- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- 2YT-17316-1125/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12209-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Cinkutė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“
- Kreditorius
- Estateguru
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, išieškotoja Estateguru tagatisagent OÜ.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (skolininkė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Seltex“ pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, kuriame prašo: 1) panaikinti antstolės priimtą 2023 m. liepos 31 d. patvarkymą atsisakyti paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti Nr. S-23-12-12381 ir paskirti pakartotinę skolininkui priklausančio turto (žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) ekspertizę, nustatant šių žemės sklypų, kaip vientiso objekto (komplekso), rinkos vertę ir tik sąlyginai išskiriant atskirų žemės sklypų vertes; 2) panaikinti 2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolės patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S-23-12-12810.
2. Pareiškėja aiškina, kad 2023 m. gegužės 10 d. UAB „Newsec valuations“ atliko pareiškėjos turto vertinimą ir pateikė išvadą, kad bendra turto rinkos vertė 2023 m. balandžio 25 dienai yra 1 160 000 Eur. Pareiškėja pateikė antstolei motyvuotus prieštaravimus ir paprašė paskirti pakartotinę ekspertizę, kadangi nurodyta vertė yra 43 proc. arba beveik milijonu eurų mažesnė lyginant su to paties Newsec 2020 m. lapkričio 26 d. atlikta turto vertinimo ataskaita, kurioje turto rinkos vertė 2020 m. lapkričio 19 dienai buvo nustatyta 2 040 000 Eur. Prašymas buvo patenkintas ir 2023 m. birželio 29 d. teismo eksperto Vitalijaus Stacevičiaus ekspertizės aktu turtas įvertintas 1 350 000 Eur suma, t. y. 190 000 Eur daugiau nei Newsec. Pareiškėja 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą 3 dienų terminą prieštaravimams pateikti ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Skolininkė terminą praleido dėl to, kad aktas sudarė 150 lapų, be to reikėjo konsultuotis su kitais NT vertintojais, t. y. reikėjo specialių žinių. Pareiškėjos teigimu, antstolė skundžiamu 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu atsisakė nagrinėti prašymą dėl praleisto termino, taip pat iš esmės pasisakė dėl prašyme nurodytų prieštaravimų, t. y. prašymą išnagrinėjo ir jį atmetė.
3. Pažymi, kad areštuotas turtas (žemės sklypai) yra kitos paskirties, skirti statyti ir eksploatuoti pramonės ir sandėliavimo objektus, vadinasi tai nėra plataus vartojimo NT objektai, todėl tinkamas turto įvertinimas yra svarbus. Akte padaryta esminė klaida, t. y. turtą sudarantys žemės sklypai buvo vertinti kaip atskiri/ atskirai po vieną parduodami žemės sklypai, o ne kaip kompleksas. Atskiri sklypai dėl jų pailgos ir siauros formos nebūtų likvidūs ir sąlygotų didesnes investicijas. De facto antstolė su tokia pozicija sutinka, nes turtą iš varžytinių nusprendė pardavinėti kaip turtinį kompleksą, nors formuluodama užduotį teismo ekspertui dėl turto vertinimo nurodė vertinti turtą, kaip atskirus NT vienetus. Be to, ekspertas naudojo tik standartinius Registrų centro verčių zonos koeficientus, kurie neatspindi išskirtinės turto (kaip komplekso) vietos įtakos turto vertei, nevertino individualių turto charakteristikų (privažiavimo, matomumo, kitų aplinkos faktorių). Anot NT vertintojo D. B., kuris vertino turtą 2020 m., minėtos individualios charakteristikos yra būtini vertinimo kriterijai. Tačiau antstolė tik formaliai vertino skolininkės prašymą ir nurodė, kad nėra pagrindo abejoti teismo eksperto kompetencija, nes šis įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, be to, abu kartus turtas įvertintas panašiomis vertėmis.
4. Augant nekilnojamojo turto kainoms, nustatyta rinkos vertė neturėtų būti sumažėjusi daugiau nei 30 proc. Šiuo atveju tarp akte nustatytos ir skolininkės pateiktos 2020 m. lapkričio 16 d. vertinime nurodytos vertės yra žymus verčių skirtumas, kuris sudaro net 34 proc. Įvertinus vertinimo trūkumus, turto vertė vykdymo procese buvo nustatyta netinkamai, taip pat antstolė paskelbė varžytinės remdamasi netinkama kaina, todėl yra pagrindas naikinti antstolės patvarkymus.
5. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu Nr. 0012/23/00242, pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
6. Antstolė patvarkyme nurodo, kad gavus pareiškėjos prieštaravimus dėl UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje pateiktos ekspertizės išvados, buvo paskirta pakartotinė areštuoto turto ekspertizė, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui, teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui. Atsižvelgiant į tai, kad areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai šio turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė, be to, įvertinus tai, kad turto rinkos vertė didesne suma maksimaliai apsaugo ir skolininko, ir išieškotojo interesus, buvo pakeistas turto arešto aktas nustatant teismo eksperto nurodytas vertes. Pareiškėja pateikė prašymą paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, skundžiamu 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu prašymas buvo netenkintas ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios varžytynės.
7. Nurodo, kad pareiškėja prieštaravimus pateikė praleidusi nustatytą 3 dienų terminą – 2023 m. liepos 25 d., nors patvarkymas buvo įteiktas 2023 m. liepos 4 d. Be to patvarkyme buvo nurodyta, kad areštuoto turto varžytynės bus skelbiamos po ne mažiau nei 20 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo dienos, atitinkamai prieštaravimai buvo pateikti tą dieną, kai jau galėjo būti skelbiamos areštuoto turto varžytynės. Taigi, patenkinus prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę, neabejotinai būtų pažeistos išieškotojo teisės į kuo greitesnį ir realų skolos išieškojimą, sukuriant prielaidas išieškojimo procesui vilkinti.
8. Pastebi, kad jau buvo patenkintas vienas skolininkės prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, todėl vykdymo procese buvo atliktos dvi areštuoto turto ekspertizės. Abiejuose ekspertizės aktuose nustatyta vertė skiriasi nežymiai. Papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimas yra išimtinė antstolio teisė, bet ne pareiga. Antstolė įvertinusi visą vykdomosios bylos medžiagą, pagrįstai netenkino skolininkės prašymo dėl trečios ekspertizės. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad antstolės nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, kadangi vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytinių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Varžytynių metu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina nelemia galutinės turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, tokių kaip nekilnojamojo turto patrauklumas, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą.
9. Pažymi, kad keturi žemės sklypai yra suformuoti kaip atskiri turtiniai vienetai su atskirais unikaliais ir kadastriniais numeriais. Iš ekspertizės aktų aiškiai matyti, kad ekspertai vertino kiekvieną žemės sklypą pagal jo identifikacinius duomenis, lygino su panašiais objektais bei taikė atitinkamas pataisas, nustatant tokio turto rinkos vertę. Be to, tarp išieškotojos ir skolininkės sudarytoje hipotekos sutartyje numatyta, kad išieškotoja turi veiksmų laisvę pasirinkti išieškojimo ir reikalavimų patenkinimo iš hipotekos objekto būdą ir tvarką. Išieškotoja nurodė, kad pageidauja, jog visas areštuotas turtas būtų parduotas kartu. Taip pat, parduodant žemės sklypus po vieną priverstinis turto realizavimas, tikėtina, galėtų pernelyg užsitęsti, kas neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo ir išieškotojos teisėtų lūkesčių gauti prievolės įvykdymą per protingą laiką. Taigi antstolė pagrįstai atsižvelgė į išieškotojos nurodymą. Be to, skolininkė pati galėjo pasiūlyti ir/ ar pavesti kitiems tretiesiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją.
Žemesnės instancijos teismas
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. spalio 4 d. 13.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo Estateguru tagatisagent OÜ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad vykdomojoje byloje buvo atliktos dviejų skirtingų turto vertintojų ekspertizės dėl turto rinkos vertės nustatymo. Ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė nustatyta su sąlyga, kad turtas bus parduodamas kaip vientisas objektas, turto rinkos vertės išskaidymas yra sąlyginis, t. y. pagal ataskaitą turto rinkos vertė buvo įvertinta tokiu principu, kuris, remiantis pareiškėjos skundų teiginiais, neva atskleidžia tikrąją – didesnę turto rinkos vertę. Tačiau ši ataskaitoje nurodyta turto vertė pareiškėjos netenkino. Todėl atsižvelgus ir tenkinus pareiškėjos prašymą vykdomojoje byloje buvo atliktas pakartotinis turto rinkos vertės nustatymas pagal aktą. Tačiau ir šiuo atveju, anot pareiškėjos, turto rinkos vertė nustatyta neva netinkamai. Šie pareiškėjos teiginiai grindžiami iš esmės vien tik pareiškėjos samprotavimais, nepateikiant jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. D. B. el. laiške pateikta informacija yra bendro pobūdžio komentarai, kurie niekaip nepatvirtina, jog vykdomojo byloje nustatyta turto rinkos vertė 1 350 000 Eur yra neteisinga. Be to, šiame el. laiške apskirtai nėra nurodyta, jog komentarai pateikti dėl turto, kad buvo susipažinta su akto turiniu, taip pat šie komentarai nėra patvirtinti juos pateikusio asmens parašu. Pareiškėja jokių prieštaravimų dėl antstolės Daivos Milevičienės suformuotos užduoties (klausimų) pakartotinei turto rinkos kainos nustatymo ekspertizei nereiškė. Pareiškėja prieštaravimus dėl pagal aktą nustatytos turto rinkos vertės pateikė tik po beveik vieno mėnesio nuo akto gavimo, t. y. ženkliai praleidus nustatytą terminą, prieš antstolei Daivai Milevičienei paskelbiant pirmąsias turto varžytines. Aktą sudaro 79 lapai, t. y. dvigubai mažiau nei nurodė pareiškėja, todėl pareiškėjos teiginiai, kad akto apimtis neva sutrukdė nustatytu terminu pateikti prieštaravimus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Taip pat šiai dienai pareiškėja jokio alternatyvaus turto vertinimo, kuriame būtų nurodyta kitokia esama turto rinkos vertė nei akte, nepateikė. Pareiškėjos išskiriamas 2020 m. lapkričio 26 d. UAB „Newsec valuations“ turto vertinimas buvo atliktas beveik prieš trejus metus, todėl jo pagrindu negali būsi sprendžiama dėl esamos turto vertės. Pagal aktą detaliai buvo įvertintos visos turtą individualizuojančios savybės ir kitos aplinkybės – įvertinta ir atsižvelgta į turto buvimo vietos charakteristikas, turto pasiekiamumą, infrastruktūrą, inžinerines komunikacijas, topografines savybes, teisinį režimą ir kt.
12. Pažymi, kad turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą ir būtent tokia kaina laikoma tikrąja turto pardavimo varžytynėse kaina. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad jose buvo nustatyta per aukšta kaina. Šiuo atveju turtas varžytinėse buvo parduodamas pareiškėjos pageidaujamu būdų (kaip kompleksas), tik pareiškėjos nuomone, turto rinkos vertė nustatyta per maža. Tačiau pirmosios turto varžytinės, kuriose pradinė turto kaina buvo 1 080 000 Eur, neįvyko, kadangi jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl darytina išvada, jog tikroji turto rinkos vertė/kaina nėra didesnė nei nurodyta akte. Vykdomojoje byloje turtas pagal ataskaitą buvo įvertintas kaip kompleksas, tačiau nustatyta turto vertė buvo mažesnė nei ta, kuri nustatyta pagal aktą. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad ginčijami patvarkymai neteisėti yra nepagrįsti. Pareiškėja taip pat nenurodė eksperto, nepateikė eksperto sutikimo atlikti ekspertizę, nepateikė jokio užtikrinimo dėl apmokėjimo už papildomą ekspertizę, todėl skundo reikalavimo dalis dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo apskritai negali būti tenkinta, nes pats teismas jos paskirti negali. Kaip minėta, pirmosios turto varžytinės neįvyko (pasibaigė), todėl net ir teismui tenkinus pareiškėjos skundo reikalavimą dėl patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo panaikinimo, teismo procesinis sprendimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių ir taip pat turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
13. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
14. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0012/23/00242 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2023 m. sausio 27 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 561 dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą iš skolininkės UAB „Seltex“ išieškotojos Estateguru tagatisagent OÜ naudai. Šiuo tikslu 2023 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. S-23-12-2608 areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas – keturi žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
15. Turto vertei nustatyti antstolės 2023 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S-23-12-6480 paskirta UAB „Newsec valuations“ atlikti ekspertizę, kurios metu, remiantis 2023 m. gegužės 10 d. turto vertinimo ataskaita, turtas įkainotas 1 160 000 Eur. Ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė nustatyta su sąlyga, kad turtas bus parduodamas kaip vientisas objektas, turto rinkos vertės išskaidymas yra sąlyginis. Gavus pareiškėjos 2023 m. gegužės 19 d. prieštaravimus dėl UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo ataskaitoje pateiktos ekspertizės išvados, antstolės 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymu Nr. S-23-12-8904 buvo paskirta pakartotinė areštuoto turto ekspertizė, pavedant ją atlikti nekilnojamojo turto vertintojui, teismo ekspertui Vitalijui Stacevičiui. Vadovaujantis teismo eksperto Vitalijaus Stacevičiaus 2023 m. birželio 29 d. atliktos ekspertizės aktu Nr. VS-2023/06-3 turtas, įvertinant kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis, įkainotas 1 350 000 Eur suma. Antstolė 2023 m. liepos 4 d. patvarkymu Nr. S-23-12-11246 pakeitė 2023 m. birželio 12 d. turto arešto aktą, nustatant teismo eksperto nurodytas vertes, išsiuntė šalims ekspertizės aktą.
16. 2023 m. liepos 25 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės prašymas dėl termino atnaujinimo motyvuotiems prieštaravimams pateikti, bei prašymas paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2023 m. liepos 27 d. el. paštu išieškotoja informavo antstolę, kad su skolininkės prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti. Antstolės 2023 m. liepos 31 d. patvarkymu Nr. S-23-12-12381 skolininkės prašymas paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti netenkintas. 2023 m. rugpjūčio 1 d. el. paštu išieškotoja nurodė visus keturis sklypus parduoti varžytynėse kaip vieną kompleksą. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu Nr. S-23-12-12810 informavo, kad paskelbtos minėto areštuoto turto pirmosios varžytynės; varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė turto pardavimo kaina – 1 080 000 Eur; varžytynių pradžia – (duomenys neskelbtini), planuojama pabaiga – (duomenys neskelbtini).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės nesutinka su vykdomojoje byloje ekspertizės nustatyta turto verte, nes mano, kad buvo nustatyta per maža bei rinkos vertės neatitinkanti turto rinkos vertė, taip pat akte padaryta esminė klaida, t. y. turtą sudarantys žemės sklypai buvo vertinti kaip atskiri/ atskirai po vieną parduodami žemės sklypai, o ne kaip kompleksas, nevertintos individualios turto charakteristikos (privažiavimas, matomumas, kiti aplinkos faktoriai).
18. Pažymėtina, jog turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę.
19. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 3, 4 dalys).
20. Taigi, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 dalimi, skolininkė prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikši ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo 2023 m. liepos 4 d. patvarkymą ir ekspertizės aktą, tačiau per nustatytą terminą ji šia teise nepasinaudojo (prieštaravimai pateikti tik 2023 m. liepos 25 d.).
21. Pažymėtina, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad, kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsniu ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkas turi naudotis jam įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju, jis netektų galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.
22. Pagal bylos duomenis, 2023 m. gegužės 24 d. patvarkymo Nr. S-23-12-8904, kuriuo buvo pavesta atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, įvertinat kiekvieną sklypą atskiromis vertėmis, skolininkė nustatyta tvarka neskundė, nušalinimo antstolės paskirtam ekspertui nereiškė. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad skolininkė turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, naudodamasi jai CPK 681 straipsnyje suteiktomis teisėmis, būtų pareiškusi nuomonę ar pateikusi įrodymus apie areštuoto turto vertę. Pareiškėja jokių siūlymų nei prieš vertinimą, nei po jo neteikė. Pažymėtina, kad įstatymas numato pakankamai trumpą terminą prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti tam, kad išieškojimas vyktų operatyviai ir tokiu būdu būtų apsaugoti išieškotojo interesai.
23. Kita vertus, įvertinus pareiškėjos skunde nurodytus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės bei pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Nors pareiškėja nurodo, kad nustatyta turto vertė yra per maža, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad turto vertė yra kitokia (CPK 178 straipsnis).
24. Skolininkė nustatytos vertės nepagrįstumą iš esmės įrodinėja 2020 m. lapkričio 26 d. atlikto UAB „Newsec valuations“ turto vertinimo metu nustatyta verte, kuri šiai dienai nėra aktuali, taip pat nekilnojamojo turto vertintojo D. B., kuris vertino turtą 2020 m., pateikta iš esmės bendro pobūdžio informacija apie individualių charakteristikų vertinimo būtinumą. Nors pareiškėja tvirtina, kad kompleksiškai įvertinus nekilnojamąjį turtą, turto vertė būtų didesnė, tačiau jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, įrodymų, patvirtinančių galimą didesnę turto kainą, nepateikė, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad visas turtas galėjo būti įvertintas didesne kaina. Be to, įkeistas turtas VĮ Registrų centre įregistruotas kaip keturi atskiri žemės sklypai, t. y. padalintas į atskirus objektus, objektai pagrįstai buvo įvertinti kiekvienas atskirai, o gavus išieškotojos prašymą parduoti visą turtą kaip kompleksą, varžytynės jau buvo paskelbtos dėl viso nekilnojamojo turto bendrai. Juolab, sutiktina su antstolės teiginiais, kad parduodant žemės sklypus po vieną priverstinis turto realizavimas, tikėtina, galėtų pernelyg užsitęsti, kas neatitiktų vykdymo proceso ekonomiškumo principo. Remiantis vykdomosios bylos medžiaga, teismo eksperto Vitalijaus Stacevičiaus atliktas turto vertinimo ekspertizės aktas yra išsamus, su pridėtomis pilnomis visų objektų foto nuotraukomis. Vertinimas buvo atliktas remiantis lyginamuoju metodu parenkant pakankamai panašius lyginamuosius objektus. Nušalinimai ekspertui nebuvo pareikšti. Pažymėtina ir tai, kad turto įkainojimas savaime nereiškia, kad būtent už tokią kainą šis turtas bus realizuotas varžytynėse. Objektyvi turto rinkos vertė kaip tik ir bus nustatyta varžytynių metu. Šiuo atveju varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, todėl darytina išvada, jog tikroji turto rinkos vertė/kaina nėra didesnė nei nurodyta akte. Jei pareiškėja yra įsitikinusi kitokia turto rinkos verte, ji gali CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad areštuoto turto vertė nėra tiksli ir areštuoto turto kainos įvertinimas negali būti laikomas abejonių nekeliančiu ir objektyviu.
25. Savo ruožtu, vertinant pagrindų pačios antstolės iniciatyva skirti pakartotinę ekspertizę (ne)buvimą nagrinėjamu atveju, aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
26. Pažymėtina, kad nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas neturi pareigos atlikti ekspertizės akto turinio analizę, o įvertinti antstolės veiksmų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikus motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, o antstolei nustačius, jog ekspertizės išvada yra išsami, joje nurodytas detalus ekspertizės aprašymas, taigi, nesant abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės skundą.
27. Teismas pažymi, kad antstolio veiksmų teisėtumas yra vertinamas pagal tuo metu buvusias faktines aplinkybes; teismas retrospektyviai įvertina, ar antstolio veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti jų atlikimo metu. Taigi, šiuo atveju antstolė, priėmusi ginčijamus patvarkymus, įkainojusi turtą, remdamasi ekspertizės aktu Nr. VS-2023/06-3 ir paskelbusi turto pirmąsias varžytynes, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, taigi šie patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti.
28. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė Daiva Milevičienė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ skundo dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Daivai Milevičienei vykdomąją bylą Nr. 0012/23/00242.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.