Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marftyno Galvičiaus, Ilonos Jakubėnienės ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo

M. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. O. paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 2 d., 4.15 val. iki 2024 m. gruodžio 2 d., 14.10 val., tai yra, 1 (viena) laikino sulaikymo diena, ją prilyginant 1 (vienai) arešto parai;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 10 punktu, 7 dalimi, M. O. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojus visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; pradėti dirbti arba toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 68 straipsniu, M. O. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 2 d;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, M. O. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant iš M. O. nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, registruotą L. K. vardu;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu L. K. vardu registruotai transporto priemonei – automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, visiškai apribojant nuosavybės teises, paliktas galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo;

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo M. O. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar dėl jų skundas gautas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-689/2018).

6. Nagrinėjamu atveju M. O. apeliaciniame skunde nėra ginčijama kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jos kvalifikacijos, nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apeliantui už padarytą veiką paskirta arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas, prašoma skirti švelnesnę bausmę – trumpesnį arešto terminą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 28 d. nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neišeidama už apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės individualizavimo

7. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, tačiau ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos sunkumo laipsnį ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, Nr. 2K-169-458/2020).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo M. O. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas apeliantui galutinę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, žemesnės instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

9. Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo apeliantas M. O. nuteistas, sankcijoje numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas M. O. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmę – areštą, o jos dydį nustatė viršijantį šios bausmės rūšies vidurkį – 60 parų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija paskirtos bausmės rūšies, t. y. arešto, tačiau nesutinka su nustatytu bausmės dydžiu, iš esmės teigdamas, jog apylinkės teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas ir formaliai vertino jį teigiamai charakterizuojančius duomenis.

10. BK 61 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs nuteistojo M. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nuteistajam paskyrė didesnį už vidurkį arešto bausmės dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016).

11. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. O. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. M. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltės dėl padaryto nusikaltimo M. O. nepripažino, dėl savo veiksmų nesigailėjo, priešingai, siekdamas išvengti atsakomybės, galimai įkalbėjo kitą asmenį duoti neteisingus parodymus ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisme, nes Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai pranešta apie liudytojo A. S. veiksmuose galimai esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius. M. O. nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2024 m. lapkričio 27 d. (2 t., b. l. 25). Nors šiuo metu laikomas neteistu, tačiau iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad anksčiau M. O. buvo ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, bausmes atlikęs, teistumas išnykęs. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurią jam buvo skirta reali arešto bausmė (2 t., b. l. 7–12). Tačiau net ir realiai atlikta 40 parų arešto bausmė, kaip matyti, nesulaikė apelianto nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, jo nesudrausmino ir kartu su bausme skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, nes nepraėjus nė pusmečiui po to, kai įgijo teisę vairuoti transporto priemones, apeliantas ir vėl sėdo už vairo neblaivus. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, apeliantui ne kartą taikyta ir administracinė atsakomybė už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, iš kurių ir už KET pažeidimus (viršijus leistiną greitį), kitus nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, paskirtų nuobaudų nevykdo. Taigi vairavimas esant neblaiviam šiuo atveju nebuvo atsitiktinis apelianto elgesys, už analogišką nusikalstamą veiką jis buvo teistas ir anksčiau, tačiau nei ankstesniu teismo sprendimu jam paskirta reali arešto bausmė, nei baudžiamojo poveikio priemonės, kuriomis buvo apribotos nuteistojo galimybės nusikalsti ir vėl, nesustabdė jo nuo teisei priešingų veiksmų.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybės rodo didesnį nuteistojo M. O. pavojingumą. Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų T. J. ir M. V. parodymų šioje byloje, M. O. neblaivus automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) miesto centre, vienoje pagrindinių miesto gatvių ((duomenys neskelbtini)), stabdomas pažymėtu policijos tarnybiniu automobiliu, įjungtu garsiniu signalu, švyturėliais bei per garsiakalbį nestojo, važiavo miesto gatvėmis padidinęs greitį. Nors tokius veiksmus atliko nakties metu, tačiau visgi keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams bei turtui. Vengdamas sulaikymo iššoko iš savo vairuojamo automobilio, paliko jį gatvėje ir nuo policijos pareigūnų pabėgo, sulaikytas buvo tik praėjus 15-20 minučių nuo pasišalinimo iš savo automobilio. Sulaikytas neigė vairavęs automobilį, tikrintis blaivumą atsisakė. Toks M. O. įvykdytas nusikaltimas pasižymi didesniu pavojingumu, įžūlumu, negu įprastas rūšinis šios kategorijos nusikalstamų veikų padarymas.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už apelianto padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Ir nors apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, kad jo teistumas išnykęs, jis turi šeimą, augina mažametę dukrą, kartu su sugyventine A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), rūpinasi mažamete dukra ir negalią turinčia sugyventine, kuriai nustatytas 10 procentų darbingumas bei reikalinga nuolatinė priežiūra, o (duomenys neskelbtini) centro charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nepaneigia jo ir jo daromų nusikalstamų veikų pavojingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis nuteistajam būtų galima skirti švelnesnę bausmę nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, nėra. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai neabejotinai patvirtina apelianto nurodomas šeimines aplinkybes: iš Gimimo įrašo matyti, kad M. O. ir A. K. turi dukrą E. O., gim. (duomenys neskelbtini); 2022 m. lapkričio 21 d. Sprendimas dėl A. K. darbingumo lygio patvirtina, kad A. K. nuo 2022 m. spalio 28 d. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 10 procentų darbingumo lygis; iš 2022 m. lapkričio 21 d. Rekomendacijos dėl specialiosios pagalbos poreikių A. K. matyti, kad nuo 2022 m. spalio 28 d. neterminuotai jai nustatytas specialusis poreikis; (duomenys neskelbtini) centro 2025 m. balandžio 10 d. pateiktu pranešimu M. O. charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus nurodytus duomenis vis tik pastebėtina, kad šios apelianto akcentuojamos šeiminės aplinkybės neatsirado staiga, jos M. O. buvo žinomos dar prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau nuo nusikalstamos veikos darymo jo nesulaikė.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

14. Nors apeliaciniame skunde, be kita ko, nuteistasis M. O. tvirtina šiuo metu savo poziciją dėl kaltės pripažinimo pakeitęs ir savo kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažįstantis, o jo gynėjas advokatas Valdas Kairys teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme prašė šią aplinkybę pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia, tačiau aukštesnysis teismas neįžvelgia tam įstatymo numatytų pagrindų.

15. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Vadinasi, kad būtų pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismas privalo nustatyti būtiną sąlygą – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką, ir bent vieną iš šių alternatyvių pagrindų: nuoširdų gailėjimąsi; padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; padėjimą išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-210-697/2020).

16. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. O. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Maža to, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tvirtino, kad šią nusikalstamą veiką padarė kitas asmuo – A. S., o šis atitinkamus parodymus davė galimai jo įkalbėtas. Dėl to Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose 2025 m. kovo 28 d. priimta nutartis pranešti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai apie liudytojo A. S. veiksmuose galimai esančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Viso proceso metu neigęs savo kaltę apeliantas ją pripažįstantis nurodė tik skunde apeliacinės instancijos teismui, teigdamas, jog taip elgėsi kitų asmenų įtakotas. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio, vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-21-942/2016). Tuo tarpu toks M. O. procesinis elgesys, kai viso proceso metu neigiama padarius inkriminuojamą nusikaltimą, galimai daroma įtaka liudytojui duoti melaginus, jį teisinančius parodymus teisme, ir tik teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pakeitus parodymus dėl savo kaltės, teisėjų kolegijos nuomone, vertinamas kaip formalus ir nenuoširdus gailėjimasis, iš esmės nulemtas tik siekio sušvelninti savo atsakomybę, todėl negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

17. Teisėjų kolegija, apibendrindama viską, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė, M. O. į paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo laiką, pagrįstai arešto bausmės vykdymą atidėjo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, be intensyvios priežiūros, nustatęs jo elgesį teigiamai koreguosiančius įpareigojimus, M. O. paskirta bausmė už jo padarytą nusikalstamą veiką atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl ją švelninti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. O. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.