Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-35-1081/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-03-26
Bylos Nr.: e2-35-1081/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00305-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Vorienė
Ieškovas: G. J.
Atsakovas: I. J.
Trečiasis asmuo: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, T. P., R. N.

Civilinė byla Nr. e2-35-1081/2021

Teismo proceso Nr. 2-25-3-00305-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.;2.3.2.6.1.; 2.3.2.7.; 2.3.4.4.2;. 2.3.4.4.3.;2.3.5.2.1.; 3.4.1.2.; 3.2.6.1.

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Šolinskienei,

dalyvaujant ieškovui G. J., jo atstovei advokatei Marinai Saveljevai, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. J. ir pagal atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui G. J., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, uždarajai akcinei bendrovei „Finansų administravimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno autobusai“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, T. P., R. N., antstoliams Redai Vizgaudienei, Aleksandrui Selezniovui, Jonui Petrikui, Linai Pužienei, Viktorijai Vėliuvienei, akcinei bendrovei „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, uždarajai akcinei bendrovei „Sergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus butų ūkis“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės I. J. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti šalių nepilnametės dukters K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės; pripažinti kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės asmenine nuosavybe; palikti šalims jų turėtas pavardes; nustatyti, kad skolas kreditoriams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), antstolei Redai Vizgaudienei, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Moment Credit“, UAB „4finance“, UAB „Gelvora“, akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, antstoliams Aleksandrui Selezniovui, Jonui Petrikui, Viktorijai Vėliuvienei, Linai Pužienei, akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“ po santuokos nutraukimo mokės asmeniškai G. J.; nustatyti, kad kreditoriams VMI (vyk. byla Nr. 0182/20/01817), Valstybinio socialinio draudimo fondo Mažeikių skyriui, UAB „Sergel“, UAB „Gelvora“, T. P., UAB „Kauno autobusai“, UAB „Finansų administravimas“, UAB „Alytaus butų ūkis“ po santuokos nutraukimo mokės asmeniškai I. J..

Atsiliepimas

Atsakovė I. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su ieškinio reikalavimu dėl kambario su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, su kitais ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas, atlikęs bausmę už nusikaltimus, net nebandė su ja gyventi ir kartu auginti dukrą, dėl kokių priežasčių su atsakove gyventi neįmanoma, jis nenurodo, todėl būtent ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nesutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, nes jis yra 9 kartus teistas, iki išeinant iš pataisos namų dukrą buvo matęs tik tris kartus, o paskui ją, nesant tarp dukros ir tėvo jokio ryšio, išsivežė į dukrai visiškai svetimą aplinką. Pas ieškovą nėra dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų, jis negali dukra pasirūpinti geriau nei atsakovė, todėl ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo prašė atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovė I. J. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo G. J. kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. J.; priteisti iš ieškovo G. J., nepilnamečio vaiko K. J. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavedant atsakovei I. J. lėšas tvarkyti uzufrukto teise; nustatyti priešieškinyje nurodytą G. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. J. tvarką; pripažinti kambarį su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės I. J. asmenine nuosavybe; priteisti iš ieškovo G. J. išlaikymo įsiskolinimą nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo nepilnametės dukros K. J. gimimo dienos (duomenys neskelbtini), iki ieškovas G. J. dukrą paėmė ir išsivežė į Kretingą, t. y. iki 2019 m. kovo 5 d., iš viso 3100 Eur; priteisti iš ieškovo G. J. atsakovei I. J. 10 000 Eur neturtinės žalos; nutraukus santuoką palikti ieškovui jo pavardę, o atsakovei grąžinti jos ikisantuokinę pavardę. Skolas už komunalines paslaugas bendram butui priteisti iš abiejų šalių lygiomis dalimis, reikalavimus VMI, UAB „Sergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, UAB „Gelvora“, T. P., UAB „Kauno autobusai“, UAB „Finansų administravimas“ laikyti atsakovės asmeninėmis prievolėmis, reikalavimus VMI, antstolei Redai Vizgaudienei, UAB „Gelvora“, UAB „Moment Credit“, UAB „4finance“, UAB „Julianus Inkaso“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, antstoliams Aleksandrui Selezniovui, Jonui Petrikui, Viktorijai Vėliuvienei, Linai Pužienei, ADB „Gjensidige“ ir R. N. laikyti asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

Atsiliepimas

Ieškovas G. J. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame sutiko su priešieškinio reikalavimu dėl kambario su bendro naudojimo patalpomis pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe, dėl po santuokos nutraukimo paliktinų pavardžių ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarkos, su kitais priešieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad santuoką sudarė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę ir atsakovė žinojo už ką yra nuteistas ieškovas ir kiek laiko jis atliks bausmę. Kadangi jis gyveno pataisos namuose bendro ūkio su atsakove nevedė, turėjo tik pasimatymus. Po bausmės atlikimo bandė bendrauti su atsakove, tačiau ji nuolat siekia jį įtraukti į konfliktus, rašo ant jo skundus, siuntinėja konfliktinio, vulgaraus pobūdžio žinutes. Be to, atsakovė, sudarant santuoką nuslėpė nuo ieškovo duomenis apie savo ligą, todėl pagrindo spręsti, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės nėra. Nurodė, kad netiesa, jog šalių dukra nuo gimimo iki 2019 m. kovo 5 d. gyveno su atsakove ir ši dukra tinkamai rūpinosi. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. spalio 10 d. dėl smurto artimoje aplinkoje šalių dukra buvo paimta iš motinos I. J. ir dukrai buvo nustatyta laikina globa, jos globėja buvo paskirta ieškovo sesuo E. J.. Atlikus bausmę, mergaitė buvo atiduota jam, nes atsakovė neužtikrino vaiko teisių ir kilo realus pavojus K. J. saugumui, sveikatai ir gyvybei, gyvenant su mama mergaitei buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis. Nuo 2019 m. kovo 5 d. mergaitė gyvena su ieškovu, rūpintis mergaite jam padeda mama ir sesuo. Mergaitė lanko darželį, jai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, mergaitė yra pripratusi prie kartu gyvenančios senelės ir tetos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, kad atsakovei yra nustatytas psichikos sutrikimas, vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu. Ieškovas jam paskirtą bausmę yra atlikęs, šiuo metu dirba, išlaikyti ir prižiūrėti dukrą jam padeda šeima. Sutinka, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, tačiau atsakovė gauna tik 217,80 Eur, be to turi išlaikyti kitą savo vaiką, todėl akivaizdu, kad dukrai gyvenant su atsakove, dukra tinkamo išlaikymo negaus, bus išlaikoma tik iš ieškovo teikiamo išlaikymo. Nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu, nes dalį nurodyto laikotarpio dukra gyveno su globėja, be to ieškovo šeimos nariai visada prisidėjo prie mergaitės išlaikymo, pirko drabužius, sauskelnes, žaislus, maistą. Nuo 2019 m. kovo 5 d. mergaitė gyvena su ieškovu ir atsakovė išlaikymo jai neteikia, nors yra priteistas laikinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.

Trečiasis asmuo VMI atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo G. J. skolos valstybei ir vykdymo išlaidos antstoliams būtų pripažintos jo asmeninėmis prievolėmis, o I. J. skolos valstybei ir vykdymo išlaidos antstoliams būtų pripažintos jos asmeninėmis prievolėmis. Dėl kitų ieškinio reikalavimų nurodė spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį nurodė, jog neprieštarauja, kad įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-1315-474/2014 liktų asmenine G. J. prievole, įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-10630 liktų asmenine I. J. prievole.

Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius atsiliepimuose į ieškinį ir priešieškinį prašė ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus. Nurodė, kad 2021 m. sausio 5 d. duomenimis I. J. skolinga valstybės biudžetui 3138,35 Eur, iš jų 3106,03 Eur vaikų išlaikymo išmokų, 10,03 Eur palūkanų ir 22,29 Eur delspinigių už išmokėtas lėšas K. J. ir G. P. išlaikyti. Permoka susidarė už iš valstybės biudžeto išmokėtas vaikų išlaikymo išmokas: sūnui G. P. už laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. 1725,15 Eur ir dukrai K. J. už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. 1387,80 Eur. Kadangi vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas K. J. ir G. P. tęsiamas, skola valstybės biudžetui kiekvieną mėnesį didėja 140,40 Eur. 2021 m. sausio 5 d. duomenimis G. J. skolingas valstybės biudžetui 266,55 Eur, iš jų 252,40 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 14,15 Eur delspinigių.

Trečiasis asmuo UAB „Kauno autobusai“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštarauja, kad I. J. įsiskolinimas UAB „Kauno autobusai“ būtų pripažintas jos asmenine prievole. Paaiškino, kad skola susidarė I. J. nesumokėjus administracinės baudos už važiavimą viešuoju transportu Kauno mieste be bilieto. Kitus klausimus prašė spręsti teismo nuožiūra trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti, atsakovės I. J. priešieškinį prašė atmesti. Ieškovas G. J. papildomai paaiškino, kad santuoką sudarė jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, pataisos namuose santuoka ir buvo sudaryta. I. J. žinojo dėl ko jis nuteistas, kiek laiko atlikinės bausmę, o jis apie jos sveikatos būklę nieko nežinojo. Susitikus, bendraujant nesimatė, kad atsakovė turi sveikatos sutrikimų. Sudarius santuoką pasimatymai vykdavo maždaug kas du mėnesius. Santykiai pablogėjo dar būnant pataisos įstaigoje. Ji pradėjo rašyti įvairius melagingus pareiškimus, kaltindavo, kad jis ją mušdavo pasimatymų metu, tačiau tyrimai jo atžvilgiu buvo nutraukti. Buvo toks atvejis, kad pasimatymo metu susipyko, kai jis išsikvietė pareigūnus, kad jį išsivestų, ji išbėgo ir pasakė pareigūnams, kad ją sumušė. Dar buvo jį apkaltinusi, kad liepė atnešti narkotikų. Susilaukti vaiko neplanavo, gimus dukrai atsakovė į pasimatymą buvo atėjusi tik vieną kartą ir atvežusi parodyti dukrytę. I. J. skųsdavosi kad sunku auginti dukrą, kad ji nesusitvarko su vaiku, nepamiega, nors ir jo artimieji veždavo įvairius daiktus, padėdavo. Jam sutuoktinė nei vienos dukters nuotraukos atsiuntusi nebuvo. Dėl smurto artimoje aplinkoje mergaitė kelis mėnesius gyveno pas jo seserį. Išėjus į laisvę gyventi kartu jau buvo neįmanoma, nes jis vėl būtų atsidūręs pataisos įstaigoje dėl jos rašomų nepagrįstų pareiškimų. Išėjus į laisvę, vaiko teisių specialistai nusprendė, kad mergaitei su juo gyventi bus saugiau, todėl mergaitė buvo perduota jam. Nuo to laiko jis su atsakove asmeniškai nebendrauja, su dukra ji taip pat bendrauja retai, paskutinį kartą buvo prieš kokius tris mėnesius, retai paskambina telefonu. Teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovė nesinaudoja, jai bendrauti su dukra jokių kliūčių nedaroma, dukra visada nuvežama į pasimatymus, kai atsakovė praneša, kad atvyks. Atsakovė skambina tuo laiku, kai jai nepriklauso, o tuo metu kada ji gali bendrauti jis visada įjungia „Messenger“ programą, bet atsakovė pati neskambina. Paskambinusi bendrauja įvairiai: ir ilgiau, ir trumpiau. Dukra K. I. J. mama nevadina, mamą vadina „dukryte“. Dukra ryšio priemonėmis su mama ne visada bendrauja noriai. Dukrai patikdavo kai pasimatymai su mama vykdavo lauke, kur ji galėdavo lakstyti. Atsakovė laikino išlaikymo dukrai neteikia, atvykdama į pasimatymus per visą laiką yra atvežusi mergaitei daiktų už 30-40 Eur. Mano, kad atsakovė gali teikti išlaikymą dukrai po 200 Eur. Patvirtino, kad iš valstybės gauna 70 Eur išmokas vaikui. Per mėnesį dukters išlaikymui išleidžia daugiau nei 470 Eur. Su dukra gyvena kartu su jo mama, jo mama ir seserys padeda prižiūrėti, auginti K. Lankė ir baigė pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, bendrauja su specialistais, pas juos lankosi socialiniai darbuotojai, pastabų dėl netinkamos dukters priežiūros nėra gavęs. Šiuo metu nebedirba, negalėjo dirbti to darbo dėl nugaros problemų, bet netrukus jį vėl įdarbins į kitas pareigas. Šiuo metu gauna apie 300-400 Eur pašalpų, taip pat padeda šeima. Mano, kad dukra gyvendama su juo būtų viskuo aprūpinta, tinkamai ugdoma. Jei dukra gyventų su atsakove, dukters poreikiai nebūtų užtikrinti, nes atsakovė nemoka tvarkytis su pinigais. Pripažįsta, kad ir pats iki šiol netinkamai tvarkėsi su pinigais, turi kreditorinių įsipareigojimų. Mano, kad jo siūloma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į pačios atsakovės norą bendrauti su dukra, būtų pakankama. Perduoti dukterį atsakovei su nakvyne bijotų, nes atsakovė skelbiasi, kad pasiims dukrytę ir išvažiuos. Būtų galima palikti bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau atsakovė turėtų pranešti, kad ji ketina bendrauti su dukra, kad jiems nereiktų valandą laukti ar ji paskambins ar ne. Santuokoje atsakovė yra įgijusi butą. Prie to buto įsigijimo neprisidėjo, net nežinojo, kad ji perka tą butą, butą ji pirko iš brolio lėšų. Jokių pretenzijų į šį turtą neturi, ir šio turto išlaikymo skolos turėtų būti priteistos iš atsakovės, nes jis niekada ten negyveno, tuo butu nesinaudojo. Patvirtino, kad jo atžvilgiu yra naujų ikiteisminių tyrimų, bet jis nėra kaltas, nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos, tie ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo turėtų būti nutraukti. Patvirtino, kad nei vienas iš jo ar atsakovės kreditorinių įsipareigojimų nėra bendri, jie yra asmeniniai, todėl prašo kiekvienam priteisti jų asmeninius kreditorinius įsipareigojimus. Sutinka, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų savo pavardę. Nesutinka su atsakovės reikalavimais dėl neturtinės žalos ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, įteikiant teismo šaukimą asmeniškai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdyje tretieji asmenys ir jų atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad G. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. J. (ikisantuokinė pavardė – P.), gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 64. Santuokos sudarymo metu ieškovas G. J. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra K. J., kuri tebėra nepilnametė. Santuokoje 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2502 pagrindu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių, kito registruotino kilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo. Santuokoje šalys įgijo kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams, kurie įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes po bausmės atlikimo grįžus pas atsakovę, su ja gyventi buvo neįmanoma. Paaiškėjo, kad sutuoktinė netinkamai rūpinosi dukra, neužtikrino vaiko teisių ir kilo realus pavojus dukros saugumui, sveikatai ir gyvybei. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes suprato, jog skiriasi jų charakteriai, pomėgiai, požiūris į gyvenimą, dėl ko jie negali gyventi kartu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė prieš sudarant santuoką nebuvo jam atskleidusi duomenų apie savo ligą, dar jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pradėjo kelti konfliktus, jį skųsti, buvo nurodžiusi, kad darys viską, kad jis liktų įkalinimo įstaigoje, tinkamai nesirūpino jų dukra.

Atsakovė santuoką prašė nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes jis atsakove pasinaudojo. Ieškovas tyčia įtikino, kad atsakovę myli ir nori su ja kurti bendrą ateitį, nori turėti bendrų vaikų, o dabar be jokių aiškių motyvų siekia nutraukti santuoką. Su ieškovu palaikė artimus santykius, pataisos namuose jį lankė, nuvežė jam dukrytę, laukė ieškovo, kad jis atlikęs bausmę sugrįžtų pas ją. Ieškovas santuokos metu nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų gerbti ir mylėti sutuoktinę, teikti šeimai moralinę ir materialinę paramą, visapusiškai domėtis šeima, niekada nesirūpino dukros išlaikymu, nesidomėjo jos auklėjimu ir nesiekė kurti ryšio su dukra. Tik išėjęs iš pataisos namų 2019 m. kovo 1 d. mėgino jėga iš rankų jai išplėšti ir išsivežti dukrą, o to nepavykus padaryti ėmėsi kitų priemonių. 2019 m. kovo 5 d. išvijęs ją iš atvejo vadybos posėdžio, įtikino įstaigų darbuotojus, kad neva jis geresnis tėvas, pasiėmė dukrą iš darželio ir išsivežė į Kretingą. Dėl šių aplinkybių mano, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų procesiniuose dokumentuose ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys santuoka sudarė ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose. Santuokos sudarymo metu atsakovei buvo žinoma, dėl kokių nusikalstamų veikų padarymo yra nuteistas ieškovas, ir kiek laiko jis atlikinės bausmę. Šalys nuo santuokos sudarymo momento niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, bendraudavo laiškais ir pasimatymų metu. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam nebuvo žinoma apie atsakovės psichikos sveikatos sutrikimus, susilaukti vaiko su atsakove neplanavo, jam nebuvo žinoma apie tai, kad atsakovė ketina įsigyti būstą. Dar atliekant laisvės atėmimo bausmę atsakovė ėmė jį skųsti, kelti konfliktus, netinkamai rūpinosi jų dukra. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. J., auginančios dukrą K. J., šeima 2017 m. lapkričio 24 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1442 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnametė K. J. nuo 2018 m. birželio 25 d. gyveno laikinos globėjos A. S. šeimoje, nuo 2018 m. liepos 25 d. globėjos E. J. šeimoje. 2018 m. spalio 10 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti mergaitę į šeimą, šeimos nariams tęsti socialines paslaugas, sudarytas pagalbos planas, 2018 m. spalio 15 d. K. J. grąžinta motinai I. J.. Ieškovui atlikus laisvės atėmimo bausmę 2019 m. kovo 5 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre buvo surengtas atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta mažametę K. J., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš motinos I. J. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui G. J.. G. J. su mažamete dukra išvyko gyventi į Kretingą, tuo tarpu atsakovė I. J. liko gyventi Alytuje. Kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodo pati atsakovė šiuo metu ji gyvena su sužadėtiniu K. L..

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.61 straipsnyje numatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Byloje dėl santuokos nutraukimo įstatymu šalims suteikiamos vienodos procesinės teisės ir pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 straipsnyje.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).

Ištyręs bylos įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovė neįrodė, jog santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo G. J. kaltės. Sudarant santuoką atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kiek laiko dar šią bausmę atlikinės, tuo tarpu atsakovė aplinkybių apie savo sveikatos būklę ieškovui nenurodė. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas niekada santuokos metu nesirūpino šeima, nevykdė pareigos gerbti ir mylėti sutuoktinę, šias aplinkybes paneigia tai, kad atsakovė vykdavo pas sutuoktinį į pasimatymus į laisvės atėmimo vietą, ieškovui atliekant bausmę ėmė lauktis ir susilaukė dukters, vežė dukterį ieškovui. Visa tai patvirtina, jog kurį laiką šalių santykiai buvo geri. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė sudarydama santuoką su ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atliekančiu ieškovu, turėjo ir galėjo suprasti, kad ieškovas iki bus atlikta laisvės atėmimo bausmė negalės tinkamai atlikti visų sutuoktinio pareigų, tarp jų ir pareigos teikti materialinę paramą, tinkamai rūpintis dukros auklėjimu, ugdymu ir išlaikymu. Kita vertus iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė dukterį ieškovui į pataisos namus buvo nuvežusi tik vieną kartą, ieškovo paaiškinimu neatsiuntė jam nei vienos dukters nuotraukos, kas rodo, jog pati atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad ieškovas galėtų kurti tarpusavio ryšį su dukra.

Nors ieškovo paaiškinimų apie tai, kad atsakovė jo atžvilgiu dar įkalinimo įstaigoje rašė nepagrįstus skundus, patvirtinančių įrodymų nėra, byloje nėra ir įrodymų apie galimai netinkamą ieškovo elgesį su atsakove pasimatymų metu, įrodymų, kad jo atžvilgiu buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, paskirtos bausmės už galimai nusikalstamus veiksmus atsakovės atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė, susilaukus dukters, buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl smurto atsakovės šeimoje nepilnametė K. J. nuo 2018 m. birželio 25 d. gyveno laikinos globėjos A. S. šeimoje, nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. globėjos E. J., kuri yra ieškovo sesuo, šeimoje. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė tinkamai nesirūpino šalių dukra, neužtikrino jai saugios ir tinkamos aplinkos, dėl ko mergaitė laikinai buvo apgyvendinta su globėja. Kadangi mergaitės globėja nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. buvo ieškovo sesuo E. J., akivaizdu, kad ieškovas ir jo artimieji nebuvo nusišalinę nuo šalių dukters poreikių tenkinimo. Tai, kad atsakovė ir grąžinus dukrą jai nesugebėjo tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų, saugios ir tinkamos aplinkos patvirtina ir tai, kad 2019 m. kovo 5 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo nustatyta, kad pagalbos plane numatytos priemonės ir teiktos paslaugos per 12 mėnesių nepadėjo vaiko atstovams pagal įstatymą pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia ir dėl to yra realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, dėl to buvo nuspręsta I. J. dukrą K. J. paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui G. J..

Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, tai, kad abi šalys dėl jų sudarytos santuokos specifikos, t. y. dėl to, kad santuoka sudaryta ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę ir dėl to šalys nuo santuokos sudarymo momento neturėjo galimybės kartu gyventi, vesti bendro ūkio ir visa apimtimi atlikti santuokinių pareigų, nutolo vienas nuo kito, nei viena iš šalių pablogėjus tarpusavio santykiams nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimos santykius, atsakovė nebelankė ieškovo laisvės atėmimo vietoje, dukterį buvo nuvežusi tik vieną kartą, augindama dukterį viena pati nesugebėjo užtikrinti vaikui tinkamos ir saugios aplinkos, o ieškovas išėjęs į laisvę net nebebandė atkurti šeimos ir išsaugoti santuokinių ryšių, teismas sprendžia, jog priežastys, dėl kurių iširo šeima, kilo iš abiejų sutuoktinių elgesio ir tai yra pagrindas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė „J.“, o atsakovei jos ikisantuokinė pavardė „P.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl kompensacijos neturtinei žalai atlyginti priteisimo

Atsakovė, prašydama nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės taip pat prašė priteisti jai 10 000 Eur neturtinės žalos. Prašymą motyvavo tuo, kad dėl ieškovo netinkamo elgesio patyrė daug neigiamų išgyvenimų, streso, o atskyrus ją nuo dukters buvo sužlugdyta moraliai ir net materialiai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė, jog santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovo kaltės, ir santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrindo priteisti atsakovei 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nėra, todėl šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių dukra K. J. nuo gimimo (duomenys neskelbtini) gyveno su motina I. J., nes vaiko tėvas G. J. tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. I. J., auginančios dukrą K. J., šeima 2017 m. lapkričio 24 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DV-1442 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepilnametė K. J. nuo 2018 m. birželio 25 d. gyveno laikinos globėjos A. S. šeimoje, nuo 2018 m. liepos 25 d. globėjos E. J. šeimoje. 2018 m. spalio 10 d. buvo priimtas sprendimas grąžinti mergaitę į šeimą, šeimos nariams tęsti socialines paslaugas, sudarytas pagalbos planas, 2018 m. spalio 15 d. K. J. grąžinta motinai I. J.. 2019 m. kovo 5 d. VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre vykusio atvejo vadybos posėdyje buvo nutarta mažametę K. J., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš motinos I. J. dėl vaikui nesaugios aplinkos ir perduoti tėvui G. J.. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje pažymėta, jog specialistų nuomone, I. J. nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų, nelanko efektyvios tėvystės mokymų, psichologų konsultacijų, nesilanko psichiatro konsultacijose, socialinė darbuotoja yra fiksavusi mažametės nepriežiūros atvejų, I. J. nelinkusi bendradarbiauti su socialine darbuotoja elgiasi neadekvačiai, yra suirzusi, agresyvi. Taip pat nurodyta, jog į atvejo vadybos posėdį I. J. atvyko, tačiau jam neprasidėjus iš jo pasišalino. Socialinė darbuotoja E. U. atvejo vadybos posėdyje nurodė, jog situacija šeimoje nėra stabili, moteris manipuliuoja situacija, meluoja, pastaruoju metu nevykdo plane numatytų įpareigojimų, daug kartų neleido patikrinti gyvenimo sąlygų, pusę mėnesio socialiniams darbuotojams nepavyko rasti kontaktų su motina, nes ji ankstyvą rytą išeidavo iš namų ir vėlai grįždavo, telefonas būdavo išjungtas. Socialinės darbuotojos ir kaimynės teigimu motina vėlai migdo vaiką (apie 24 val.), ji nepailsi, laksto po koridorių netinkamai aprengta, todėl mergaitė dažnai serga, kaimynai dažnai girdi kaip motina ant mergaitės šaukia, mergaitė verkia, mergaitę vadina necenzūriniais žodžiais, palieka vieną mergaitę kambaryje, o pati eina į virtuvę gaminti maisto, kambaryje netvarkingos rozetės ir kt. Įvertinus nustatytus rizikos veiksnius, nustatytas I grėsmės nepilnamečiui vaikui lygis ir nutarta K. J. perduoti tėvui G. J..

Ieškovo G. J. prašymu 2019 m. kovo 29 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir K. J. laikina gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu G. J.. Nuo to laiko iki šiol K. J. gyvena su ieškovu G. J.. Iš 2021 m. sausio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad G. J. su dukra K. J. gyvena jo motinai A. J. nuosavybės teise priklausančiame 4 kambarių bute. Butas su visais patogumais, namuose jauku, šilta, švaru, patalynė ir vaiko drabužiai švarūs, atitinka sezoną. Mergaitė turi savo atskirą apie 14 kv. m. dydžio kambarį, kuriame yra mergaitės lova, spinta, komoda, sekcija, vaiko žaislai, knygelės, piešimo priemonės. Nurodyta, jog tėvas G. J. yra sudaręs tinkamas sąlygas dukrai augti, ilsėtis ir lavėti. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę grupę, vaiką prižiūrėti ir auklėti padeda, atostogų metu prižiūri vaiko močiutė A. J..

Iš 2021 m. sausio 11 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad I. J. šiuo metu su sugyventiniu K. L. gyvena apie 18 kv. m. dydžio 1 kambario bendrabučio tipo bute, su bendro naudojimo patalpomis (tualetu, virtuve, dušu). Kambaryje yra dvigulė lova, spinta, komoda, vaikiška lovytė, rašomasis stalas, keletas nedidelių staliukų, spintelė indams susidėti. Namuose švaru ir tvarkinga, yra vaikiškų žaislų ir knygelių. I. J. paaiškino, kad nori, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Pastaruoju metu su dukra nebendravo, nes vaiko tėvas kliudo jai bendrauti, paskutinį kartą su dukra matėsi 2020 m. rugsėjo mėnesį, po to dar keletą kartų bendravo telefonu.

Esant byloje duomenų apie atsakovės I. J. psichikos sveikatos sutrikimus, siekiant nustatyti ar I. J. atsižvelgiant į jos sveikatos būklę gali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, ar su ja gali būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pačios atsakovės prašymu 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi I. J. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Valstybės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 - spalio 21 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-198/2020 atsakant į teismo užduotus klausimus, nurodoma, jog šiuo metu I. J. yra pasveikusi nuo jai diagnozuoto (duomenys neskelbtini), jai šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Šiuo metu nenustatyta požymių, kad I. J. dėl savo psichikos sveikatos negalėtų savarankiškai pasirūpinti dukros buitimi, dienotvarke, auklėjimu, ugdymu ir kitų jos poreikių supratimu ir tenkinimu, t. y. nenustatyta požymių, kad dėl I. J. psichikos sveikatos K. J. gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina. Šiuo metu nenustatyta požymių, kad I. J. dėl savo psichikos sveikatos negalėtų viena, nedalyvaujant kitiems dukros K. J. artimiesiems bendrauti su dukra, pasirūpinti dukros buitimi, dienotvarke, auklėjimu, ugdymu ir kitų jos poreikių supratimu ir tenkinimu. Šiuo metu nenustatyta požymių, kad I. J. dėl savo psichikos sveikatos, individualių psichologinių ypatumų keltų grėsmę mažametės dukros K. J. sveikatai ir (ar) saugumui. Remiantis gautais I. J. psichologinio įvertinimo duomenimis galima tik kelti hipotezę apie tai, kad I. J. gali kilti sunkumų suprasti unikalius savo vaiko poreikius, išgyvenamus jausmus, elgesio priežastis, visa tai ji gali būti linkusi suvokti iš savo egocentrinės perspektyvos ne tik dėl žinių stokos, bet ir dėl negebėjimo suprasti vaiko elgesio psichologinių priežasčių. Šių sunkumų išreikštumas gali svyruoti nuo nežymaus iki išreikšto, kuomet jie galėtų būti vertinami kaip rizikos faktorius vaiko psichologinei gerovei, nes kraštutinis tėvų nepripažinimas vaiko individualumo ir psichologinių ribų, vaikų naudojimas savo psichologiniams poreikiams tenkinti, neatskiriant savo lūkesčių nuo vaiko galimybių ir poreikių, neigiant unikalias vaiko temperamento ir charakterio savybes, yra viena iš emocinės prievartos (psichologinio smurto) formų. Todėl I. J. rekomenduojama ilgalaikė reguliari specialistų (psichologų, socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų) pagalba ir priežiūra (tėvystės įgūdžių lavinimo kursai, specialistų konsultacijos ir mokymai ir pan.), kurios dėka galima tikėtis sklandesnio ir labiau mažamečio vaiko poreikius ir interesus atitinkančio jos bendravimo su dukra ar dukters priežiūros, auginimo ir auklėjimo, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad nei ieškovas G. J., nei atsakovė I. J. šiuo metu nedirba. Ieškovas G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad artimiausiu metu žada įsidarbinti. Atliekant ekspertizę I. J. ekspertėms nurodė, kad svarsto apie galimybę dukrą vesti į savaitinį darželį, nes taip galėtų derinti vienišą motinystę su darbo reikalais, mano, kad tai pilnai atitiktų geriausius vaiko poreikius.

Kaip vieną iš pagrindinių argumentų, dėl ko vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su ieškovu atsakovė nurodė tai, kad ieškovas yra daugybę kartų teistas recidyvistas. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad G. J. yra ne vieną kartą teistas, paskutinį kartą 2013 m. balandžio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs ir 2019 m. kovo 1 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs. Šiuo metu jo atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo K. L., t. y. I. J. sugyventiniui (BK 140 straipsnio 1 dalis). Duomenų apie šių ikiteisminių tyrimų eigą ir priimtus procesinius sprendimus nėra. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie I. J. matyti, kad I. J. taip pat yra du kartus teista už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 2 dalis), paskutinį kartą teista 2016 m. gegužės 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant. 2018-2020 m. I. J. atžvilgiu buvo pradėti dar 3 ikiteisminiai tyrimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 154 straipsnio 2 dalį, kurie vėliau buvo nutraukti.

Apibendrinant visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad:

– K. J. iš ieškovės I. J. buvo paimta ir perduota tėvui G. J. dėl nustatytos grėsmės vaikui, taigi dėl netinkamo atsakovės kaip motinos pareigų įgyvendinimo;

– mergaitė nuo 2019 m. kovo 5 d. gyvena su tėvu G. J. ir jo mama, vaiko močiute A. J., kuri padeda prižiūrėti mergaitę ir tokiu būdu kartu įgyvendina ir savo teisę bendrauti su anūke, leisti su ja laiką, mergaitei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos;

– ieškovas gali užtikrinti geresnes buitines gyvenimo sąlygas nepilnamečiui vaikui, nes ieškovas su dukra gyvena 4 kambarių bute, kur mergaitei yra skirtas atskiras apie 14 kv. m. kambarys, butas yra su visais patogumais, tuo tarpu atsakovė su sužadėtiniu K. L. gyvena apie 18 kv. m. vieno kambario su bendro naudojimo patalpomis bute;

– atsakovės I. J. psichikos sveikatos būklė nors eksperčių vertinimu tiesiogiai nekelia grėsmės nepilnamečio vaiko interesams ir I. J. galėtų užtikrinti vaiko interesus ir juos tenkinti, vis dėl to yra tikimybė, kad I. J. gali kilti sunkumų suprasti unikalius savo vaiko poreikius, išgyvenamus jausmus, elgesio priežastis, todėl jai rekomenduojama ilgalaikė reguliari specialistų pagalba ir priežiūra, jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nėra linkusi spręsti savo problemų ir priimti specialistų teikiamos pagalbos;

– abi šalys yra ne vieną kartą teistos ir tai abu tėvus charakterizuoja neigiamai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas G. J. stengiasi tvarkyti savo gyvenimą, dirbti, lankė ir baigė pozityvios tėvystės mokymus, su artimųjų pagalba stengiasi užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, tuo tarpu atsakovė I. J. net ir dukrai gyvenant su ja nevykdė visų pagalbos plane numatytų priemonių, nepriėmė specialistų pagalbos ir nėra duomenų, kad būtų tai dariusi per laikotarpį nuo 2019 m. kovo 5 d., t. y. atsakovė nededa jokių pastangų keisti savo elgesį, siekti įgyti daugiau žinių kaip rūpintis nepilnamete dukra ir užtikrinti jos poreikius;

– atsakovė per visa laikotarpį nuo 2019 m. kovo 5 d. tik epizodiškai lankė dukrą ar bendravo nuotolinio ryšio priemonėmis, nors buvo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį ir gyvenamąją vietą, pasiteisindama tuo, kad ieškovas neva trukdo jai bendrauti su dukra, neteikė dukrai laikinai priteisto išlaikymo ir iš esmės jokia forma neprisidėjo prie dukters poreikių tenkinimo.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog geriausiai nepilnametės K. J. interesus užtikrintų jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu G. J., todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo tenkintinas, o atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja atmestinas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nustatant, kad atsakovė bendrauja su dukra kas pirmą ir trečią antradienį nuo 15 val. iki 17 val. ir trečiadienį nuo 9 val. iki 11 val. Kretingos socialinių paslaugų centre adresu Klaipėdos g. 133C, Kretingoje, dalyvaujant socialinei darbuotojai ir ieškovui G. J. ar jo artimiesiems; atsakovė prieš atvykimą bendrauti su vaiku ar negalėjimą atvykti nustatyti laiku prieš 48 val. apie tai informuoja ieškovą trumpąja SMS žinute; ieškovas ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki bendravimo laiko pradžios informuoja atsakovę apie vaiko susirgimus ir kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikas negalėtų nustatytu laiku bendrauti su motina. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog neprieštarautų jei atsakovė su dukra ir toliau bendrautų nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau tokiu atveju norėtų, kad atsakovė apie numatomą bendravimą jį informuotų.

Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su ja ir nustatyti, kad ieškovas gali bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį šeštadienį ir sekmadienį pasiimdamas dukrą iš gyvenamosios vietos 10 val. ir tos pačios dienos 19 val. grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, kartu dalyvaujant socialiniam darbuotojui ar kitam vaiko gerovės srityje dirbančiam specialistui, vasaros atostogų metu tėvas su dukra turi teisę bendrauti pusę dukros atostogų laiko, motina neturi trukdyti vaikui bendrauti su tėvu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val., kitu laiku tėvas su dukra gali bendrauti tik prieš dvi dienas suderinęs bendravimo laiką su motina.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko K. J. interesams, ji padėtų užtikrinti maksimalų nepilnamečio vaiko K. J. ir jos motinos I. J. bendravimą ir tarpusavio ryšio stiprinimą.

Byloje nustatyta, kad šalių dukrai K. J. šiuo metu yra 3 metai ir 4 mėnesiai, ji lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę grupę.

Šioje byloje 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, kuri iš dalies pakeista 2019 m. lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta laikina atsakovės I. J. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, nustatant, kad I. J. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. J. pirmą ir trečią mėnesio antradienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir trečiadienį nuo 8.30 val. iki 11.30 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, Klaipėdos g. 133C, Kretinga, dalyvaujant socialinei darbuotojai ir nedalyvaujant ieškovui G. J. ar jo artimiesiems, I. J. apie numatomą atvykimą bendrauti su dukra privalo informuoti G. J. ne vėliau kaip 48 val. iki nustatyto bendravimo pradžios atsiųsdama SMS pranešimą ieškovui į jo mobilaus ryšio telefoną iš savo mobilaus ryšio telefonų. Tuo atveju, jei I. J., pranešusi apie savo atvykimą bendrauti su dukra, nebegali atvykti, apie tai nedelsdama privalo informuoti G. J. atsiųsdama SMS pranešimą ieškovui. G. J. pats ar pasitelkdamas savo artimuosius giminaičius, įpareigotinas numatytu susitikimo laiku pristatyti nepilnametę dukterį K. J. į Kretingos socialinių paslaugų centrą, esantį Klaipėdos g. 133C, Kretinga, atsakovės ir dukters bendravimui, ir pasibaigus susitikimo laikui, dukterį pasiimti. I. J. gali bendrauti su dukra naudojantis „Messenger“ programa pirmadieniais ir ketvirtadieniais ne ilgiau kaip 15 minučių, išskyrus atvejus, jei mergaitė išreiškia norą bendrauti ilgiau, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val. G. J. įpareigotinas užtikrinti, kad pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. būtų pasiekiamas per „Messenger“ programą ir netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra.

Nurodyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į atsakovės gyvenamąją vietą ir galėjimą atvykti bendrauti su dukra į Kretingą, taip pat atsakovės turtinę padėtį, mažamečio vaiko dienos režimą ir geriausius vaiko interesus. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, pačios atsakovės paaiškinimų teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose matyti, kad atsakovė nustatyta laikina bendravimo su dukra tvarka naudojasi tik iš dalies.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo metu nustatyta laikina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka atsižvelgiant ir į pačios atsakovės elgesį, iš esmės atitinka tiek atsakovės teises, tiek mažamečio vaiko interesus ir teisę išlaikyti ryšį su skyrium gyvenančia motina, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovė ir toliau galėtų bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, taip pat tai, kad šalių dukra jau yra paaugusi ir gali bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ilgiau, nustatytina atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, artima šiuo metu galiojančiai bendravimo tvarkai, nustatant, kad:

– I. J. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. J. pirmą ir trečią mėnesio antradienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir trečiadienį nuo 8.30 val. iki 11.30 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, Klaipėdos g. 133C, Kretinga, dalyvaujant socialinei darbuotojai arba ieškovui G. J. ar jo artimiesiems;

– I. J. apie numatomą atvykimą bendrauti su dukra privalo informuoti G. J. ne vėliau kaip 48 val. iki nustatyto bendravimo pradžios atsiųsdama SMS pranešimą. Tuo atveju, jei I. J., pranešusi apie savo atvykimą bendrauti su dukra, nebegali atvykti, apie tai nedelsdama privalo informuoti G. J. atsiųsdama SMS pranešimą ieškovui. G. J. ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki nurodytos bendravimo laiko pradžios informuoja atsakovę apie vaiko susirgimus ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikas negalėtų nustatytu laiku bendrauti su motina.

– G. J. pats ar pasitelkdamas savo artimuosius giminaičius, įpareigotinas numatytu susitikimo laiku pristatyti nepilnametę dukterį K. J. į Kretingos socialinių paslaugų centrą, esantį Klaipėdos g. 133C, Kretinga, atsakovės ir dukters bendravimui, ir pasibaigus susitikimo laikui, dukterį pasiimti.

– I. J. gali bendrauti su dukra naudojantis „Messenger“ programa pirmadieniais ir ketvirtadieniais ne ilgiau kaip 30 minučių, išskyrus atvejus, jei mergaitė išreiškia norą bendrauti ilgiau, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val. I. J. apie numatomą bendravimą su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis privalo informuoti G. J. ne vėliau kaip iki bendravimo dienos (pirmadienio ar ketvirtadienio) 18.15 val. nurodydama tikslų bendravimo su vaiku pradžios laiką, atsiųsdama SMS pranešimą ieškovui. I. J. tinkamai pranešus apie numatomo bendravimo su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis pradžios laiką, G. J. privalo užtikrinti, kad tuo laiku būtų pasiekiamas per „Messenger“ programą ir netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra. Tuo atveju, jei atsakovė tinkamai nepraneša apie numatomo bendravimo su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis pradžios laiką, G. J. privalo užtikrinti, kad būtų pasiekiamas per „Messenger“ programą nuo 18.30 val. iki 18.45 val., o I. J. iki 18.45 val. nesusisiekus, gali leisti su dukra laiką savo nuožiūra.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant jį vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Atsakovė su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametei K. J. šiuo metu yra 3 metai ir 4 mėnesiai, ji lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę grupę. Ieškovo teigimu mergaitė specialiųjų poreikių neturi, iki šiol už ugdymo įstaigą mokėti nereikėjo, nuo mokesčio buvo atleisti. K. J. nuo 2019 m. kovo 5 d. gyvena su tėvu G. J., kuris su artimųjų pagalba visiškai išlaiko mažametę dukrą, nes atsakovė dukrai išlaikymo jokia forma neteikia: per visą laikotarpį ieškovo teigimu atvežė daiktų už 30-40 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. nutartimi priteisto laikino išlaikymo po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nemoka. Ieškovas teismo posėdžio metu konkrečių vaikų išlaikymo išlaidų nurodyti negalėjo, tačiau tvirtino, jog dukters išlaikymui kas mėnesį išleidžia daugiau nei 470 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovas, nei atsakovė šiuo metu nedirba. Ieškovas paaiškino, kad gauna apie 300-400 Eur pašalpą, atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos mėnesio pajamas sudaro 346 Eur gaunama pašalpa. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), kurį abi šalys prašo pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Transporto priemonių, kito registruotino kilnojamojo turto šalys neturi, abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovas G. J. kitų išlaikytinių neturi, atsakovė I. J. turi nepilnametį sūnų, kuriam moka išlaikymą po 75 Eur. I. J. nustatytas 35 proc. darbingumas. Ieškovas G. J. nors teismo posėdžio metu ir nurodė, kad paskutiniame darbe negalėjo dirbti dėl nugaros problemų, įrodymų apie savo sveikatos būklę teismui nepateikė, todėl darytina išvada, kad ieškovas G. J. iš esmės yra sveikas ir darbingas. Teismo posėdžio metu ieškovas G. J. taip pat patvirtino, jog gauna 70 Eur dydžio išmokas vaikui iš valstybės.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių turtinę padėtį ir galimybę dirbti bei gauti pastovias pajamas, išlaikytinių skaičių, atsižvelgdamas į vaiko amžių, sveikatą, būtinuosius vaiko poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad nepilnametės K. J. poreikiams tenkinti per mėnesį pakaktų 300-350 Eur sumos. Ieškovo turtinė padėtis ir galimybė gauti pajamas, pakankamas vaiko poreikiams tenkinti yra geresnės nei atsakovės, kuri yra tik iš dalies darbinga, todėl ieškovas prie dukters išlaikymo tutėtų prisidėti didesne dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad K. J. kas mėnesį dar yra mokama 70 Eur valstybės išmoka, darytina išvada, jog yra pagrindas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovės I. J. nepilnametės dukters K. J. išlaikymui priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2019 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus ir poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas ieškovas (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 3100 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukters gimimo 2017 m. lapkričio 18 d. iki 2019 m. kovo 5 d., kuomet ieškovas pasiėmė dukterį. Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas po 200 Eur už 15,5 mėnesių.

Ieškovas su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko, nurodė, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo artimieji padėjo atsakovei, veždavo reikalingų daiktų mergaitei, be to, atsakovė ne visą šį laiką augino dukterį, nes mergaitė kurį laiką augo pas globėjas.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas vaikui, jeigu jis negavo iš vieno iš tėvų jam reikalingo išlaikymo. Tačiau kai vienas iš tėvų nevykdo vaiko (vaikų) išlaikymo prievolės, tačiau ją visa apimtimi vykdo kitas iš tėvų, išlaikymo prievolės asmeninis pobūdis ir neperleidžiamumo savybė negali būti kliūtis konstatuoti, kad faktiškai išlaikymą už abu tėvus teikė tik vienas iš tėvų, ir pripažinti šiam teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo dukters gimimo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2019 m. kovo 5 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis už 15,5 mėnesių. Nors ieškovas teigė, kad jo artimieji prisidėjo prie dukters išlaikymo šiuo laikotarpiu, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikė. Kita vertus atsakovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kurį skaičiuoja po 200 Eur kas mėnesį, duomenų apie vaiko išlaikymo išlaidas nurodytu laikotarpiu, kokio konkretaus dydžio išlaikymas buvo reikalingas šalių dukrai taip pat nepateikė. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. spalio 10 d. pati dukters neaugino, mergaitė buvo globojama kitų asmenų ir nėra duomenų, kad atsakovė tuo laikotarpiu teikė dukrai išlaikymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą ir nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo dukters gimimo iki dukra buvo perduota jam jis teikė išlaikymą dukrai, todėl yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau įvertinus tai, kad išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti už laikotarpį nuo vaiko gimimo, laikytina, jog vaiko poreikiai buvo mažesni, be to, duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis tuo laikotarpiu buvo daug geresnė nei dabar ir atsakovė galėjo teikti išlaikymą vaikui ne tik už save, bet ir už ieškovą po 200 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į laikotarpį, kuomet atsakovė dukters neaugino ir nėra duomenų, kad tuo metu dukrą išlaikė, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas iki 100 Eur per mėnesį ir skaičiuotinas ne už 15,5 mėnesio, o už 12 mėnesių, t. y. tik už tuos mėnesius, kuomet šalių dukra gyveno su atsakove.

Šiuo sprendimu iš dalies yra tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai iš atsakovės, nurodant, jog iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. J. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2019 m. kovo 29 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas priteistas nuo 2019 m. kovo 29 d., nes byloje nustatyta, jog atsakovė išlaikymo vaikui nuo ieškinio teismui padavimo dienos neteikė. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, suponuoja išvadą, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. prievolę išlaikyti vaiką už atsakovę vykdė ieškovas G. J..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad šiuo sprendimu iš dalies yra tenkinamas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo po 100 Eur už 12 mėnesių priteisimo, vadovaujantis ekonomiškumo ir protingumo principais šie priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini tarpusavyje ir patikslintinas iš atsakovės nepilnametei dukrai priteistino išlaikymo pradžios momentas, t. y. priteisiant išlaikymą ne nuo 2019 m. kovo 29 d., o nuo 2020 m. kovo 29 d.

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2502 pagrindu buvo įgytas butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi butas buvo įgytas santuokos metu, preziumuojama, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti šį turtą asmenine atsakovės I. J. nuosavybe. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad prie šio buto pirkimo niekaip neprisidėjo, lėšas šiam butui įsigyti atsakovei davė jos brolis, apie šio buto pirkimą jie nieko net nežinojo, todėl jokių pretenzijų į šį turtą neturi ir sutinka, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tai, kad abi šalys reiškia reikalavimą šį turtą pripažinti asmenine atsakovės I. J. nuosavybe, ieškovas patvirtino, kad butas buvo įsigytas už asmenines atsakovės lėšas, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine I. J. nuosavybe tenkintini.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas. Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo pardavimo sutarties Nr. 2502 pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo teismo sprendimu šis turtas pripažintinas asmenine atsakovės I. J. nuosavybe. Kitų nekilnojamųjų ar registruotinų kilnojamųjų daiktų šalys santuokoje įgiję nėra. Byloje taip pat nustatyta, kad šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis ieškovas G. J. turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus:

1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kurių išieškojimas vykdomas priverstinai: vyk. b. Nr. 0075/20/00884 (išieškoma suma 450 Eur); vyk. b. Nr. 0075/20/00858 (išieškoma suma 450 Eur); vyk. b. Nr. 0075/20/00746 (išieškoma suma 730 Eur); vyk b. Nr. 0075/20/00407 (išieškoma suma 46 Eur); vyk. b. Nr. 0075/20/00383 (išieškoma suma 46 Eur); vyk. b. Nr. 0075/20/00194 (išieškoma suma 300 Eur); vyk b. Nr. 0133/18/02282 (išieš-koma suma 15,18 Eur), vyk b. Nr. 0162/17/00560 (išieškoma suma 41,13 Eur); vyk. b. 0066/15/00646 (išieškoma suma 118,74 Eur); vyk. b. Nr. 0010/11/00699 (išieškoma suma 1303,29 Eur); vyk. b. Nr. 0172/08/01155 (išieškoma suma 1158,48 Eur).

2. UAB „4Finance“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0010/13/01266 (išieš-koma suma 338,86 Eur).

3. UAB „Gelvora“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0010/16/02818 (išieš-koma suma 275,14 Eur).

4. UAB „Julianus Inkaso“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0010/20/02479 (išieškoma suma 586,31 Eur).

5. AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0010/20/03354 (išieškoma suma 177,62 Eur).

6. UAB „Moment Credit“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. 0162/13/01470 (išieškoma suma 86,89 Eur).

7. ADB „Gjensidige“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0109/20/00903 (išieškoma suma 419,47 Eur).

8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 266,55 Eur vaikų išlaikymo išmokų.

9. Antstoliui Aleksandrui Selezniovui 424,05 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų vyk. b. Nr., 0010/11/00699, Nr. 0010/13/01266, Nr. 0010/16/02818, Nr. 0010/20/02479, Nr. 0010/20/03354.

10. Antstoliui Jonui Petrikui 599,44 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų vyk. b. Nr. 0172/08/01155.

11. Antstolei Viktorijai Vėliuvienei 470,32 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų vyk. b. Nr. 0162/13/01470.

12. Antstolei Linai Pužienei 130,46 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų vyk. b. Nr. 0109/20/00903).

13. Antstolei Redai Vizgaudienei 103,40 Eur neišieškotų vykdymo išlaidų vyk. b. Nr. 0074/06/09711.

Bylos duomenimis atsakovė I. J. turi šiuos kreditorinius įsipareigojimus:

1. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kurių išieškojimas vykdomas priverstinai: vyk. b. Nr. 0182/20/01817 (išieškoma suma 40 Eur).

2. UAB „Sergel“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0182/20/01522 (išieškoma suma 174,06 Eur).

3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0137/19/00071 (išieškoma suma 421,29 Eur).

4. UAB „Gelvora“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0182/17/03011 (išieškoma suma 374,96 Eur).

5. T. P., kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0137/17/00157 (išieškoma suma 2736,45 Eur).

6. UAB „Kauno autobusai“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0070/15/00538 (išieškoma suma 28 Eur).

7. UAB „Finansų administravimas“, kurio išieškojimas vykdomas priverstinai vyk. b. Nr. 0182/17/03011 (išieškoma suma 374,96 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės priteistos prievolės kreditoriams yra išieškomos priverstine tvarka, pačios šalys ir dalis kreditorių pareiškė, jog sutinka, kad kiekvienas sutuoktinis savo prievoles po santuokos nutraukimo vykdytų asmeniškai, kiti kreditoriai prieštaravimų taip pat nepareiškė, nutraukus šalių santuoką kiekvieno iš sutuoktinių turimos prievolės lieka to sutuoktinio prievolėmis, kurio vardu yra įsiskolinimas ir išduotas vykdomasis dokumentas.

Byloje kreditoriumi yra įtraukta ir UAB „Alytaus butų ūkis“, kuriai yra susidaręs įsiskolinimas už šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas paslaugas. Ieškovas prašė pripažinti buto išlaikymo prievoles asmeninėmis atsakovės prievolėmis, nes niekada šiuo butu nesinaudojo, atsakovė prašė buto išlaikymo prievoles padalinti abiem šalims.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2021 m. sausio 27 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-442-292/2021 iš I. J. ir G. J. už komunalines paslaugas, bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir administravimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., UAB “Alytaus butų ūkis“ solidariai priteista 369,93 Eur skolos su delspinigiais, 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 18 d.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi teisės modifikuoti prievolės pobūdžio, nustatyto įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nustatytina, kad nutraukus santuoką G. J. ir I. J. prievolė kreditoriui UAB „Alytaus butų ūkis“ pagal 2021 m. sausio 27 d. teismo sprendimą už akių lieka solidari.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 1-3 dalys numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Ieškovas G. J. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje. Atsakovė I. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu taip pat buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje, tačiau sprendimas galiojo iki 2020 m. kovo 22 d., o dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pratęsimo atsakovė I. J. į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesikreipė.

Pagal 2021 m. kovo 3 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą ieškovui G. J. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 2019,50 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei I. J. iki 2020 m. kovo 22 d. buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba apmokant 100 proc. visų atsakovės bylinėjimosi išlaidų, taip pat tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės I. J. turtinė padėtis nuo to laiko, kai jai buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepasikeitė, jos turtinė padėtis yra sunki, be to ji turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendžia, jog 2019,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ieškovui G. J. suteiktą teisinę pagalbą priteisimas iš I. J. proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš esmės pablogintų jos turtinę padėtį, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atsakovė atleistina nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 64, tarp I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę „J.“, atsakovei jos ikisantuokinę pavardę – „P.“.

Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti nepilnametės K. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamoje vietoje.

Nustatyti atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka, nustatant, kad:

1. I. J. gali bendrauti su nepilnamete dukra K. J. pirmą ir trečią mėnesio antradienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. ir trečiadienį nuo 8.30 val. iki 11.30 val. Kretingos socialinių paslaugų centre, Klaipėdos g. 133C, Kretinga, dalyvaujant socialinei darbuotojai arba ieškovui G. J. ar jo artimiesiems;

2. I. J. apie numatomą atvykimą bendrauti su dukra privalo informuoti G. J. ne vėliau kaip 48 val. iki nustatyto bendravimo pradžios atsiųsdama SMS pranešimą. Tuo atveju, jei I. J., pranešusi apie savo atvykimą bendrauti su dukra, nebegali atvykti, apie tai nedelsdama privalo informuoti G. J. atsiųsdama SMS pranešimą ieškovui. G. J. ne vėliau kaip prieš 6 valandas iki nurodytos bendravimo laiko pradžios informuoja atsakovę apie vaiko susirgimus ar kitas objektyvias priežastis, dėl kurių vaikas negalėtų nustatytu laiku bendrauti su motina.

3. G. J. pats ar pasitelkdamas savo artimuosius giminaičius, įpareigotinas numatytu susitikimo laiku pristatyti nepilnametę dukterį K. J. į Kretingos socialinių paslaugų centrą, esantį Klaipėdos g. 133C, Kretinga, atsakovės ir dukters bendravimui, ir pasibaigus susitikimo laikui, dukterį pasiimti.

4. I. J. gali bendrauti su dukra naudojantis „Messenger“ programa pirmadieniais ir ketvirtadieniais ne ilgiau kaip 30 minučių, išskyrus atvejus, jei mergaitė išreiškia norą bendrauti ilgiau, laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 19.30 val. I. J. apie numatomą bendravimą su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis privalo informuoti G. J. ne vėliau kaip iki bendravimo dienos (pirmadienio ar ketvirtadienio) 18.15 val. nurodydama tikslų bendravimo su vaiku pradžios laiką, atsiųsdama SMS pranešimą ieškovui. I. J. tinkamai pranešus apie numatomo bendravimo su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis pradžios laiką, G. J. privalo užtikrinti, kad tuo laiku būtų pasiekiamas per „Messenger“ programą ir netrukdyti atsakovei bendrauti su dukra. Tuo atveju, jei atsakovė tinkamai nepraneša apie numatomo bendravimo su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis pradžios laiką, G. J. privalo užtikrinti, kad būtų pasiekiamas per „Messenger“ programą nuo 18.30 val. iki 18.45 val., o I. J. iki 18.45 val. nesusisiekus, gali leisti su dukra laiką savo nuožiūra.

Priteisti iš I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 29 d. iki jos pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti nepilnamečio vaiko tėvui G. J..

Pripažinti, kad butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėmis prievolėmis lieka įsipareigojimai: