Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad lauke tvarkė aplinką, pavargo, užėjo namo ir prasidėjo konfliktai. Paaiškino, kad nukentėjusioji kimba visada prie jo (kaltinamojo). Prikibo, kad duotų raktą. Apsižodžiavo vienas ant kito, pasiuntė kur reikia. Nukentėjusioji nuo jo (kaltinamojo) neatstojo. Paaiškino, kad nukentėjusiosios vyras visą savaitę pas jį (kaltinamąjį) gėrė, dabar žiūri ir ji atėjo. Keletą kartų pasakė, nukentėjusioji vis tiek neatstojo. Ant galo neiškentėjo ir prirėmė nukentėjusiąją prie sienos. Toks ir konfliktas. Paaiškino, kad brolis turėdavo tą raktą. Tas kambarys buvo atrakintas konflikto metu, nukentėjusioji prašė rakto, kad tą kambarį užrakintų. Dėl rakto prasidėjo konfliktas. Parodė, kad nukentėjusioji pastoviai kimba ir kimba prie jo (kaltinamojo) dėl jo motinos. Motina slaugos ligoninėje guli. Patvirtino, kad prirėmė nukentėjusiąją prie sienos, bet nespardė. Kumščiais, rankomis nukentėjusiosios nemušė. Paaiškino, kad motina su juo (kaltinamuoju) gyveno. Nežino, nukentėjusioji kažkada pasakė, kad jis (kaltinamasis) dingtų iš savo gyvenamosios vietos. Motinai tas namas priklauso. Paaiškino, kad motina jau surašiusi testamentą, paliko tą namą jam (kaltinamajam) su broliu per pusę. Patikslino, kad tikriausiai prie spintos prispaudė nukentėjusiąją. Jam (kaltinamajam) lyg ir nereikėjo žengti žingsnio, kad nukentėjusiąją prispaustų prie spintos. Nukentėjusioji nugara atsirėmė į spintą. Stumdamas negalėjo lūpos užgauti, nepasiektų jos. Paaiškino, kad jis (kaltinamasis) pradėjo drebėti ir iš karto nukentėjusiąją paleido. Su koja tikrai nieko nedarė. Parodė, kad anksčiau nukentėjusioji pareiškimą buvo parašiusi ant brolio, kad ir plaukų kuokštą išrovė. Parodė, kad nukentėjusioji pas jį (kaltinamąjį) atėjo lyg ir sveika. Po įvykio nukentėjusioji paskambino broliui, jis greitai atėjo ir jie išėjo. Kitą dieną nebuvo susitikę. Vėliau, galimai ligoninėje susitiko. Paaiškino, kad stūmimas normalus buvo, nežino kaip pasakyti, nebuvo su smūgiu. Paaiškino, kad atsiprašyti nebandė, nebuvo kada. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjams sakė, kad ji (nukentėjusioji) pati galėjo susižaloti. Brolis anksčiau pasakojo, kad brolio piniginė, telefonas dingo. Parodė galvojantis, kad konfliktas galėjo įvykti ir tarp jo (kaltinamojo) brolio ir nukentėjusiosios. Paaiškino, kad niekada pas nukentėjusiąją nėra buvęs namie, gal kokius kelis kartus ir buvo. Paaiškino, kad su tokia koja negalėtų, pradėjo skausmai jam (kaltinamajam) į koją, negalėjo kojos sulenkti, spardyti niekaip negalėjo nukentėjusiosios. Paaiškino, kad gailisi, kas įvyko, tačiau nurodė savo kaltės nematantis. Paaiškino, kad yra neįgalus, prastai vaikšto.

4. Kaltinamasis V. M., apklaustas įtariamojo apklausos metu parodė, kad pripažįsta, kad buvo konfliktas, tačiau jokio smurto nebuvo. Jam jo teisės turėti gynėją, neduoti parodymų ir kitos, išaiškintos suprantamai, gynėjas šiuo metu jam nėra reikalingas, parodymus duoti sutinka pats, niekieno neverčiamas. Nepageidauja, kad būtų daromas jo apklausos garso/vaizdo įrašas. Jis psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Gali pasakyti, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su savo mama O. V. M.. Namai yra jo mamos. Šiuo metu mama jau yra namuose, kurį laiką ji gulėjo ligoninėje, slaugos skyriuje, jo mamai šiais metais, (duomenys neskelbtini), bus (duomenys neskelbtini) metų. A. M. yra jo brolio K. M. žmona. Nori pasakyti, kad gali būti, kaip ir nurodyta įtarime, 2022 m. spalio mėnesio pradžioje pas jį į namus atėjo A. M., jis buvo lauke, kai išgirdo, kad kažkas įėjo į namus, jis ėjo žiūrėti kas čia vaikšto. Atėjęs į namus, viduje rado savo brolienę, jai turbūt nuo namų raktą buvo davęs jo brolis K., žino, kad jis tuo metu visą savaitę girtuokliavo ir darė visokias nesąmones. Jam įėjus į namus, A. pradėjo klausti, kur nuo kambario raktas, į tai jis atsakė, kad tiek ji, tiek jo brolis nuo jo „atsiknistų“, t. y. atstotų, jie jam jau yra atsibodę dėl įvairių priežasčių, sakė, kad jokio rakto neturi. Tada jis nuėjo į kambarį ir atsisėdęs žiūrėjo televizorių, čia atėjusi A. vėl, kaip ir kiekvieną kartą, pradėjo jam priekaištauti, kad jis neprižiūri savo mamos, į tai jis jai pasakė, kad mama yra prižiūrėta, kad jei jai ko reikia, jis nuperka ir nuneša, paprašė, kad A. jo nenervuotų ir „neknistų“ jam proto, taip žodis po žodžio A. jį nervavo, provokavo konfliktą. Dabar jis jau tiksliai visų aplinkybių iš tų nervų neprisimena, jam rodos, kad kai ji pradėjo jam sakyti, kad jis neprižiūri savo mamos, tai jis ją nusivijo į tą kambarį, kuris rakinamas ir kur A. rinko kažkokius daiktus mamai, žino, kad tada jis A. stovinčią, kairės rankos dilbiu, sulenkta ranka ties kaklu prirėmė prie sienos, gali būti, kad tuo metu jai ir sukėlė kokį skausmą ties kaklu paspausdamas, nes tuo metu tikrai iš nervų net drebėjo visas, bet tik tiek, jis A. tik prirėmė prie sienos spausdamas ties kaklu rankos dilbiu gal kiek alkūne ir viskas, jokių smūgių ranka į veidą jis A. nesudavė ir tuo labiau nespyrė jai niekur nei vieno karto. Žino, kad jis A., taip laikydamas ją prispaustą prie sienos, liepė dingti iš namų, sakė, kad jei ji dar jį panervuos, tai jis už savo veiksmus neatsako, taip jis iš nervo jai pasakė ir viskas. Jis buvo blaivus, puikiai žino, kokius veiksmus atliko ir ko nedarė. A. meluoja, ji jau kurį laiką jį provokuoja, kaip supranta, jį nori iškraustyti iš šių namų, kur gyvena su mama. Jis yra tik 50 procentų darbingas, jam pripažintas sąnarių artritas, jam pažeistas kairės kojos klubo sąnarys, jis apsunkintai ir juda, kaip jis galėtų jai tiek kartų įspirti, tikra nesąmonė čia yra. Tas kambarys, kuris rakinamas, niekuo neypatingas, dėl jam nežinomų priežasčių jį užrakino jo brolis K., jam net rakto nuo to kambario neduoda, bet ten yra pečiūkas, artėja žiema, jam pečiūką reiks pakūrenti, tai jie vis tiek turės tą kambarį atrakinti, kodėl jie jį rakina, jis nežino. Nori pasakyti, kad jo santykiai tiek su broliu K., tiek su A. yra įtempti, su broliu K. jis gal 5-10 metų neturi jokių reikalų. Toks jausmas jam yra susidaręs, kad A. su K. nori jį iškrapštyti iš mamos namų ir užkariauti jos turtą, nes dar prieš išvežant mamą į ligoninę A. jam pasakė, kad duoda porą savaičių susirast kitą gyvenamąją vietą, kas ji jam tokia, kad taip kalbėtų, ji į šiuos namus neturi jokios teisės. Jo žiniomis, mama surašiusi buvo testamentą, kuriuo šį (duomenys neskelbtini), namą yra lygiomis dalimis užrašiusi jam ir broliui K.. Kiek dabar žino, A. yra susiforminusi jo mamos globą, ji dirba ligoninėje, jai nesunku tai padaryti, neatmeta galimybės, kad A. gali jo mamos testamentą būti ir pakeitusi, todėl jaučiasi namuose labai nesaugus, jaučia įtampą dėl šios situacijos, tačiau A. nei spalio pradžioje, nei kitu laiku jis tikrai nemušė. Jis tikrai žino, kad A. jokio sužalojimo negalėjo padaryti, kokius sužalojimus ras ekspertas, jis nežino, bet nenustebtų, jei ji pati sau būtų kokius sužalojimus padariusi. Dar gali pasakyti, kad kai iš namų išėjo A., tai gal po dešimties minučių į namus buvo atėjęs K., kuris taip pat pas jį klausė, kur yra kambario raktas, tai ir jis jam pasakė, kad jis jam su savo A. atsibodo ir, kad jis jokio rakto neturi. Nieko daugiau pasakyti negali, tikrai nesijaučia nusikaltęs (1 t., b. l. 79-82). V. M. papildomos apklausos metu parodė, kad kuo yra įtariamas jis supranta, pripažįsta dėl konflikto. Jis pilnai tvirtina visus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios apklausos metu, tiek akistatos metu. Taip pat nori papildyti, kad A. M. atėjusi pas jį į namus ir toliau vis žodžiais jį provokuoja, ji vis kartoja su ironija ir šypsena, sakydama „ar atsimeni, kaip mane mušei ir spardei“ ir po šių žodžių ji pradeda balsu juoktis, be to ji jį pašiepia, kaltina nebūtais dalykais ir vis kartoja, kad jei jam nepatinka būti šiuose namuose, t. y. (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena kartu su mama, kad jis nešdintųsi iš tų namų, nors ji neturi tam pasakymui jokio teisinio pagrindo, net nurodo ji jam terminą, kad per dvi savaites dingtų iš namų, mano jos visas šis jį įžeidžiantis poelgis ir jo provokavimas yra dėl to, kad ji nori užkariauti jo mamai priklausantį namą. Jis 2022 m. spalio 2 d., konflikto metu A. kairės rankos dilbiu trumpai, tikrai neilgiau kaip 5-10 sekundes, prirėmė ties kaklu prie sienos, tikrai jos nesmaugė, į veidą nesudavė ir juolab nespardė į įvairias kūno vietas, nemano, kad šiais savo veiksmais A. galėjo sukelti kokį skausmą. A. jis pats tikrai nekėlė ir nekelia jokios grėsmės, kai ji ir dabar pas jį namuose lankosi, tai ji vis provokuoja konfliktus (1 t., b. l. 88-91).

5. Nors kaltinamasis V. M. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6. Nukentėjusioji A. M., teismo posėdžio metu paaiškino, kad spalio 1 dieną dirbo parą, spalio 2 dieną grįžo į namus. Uošvienė buvo ligoninėje. Ji (nukentėjusioji) atėjo į uošvienės namus pasiimti jai reikalingų priemonių į ligoninę, o ten nesutvarkyta aplinka, bardakas. Iš kambario į kurį įeidinėjo, buvo išsuktas kabliukas. Pradėjo kaltinamajam sakyti kaip visada, kad laikas susitvarkyti, kad gyvena pas mamą. Liepė kaltinamajam įsukti kabliuką atgal į vietą. Jai (nukentėjusiajai) atėjus į tą kambarį, pajuto smūgį į petį ir į veidą. Daiktai buvo prie kompiuterinės kėdės. Pasilenkus taip ir jautė tuos smūgius paeiliui. Ji (nukentėjusioji), užsidengusi veidą, atsisuko į kaltinamąjį ir sakė, kad baigtų, nes prisižais. Keiksmažodžių lavina, epitetų lavina kaip visada. Nežino, kada kaltinamasis būtų liovęsis smūgiuoti, jei būtų nepasakius, kad prisidirbo, nes ji (nukentėjusioji) padarė įrašą. Tada kaltinamasis pabėgo į savo kambarį. Ji (nukentėjusioji) paskambino vyrui ir pasakė, kad ją sumušė jo (vyro) brolis. Paaiškino, kad atvyko vyras, jie pasiėmė reikiamus daiktus ir išvyko į namus. Paaiškino, kad buvo raudona žando srityje. Tą dieną nesikreipė niekur, būtų nesikreipusi niekur. Paaiškino, kad jam (kaltinamajam) daug jau kartų buvo atleista, tačiau jai (nukentėjusiajai) 3 dieną reikėjo vykti į darbą. Atsikėlus ryte jau buvo išryškėjusios mėlynės. Paaiškino, kad paskambino į darbą, kad negali atvykti dėl atitinkamų priežasčių. Nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą, tada nuvyko pas šeimos gydytoją. Patikslino, kad pasilenkus pasipylė smūgiai. Jei ne storesnė striukė, nežino kuo būtų viskas pasibaigę. Kaltinamasis buvo labai įniršęs, rankomis į kaklą, į petį mušė. Paaiškino, kad galimai krito į tą tarpą, kur stovi kėdė, kompiuterinis stalas. Atsirėmė į kėdę, į komodos kampą. Parodė, kad toks mostas, judesys, kad griuvo, nepamena, ar ją (nukentėjusiąją) smaugė. Paaiškino, kad kaltinamasis kaip nuomininkas, nedėkingas tiems namams, dėl tvarkos nuolat kariaujama. Paaiškino, kad įgaliojimas išduotas jai (nukentėjusiajai) su vyru prižiūrėti uošvienės namus. Negalėjo prisiminti, ar rugsėjo pabaigoje konfliktavo su savo vyru. Visi smūgiai buvo į visą dešinę pusę. Parodė, kad ekspertizė matė, kur sena mėlynė, kur naujos. Kaltinamasis nežinojo, kad ji (nukentėjusioji) atvyks tą dieną. Ji (nukentėjusioji) turi raktus, pati įėjo į tuos namus, atsirakino. Kaltinamasis prieangyje rūkė, pasitiko labai gražiais žodžiais. Paaiškino, kad kaltinamasis pastoviai jai liepia dingti iš tų namų. Ji (nukentėjusioji) į vyro kambarį ėjo, jie yra pasidalinę tuos kambarius. Negalėjo tiksliai pasakyti, kur jai (nukentėjusiajai) tiksliai trenkė. Mėlynė buvo ties lūpa. Paaiškino, kad su „kulokais“, ne su delnu mušė. Nežino, ar buvo prirėmęs prie sienos, negalėjo prisiminti. Paaiškino, kad buvo padaryta jai moralinė žala, taip pat buvo priversta išeiti į biuletenį, kadangi dirba kas antrą parą. Psichologinis spaudimas, pastovūs grasinimai, šmeižtas. Jai (nukentėjusiajai) darbe sunkiau dirbti, turi saugoti save sveikatos atžvilgiu. Patikslino, kad dėl skausmo ir dėl mėlynių buvo pasiėmusi biuletenį. Su kaltinamuoju dėl šito įvykio nebendravo, jis (kaltinamasis) klausė, ar ji (nukentėjusioji) nori pinigų. Jokio atsiprašymo nesulaukė. Paaiškino, kad samdė pirmą kartą automobilį. Kaimynas ją (nukentėjusiąją) nuvežė į Vilnių, kur ekspertizę darė, paprašė, kad jis pasirašytų, kad ji (nukentėjusioji) sumokėjo jam, kad būtų draugiški santykiai su kaimynais. Dėl ieškinio – parašyta viskas – advokatui išlaidos, sveikatos, nedarbinga buvo, galimai savaitę, ar dvi. Paaiškino, kad būtų ir spalio 3 nerašiusi pareiškimo, bet išryškėjo mėlynės smakro srityje, petys skaudėjo. Paaiškino, kad buvo šoko būsenoje tą dieną, galimai nieko nejuto. Parodė, kad tą dieną su sutuoktiniu nekonfliktavo. Paaiškino, kad nėra jokių konfliktų tarp brolių dėl testamento. Testamentas yra uošvienės parašytas – dalis namų V. M., dalis K. M.. Parodė, kad buvo su treningais, su striuke stora ir su žieminiais batais. Kapišonas buvo pakritęs šiek tiek. Dėl neturtinės žalos papildomai paaiškino, kad jautė skausmą, nežino, kiek laiko. Tačiau yra žeminama, engiama ir šiai dienai. Ėmė ir įvertino tokiai sumai.

7. Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos uošvė O. V. M. guli Ukmergės ligoninėje, o ji ja rūpinasi, prižiūri. Jai dėl ligos buvo reikalingos asmens higienos reikmenys, sauskelnės. Visi šie daiktai yra jos namuose (duomenys neskelbtini), o raktą nuo namo ji turi. 2022 m. spalio 2 d., apie 12 val., ji atėjo šiuo adresu, pabeldė į duris, nes namuose buvo jos sūnus, jos vyro brolis V. M.. Jis jos neįleido ir kai paprašė įleisti jis pasakė „eik nachui“. Kadangi būtinai buvo reikalingi asmens higienos reikmenys, ji atsirakino duris ir nuėjo į kambarį, kur viskas yra sudėta. Ji iš karto pasilenkė prie sudėtų reikmenų atrinkti kas reikalinga. Tuo metu iš savo kambario išėjo V. M. ir ji paprašė, kad jis atiduotų šio kambario raktus. Jis iš karto pradėjo ją keikti visokiais žodžiais sakydamas, kad neėmė jokio rakto ir, kad ji čia nevaikščiotų ir eitų „nachui“. Ji tuo metu pasilenkė paimti sauskelnes ir tuo metu V. M. pradėjo spardyti. Jis jai įspyrė apie 10-15 kartų į įvairias kūno vietas: į dešinę koją ir ranką, dešinį šoną ir petį. Ji rankomis užsidengė galvą, kad kažkiek apsisaugoti. Tuomet jis ranka sugriebė už kaklo ir pradėjo spausti kaklą, o kita ranka trenkė į veido dešinę pusę. Ji tuomet pasakė, kad viską įrašinėja telefonu, tai išgirdęs jis ją paleido ir nuėjęs į savo kambarį užsidarė. Ji atsisėdo ant lovos, o kitame kambaryje buvęs V. girdėjo kaip kažkam skambina sakydamas, kad atėjo „šita suka ir su ja reikia kažką daryti“. Ji sušuko, kad jis nustotų ją gąsdinti ir pasakė, kad iš šito namo jai nereikia net surūdijusio vinies ir gali gyventi ramiai. Ji po savo žodžių išėjo ir jokių reikmenų nepaėmė. Išėjusi paskambino savo vyrui K. M. ir pasakė kas nutiko. Jis liepė palaukti ir netrukus atėjo. Paprašė brolio raktų nuo kambario, bet V. vėl pasakė „ko jūs blet čia vaikštot ir eikit nachui iš čia“. Jie daugiau nebekonfliktavo ir su vyru išėjo. Su V. M. stengiasi jokių reikalų neturėti, nes jis yra konfliktiškas, o girtas iš viso nenuspėjamas. Kai geria, tai jis gali girtauti ilgai iki mėnesio, o po to vėl kokį pusmetį nebegerti. Ar konflikto metu jis buvo girtas ji nežino, nes akivaizdžių girtumo požymių nepastebėjo. Anksčiau jis jos sumušęs nebuvo, būdavo tik žodiniai konfliktai (1 t., b. l. 25-28).

8. Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiek žino, jo sutuoktinė A. M. buvo sumušta. Papasakojo apie šį įvykį sutuoktinė. Kai grįžo iš motinos namų, papasakojo, kas buvo. Toliau buvo (nukentėjusioji) labai užpykusi, įžeista. Tą pačią dieną nėjo rašyti pareiškimo. Sakė, jei iškils kokios mėlynės, tada rašys pareiškimą. Iš vakaro skausmai buvo, vaistus gėrė. Kitą dieną nutarė važiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą. Pasakojo, kad pradžioje atėjo pasiimti ko reikia motinai į ligoninę. Kaltinamasis užpuolė netikėtai, iš nugaros. Buvo daug emocijų. Paaiškino, kad su rankomis buvo sumušta. Tą pačią dieną galimai ant veido buvo prakirsta lūpa, petį skaudėjo, bet nesimatė. Tačiau kitą dieną jau mėlynės buvo. Paaiškino, kad konfliktas dėl namo, tačiau jis (liudytojas) konflikto nemato, kadangi jų su kaltinamuoju motina yra lygiomis dalimis padalinusi. Patvirtino, kad būdavo, kad sukonfliktuoja brolis ir jo (liudytojo) sutuoktinė. Žodiniai būdavo konfliktai. Paaiškino, kad galimai jam (kaltinamajam) nepatinka, kad ten vaikšto, kad motiną prižiūri. Jis (kaltinamasis) tokį savotišką savo pasaulį turi, gyvena. Su broliu apie konfliktą nekalbėjo, kadangi su broliu beveik nebendrauja. Paaiškino, kad jis (liudytojas) turi namuose savo kambarį, ten daug daiktų likę, atvažiuoja kiekvieną dieną, tvarkosi, pernakvoja kartais. Parodė, kad dėl įvairių priežasčių būna dėl ko nakvoja – būna svečių pas juos, tai nėra vietos, būna susipyksta su sutuoktine, ant susitaikymo išeina. Negalėjo prisiminti, kad prieš spalio 2 d. būtų buvęs konfliktas jo (liudytojo) ir žmonos. Negalėjo paaiškinti, kodėl nevežė nukentėjusiosios į Vilnių, jis (liudytojas) po svetimus miestus nevažinėja, bijo, stengiasi vengti didelių miestų. Paaiškino, kad sutuoktinė nevairuoja. Buvo kalba, kad ji (nukentėjusioji) važiuos į Vilnių. Taksi firma kažkokia nuvežė ją (nukentėjusiąją), bet nesigilino. Sakė kiek mokėjo, bet dabar tiksliai nepasakys. Paaiškino, kad pas kaltinamąjį būna agresija, striukę buvo suplėšęs. Paaiškino, kad nukentėjusiajai prie lūpos buvo kažkoks sumušimas, ant peties, ant rankos. Patvirtino, kad būna, kad žmona išgeria, tačiau tą dieną nebuvo išgėrusi. Paaiškino, kad nevyko į tuos namus, galimai sutuoktinė ir paskambino, negalėjo prisiminti. Patvirtino, kad nukentėjusioji vartojo vaistus, iš vakaro jai skaudėjo. Taip pat nuo nervų ir nuo skausmo vartojo vaistus. Paaiškino, kad įvykis buvo seniai. Ji (nukentėjusioji) paskambino, jie susitiko pakeliui, kažkur viduryje. Sakė, kad mušė su rankomis, ar smaugti bandė – nežino. Patvirtino, kad neturėjo konflikto su žmona rugsėjo pabaigoje, policija nebuvo kviesta. Paaiškino, kad broliui anksčiau buvo problemos su psichika, nežino, ar reikalinga klubo operacija. Paaiškino, kad mama kol viską galėjo, viską pati tvarkė. Kai mama būdavo namie, jis (liudytojas) viską tvarkydavo. Kaltinamasis – gyventojas nuo ryto iki vakaro tenai. Būna, kad alkoholio buteliai voliojasi virtuvėje, pas brolį. Jei brolis (kaltinamasis) būtų gyvenęs su mama, ji būtų jau nebegyva. Jei gyventų vienas, ten būtų pijokėlių landynė. Paaiškino, kad jo (liudytojo) kambarys rakinamas, nes užeina bet kas. Mama savo kambaryje, jis (liudytojas) savo kambaryje. Nežino, galimai ir galėjo tas kambarys likti atrakintas, nors stengdavosi užrakinti.

9. Specialistas Sigitas Laima, apklaustas teismo posėdžio metu kaip specialistas, paaiškino, kad palaiko savo išvadą. Išgirstos versijos apie galimai nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmus – aiškios, sutampa. Kaklo spaudimo momentas gali būti paaiškinamas iš nukentėjusios išgirstų paaiškinimų. Iš nukentėjusios parodymų, nukentėjusioji buvo su žiemine striuke aukštu kaklu, taip pat su galvos gobtuvu. Tai suimant kaklą, sužalojimai galėjo ir neužsifiksuoti nuo suėmimo per striukę. Paaiškino, kad nuo jėgos spaudimo priklauso, labiau tikėtina, kad jeigu suėmus ranka, pirštais, kad būtų išryškėję kažkokie sužalojimai, poodinės kraujosrūvos kakle. Su alkūne prispaudus paprastai kaklo paviršiuje kraujosrūva būna platesnio ploto. Ta jėga ne taip koncentruojasi, išsidalina kaklo paviršiuje ir sužalojimai rečiau užfiksuojami. Dėl mėlynių atsiradimo paaiškino, kad tai yra individualus reikalas. Tai priklauso ir nuo amžiaus, ir nuo gretutinių susirgimų ir dalinai nuo apsirengimo. Nukentėjusioji yra šiek tiek apkūnesnio sudėjimo, tie sužalojimai gali ne iš karto pasireikšti. Galėtų paaiškinti, kad ne iš karto po įvykio galėjo jie pasireikšti, gali išryškėti kraujosrūvos po 12 val., retais atvejais iki 24 val. laikotarpiu. Kitą dieną mėlynės gali būti matomos. Kraujosrūva yra mechaninis sužalojimas, kuris yra padaromos kietu daiktu. Vienintelis dalykas dėl ko yra išskirta šita kraujosrūva specialisto išvadoje, papildomai paaiškino ir patikslino, kad ji pagal savo požymius, pagal vaizdą, ji ryškiai išsiskiria iš kitų. Tas išsiskyrimas nuo kitų byloja, kad ji buvo padaryta anksčiau nei kiti nustatyti sužalojimai. Negalėjo pasakyti, ar jis (liudytojas) pastebėjo, ar nukentėjusioji pati pasakė apie šį sužalojimą. Buvo apžiūrimos kojos, visi sužalojimai buvo fiksuoti. Parodė, kad įvykis ir sužalojimo laikotarpis, nurodytos įvykio aplinkybės sutampa. Paaiškino, kad įprastinėmis sąlygomis kraujosrūvų padarymo metu, nukentėjusieji paprastai jaučia fizinį skausmą. Paaiškino, kad klinikose, praktikoje taikoma skausmo skalė, tačiau jos vertinimas yra priskiriamas prie objektyviųjų vertinimų. Parodė, kad jam (specialistui) asmeniškai tai yra abejotina, kadangi remiamasi nukentėjusiojo parodymais, kaip jis vertina savo savijautą. Tačiau objektyviais gal ir galėtų vertinti, jeigu stebėtų prakaito liaukų išsiskyrimą, širdies dažnį, pulsą, kvėpavimą – tai būtų objektyvūs požymiai, kurie rodo atsaką į mechaninį sužalojimo padarymą. Jam (specialistui) nereikėjo to daryti, kadangi buvo užduoti 4 klausimai, kurie neapima fizinio skausmo nustatymo. Patikslino, kad posėdžio metu girdėjo, kad yra akcentuojama ta apatinė lūpa, bet jei įsiskaitytų į aprašomąją tiriamąją dalį, tai apimtų žemiau 1 cm lūpos raudonio, labiau tai būtų smakras. Tokia galimybė, kad padaryta kraujosrūva suduodant smūgį į minėtą vietą kumščiu, yra įmanoma. Visi kiti sužalojimai, jeigu nagrinėti teismo medicininiu požymiu, girdėjo iš nukentėjusiosios paaiškinimų ir galėtų paaiškinti sužalojimų atsiradimą kaip mechaninį veiksmą per kelias fazes. Buvo viena fazė, kai nukentėjusioji buvo pasilenkusi, smūgis į veidą. Antra fazė, kai nukentėjusioji griuvo tarp baldų. Baldai yra plokštumos su kuriomis kontaktuojant gali atsirasti minėti sužalojimai. Paaiškino, kad nedarbingumas gali būti vertinamas kaip visos sveikatos sutrikdymo mastas, įstatyme yra punktas nurodantis, kad jie neatsižvelgia į nedarbingumą bei jo laiką.

10. Į bylą gautas 2022 m. spalio 3 d. A. M. pareiškimas apie tai, kad 2022 m. spalio 2 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), ją sumušė vyro brolis V. M., įspyrė į įvairias kūno vietas apie 10-15 kartų, viena ranka sugriebė už kaklo, kita sudavė į veidą (1 t., b. l. 1-4).

11. 2022 m. spalio 24 d. akistatos su įtariamuoju V. M. metu, nukentėjusioji A. M. pilnai patvirtino savo parodymus, duotus 2022 m. spalio 3 d. pirmosios apklausos metu (1 t., b. l. 47-52). 2022 m. spalio 24 d. akistatos su nukentėjusiąja A. M. metu, įtariamasis V. M. pilnai patvirtino savo parodymus, duotus 2022 m. spalio 3 d. pirmosios apklausos metu (1 t., b. l. 47-52).

12. Į bylą pateiktoje 2022 m. spalio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G3137/2022(01) nurodyta, kad A. M. nustatyta: 1.1 poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, krūtinėje, dešinėje šlaunyje, juosmenyje, dešiniame žaste. 1.2 poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. 2. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. 1.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 3. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. 1.1 punkte nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais) 1-3 paros laiko iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 1.2 punkte nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais) 5-7 paros laike iki apžiūros (1 t., b. l. 36).

13. Į bylą pateiktame 2022 m. spalio 4 d. vyresniosios tyrėjos Linos Šereivienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikslindama įvykio aplinkybes, 2022 m. spalio 4 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ji susisiekė su nukentėjusiąja A. M., kuri paklausta paaiškino, kad liudytojo apklausoje nurodė, kad ją mušančiam V. M. ji sakė, kad įrašinėja konfliktą su juo, norėdama jį išgąsdinti, kad jis nustotų ją mušti, tačiau nurodė, kad jokio nei garso, nei vaizdo įrašo nedarė, nespėjo, viskas vyko labai greitai, nesitikėjo, kad V. M. gali ją mušti. Paklausta nukentėjusioji A. M. nurodė, kad 2022 m. spalio 4 d. buvo nuvykusi apžiūrai pas teismo med. ekspertą dėl sužalojimo masto nustatymo. Nukentėjusiajai A. M. buvo paaiškinta teisė šioje ikiteisminio tyrimo byloje reikšti ieškinio pareiškimą (1 t., b. l. 37-38).

14. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

24. Nukentėjusioji A. M. ieškinyje prašo priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – patyrė didžiulį stresą ir emocinį sukrėtimą, ji buvo sužalota uošvienės namuose. Gydėsi, jaučia nuolatinę įtampą. Dėl šių išgyvenimų ir kūno sužalojimų labai apsunkintas jo bendravimas su kitais asmenimis ir bendradarbiais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl skausmo ir dėl mėlynių buvo pasiėmusi biuletenį. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis atliko BK 140 straipsnyje aprašytą nusikalstamą veiką, kuria tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai padarė (sukėlė) neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai iš kaltinamojo prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos.