiminti, ar rugsėjo pabaigoje konfliktavo su savo vyru. Visi smūgiai buvo į visą dešinę pusę. Parodė, kad ekspertizė matė, kur sena mėlynė, kur naujos. Kaltinamasis nežinojo, kad ji (nukentėjusioji) atvyks tą dieną. Ji (nukentėjusioji) turi raktus, pati įėjo į tuos namus, atsirakino. Kaltinamasis prieangyje rūkė, pasitiko labai gražiais žodžiais. Paaiškino, kad kaltinamasis pastoviai jai liepia dingti iš tų namų. Ji (nukentėjusioji) į vyro kambarį ėjo, jie yra pasidalinę tuos kambarius. Negalėjo tiksliai pasakyti, kur jai (nukentėjusiajai) tiksliai trenkė. Mėlynė buvo ties lūpa. Paaiškino, kad su „kulokais“, ne su delnu mušė. Nežino, ar buvo prirėmęs prie sienos, negalėjo prisiminti. Paaiškino, kad buvo padaryta jai moralinė žala, taip pat buvo priversta išeiti į biuletenį, kadangi dirba kas antrą parą. Psichologinis spaudimas, pastovūs grasinimai, šmeižtas. Jai (nukentėjusiajai) darbe sunkiau dirbti, turi saugoti save sveikatos atžvilgiu. Patikslino, kad dėl skausmo ir dėl mėlynių buvo pasiėmusi biuletenį. Su kaltinamuoju dėl šito įvykio nebendravo, jis (kaltinamasis) klausė, ar ji (nukentėjusioji) nori pinigų. Jokio atsiprašymo nesulaukė. Paaiškino, kad samdė pirmą kartą automobilį. Kaimynas ją (nukentėjusiąją) nuvežė į Vilnių, kur ekspertizę darė, paprašė, kad jis pasirašytų, kad ji (nukentėjusioji) sumokėjo jam, kad būtų draugiški santykiai su kaimynais. Dėl ieškinio – parašyta viskas – advokatui išlaidos, sveikatos, nedarbinga buvo, galimai savaitę, ar dvi. Paaiškino, kad būtų ir spalio 3 nerašiusi pareiškimo, bet išryškėjo mėlynės smakro srityje, petys skaudėjo. Paaiškino, kad buvo šoko būsenoje tą dieną, galimai nieko nejuto. Parodė, kad tą dieną su sutuoktiniu nekonfliktavo. Paaiškino, kad nėra jokių konfliktų tarp brolių dėl testamento. Testamentas yra uošvienės parašytas – dalis namų V. M., dalis K. M.. Parodė, kad buvo su treningais, su striuke stora ir su žieminiais batais. Kapišonas buvo pakritęs šiek tiek. Dėl neturtinės žalos papildomai paaiškino, kad jautė skausmą, nežino, kiek laiko. Tačiau yra žeminama, engiama ir šiai dienai. Ėmė ir įvertino tokiai sumai.

7. Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos uošvė O. V. M. guli Ukmergės ligoninėje, o ji ja rūpinasi, prižiūri. Jai dėl ligos buvo reikalingos asmens higienos reikmenys, sauskelnės. Visi šie daiktai yra jos namuose (duomenys neskelbtini), o raktą nuo namo ji turi. 2022 m. spalio 2 d., apie 12 val., ji atėjo šiuo adresu, pabeldė į duris, nes namuose buvo jos sūnus, jos vyro brolis V. M.. Jis jos neįleido ir kai paprašė įleisti jis pasakė „eik nachui“. Kadangi būtinai buvo reikalingi asmens higienos reikmenys, ji atsirakino duris ir nuėjo į kambarį, kur viskas yra sudėta. Ji iš karto pasilenkė prie sudėtų reikmenų atrinkti kas reikalinga. Tuo metu iš savo kambario išėjo V. M. ir ji paprašė, kad jis atiduotų šio kambario raktus. Jis iš karto pradėjo ją keikti visokiais žodžiais sakydamas, kad neėmė jokio rakto ir, kad ji čia nevaikščiotų ir eitų „nachui“. Ji tuo metu pasilenkė paimti sauskelnes ir tuo metu V. M. pradėjo spardyti. Jis jai įspyrė apie 10-15 kartų į įvairias kūno vietas: į dešinę koją ir ranką, dešinį šoną ir petį. Ji rankomis užsidengė galvą, kad kažkiek apsisaugoti. Tuomet jis ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo spausti kaklą, o kita ranka trenkė į veido dešinę pusę. Ji tuomet pasakė, kad viską įrašinėja telefonu, tai išgirdęs jis ją paleido ir nuėjęs į savo kambarį užsidarė. Ji atsisėdo ant lovos, o kitame kambaryje buvęs V. girdėjo kaip kažkam skambina sakydamas, kad atėjo „šita suka ir su ja reikia kažką daryti“. Ji sušuko, kad jis nustotų ją gąsdinti ir pasakė, kad iš šito namo jai nereikia net surūdijusio vinies ir gali gyventi ramiai. Ji po savo žodžių išėjo ir jokių reikmenų nepaėmė. Išėjusi paskambino savo vyrui K. M. ir pasakė kas nutiko. Jis liepė palaukti ir netrukus atėjo. Paprašė brolio raktų nuo kambario, bet V. vėl pasakė „ko jūs blet čia vaikštot ir eikit nachui iš čia“. Jie daugiau nebekonfliktavo ir su vyru išėjo. Su V. M. stengiasi jokių reikalų neturėti, nes jis yra konfliktiškas, o girtas iš viso nenuspėjamas. Kai geria, tai jis gali girtauti ilgai iki mėnesio, o po to vėl kokį pusmetį nebegerti. Ar konflikto metu jis buvo girtas ji nežino, nes akivaizdžių girtumo požymių nepastebėjo. Anksčiau jis jos sumušęs nebuvo, būdavo tik žodiniai konfliktai (1 t., b. l. 25-28).

8. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiek žino, jo sutuoktinė A. M. buvo sumušta. Papasakojo apie šį įvykį sutuoktinė. Kai grįžo iš motinos namų, papasakojo, kas buvo. Toliau buvo (nukentėjusioji) labai užpykusi, įžeista. Tą pačią dieną nėjo rašyti pareiškimo. Sakė, jei iškils kokios mėlynės, tada rašys pareiškimą. Iš vakaro skausmai buvo, vaistus gėrė. Kitą dieną nutarė važiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą. Pasakojo, kad pradžioje atėjo pasiimti ko reikia motinai į ligoninę. Kaltinamasis užpuolė netikėtai, iš nugaros. Buvo daug emocijų. Paaiškino, kad su rankomis buvo sumušta. Tą pačią dieną galimai ant veido buvo prakirsta lūpa, petį skaudėjo, bet nesimatė. Tačiau kitą dieną jau mėlynės buvo. Paaiškino, kad konfliktas dėl namo, tačiau jis (liudytojas) konflikto nemato, kadangi jų su kaltinamuoju motina yra lygiomis dalimis padalinusi. Patvirtino, kad būdavo, kad sukonfliktuoja brolis ir jo (liudytojo) sutuoktinė. Žodiniai būdavo konfliktai. Paaiškino, kad galimai jam (kaltinamajam) nepatinka, kad ten vaikšto, kad motiną prižiūri. Jis (kaltinamasis) tokį savotišką savo pasaulį turi, gyvena. Su broliu apie konfliktą nekalbėjo, kadangi su broliu beveik nebendrauja. Paaiškino, kad jis (liudytojas) turi namuose savo kambarį, ten daug daiktų likę, atvažiuoja kiekvieną dieną, tvarkosi, pernakvoja kartais. Parodė, kad dėl įvairių priežasčių būna dėl ko nakvoja – būna svečių pas juos, tai nėra vietos, būna susipyksta su sutuoktine, ant susitaikymo išeina. Negalėjo prisiminti, kad prieš spalio 2 d. būtų buvęs konfliktas jo (liudytojo) ir žmonos. Negalėjo paaiškinti, kodėl nevežė nukentėjusiosios į Vilnių, jis (liudytojas) po svetimus miestus nevažinėja, bijo, stengiasi vengti didelių miestų. Paaiškino, kad sutuoktinė nevairuoja. Buvo kalba, kad ji (nukentėjusioji) važiuos į Vilnių. Taksi firma kažkokia nuvežė ją (nukentėjusiąją), bet nesigilino. Sakė kiek mokėjo, bet dabar tiksliai nepasakys. Paaiškino, kad pas kaltinamąjį būna agresija, striukę buvo suplėšęs. Paaiškino, kad nukentėjusiajai prie lūpos buvo kažkoks sumušimas, ant peties, ant rankos. Patvirtino, kad būna, kad žmona išgeria, tačiau tą dieną nebuvo išgėrusi. Paaiškino, kad nevyko į tuos namus, galimai sutuoktinė ir paskambino, negalėjo prisiminti. Patvirtino, kad nukentėjusioji vartojo vaistus, iš vakaro jai skaudėjo. Taip pat nuo nervų ir nuo skausmo vartojo vaistus. Paaiškino, kad įvykis buvo seniai. Ji (nukentėjusioji) paskambino, jie susitiko pakeliui, kažkur viduryje. Sakė, kad mušė su rankomis, ar smaugti bandė – nežino. Patvirtino, kad neturėjo konflikto su žmona rugsėjo pabaigoje, policija nebuvo kviesta. Paaiškino, kad broliui anksčiau buvo problemos su psichika, nežino, ar reikalinga klubo operacija. Paaiškino, kad mama kol viską galėjo, viską pati tvarkė. Kai mama būdavo namie, jis (liudytojas) viską tvarkydavo. Kaltinamasis – gyventojas nuo ryto iki vakaro tenai. Būna, kad alkoholio buteliai voliojasi virtuvėje, pas brolį. Jei brolis (kaltinamasis) būtų gyvenęs su mama, ji būtų jau nebegyva. Jei gyventų vienas, ten būtų pijokėlių landynė. Paaiškino, kad jo (liudytojo) kambarys rakinamas, nes užeina bet kas. Mama savo kambaryje, jis (liudytojas) savo kambaryje. Nežino, galimai ir galėjo tas kambarys likti atrakintas, nors stengdavosi užrakinti.

9. Specialistas Sigitas Laima, apklaustas teismo posėdžio metu kaip specialistas, paaiškino, kad palaiko savo išvadą. Išgirstos versijos apie galimai nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmus – aiškios, sutampa. Kaklo spaudimo momentas gali būti paaiškinamas iš nukentėjusios išgirstų paaiškinimų. Iš nukentėjusios parodymų, nukentėjusioji buvo su žiemine striuke aukštu kaklu, taip pat su galvos gobtuvu. Tai suimant kaklą, sužalojimai galėjo ir neužsifiksuoti nuo suėmimo per striukę. Paaiškino, kad nuo jėgos spaudimo priklauso, labiau tikėtina, kad jeigu suėmus ranka, pirštais, kad būtų išryškėję kažkokie sužalojimai, poodinės kraujosrūvos kakle. Su alkūne prispaudus paprastai kaklo paviršiuje kraujosrūva būna platesnio ploto. Ta jėga ne taip koncentruojasi, išsidalina kaklo paviršiuje ir sužalojimai rečiau užfiksuojami. Dėl mėlynių atsiradimo paaiškino, kad tai yra individualus reikalas. Tai priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo gretutinių susirgimų ir dalinai nuo apsirengimo. Nukentėjusioji yra šiek tiek apkūnesnio sudėjimo, tie sužalojimai gali ne iš karto pasireikšti. Galėtų paaiškinti, kad ne iš karto po įvykio galėjo jie pasireikšti, gali išryškėti kraujosrūvos po 12 val., retais atvejais iki 24 val. laikotarpiu. Kitą dieną mėlynės gali būti matomos. Kraujosrūva yra mechaninis sužalojimas, kuris yra padaromos kietu daiktu. Vienintelis dalykas dėl ko yra išskirta šita kraujosrūva specialisto išvadoje, papildomai paaiškino ir patikslino, kad ji pagal savo požymius, pagal vaizdą, ji ryškiai išsiskiria iš kitų. Tas išsiskyrimas nuo kitų byloja, kad ji buvo padaryta anksčiau nei kiti nustatyti sužalojimai. Negalėjo pasakyti, ar jis (liudytojas) pastebėjo, ar nukentėjusioji pati pasakė apie šį sužalojimą. Buvo apžiūrimos kojos, visi sužalojimai buvo fiksuoti. Parodė, kad įvykis ir sužalojimo laikotarpis, nurodytos įvykio aplinkybės sutampa. Paaiškino, kad įprastinėmis sąlygomis kraujosrūvų padarymo metu, nukentėjusieji paprastai jaučia fizinį skausmą. Paaiškino, kad klinikose, praktikoje taikoma skausmo skalė, tačiau jos vertinimas yra priskiriamas prie objektyviųjų vertinimų. Parodė, kad jam (specialistui) asmeniškai tai yra abejotina, kadangi remiamasi nukentėjusiojo parodymais, kaip jis vertina savo savijautą. Tačiau objektyviais gal ir galėtų vertinti, jeigu stebėtų prakaito liaukų išsiskyrimą, širdies dažnį, pulsą, kvėpavimą – tai būtų objektyvūs požymiai, kurie rodo atsaką į mechaninį sužalojimo padarymą. Jam (specialistui) nereikėjo to daryti, kadangi buvo užduoti 4 klausimai, kurie neapima fizinio skausmo nustatymo. Patikslino, kad posėdžio metu girdėjo, kad yra akcentuojama ta apatinė lūpa, bet jei įsiskaitytų į aprašomąją tiriamąją dalį, tai apimtų žemiau 1 cm lūpos raudonio, labiau tai būtų smakras. Tokia galimybė, kad padaryta kraujosrūva suduodant smūgį į minėtą vietą kumščiu, yra įmanoma. Visi kiti sužalojimai, jeigu nagrinėti teismo medicininiu požymiu, girdėjo iš nukentėjusiosios paaiškinimų ir galėtų paaiškinti sužalojimų atsiradimą kaip mechaninį veiksmą per kelias fazes. Buvo viena fazė, kai nukentėjusioji buvo pasilenkusi, smūgis į veidą. Antra fazė, kai nukentėjusioji griuvo tarp baldų. Baldai yra plokštumos su kuriomis kontaktuojant gali atsirasti minėti sužalojimai. Paaiškino, kad nedarbingumas gali būti vertinamas kaip visos sveikatos sutrikdymo mastas, įstatyme yra punktas nurodantis, kad jie neatsižvelgia į nedarbingumą bei jo laiką.

10. Į bylą gautas 2022 m. spalio 3 d. A. M. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), ją sumušė vyro brolis V. M., įspyrė į įvairias kūno vietas apie 10-15 kartų, viena ranka sugriebė už kaklo, kita sudavė į veidą (1 t., b. l. 1-4).

11. 2022 m. spalio 24 d. akistatos su įtariamuoju V. M. metu, nukentėjusioji A. M. pilnai patvirtino savo parodymus, duotus 2022 m. spalio 3 d. pirmosios apklausos metu (1 t., b. l. 47-52). 2022 m. spalio 24 d. akistatos su nukentėjusiąja A. M. metu, įtariamasis V. M. pilnai patvirtino savo parodymus, duotus 2022 m. spalio 3 d. pirmosios apklausos metu (1 t., b. l. 47-52).

12. Į bylą pateiktoje 2022 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G3137/2022(01) nurodyta, kad A. M. nustatyta: 1.1 poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste. 1.2 poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. 2. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. 1.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 3. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 1-3 paros laiko iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 1.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) 5-7 paros laike iki apžiūros (1 t., b. l. 36).

13. Į bylą pateiktame 2022 m. spalio 4 d. vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikslindama įvykio aplinkybes, 2022 m. spalio 4 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji susisiekė su nukentėjusiąja A. M., kuri paklausta paaiškino, kad liudytojo apklausoje nurodė, kad ją mušančiam V. M. ji sakė, kad įrašinėja konfliktą su juo, norėdama jį išgąsdinti, kad jis nustotų ją mušti, tačiau nurodė, kad jokio nei garso, nei vaizdo įrašo nedarė, nespėjo, viskas vyko labai greitai, nesitikėjo, kad V. M. gali ją mušti. Paklausta nukentėjusioji A. M. nurodė, kad 2022 m. spalio 4 d. buvo nuvykusi apžiūrai pas teismo med. ekspertą dėl sužalojimo masto nustatymo. Nukentėjusiajai A. M. buvo paaiškinta teisė šioje ikiteisminio tyrimo byloje reikšti ieškinio pareiškimą (1 t., b. l. 37-38).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

15. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2022 m. spalio 2 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nemažiau šešių smūgių savo brolienei A. M. į įvairias kūno vietas – į apatinę lūpą, krūtinę, dešinę šlaunį, juosmenį, dešinį žastą, po ko kairės rankos dilbiu kaklo srityje prispaudė nukentėjusiąją A. M. prie sienos, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. M. dėl poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip nurodyta šio nuosprendžio 1 punkte. Teismas šiais išvadas daro įvertindamas kaltinamojo V. M. parodymus, liudytojų parodymus, specialisto išvadą, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino tik iš dalies, parodė, kad tik „kairės rankos dilbiu, sulenkta ranka ties kaklu prirėmė prie sienos“, „gali būti, kad tuo metu jai ir sukėlė kokį skausmą ties kaklu paspausdamas“, neigė sudavęs smūgius ar spardęs. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „nustatyta: 1.1 poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste. 1.2 poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. 2. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. 1.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. <...>. 4. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 1-3 paros laiko iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 1.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) 5-7 paros laike iki apžiūros“ (nuosprendžio 12 punktas). Specialisto išvadą patvirtina ir nukentėjusiosios iš esmės nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu. Nukentėjusioji A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „Ji tuo metu pasilenkė paimti sauskelnes ir tuo metu V. M. pradėjo spardyti. Jis jai įspyrė apie 10-15 kartų į įvairias kūno vietas: į dešinę koją ir ranką, dešinį šoną ir petį. Ji rankomis užsidengė galvą, kad kažkiek apsisaugoti. Tuomet jis ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo spausti kaklą, o kita ranka trenkė į veido dešinę pusę.“ (nuosprendžio 6 punktas). Savo parodymų nukentėjusioji nepakeitė ir teismo posėdžio metu: „pajuto smūgį į petį ir į veidą. Daiktai buvo prie kompiuterinės kėdės. Pasilenkus taip ir jautė tuos smūgius paeiliui“ <...> „pasilenkus pasipylė smūgiai“ (nuosprendžio 5 punktas). Iš teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti (ką patvirtino kaltinamasis, nukentėjusioji ir liudytojas K. M.) tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios būdavo dažni konfliktai, be to, kaip minėta, kaltinamasis pripažino atlikęs prieš nukentėjusiąją nukreiptus neleistinus veiksmus – prispaudė su alkūnę nukentėjusiąją prie sienos. Iš išdėstyto vertintina, kad kaltinamasis prisipažindamas iš dalies, siekia savo padėties sušvelninimo. Visgi teismas pripažįsta, kad kai kurios kaltinime nurodytos aplinkybės įrodymais nėra patvirtintos. Nors nukentėjusioji teigė kad jai buvo apie 10-15 kartų spirta į įvairias kūno vietas, tačiau duomenų, kad kaltinamasi kojomis spyrė nėra – kaltinamasis turi sveikatos problemų su kojos sąnariu, vaikšto sunkiai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino, kad ją mušė „kulokais“, t. y. kumščiais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis trauminius poveikius sudavė ne kojomis, t. y. nenustatė kad buvo spirta. Taip pat teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, kad mažiausias kiekis smūgių buvo 10, kadangi vieninteliai objektyvūs duomenys – specialisto išvadoje nurodytas trauminių poveikių skaičius – mažiausiai 6. Nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu buvo ir nusisukusi nuo kaltinamojo ir nukritusi, todėl visų smūgių galėjo ir nematyti ir tiksliai nežinoti. Kadangi nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena ar ją smaugė, o kaltinamasis nurodė, kad buvo prirėmęs prie sienos su dilbiu tiek kaklu nukentėjusiąją, o pirminėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad ją smaugė, specialistas taip pat paaiškino, kad dėl storos žieminės striukės ir gobtuvo galėjo ir nelikti pėdsakų ant kaklo, teismas taip pat padarė išvadą, kad nustatyta, jog kaltinamasis nebuvo suėmęs nukentėjusiosios už kaklo, bet spaudė su dilbiu. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis V. M. šio nuosprendžio 1 punkte nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajai A. M. kilus žodiniam konfliktui, tyčia sudavė nemažiau šešių smūgių savo brolienei A. M. į įvairias kūno vietas – į apatinę lūpą, krūtinę, dešinę šlaunį, juosmenį, dešinį žastą, po ko kairės rankos dilbiu kaklo srityje prispaudė nukentėjusiąją A. M. prie sienos, tokiais tyčiniais smurtiniais veiksmais nukentėjusiajai A. M. dėl poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

16. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo V. M. smurtiniai veiksmai nukentėjusios A. M. atžvilgiu buvo nukreipti taip pat ir į galvos sritį, nukentėjusiajai prakirsta lūpa. Kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai, kai ši tuo metu buvo nusisukusi bei prispausdamas nukentėjusiąją prie sienos, suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentėjusiajai į veido sritį, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

17. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz. LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji A. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykio dienos vakare juto skausmą dėl jos atžvilgiu panaudotų smurtinio pobūdžio veiksmų, gėrė nuskausminamuosius, be to, specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai neabejotinai turėjo sukelti skausmą nukentėjusiajai.

Dėl bausmės skyrimo

18. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau teismas nenustatė šios aplinkybės. Iš byloje esančių įrodymų (tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo parodymai) nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo konfliktiniai santykiai. Nukentėjusioji veikos padarymo dieną buvo atvykusi konkrečiu tikslu – reikėjo paimti higienos priemonių kaltinamoj motinai, kuri tuo metu buvo ligoninėje, nors tuo metu nukentėjusioji ir papriekaištavo dėl rakto arba kabliuko, tačiau tokio priekaišto išsakymas visgi nevertintinas kaip provokuojantis elgesys. Pažymėtina, kad teismų praktikoje paaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012 ir kt.). 17. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad nukentėjusioji savo elgesiu skatino kaltinamąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš ją, taip pat nenustatyta, jog nukentėjusiosios elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltinamąjį ar jo artimą asmenį, taip pat nebuvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų kaltinamojo atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę V. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 130-131). Per 1 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 1 kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, bauda sumokėta (1 t., b. l. 132). Kaltinamasis yra dirbantis, vykdo individualią veiklą. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pagrįsta ir teisinga bausmė V. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje įvykdymą bus 6 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, kartu skiriant įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 5 dalies 2 punkte, 6 dalyje: įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu V. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje; įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą; uždrausti V. M. bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja A. M..

Dėl civilinio ieškinio, advokato atstovavimo išlaidų ir teisinės pagalbos išlaidų

20. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos, 3 000 Eur neturtinės žalos bei 800 Eur advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 19-21, 96-97). Į bylą pateiktas nukentėjusios ir ją vežusio asmens – V. K., pasirašytas raštas, iš kurio matyti, kad už kelionę į Vilniaus miestą, kur nukentėjusiajai buvo atliekama ekspertizė, ji vežančiam asmeniui už kuro išlaidas sumokėjo 100 Eur (2 t., b. l. 22) šios išlaidos bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos, todėl priteistinos iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiosios naudai.

21. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalą yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

22. Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

23. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) V. M., atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusioji (civilinis ieškovas) A. M..

24. Nukentėjusioji A. M. ieškinyje prašo priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – patyrė didžiulį stresą ir emocinį sukrėtimą, ji buvo sužalota uošvienės namuose. Gydėsi, jaučia nuolatinę įtampą. Dėl šių išgyvenimų ir kūno sužalojimų labai apsunkintas jo bendravimas su kitais asmenimis ir bendradarbiais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl skausmo ir dėl mėlynių buvo pasiėmusi biuletenį. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis atliko BK 140 straipsnyje aprašytą nusikalstamą veiką, kuria tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė (sukėlė) neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai iš kaltinamojo prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

27. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo šio nuosprendžio 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad jai padaryta moralinė žala, nukentėjusioji buvo priversta išeiti į biuletenį, jautė spaudimą, psichologinį spaudimą, buvo pastovūs grasinimai, šmeižtas, darbe sunkiau dirbti, turi saugoti save sveikatos atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste; poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje (1 t., b. l. 36). Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl įvykio metu patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, taip pat dvasinius išgyvenimus. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių kitų neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl patirto sveikatos sutrikdymo.

28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiškia, kad turi būti užtikrinta tokia žalą patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalą atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

29. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktą).

30. Atsižvelgiant į šio nuosprendžio 27-29 punktuose išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, aprašytos šiame nuosprendyje. Parinkdamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nėra jokių duomenų, kad dėl nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastą, taip pat į suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pagrįstas ir teisingas yra 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus patiriamiems nuostoliams kompensuoti priskiriamos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, iš kaltinamojo priteistinos ir 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (500 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiosios A. M. naudai.

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad be kita ko, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą pateiktas nukentėjusiosios A. M. 2022 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimas 500 Eur sumai ir 2023 m. lapkričio 16 d. pinigų priėmimo kvitas, serija KS Nr. 230117 300 Eur sumai, kurie patvirtina, kad A. M. už konsultacijas ir civilinio ieškinio parengimą sumokėjo advokatui viso 800 Eur (2 t., b. l. 23, 97). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (žr. pavyzdžiui LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

33. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. pripažintinas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nurodytos šio nuosprendžio 1 dalyje, padarymo nukentėjusiosios A. M. atžvilgiu, į tai, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti advokato pagalbai suma – 800 Eur, kurią sudaro konsultacija, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžio metu, yra pagrįsta ir proporcinga, todėl teismas daro išvadą, kad turi būti priteistina iš kaltinamojo V. M..

34. Į bylą pateikta 2023 m. lapkričio 17 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2023-15876 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam V. M., kurioje nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistina suma – 135 Eur advokato užmokestis. BK 106 straipsnis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam papildomas gynėjas, advokatas Valentinas Giriūnas, buvo paskirtas teismo iniciatyva ne dėl paties kaltinamojo netinkamų veiksmų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu, skirti V. M. draudimus ir įpareigojimus:

– įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu V. M. dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu V. M. tęsti darbą;

– uždrausti V. M. bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja A. M..

Nukentėjusiosios A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (600 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo nukentėjusiosios A. M. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai nukentėjusiosios A. M. naudai.

Nepriteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 135 Eur (vieno šimto trisdešimt penkių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Dmitrij Rancev