Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2S-142-440/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: 2S-142-440/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12209-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Valantienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“
Kreditorius: Estateguru

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2S-142-440/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12209-2023-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.5.11; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17316-1125/2023 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė D. M., išieškotoja Estateguru tagatisagent, OÜ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Seltex“ (toliau – pareiškėja) prašė: 1) panaikinti antstolės D. M. priimtą 2023 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti ir paskirti pakartotinę skolininkui priklausančio turto (žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypai) ekspertizę, nustatant šių žemės sklypų, kaip vientiso objekto (komplekso), rinkos vertę ir tik sąlyginai išskiriant atskirų žemės sklypų vertes; 2) panaikinti antstolės 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių.

2. 2023 m. gegužės 10 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Newsec valuations“ atliko pareiškėjos turto vertinimą ir pateikė išvadą, kad bendra turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 25 d. yra 1 160 000,00 Eur. Pareiškėja pateikė antstolei motyvuotus prieštaravimus ir paprašė paskirti pakartotinę ekspertizę, kadangi nurodyta vertė yra 43 procentais arba beveik milijonu eurų mažesnė lyginant su to paties UAB „Newsec valuations“ 2020 m. lapkričio 26 d. atlikta turto vertinimo ataskaita, kurioje turto rinkos vertė 2020 m. lapkričio 19 d. buvo nustatyta 2 040 000,00 Eur. Prašymas buvo patenkintas ir 2023 m. birželio 29 d. teismo eksperto V. S. ekspertizės aktu turtas įvertintas 1 350 000,00 Eur suma, t. y. 190 000,00 Eur daugiau nei UAB „Newsec valuations“. Pareiškėja 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą 3 dienų terminą prieštaravimams pateikti ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skolininkė terminą praleido dėl to, kad aktas sudarė 150 lapų, be to, reikėjo konsultuotis su kitais nekilnojamojo turto (toliau – NT) vertintojais, t. y. reikėjo specialių žinių.

3. Areštuotas turtas (žemės sklypai) yra kitos paskirties, skirtas statyti ir eksploatuoti pramonės ir sandėliavimo objektus, vadinasi, tai nėra plataus vartojimo NT objektai, todėl tinkamas turto įvertinimas yra svarbus. Akte padaryta esminė klaida, t. y. turtą sudarantys žemės sklypai buvo vertinti kaip atskiri / atskirai po vieną parduodami žemės sklypai, o ne kaip kompleksas. Atskiri sklypai dėl jų pailgos ir siauros formos nebūtų likvidūs ir sąlygotų didesnes investicijas. De facto ( faktiškai ) antstolė su tokia pozicija sutinka, nes turtą iš varžytynių nusprendė pardavinėti kaip turtinį kompleksą, nors formuluodama užduotį teismo ekspertui dėl turto vertinimo nurodė vertinti turtą kaip atskirus NT vienetus. Be to, ekspertas naudojo tik standartinius VĮ Registrų centro verčių zonos koeficientus, kurie neatspindi išskirtinės turto (kaip komplekso) vietos įtakos turto vertei, nevertino individualių turto charakteristikų (privažiavimo, matomumo, kitų aplinkos faktorių). Anot NT vertintojo D. B., kuris vertino turtą 2020 m., minėtos individualios charakteristikos yra būtini vertinimo kriterijai. Tačiau antstolė tik formaliai vertino skolininkės prašymą ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti teismo eksperto kompetencija, nes šis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, be to, abu kartus turtas įvertintas panašiomis vertėmis. Augant nekilnojamojo turto kainoms, nustatyta rinkos vertė neturėtų būti sumažėjusi daugiau nei 30 procentų. Šiuo atveju tarp akte nustatytos ir skolininkės pateiktos 2020 m. lapkričio 16 d. vertinime nurodytos vertės yra žymus verčių skirtumas, kuris sudaro net 34 procentus. Turto vertė vykdymo procese buvo nustatyta netinkamai, taip pat antstolė paskelbė varžytynes remdamasi netinkama kaina.

4. Antstolė patvarkyme nurodė, kad gavus pareiškėjos prieštaravimus dėl UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje pateiktos ekspertizės išvados, buvo paskirta pakartotinė areštuoto turto ekspertizė, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui teismo ekspertui V. S.. Atsižvelgiant į tai, kad areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai šio turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė, be to, įvertinus tai, kad turto rinkos vertė didesne suma maksimaliai apsaugo ir skolininko, ir išieškotojos interesus, buvo pakeistas turto arešto aktas nustatant teismo eksperto nurodytas vertes. Pareiškėja pateikė prašymą paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, skundžiamu 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas buvo netenkintas ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios varžytynės. Pareiškėja prieštaravimus pateikė praleidusi nustatytą 3 dienų terminą – 2023 m. liepos 25 d., nors patvarkymas buvo įteiktas 2023 m. liepos 4 d. Be to, patvarkyme buvo nurodyta, kad areštuoto turto varžytynės bus skelbiamos po ne mažiau nei 20 d. nuo šio patvarkymo išsiuntimo dienos, o prieštaravimai buvo pateikti tą dieną, kai jau galėjo būti skelbiamos areštuoto turto varžytynės. Patenkinus prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, neabejotinai būtų pažeistos išieškotojos teisės į kuo greitesnį ir realų skolos išieškojimą, sukuriant prielaidas išieškojimo procesui vilkinti.

5. Dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo jau buvo patenkintas vienas skolininkės prašymas, todėl vykdymo procese buvo atliktos dvi areštuoto turto ekspertizės. Abiejuose ekspertizės aktuose nustatyta vertė skiriasi nežymiai. Papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas yra išimtinė antstolio teisė, bet ne pareiga. Nėra pagrindo teigti, kad antstolės nustatyta turto kaina yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, kadangi vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą. Keturi žemės sklypai yra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai su atskirais unikaliais ir kadastriniais numeriais. Iš ekspertizės aktų aiškiai matyti, kad ekspertai vertino kiekvieną žemės sklypą pagal jo identifikacinius duomenis, lygino su panašiais objektais bei taikė atitinkamas pataisas, nustatant tokio turto rinkos vertę. Be to, tarp išieškotojos ir skolininkės sudarytoje hipotekos sutartyje numatyta, kad išieškotoja turi veiksmų laisvę pasirinkti išieškojimo ir reikalavimų patenkinimo iš hipotekos objekto būdą ir tvarką. Išieškotoja nurodė, kad pageidauja, jog visas areštuotas turtas būtų parduotas kartu. Taip pat, parduodant žemės sklypus po vieną priverstinis turto realizavimas, tikėtina, galėtų pernelyg užsitęsti, tai neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo ir išieškotojos teisėtų lūkesčių gauti prievolės įvykdymą per protingą laiką. Be to, skolininkė pati galėjo pasiūlyti ir (ar) pavesti kitiems tretiesiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo Estateguru tagatisagent, OÜ, prašė skundą atmesti. Pareiškėja jokių prieštaravimų dėl antstolės D. M. suformuotos užduoties (klausimų) pakartotinei turto rinkos kainos nustatymo ekspertizei nereiškė. Pareiškėja prieštaravimus dėl pagal aktą nustatytos turto rinkos vertės pateikė tik po beveik vieno mėnesio nuo akto gavimo, t. y. žymiai praleidusi nustatytą terminą. Pareiškėja jokio alternatyvaus turto vertinimo, kuriame būtų nurodyta kitokia esama turto rinkos vertė nei akte, nepateikė. Pareiškėjos išskiriamas 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimas buvo atliktas beveik prieš trejus metus, todėl jo pagrindu negali būsi sprendžiama dėl esamos turto vertės. Pagal aktą detaliai buvo įvertintos visos turtą individualizuojančios savybės ir kitos aplinkybės – įvertinta ir atsižvelgta į turto buvimo vietos charakteristikas, turto pasiekiamumą, infrastruktūrą, inžinerines komunikacijas, topografines savybes, teisinį režimą ir kita. Šiuo atveju turtas varžytynėse buvo parduodamas pareiškėjos pageidaujamu būdu (kaip kompleksas), tik, pareiškėjos nuomone, turto rinkos vertė nustatyta per maža. Tačiau pirmosios turto varžytynės, kuriose pradinė turto kaina buvo 1 080 000,00 Eur, neįvyko, todėl darytina išvada, jog tikroji turto rinkos vertė / kaina nėra didesnė nei nurodyta akte. Vykdomojoje byloje turtas pagal ataskaitą buvo įvertintas kaip kompleksas, tačiau nustatyta turto vertė buvo mažesnė nei ta, kuri nustatyta pagal aktą. Pareiškėja taip pat nenurodė eksperto, nepateikė eksperto sutikimo atlikti ekspertizę, nepateikė jokio užtikrinimo dėl apmokėjimo už papildomą ekspertizę, todėl skundo reikalavimo dalis dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo apskritai negali būti tenkinta, nes pats teismas jos paskirti negali. Kaip minėta, pirmosios turto varžytynės neįvyko (pasibaigė), todėl net ir teismui tenkinus pareiškėjos skundo reikalavimą dėl patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo panaikinimo, teismo procesinis sprendimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir taip pat turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Seltex“ skundo dėl antstolės D. M. veiksmų netenkino.

8. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkė prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo 2023 m. liepos 4 d. patvarkymą ir ekspertizės aktą, tačiau per nustatytą terminą ji šia teise nepasinaudojo (prieštaravimai pateikti tik 2023 m. liepos 25 d.). Pagal bylos duomenis, 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo pavesta atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, įvertinant kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis, skolininkė nustatyta tvarka neskundė, nušalinimo antstolės paskirtam ekspertui nereiškė. Byloje taip pat nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, naudodamasi jai CPK 681 straipsnyje suteiktomis teisėmis, būtų pareiškusi nuomonę ar pateikusi įrodymus apie areštuoto turto vertę. Pareiškėja jokių siūlymų nei prieš vertinimą, nei po jo neteikė. Teismas pažymėjo, kad įstatymas numato pakankamai trumpą terminą prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti tam, kad išieškojimas vyktų operatyviai ir tokiu būdu būtų apsaugoti išieškotojos interesai.

9. Teismas įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad jie nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte. Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Nors pareiškėja nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia. Skolininkė nustatytos vertės nepagrįstumą iš esmės įrodinėjo 2020 m. lapkričio 26 d. atlikto UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo metu nustatyta verte, kuri šią dieną nėra aktuali, taip pat nekilnojamojo turto vertintojo D. B., kuris vertino turtą 2020 m., pateikta iš esmės bendro pobūdžio informacija apie individualių charakteristikų vertinimo būtinumą. Nors pareiškėja tvirtino, kad, kompleksiškai įvertinus nekilnojamąjį turtą, turto vertė būtų didesnė, tačiau jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, įrodymų, patvirtinančių galimą didesnę turto kainą, nepateikė, todėl teismui nėra pagrindo daryti išvados, kad visas turtas galėjo būti įvertintas didesne kaina. Be to, įkeistas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip keturi atskiri žemės sklypai, t. y. padalytas į atskirus objektus, objektai pagrįstai buvo įvertinti kiekvienas atskirai, o gavus išieškotojos prašymą parduoti visą turtą kaip kompleksą, varžytynės jau buvo paskelbtos dėl viso nekilnojamojo turto bendrai.

10. Teismas sutiko su antstolės teiginiais, kad parduodant žemės sklypus po vieną priverstinis turto realizavimas, tikėtina, galėtų pernelyg užsitęsti, tai neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, teismo eksperto V. S. atliktas turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, su pridėtomis pilnomis visų objektų fotonuotraukomis. Vertinimas buvo atliktas remiantis lyginamuoju metodu parenkant pakankamai panašius lyginamuosius objektus. Nušalinimai ekspertui nebuvo pareikšti. Teismas pažymėjo, kad turto įkainojimas savaime nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė bus nustatyta varžytynių metu. Šiuo atveju varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl teismas padarė išvadą, jog tikroji turto rinkos vertė / kaina nėra didesnė nei nurodyta akte. Jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismui nebuvo pagrindo teigti, kad areštuoto turto vertė nėra tiksli ir areštuoto turto kainos įvertinimas negali būti laikomas abejonių nekeliančiu ir objektyviu.

11. Teismas nurodė, kad, vertinant pagrindų pačios antstolės iniciatyva skirti pakartotinę ekspertizę (ne)buvimą nagrinėjamu atveju, aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, tai sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

12. Teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą neturi pareigos atlikti ekspertizės akto turinio analizę. Pareiškėjai nepateikus motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, o antstolei nustačius, jog ekspertizės išvada yra išsami, joje nurodytas detalus ekspertizės aprašymas, taigi, nesant abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės skundą. Teismas taip pat pažymėjo, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes, teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju antstolė, priėmusi ginčijamus patvarkymus, įkainojusi turtą, remdamasi ekspertizės aktu Nr. VS-2023/06-3 ir paskelbusi turto pirmąsias varžytynes, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, todėl šie patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

13. Pareiškėja UAB „Seltex“ (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja vykdomojoje byloje nepateikė jokios nuomonės ar įrodymų dėl NT vertės nustatymo, priešingai, pareiškėja dar 2023 m. gegužės 19 d. antstolei pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ atliktą turto vertinimo ataskaitą, kurioje pareiškėjos turto rinkos vertė 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė 2 040 000,00 Eur, taip pagrįsdama netinkamai nustatytą turto vertę konkrečiais įrodymais, t. y. pateikta turto vertinimo ataskaita ir joje pateiktais turto vertės apskaičiavimais.

13.2. Nors teismas ir pasisakė, kad pareiškėja nereiškė nušalinimo ekspertui, tačiau tokio nušalinimo ji nereiškė, kadangi prieš skiriant ekspertą atlikti ekspertizę tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, o jis kilo gavus ir susipažinus su eksperto aktu, dėl to pareiškėja nors ir praleidusi minimalų įstatymo nustatytą trijų darbo dienų terminą pateikė antstolei motyvuotus prieštaravimus dėl eksperto akto nepagrįstumo, jame detaliai išdėstydama visus argumentus. Teismas nevertino, kad pareiškėja ne formaliais pagrindais praleido įstatyme numatytą trijų dienų terminą, o jį praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad trijų darbo dienų terminas nebuvo pakankamas susipažinti su aktu, kuris sudarė 79 lapus, taip pat nevertino, kad gautą aktą reikėjo palyginti su pareiškėjos vykdomojoje byloje pateiktu 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo aktu, tai bendrai sudarė 150 lapų. Teismas neatsižvelgė, kad prieštaravimams pateikti reikėjo konsultuotis su kitais NT vertintojais, t. y. reikėjo specialių žinių, kadangi įstatymas numato, jog skolininko prieštaravimai turi būti motyvuoti. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja negalėjo pateikti motyvuotų prieštaravimų remdamasi tik savo samprotavimais ir nuomone, todėl turėjo rasti kitą NT vertintoją, kuris įvertintų akto turinį ir tą atliktų liepos mėnesį, t. y. mėnesį, kuris yra atostogų metas Lietuvoje. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad buvo sudėtinga rasti NT vertintoją, galintį operatyviai įvertinti ir pasisakyti dėl akto turinio, pareiškėja kreipėsi į NT vertintoją, kuris turtą vertino 2020 m., ir 2020 m. lapkričio 19 d. buvo nustatęs, kad nekilnojamojo turto vertė yra 2 040 000,00 Eur. Minėtas NT vertintojas savo atsakymą el. paštu pateikė iškart po savo atostogų, t. y. 2023 m. liepos 25 d., dėl to pareiškėjos motyvuoti prieštaravimai su prašymu atnaujinti terminą buvo pateikti nedelsiant po nurodyto laiško gavimo. Pareiškėja pateikdama 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimą vykdomajai bylai pagrindė, kad jos turtas aktu nebuvo įvertintas tinkama rinkos kaina.

13.3. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje pasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų byloje esančias aplinkybes vertino prieštaringai, t. y. pirma nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, tačiau kartu skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų, t. y. dėl 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitos ir nekilnojamojo turto vertintojo D. B. pateikto el. laiško. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktoje 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė šią dieną nėra aktuali, tačiau, kodėl ataskaita šią dieną neaktuali, teismas niekaip nepagrindė ir plačiau net nepasisakė. Teismas nepagrįstai vertino, kad turto vertintojo D. B. pateikta el. laiško forma informacija yra neva bendro pobūdžio, priešingai pateikta informacija buvo susijusi su pareiškėjos turtu. Teismas nevertino pareiškėjos pateiktos informacijos apie tai, kad komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertės augo iki 20 procentų, kurią pareiškėja pagrindė viešai prieinama informacija iš VĮ Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės L. K. 2023 m. sausio 18 d. pateikto komentaro. Augant nekilnojamojo turto kainoms, akte nustatyta turto rinkos vertė neturėjo būti sumažėjusi daugiau nei 30 procentų, tačiau ši aplinkybė nebuvo vertinta.

13.4. Teismas neatkreipė dėmesio, kad antstolė nevertino, jog akte teismo ekspertas, nustatydamas turto vertę, naudojo standartinius VĮ Registrų centro verčių zonos koeficientus, kurie neatspindi išskirtinės turto (kaip komplekso) vietos įtakos jo vertei, lyginant su kitais standartiniais pramonės sklypais pramoninėse teritorijose. Akte neįvertino, kad turtas yra šalia A1 automagistralės, greta jau susiformavusių komercinių objektų, kurie laikytini traukos objektais ir turi teigiamos įtakos jo vertei. Teismo ekspertas net nevertino individualių turto charakteristikų, t. y. privažiavimo, matomumo, kitų aplinkos faktorių. Kaip pažymėta NT vertintojo D. B. (kuris 2020 m. lapkričio 19 d. vertino turtą), minėtos turto individualios charakteristikos yra būtini vertinimo kriterijai nustatant teisingą jo rinkos vertę. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) 2 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad individualusis turto vertinimas – turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Todėl turint omenyje tai, kad teismo eksperto turto akte nustatant turto vertę nebuvo atsižvelgta į esmines turto vertei turinčias individualias jų charakteristikas, laikytina, kad akte nurodytas turto vertinimas yra su esminėmis klaidomis ir netinkamas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, ir yra neteisingas, neišsamus, neatspindintis realios situacijos rinkoje bei prieštarauja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 punktui.

13.5. Turtą sudarantys sklypai turėjo būti vertinami kaip kompleksas, kadangi atskiri sklypai dėl jų pailgos ir siauros formos nebūtų likvidūs ir sąlygotų didesnes investicijas (didesni atstumai tarp galimų statytų pastato kraštų, ploto sąnaudos infrastruktūrai ir kita). Tą patvirtina ir pareiškėjos NT vertintojo D. B. el. laišku pateiktas atsakymas bei paties akto 11 lapas, iš kurio matyti, kad žemės sklypai yra pailgos ir siauros formos. Teismas nevertino, kad antstolė suformulavo teismo ekspertui užduotį įvertinti žemės sklypus atskiromis vertėmis, tačiau varžytynėse pareiškėjos turtą nusprendė pardavinėti kaip kompleksą, nors akte turto kaip komplekso rinkos kaina net nebuvo vertinta ir nustatyta, o nustatyta vertė vertinant kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis akte sudarė 1 350 000,00 Eur sumą, t. y. 34 procentus mažesnę sumą, nei kad pareiškėjos pateiktoje 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje. Akte, kuriame turto kaina nustatyta vertinant kiekvieną žemės sklypą atskirai, negalėjo būti remiamasi organizuojant pirmąsias varžytynes, kuriose turtas buvo pardavinėjamas kaip kompleksas, kadangi antstolė teismo eksperto prašė įvertinti pareiškėjos turto rinkos kainas atskiromis vertėmis – neprašydama turto įvertinti kaip komplekso rinkos kainos. Antstolė nevertino, kad pareiškėjos į vykdomąją bylą pateiktoje UAB „Newsec valuations“ 2020 m. lapkričio 26 d. ataskaitoje nustatyta pareiškėjos turto rinkos vertė 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė 2 040 000,00 Eur. Antstolė nevertino, kad, jei turtas būtų vertintas kaip kompleksas, jo kaina iš esmės atitiktų 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinime 2020 m. lapkričio 19 d. nurodytą 2 040 000,00 Eur kainą. Akte nustatyta turto rinkos vertė neturėjo būti sumažėjusi daugiau nei 30 procentų.

Šalies argumentai

13.6. Pareiškėja prašo teismo įvertinti, kad parduodamo turto vertė yra milijoninė, todėl turto pardavimas žemesne, nei turėtų būti rinkos kaina, iš esmės sąlygotų jos nemokumą, kadangi pardavus turtą už žymiai žemesnę nei rinkos kaina pareiškėja neturėtų galimybės atsiskaityti visa apimtimi ne tik su išieškotoja, antstole, bet ir su kitais savo kreditoriais (fiziniais asmenimis, kuriems yra skolingas 248 808,00 Eur). Neatsižvelgus į tai pareiškėja bus priversta inicijuoti nemokumo procesą. Panaikinus antstolės priimtą 2023 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti ir paskirti pakartotinę skolininkui priklausančio turto, t. y. žemės sklypų, ekspertizę, nustatant šių žemės sklypų, kaip vientiso objekto (komplekso), rinkos vertę ir tik sąlyginai išskiriant atskirų žemės sklypų vertes, būtų išlaikytas pareiškėjos ir išieškotojos teisių ir teisėtų interesų gynimo balansas.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė D. M. prašo atmesti UAB „Seltex“ atskirąjį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

14.1. Vykdymo procese buvo atliktos net dvi areštuoto turto ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti. Skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteiktomis teisėmis laiku, priešingu atveju jis netenka galimybės ginti savo interesų dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau atlikti. Savo veiksmais skolininkas bando vilkinti vykdymo procesą, pažeidžiant išieškotojos teises į kuo greitesnį ir realų skolos išieškojimą. 2023 m. rugpjūčio 8 d. varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis, todėl akivaizdu, kad nustatyta rinkos vertė nėra per maža, priešingu atveju turtas būtų realizuotas iš pirmųjų varžytinių. Pažymi, kad vykdymo procese skolininkas pats galėjo pasiūlyti ir (ar) pavesti kitiems tretiesiems asmenims surasti areštuoto nekilnojamojo turto pirkėją, kuriam turtas būtų parduotas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 1, 2 dalys) bet skolininkas šia teise nepasinaudojo.

15. Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja Estateguru tagatisagent, OÜ, prašo atmesti UAB „Seltex“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

15.1. Ataskaitoje nurodyta, jog turto rinkos vertė nustatyta su sąlyga, kad turtas bus parduodamas kaip vientisas objektas. Turto rinkos vertės išskaidymas yra sąlyginis, t. y. pagal ataskaitą turto rinkos vertė buvo įvertinta tokiu principu, kuris, remiantis pareiškėjos teiginiais, neva atskleidžia tikrąją – didesnę – turto rinkos vertę. Tačiau ši ataskaitoje nurodyta turto vertė pareiškėjos netenkino. Todėl atsižvelgus ir tenkinus pareiškėjos prašymą vykdomojoje byloje buvo atliktas pakartotinis turto rinkos vertės nustatymas pagal aktą. Tačiau ir šiuo atveju, anot pareiškėjos, turto rinkos vertė nustatyta neva netinkamai. Nors pareiškėja teigia, kad netinkamą turto rinkos vertės nustatymą lėmė antstolės D. M. neva netinkamai suformuota užduotis (klausimai) ekspertui, kuris parengė aktą, tačiau tokie pareiškėjos teiginiai nėra grindžiami jokiais įrodymais. 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo aktas buvo atliktas pareiškėjos užsakymu beveik prieš trejus metus, įkeičiant turtą išieškotojos naudai. Šis aktas nėra aktualus ir jo pagrindu negali būsi sprendžiama dėl esamos turto vertės. Turto vertintojo D. B. el. laiškas, kuris neva patvirtina pareiškėjos samprotavimus dėl turto vertės, negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas, kadangi šiame el. laiške apskirtai nėra nurodyta, jog komentarai pateikti dėl turto, kad buvo susipažinta su akto turiniu, taip pat šie komentarai nėra patvirtinti juos pateikusio asmens parašu.

15.2. Pareiškėja prieštaravimus dėl pagal aktą nustatytos turto rinkos vertės pateikė tik po beveik vieno mėnesio nuo jo gavimo, t. y. prieš antstolei paskelbiant pirmąsias turto varžytynes, nors pareiškėja teigia, kad nušalinimo dėl teismo eksperto, kuris parengė aktą, antstolei nereiškė, kadangi prieš skiriant ekspertą nebuvo jokio objektyvaus pagrindo, o jis kilo gavus ir susipažinus su eksperto aktu. Pagrindas eksperto nušalinimui negali būti siejamas su eksperto nustatyta turto verte, kuri netenkina skolininkės. Turtas pirmosiose varžytynėse turėjo būti parduotas (ypač atsižvelgiant į tai, kad pradinė turto kaina pagal CPK 718 straipsnį sudarė 80 procentų (t. y. 1 080 000,00 Eur) nuo pagal akte nustatytos turto rinkos vertės). Tačiau, kaip minėta, turtas nebuvo parduotas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad turtas pagal aktą įvertintas per maža rinkos verte, neturi pagrindo. Pagal aktą detaliai buvo įvertintos visos turtą individualizuojančios savybės ir kitos aplinkybės. Nors pareiškėja tvirtina, kad, kompleksiškai įvertinus nekilnojamąjį turtą, turto vertė būtų didesnė, tačiau jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, įrodymų, patvirtinančių galimą didesnę turto kainą, nepateikė.

15.3. Pareiškėja praleido CPK 681 straipsnyje nustatytą terminą prieštaravimams dėl turto rinkos vertės pateikti. Pagal pareiškėjos skundžiamus patvarkymus turtas vykdomojoje byloje nebuvo įkainotas / nustatyta turto rinkos vertė, šių patvarkymų pagrindu taip pat nebuvo paskelbtos turto pirmosios varžytynės. Remiantis šių patvarkymų turiniu, turto rinkos vertė vykdomojoje byloje nustatyta ir turto pirmosios varžytynės paskelbtos antstolės D. M. 2023 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Antstolė 2023 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė 2023 m. birželio 12 d. turto arešto aktą, nustatant teismo eksperto nurodytas vertes, išsiuntė šalims ekspertizės aktą. 2023 m. liepos 25 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos prašymas dėl termino atnaujinimo motyvuotiems prieštaravimams pateikti bei prašymas paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėjas prieštaravimus dėl pagal aktą nustatytos turto rinkos vertės pateikė po 21 kalendorinės dienos nuo informavimo apie pagal aktą nustatytą turto rinkos vertę, t. y. prieštaravimai buvo pateikti žymiai praleidus CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjos teiginiai, kad ji negalėjo pateikti motyvuotų prieštaravimų, nepagrįsti. Pareiškėja jokio alternatyvaus turto vertinimo (nei antstolei D. M., nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui), kuriame būtų nurodyta kitokia esama turto rinkos vertė nei akte, nepateikė.

Šalies argumentai

15.4. Pareiškėja teismo prašė paskirti pakartotinę turto ekspertizę, nustatant šių žemės sklypų, kaip vientiso objekto (komplekso), rinkos vertę ir tik sąlyginai išskiriant atskirų žemės sklypų vertę. Tačiau teismas savo iniciatyva negali paskirti pakartotinės turto ekspertizės, kadangi skiriant ekspertizę taip pat turi būti išspręsti eksperto kandidatūros, ekspertizės apmokėjimo ir kiti klausimai. Taigi, net ir tenkinus pareiškėjos atskirąjį skundą, ši jos skundo reikalavimo dalis apskritai negalėtų būti tenkinta. Pagal 2023 m. rugpjūčio 11 d. skundą „Dėl 2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolės patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių“ pareiškėja prašo panaikinti patvarkymą, pagal kurį antstolė D. M. nutarė skelbti pirmąsias turto varžytynes. Tačiau pirmosios turto varžytynės neįvyko (pasibaigė). Todėl šio skundo reikalavimo tenkinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Pareiškėja turi tikslą vilkinti turto pardavimą, o ne ginti savo tariamai pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

17. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

18. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 15 d. turto arešto aktu (turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 60)) areštuotas skolininkui UAB „Seltex“ priklausantis ir hipotekos kreditoriui įkeistas turtas: žemės sklypas, kitos paskirties, kurio plotas 1,9038 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kitos paskirties, kurio plotas 1,0593 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kitos paskirties, kurio plotas 1,0400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kitos paskirties, kurio plotas 1,8030 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ekspertizė skolininkui priklausančio anksčiau išvardyto turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Newsec valuations“. UAB „Newsec valuations“ 2023 m. gegužės 10 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Seltex“ priklausančio ir hipotekos kreditoriui įkeisto turto rinkos vertė yra: žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,9038 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). – 380 000,00 Eur; žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,0593 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). – 212 000,00 Eur; žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,0400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). – 208 000,00 Eur; žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,8030 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). – 360 000,00 Eur.

19. 2023 m. gegužės 15 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas turto arešto aktas nustatant naujas areštuoto turto vertes (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 114). Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gegužės 19 d. gauti UAB „Seltex“ prieštaravimai dėl 2023 m. gegužės 19 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje pateiktos ekspertizės išvados dėl skolininko turto rinkos vertės. 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta pakartotinė areštuoto turto ekspertizė, pavedant ekspertizę atlikti nekilnojamojo turto vertintojui teismo ekspertui V. S. (toliau – ir teismo ekspertas). 2023 m. birželio 29 d. teismo eksperto atliktame rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. VS-2023/06-3 nurodyta, kad UAB „Seltex“ priklausančio ir hipotekos kreditoriui įkeisto turto rinkos vertė yra: žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,9038 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). – 443 000,00 Eur; žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,0593 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – 246 000,00 Eur; žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,0400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – 242 000,00 Eur; žemės sklypo, kitos paskirties, kurio plotas 1,8030 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – 419 000,00 Eur.

20. Antstolės 2023 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto arešto pakeitimo (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 207) buvo pakeistas 2023 m. vasario 15 d. turto arešto aktas, nustatant 2023 m. birželio 29 d. teismo eksperto atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo V. S. atliktame rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. VS-2023/06-3 nurodytas vertes. 2023 m. liepos 25 d. antstolė gavo UAB „Seltex“ prašymą paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 213). Antstolė 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 218). Antstolė 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė UAB „Seltex“ nuosavybės teise priklausančio turto – minėto areštuoto turto – pirmąsias varžytynes Nr. 247429, pradinė turto pardavimo kaina nurodyta 1 080 000 Eur (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 226). 2023 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Seltex“ antstolei pateikė prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės.

21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kad pareiškėja nesutiko su vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertizės nustatyta turto verte, kadangi, jos nuomone, buvo nustatyta per maža ir rinkos vertės neatitinkanti turto rinkos kaina. Pareiškėja taip pat nesutiko su tuo, kad turtą sudarantys žemės sklypai buvo vertinti kaip atskiri, t. y. atskirai po vieną parduodami žemės sklypai, o ne kaip kompleksas, be to, anot pareiškėjos, nevertintos individualios turto charakteristikos (privažiavimas, matomumas, kiti aplinkos faktoriai).

Dėl varžytynėse parduodamo turto įkainojimo vykdant išieškojimą

22. CPK 681 straipsnyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis); vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl antstolio pareigų vykdymo procese, inter alia, įkainojant areštuotą turtą, yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Joje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo, naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu teismas nustato, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje konstatuota, kad priverstinio skolos išieškojimo vykdymo procese turi būti laikomasi bendrųjų proporcingo nuosavybės teisių apribojimo reikalavimų. Priverstinis turto pardavimas už kainą, kuri neatitinka tikrosios rinkos vertės, paprastai reiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (teisė į nuosavybės apsaugą) pažeidimą (Kanala v. Slovakia, no. 57239/00, 10 July 2007) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-85/2015).

24. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl pareiškėjos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymėjo, jog turto įkainojimas savaime nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Šiuo atveju varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tikroji turto rinkos vertė / kaina nėra didesnė nei nurodyta akte. Pareiškėja nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentuoja, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad antstolė nevertino, jog akte teismo ekspertas, nustatydamas turto vertę, naudojo standartinius VĮ Registrų centro verčių zonos koeficientus, kurie neatspindi išskirtinės turto (kaip komplekso) vietos įtakos jo vertei, lygindamas su kitais standartiniais pramonės sklypais pramoninėse teritorijose teismo ekspertas net nevertino individualių turto charakteristikų.

25. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs 2023 m. birželio 29 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2023/06-3 nenustatė, kad teismo ekspertas atlikdamas pareiškėjos turto vertinimą būtų neatsižvelgęs į turto buvimo vietos charakteristikas, turto pasiekiamumą, infrastruktūrą, inžinerines komunikacijas, topografines savybes, teisinį režimą ir kita. Pagal minėtą aktą, kiekvieno turtą sudarančio žemės sklypo atveju nurodyti individualūs požymiai, kurie lemia atitinkamo žemės sklypo rinkos vertę (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 205). Iš 2023 m. birželio 29 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės akto Nr. VS-2023/06-3 turinio matyti, kad atlikdamas pareiškėjos nekilnojamojo turto ekspertizę, nustatydamas turto vertę teismo ekspertas naudojo analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybes: rinkos vertės skaičiavimams lyginamuoju metodu buvo naudoti tik VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų banke registruoti sandorių duomenys. Minėti veiksmai atliekami remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ 58.1 punktu, kai surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Atrenkami duomenys apie kitos paskirties (naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypų pardavimo sandorius, pasižyminčius panašiomis į keturis vertinamus žemės sklypus, savybėmis ir charakteristikomis (sklypų plotai, paskirtis, naudojimo būdas, inžinerinės komunikacijos ir panašiai). Minėtame akte nurodoma, kad ekspertizės objektai išsidėstę Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje esančiame Sudmantų kaime, verčių zonoje Nr. 21.5. Atrenkami sandoriai įvykę artimiausioje vertinamų žemės sklypų aplinkoje – Klaipėdos rajono savivaldybėje, Sendvario seniūnijoje, verčių zonoje Nr. 21.5. Nesant pakankamai panašių kitos paskirties (naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypų sandorių verčių zonoje Nr. 21.5, paieška išplečiama ir analizuojami sandoriai, įvykę aplinkinėse Klaipėdos rajono savivaldybės verčių zonose ir kaimuose, turinčiuose panašų žemės sklypų vystymo potencialą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 164). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį 2023 m. birželio 29 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą Nr. VS-2023/06-3 nenustatė, kad jis prieštarautų apeliantės minimam Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 punktui (aktuali redakcija ginčo nagrinėjimo metu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.), ar juo labiau apeliantės pirmiau paminėtiems argumentams. Apeliantė iš esmės nepagrindė teiginių, kad teismo ekspertas, nustatydamas turto vertę, naudojo standartinius VĮ Registrų centro verčių zonos koeficientus, kurie neatspindi išskirtinės turto (kaip komplekso) vietos įtakos jo vertei, nepagrindė neigiamos parinktų standartinių VĮ Registrų centro verčių zonos koeficientų įtakos nustatant pareiškėjai priklausančių nekilnojamojo turto objektų rinkos kainą, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmiau paminėtus apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

26. Atskirajame skunde ginčydama pirmosios instancijos nutartį apeliantė teigia, kad teismas nevertino, jog antstolė suformulavo teismo ekspertui užduotį įvertinti žemės sklypus atskiromis vertėmis, tačiau varžytynėse pareiškėjos turtą nusprendė pardavinėti kaip kompleksą, nors akte turto kaip komplekso rinkos kaina net nebuvo vertinta ir nustatyta, o nustatyta vertė vertinant kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis akte sudarė 1 350 000,00 Eur sumą, t. y. 34 procentus mažesnę sumą, nei kad pareiškėjos pateiktoje 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje. Todėl, apeliantės nuomone, jei turtas būtų vertintas kaip kompleksas, jo kaina iš esmės atitiktų 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinime 2020 m. lapkričio 19 d. nurodytą 2 040 000,00 Eur kainą.

27. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos įkeistas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip keturi atskiri žemės sklypai, todėl objektai tiek pirmine 2023 m. gegužės 10 d. UAB „Newsec valuations“ nekilnojamojo turto objektų turto vertinimo ataskaita Nr. LT-23-04-26-5714, tiek pakartotine 2023 m. birželio 29 d. rinkos vertės nustatymo ekspertize (aktas Nr. VS-2023/06-3) pagrįstai buvo įvertinti kiekvienas atskirai. Be to, antstolė 2023 m. balandžio 18 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ekspertizės paskyrimo areštuoto ir iš varžytynių realizuoto turto rinkos vertei nustatyti taip pat yra suformulavusi klausimą ekspertams, kad sklypai būtų vertinami kiekvienas atskirai (v. b. Nr.(duomenys neskelbtini), b. l. 76). O šiuo atveju gavus išieškotojos 2023 m. rugpjūčio 1 d. prašymą parduoti visą turtą kaip kompleksą (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 222), varžytynės buvo paskelbtos 2023 m. rugpjūčio 8 d. dėl viso nekilnojamojo turto bendrai (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 224). Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė atlikdama turto kaip komplekso pardavimą iš varžytynių nepažeidė tiek išieškotojos, tiek ir skolininkės interesų. Byloje nėra domenų, kad pareiškėja būtų prieštaravusi dėl to, kad jai priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų parduoti kaip atskiri žemės sklypai, nors apie paskelbtą varžytynių datą ji žinojo, nes buvo tinkamai informuota.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas atmeta pirmiau paminėtus apeliantės argumentus. Atmetami ir pareiškėjos argumentai, kad neva, jei turtas būtų vertintas kaip kompleksas, jo kaina iš esmės atitiktų 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinime 2020 m. lapkričio 19 d. nurodytą 2 040 000,00 Eur kainą, kaip iš esmės deklaratyvūs teiginiai. Kadangi šiuo atveju apeliantė remiasi 2020 metų nekilnojamojo turto rinkos vertinimo ataskaita, kuri, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo nagrinėjamu atveju yra neaktuali, kadangi atlikta prieš trejus metus ir informacija joje apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turo objektus šiuo nagrinėjamu atveju yra pasenusi, neatitinkanti tikrosios 2023 metais buvusios nekilnojamojo turto rinkos vertės. Akcentuotina, kad nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatoma atsižvelgiant į vertinimo dienos rinkoje susiklosčiusias sąlygas. Kintant šioms sąlygoms, vertinamo turto rinkos vertė irgi keičiasi, priklausomai nuo šių sąlygų kitimo tendencijų. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad areštuoto turto vertė nėra tiksli ir areštuoto turto kainos įvertinimas negali būti laikomas abejonių nekeliančiu ir objektyviu, pagrįsta. Kadangi minėtos ataskaitos duomenys 2023 m. rugpjūčio 8 d. skelbiant pareiškėjos nekilnojamo turto objektų varžytynes buvo naujai gauti, t. y. artimiausi esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, naudodamasi jai CPK 681 straipsnyje suteiktomis teisėmis, būtų pareiškusi nuomonę ar pateikusi įrodymus apie areštuoto turto vertę. Pareiškėja jokių naujų siūlymų nei prieš vertinimą, nei po jo nepateikė.

Dėl termino prieštaravimus dėl turto įkainojimo paduoti

29. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 3, 4 dalys).

30. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl to, ar nebuvo praleistas įstatymo nustatytas trijų dienų terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkė prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo 2023 m. liepos 4 d. patvarkymą ir ekspertizės aktą, tačiau per nustatytą terminą ji šia teise nepasinaudojo (prieštaravimai pateikti tik 2023 m. liepos 25 d.).

31. Apeliantė nesutikdama su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais atskirajame skunde teigia, jog teismas nevertino, kad pareiškėja terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji teigia praleidusi įstatyme nustatytą trijų dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti, nenustatė, kad pareiškėjos nurodomos priežastys, t. y. tai, kad ekspertizės aktas sudaro 79 lapus, tai, kad gautą aktą reikėjo palyginti su pareiškėjos vykdomojoje byloje pateiktu 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo aktu, o tai bendrai sudarė 150 lapų, būtų galima vertinti kaip iš esmės apsunkinusiais galimybę apeliantei prieštaravimus dėl turto įkainojimo pateikti laiku. Apeliacinės instancijos teismas pritaria trečiojo asmens atsiliepime dėstomiems argumentams, kad akto apimtis yra standartinė / įprasta turto vertinimo aktams. Todėl akto apimtis nebuvo išskirtinė aplinkybė, su kuria šiuo atveju susidūrė pareiškėja (t. y. su analogiško pobūdžio aplinkybe susiduria bet kuris skolininkas, kurio turtas yra parduodamas vykdymo procese). Be to, žymią akto dalį sudaro nuotraukos, Nekilnojamojo turto registro išrašai, lentelės ir kiti priedai. Tuo tarpu pareiškėjos pateikto UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo akto turinys jai buvo žinomas (turėjo būti žinomas) nuo 2020 m. lapkričio 26 d., kai šis aktas buvo parengtas. Todėl pirmiau paminėti pareiškėjos teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Kaip nepagrįsti atmetami ir pareiškėjos teiginiai, kad neva jai nepavyko rasti nekilnojamojo turto vertintojo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad apeliantė nusprendė pasirinkti nekilnojamojo turto vertintoją, kuris turtą vertino 2020 m., ir 2020 m. lapkričio 19 d. buvo nustatęs, kad nekilnojamojo turto vertė yra 2 040 000,00 Eur, nesudaro pagrindo prieiti prie išvados, kad tuo metu, kai pareiškėja ieškojo nekilnojamojo turto vertintojo, t. y. liepos mėnesį, kuris yra atostogų metas Lietuvoje, nebuvo įmanoma rasti jokių kitų nekilnojamojo turto vertintojų, kurie įvertintų pareiškėjos prašomus vertinti duomenis. Apeliantė turėjo tinkamai įvertinti aplinkybes, kad jos parinktas nekilnojamo turto vertintojas, anot jos, buvo atostogose, ir rinktis kitą, kad šiuo atveju nebūtų praleistas įstatyme nustatytas trijų dienų terminas prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti.

32. Aptartu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kas pirmiau paminėta, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tai, kad apeliantė yra praleidusi CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti.

Dėl įrodymų vertinimo

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

34. Apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad turto vertintojo D. B. pateikta el. laiško forma informacija yra neva bendro pobūdžio, priešingai pateikta informacija buvo susijusi su pareiškėjos turtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija ir pažymi, kad apeliantės minimas turto vertintojas nors ir pasisako savo el. laiške apie apeliantei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo minėto apeliantės pateikto laiško turinį vertinti iš esmės, kaip turintį esminės reikšmės įrodymą dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad turto vertintojo D. B., kuris vertino turtą 2020 metais, informacija pateikta iš esmės kaip bendro pobūdžio informacija apie individualių charakteristikų vertinimo būtinumą. Apeliantė taip pat atskirajame skunde teigia, kad teismas nevertino pareiškėjos pateiktos informacijos apie tai, kad komercinės ir sandėliavimo paskirties žemės vertės augo iki 20 procentų, kurią pareiškėja pagrindė viešai prieinama informacija iš VĮ Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės L. K. 2023 m. sausio 18 d. pateikto komentaro. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl pirmiau minimų apeliantės argumentų, kadangi šiuo atveju VĮ Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovės L. K. 2023 m. sausio 18 d. komentaras yra tik bendro pobūdžio informacija, kuri šiuo nagrinėjamu atveju taip pat negali būti vertinama kaip patikimas įrodymas nustatant pareiškėjai priklausančių objektų rinkos vertę. Taigi nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog 2023 m. birželio 29 d. rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas Nr. VS-2023/06-3 turi esminių trūkumų ar yra netikslus, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų (CPK 178 straipsnis), be to, apeliantė yra praleidusi CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų dienų terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolė, priėmusi ginčijamus patvarkymus, įkainojusi turtą, remdamasi ekspertizės aktu Nr. VS-2023/06-3 ir paskelbusi turto pirmąsias varžytynes, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, todėl antstolės patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės yra pagrįstos ir teisėtos, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą atsisakydamas tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

37. Išieškotoja Estateguru tagatisagent, OÜ 2024 m. sausio 29 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus apie tai, kad 2023 m. spalio 30 d., t.y. po išieškotojo atsiliepimo pateikimo pasibaigė antrosios Turto varžytinės, kuriose turto pardavimo kaina buvo 810 000 Eur. Jos neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis. Prašo priimti rašytinius paaiškinimus ir juos įvertinti. Sprendžiant dėl papildomų įrodymų priėmimo sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Konkrečiu atveju nurodoma dėl aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, jos paaiškėjo po teismo nutarties priėmimo, todėl siekiant proceso ekonomiškumo papildomus paaiškinimus atsisakytina priimti ir juos vertinti.

38. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

39. Klausimas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo nespręstinas nes byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Gražinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė