Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujantiems asmenims: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įgaliotam asmeniui D. B.; Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros įgaliotam asmeniui E. R.; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam asmeniui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskritiems vyriausiojo policijos komisariato,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 (proceso Nr. 1-01-1-55446-2016-6) duomenis nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 27 d. 00 val. 09 min. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriuje užfiksuotas telefoninis pranešimas, kurio metu D. K. dėl smurto šeimoje iškvietė į namus policijos pareigūnus, nurodė, kad smurtauja jos vyras (ieškovas), kuris tampė ją už plaukų, sudavė stiprų smūgį į pilvą. 2016 m. lapkričio 27 d. apie 0.50 val. nurodytu adresu atvykę policijos pareigūnai iš D. K. paėmė pareiškimą, ji buvo apklausta kaip liudytoja, t. y. buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 5–8). 2016 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos aps. VPK Kretingos m. PK tyrėjas I. G., nustatęs galimo smurto artimoje aplinkoje požymius, pradėjo ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1­55446-16 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ieškovo atžvilgiu (pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-55446-16, baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 5–8). Tyrėjas I. G. 2016 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su tarnybiniu pranešimu Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatų taikymo teisėjo atžvilgiu (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 21). Rezoliucijos lape nurodyta: pradedu IT; pastabose nurodyta: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, pradedu ikiteisminį tyrimą teisėjo P. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir pavedu šią veiką tirti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-55446-16; rezoliucijos data: 2016-11-28; rezoliuciją surašė Generalinis prokuroras E. P. (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 22). Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016-11-29 raštu Dėl informacijos pateikimo informavo Respublikos Prezidentės vyriausiąją patarėją R. S., kad 2016 m. lapkričio 28 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) P. K. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2016 m. lapkričio 29 d. dekretu Nr. 1K-806, prašė patarti Teisėjų tarybą patarti dėl P. K. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą; sustabdė (duomenys neskelbtini) teismo teisėjo P. K. įgaliojimus iki bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 110). 2017 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 13P-(7.1.2) Teisėjų taryba, įvertinusi ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-55446-16 medžiagą ir atsižvelgusi į ieškovo Teisėjų taryboje duotus paaiškinimus, nustatė, kad yra pakankamai informacijos apie netinkamą P. K. elgesį, t. y. nustatė, kad ieškovas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 13 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktuose įtvirtinto padorumo principo bei 14 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus ir nutarė pritarti Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti P. K. iš (duomenys neskelbtini) teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Lietuvos Respublikos Prezidentas 2017 m. sausio 6 d. dekretu Nr. 1K-843 atleido P. K. iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo teisėjų pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. 2017 m. vasario 2 d. priimtas nutarimas P. K. pripažinti įtariamuoju (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 98). 2017 m. vasario 3 d. priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis įstaigoje, įtariamajam P. K. (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 100). 2017 m. vasario 8 d. priimtas pranešimas apie įtarimą (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 106). 2017 m. vasario 13 priimtas nutarimas panaikinti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 1, b. l. 192–193). 2017 m. vasario 22 d. surašytas kaltinamasis aktas ieškovui ir byla perduota teismui (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 2, b. l. 1–7). Ieškovas 2017 m. kovo 18 d. su advokatu A. K. sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl gynimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-185/2017 Panevėžio apygardos teisme (ieškinio priedas). 2017 m. spalio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-185/2017 ieškovas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam laisvės apribojimą vieniems metams įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 2, b. l. 100–104). Ieškovas 2017 m. lapkričio 1 d. su advokatu A. K. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. AK-TPS-17/11/01 (ieškinio priedas). Ieškovo lėšų pervedimo nurodymai, kuriai apmokėtos teisinės paslaugos advokatui A. K. iš viso – 2200 Eur (ieškinio priedas). 2018 m. vasario 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nuosprendis pakeistas sumažinant inkriminuojamų veiksmų apimtį, tačiau nekeičiant veikos kvalifikavimo ir bausmės (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 2, b. l. 187–202). 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija baudžiamoje byloje Nr. 2K-292-693/2018 nutarė Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovui baudžiamąją bylą nutraukti (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017 t. 3, b. l. 49–61). Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2019-06-18 rašte Dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus registrą pagal Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtą vykdyti laisvės apribojimo bausmę ieškovas buvo įtrauktas 2018 m. kovo 21 d, išregistruotas 2019 m. sausio 9 d. (ieškinio priedas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-05-28 raštas Dėl prašymo atlyginti žalą ne teismo tvarka (ieškinio priedas). Sodros duomenys apie ieškovo socialinį draudimą nuo 2016-12-01 iki 2017-07-01; nuo 2018-10-01 iki 2020-01-01. Užimtumo tarnybos pažyma Dėl bedarbio registravimo laikotarpių (ieškinio priedas). Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. sausio 17 d. pažyma apie teisėjo darbo stažą (ieškinio priedas). Ieškovo išrašas iš asmens sveikatos kortelės (ieškinio priedas).

Ieškovas ieškinyje prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, iš viso – 102200 Eur sumą. Teismas nurodo, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktą). Darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi leistinais įrodymais pagrįsti tris civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis).

Dėl neteisėtų veiksmų.

Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr. šios nutarties 73 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ikiteisminio tyrimo institucijoms ir jų pareigūnų veiklai keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, nes nuo to priklauso ir asmenų pasitikėjimas valstybe per jos institucijas. Spręsdamas dėl veiksmų teisėtumo civilinės teisės kontekste, teismas ištiria, ar pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai). Aplinkybė, ar pareigūnai ar institucijos nepažeidė BPK ar kitų įstatymų, yra tiriama ir nustatoma asmeniui pareikštus įtarimus nagrinėjant teisme. Jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais iš tikrųjų buvo padaryta žala.

Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija procesiniuose dokumentuose ir teisminio proceso metu sutiko dėl teismų padarytų neteisėtų veiksmų priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir jį apeliacinės instancijos teismo palikus nepakeistą, todėl teismas plačiau šiuo aspektu nepasisako (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Tuo tarpu atsakovę atstovaujantis Klaipėdos apskritiems vyriausiojo policijos komisariatas nurodė, kad padaryti pažeidimai buvo, tačiau nelaikytini esminiais, o Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūra nurodė, kad jokių pažeidimų ši institucija nepadarė. Su šiais atsakovę atstovaujančių institucijų motyvais teismas nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikino ir P. K. baudžiamąją bylą nutraukė (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad priimant pareiškimą iš D. K. ir pradedant ikiteisminį tyrimą bei vertinant įrodymus, buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (27 punktas).

Baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismas nurodė: kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžiai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas dėl teisėjo P. K. šioje byloje policijos tyrėjo I. G. buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 3² straipsnio reikalavimų, nes ignoravo Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies imperatyvią nuostatą, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras; kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalies nuostata, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras, yra imperatyvi, todėl policijos tyrėjo I. G. 2016 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo neteisėtas; kad šio ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis – liudytojos D. K. parodymais policijos tyrėjui I. G. – nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir tai teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas; kad D. K. už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą nebuvo įspėta pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, nes nepasirašė protokolo vietoje dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį; kad vien tik pirminiais nenuosekliais pareiškėjos D. K. paaiškinimais, kuriuos ji ikiteisminio tyrimo metu paneigė (teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) ir kurių nepatvirtino objektyvūs duomenys, pagrįsti kaltinamojo kaltės negalima; tokiu atveju pažeidžiama jo teisė į gynybą, nes viso proceso metu jis neturėjo galimybės apklausti kaltinimo liudytojų (t. y. nukentėjusiosios) (BPK 44 straipsnio 7 dalis), dėl to buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, o tai yra esminis BPK pažeidimas (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Aptartus pažeidimus kasacinės instancijos teismas pripažino esminiais BPK pažeidimais, dėl kurių baudžiamoji byla ieškovui buvo nutraukta. atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nevertino aptartų pažeidimų esminiais, tačiau šioje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas atlygintinos žalos klausimas, teismas yra saistomas minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytų BPK pažeidimų. Baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismo konstatuoti BPK pažeidimai, civilinėje byloje laikytini institucijų neteisėtais veiksmais, kurių pagrindu kyla atsakovei pareiga atlyginti kilusią žalą.

BPK 166 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo pradžią, tačiau nenumato, kokia forma turi būti fiksuojamas ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentas. Šių procesinio pobūdžio veiksmų atlikimas detalizuotas Generalinio prokuroro rekomendacijose Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, kurių 6 punkte nurodoma, kad rezoliucijos pradėti ikiteisminį tyrimą tekstas užrašomas ant dokumento esamojo laiko pirmuoju asmeniu; rezoliucijoje turi būti nurodytas veikos kvalifikavimas pagal konkretų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnį (straipsnius), jo dalį (dalis) ir (ar) punktą (punktus), rezoliuciją užrašiusio asmens pareigos, vardas ir pavardė, rezoliucijos užrašymo data ir parašas. Visi šie būtinieji rezoliucijos elementai yra Generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucijoje. Pažymėtina, kad nėra teisės aktuose nustatyta, kokie duomenys turi patvirtinti asmens elektroninio parašo rekvizitus. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ieškovo nurodomas aplinkybes dėl Generalinio prokuroro rezoliucijos duomenų, naujų duomenų aplinkybių ar kitokio vertinimo ieškovas šioje byloje nenurodo ir nepateikia. Šioje byloje ieškovo keliamos abejonės dėl elektroninio parašo rekvizitų negali būti pripažįstamos kaip BPK pažeidimai, kuriais buvo pažeistos ieškovo teisės.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes įvertinus baudžiamosios bylos duomenis laikytina, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui buvo pradėtas 2016 m. lapkričio 28 d. Generalinio prokuroro rezoliucija. Be to, pastebėtina, kad tyrėjo I. G. pradėtas ikiteisminis tyrimas pripažintas neteisėtu, todėl atitinkamai Generalinio prokuroro pradėtas ikiteisminis tyrimas negali būti laikomas antru ikiteisminiu tyrimu dėl tos pačios situacijos. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Pagal BPK 2 straipsnį prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 168 straipsnio 1 dalį, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Šiuo atveju pagal baudžiamosios byloje duomenis matyti, kad tyrėjas I. G. kreipėsi į Generalinį prokurorą su tarnybiniu pranešimu, kuriuo prašė spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atitinkamai Generalinis prokuroras reaguodamas į gautą informaciją turėjo pagrindą spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad Generalinis prokuroras nepagrįstai, pažeisdamas BPK nuostatas pradėjo ikiteisminį tyrimą 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucija.

Pažymėtina, kad siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Pagrįstą įtarimą patvirtinantys faktai neturi būti tokio lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, įtarimu kuriuo buvo grindžiama jam taikyta procesinės prievartos priemonė, dėl kaltinamųjų įrodymų stokos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Talat Tepe prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96; 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje Lavrechov prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 57404/08; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Teismus nustačius, kad ikiteisminis tyrimas ieškovui Generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucija buvo pradėtas teisėtai, tačiau šis faktas nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo baigimas kaltinamuoju aktu taip pat yra teisėtas ir pagrįstas.

Ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas bei nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 54 punktas).

Teismas nurodo, kad pagal baudžiamojoje byloje duomenys buvo renkami tik BPK nustatyta tvarka. Generaliniam prokurorui 2016 m. lapkričio 28 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą, D. K. du kartus – 2016 m. gruodžio 7 ir 14 dienomis – apklausta kaip liudytoja patvirtino, kad įvykio metu tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas, dėl to ji iškvietė policiją, tačiau neigė, kad sutuoktinis įvykio metu prieš ją naudojo smurtą. Kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pareigūno tarnybinis pranešimas, pareigūnų, kaip liudytojų apklausos, asmenų blaivumo testai, specialisto išvada, objektų apžiūros protokolas, bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Surinkus šiuos ikiteisminio tyrimo metu duomenis, 2017 m. vasario 22 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduoda teismui. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad 2017 m. vasario 22 d. surašytas kaltinamasis aktas buvo grindžiamas duomenimis, surinktais pažeidžiant BPK reikalavimus ir kurie gauti iki Generalinio prokuroro ikiteisminio tyrimo pradėjimo – 2016 m. lapkričio 28 d. Šių duomenų – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiklą ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 5–8), pagrindu iš esmės buvo inkriminuojama ieškovui nusikalstama veika, palaikomas kaltinimas teismuose. Pažymėtina, kad ieškovas ir D. K. aktyviai įgyvendino savo teises, t. y. D. K. 2016 m. lapkričio 27 d. prašė nepradėti ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 20), ieškovas 2016 m. lapkričio 27 d. pareiškimu prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 96–97), ieškovas 2016 m. gruodžio 29 d. pateikė skundą dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 126–127), vėliau ieškovas teikė skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti tenkinti ieškovo skundą (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 138–139), tačiau šie ieškovo ir nukentėjusiosios prašymai prokuroro buvo atmetami ir ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Darytina išvada, kad ikiteisminio ir prokuroro neteisėti veiksmai šiuo atveju laikytini netinkamas asmenų faktiškai atliktų veiksmų teisinis kvalifikavimas, t. y. klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų.

Ieškovas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nepagrįstai buvo pritaikytos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotos policijos įstaigoje. Prokuroro 2017 m. vasario 3 d. nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje; prie registracijos sąlygų nurodoma, kad asmuo turi registruotis kiekvieną savaitės antradienį ir penktadienį laikotarpiu nuo 9 val. iki 13 val. Šiame nutarime prie motyvų dėl kardomosios priemonės skyrimo nurodoma, kad jis skiriama įvertinus įtariamojo P. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Daugiau jokių motyvų nenurodoma, duomenų nepateikiama. Atkreiptinas dėmesys, kad dar 2016 m. lapkričio 30 d. buvo atliktos užklausos apie ieškovą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinių teisės pažeidimų registro, tačiau šiose registruose jokių duomenų apie ieškovą nėra (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 114, 117). Reikšminga aplinkybe taip pat laikytina, kad neabejotinai buvo žinoma nutarimą priėmusiam asmeniui apie ieškovo ilgalaikį darbą teisme ir teisėjo pareigose, ir šiai pareigybei taikomus labai aukštus tiek profesinius, tiek geros reputacijos reikalavimus. Darytina išvada, kad nėra argumentuojama, nurodoma, kokie ieškovą charakterizuojantys duomenys, nutarimą surašiusiam asmeniui, kėlė pagrįstų abejonių, kad būtina imtis papildomų poveikio asmeniui priemonių, kad jo dalyvavimas būtų užtikrintas. Pastebėtina, kad registravimas policijos įstaigoje taip pat laikytinas pakankamai intensyvus – du kartai per savaitę, tačiau šio intensyvumo būtinumus ir pagrįstumas taip pat nėra motyvuojamas. Baudžiamojoje byloje 2017 m. vasario 3 d. yra ieškovo skundas dėl paskirtos kardomosios priemonės (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 171), prokuroro nutarimas atmesti skundą dėl prašymo panaikinti kardomąją priemonę (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 172–173). Prokuroras atmesdamas ieškovo prašymą panaikinti kardomąją priemonę nurodė, kad šiomis priemonėmis buvo siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, nes buvo kviečiamas šaukimais atvykti į prokuratūrą procesinių veiksmų atklikimui, tačiau neatvyko, buvo nutarta atvesdinti. Teismas nurodo, kad baudžiamojoje byloje ieškovas 2017m. sausio 19 d. pranešimu nurodė, kad nutraukė su advokatu teisinių paslaugų sutartį, kad pranešimus siųsti jam raštu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 147). Duomenų, kad šis ieškovo prašymas dėl dokumentų gavimo būdo būtų atmestas ar pan., nėra. Po šio ieškovo pranešimo 2017 m. sausio 20 d. šaukimas buvo siunčiamas ieškovui el. paštu (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 148), iš ieškovo pusės patvirtinimo apie gautą šaukimą nėra; 2017 m. sausio 24 d. šaukimą vyko įteikti tyrėjas V. R. (baudžiamosios bylos Nr. 1-76-185/2017, t. 1, b. l. 161), įteikti nepavyko.

Teismas nurodo, kad BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju nurodoma, kad kardomoji priemonė paskirta 2017 m. vasario 3 d., pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą surašytas 2017 m. vasario 8 d., kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. vasario 22 d. Darytina išvada, kad kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo nuspręsta taikyti viso tyrimo pabaigoje, kai iš esmės jau buvo atlikti visi procesiniai veiksmai dėl įrodytų rinkimo, liudytojų apklausos ir pan., ir turėjo būti sprendžiamas klausimas ne dėl kaltinamojo akto surašymo, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, buvo taikyta nepagrįstai.

Ieškovas ieškiniu teigia, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota ikiteisminio tyrimo teisėjui neišnagrinėjus P. K. skundo dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, t. y. buvo pažeisti BPK 63 ir 64 straipsniai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-12-20 nutartyje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų apskundimo klausimai nėra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Tačiau baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas 2018-02-28 nutartimi išsamiai pasisakė dėl šių ieškovo nurodomų pažeidimų ir jų nelaikė esminiais BPK pažeidimais. Civilinėje byloje iš esmės kitokio šių pažeidimų vertinimo ieškovas nenurodo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodo, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonės nepagrindė, kad BPK 64 straipsnio pažeidimai yra esminiai, kurie galėtų būti pripažįstami neteisėtais veiksmais civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Galiausiai ieškovas nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė ilga baudžiamojo persekiojimo trukme. Teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutinka.

Pagal bylos duomenis policijos pareigūnai 2016 m. lapkričio 27 d. atvyko reaguodami į bendrojo pagalbos centro duomenis; Ikiteisminis tyrimas pradėtas Generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 28 d.; kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. vasario 22 d.; pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas – 2017 m. spalio 23 d., apeliacinės instancijos teismo nutartis – 2018 m. vasario 28 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis – 2018 m. gruodžio 20 d.. Darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas visuose instancijose buvo baigtas per dvejus metus ir beveik vieną mėnesį. Teismas nurodo, kad visuose instancijoje vyko žodiniai procesai, todėl posėdžių datos turėjo būti derinamos ir prie ieškovo atstovo, bei nukentėjusiosios D. K. atstovo užimtumo. Pirmosios instancijos teismas vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą dėl ieškovo atstovo advokato prašymo, bylos nagrinėjimas tęsėsi dvejuose posėdžiuose, kuriuose pertraukos laikotarpis buvo dėl proceso dalyvių užimtumo bei bylą nagrinėjančio teisėjo kasmetinių atostogų; apeliacinės instancijos teismo vienas posėdis buvo atidėtas nes patenkintas ieškovo atstovo prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, kito posėdžio metu byla buvo išnagrinėta; kasacinės instancijos teismo vienas posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo atstovo užimtumo, kito posėdžio metu byla buvo išnagrinėta. Apžvelgus šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo ilga baudžiamojo proceso ar teisminio proceso trukmė.

Teismas, vadovaudamasi išdėstyta teismų praktika, įvertinęs išdėstytas kasacinio teismo ieškovo baudžiamojoje byloje padarytas išvadas ir civilinėje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuroro klaidos teisiškai kvalifikuojant faktinius veiksmus ieškovui neteisėtai buvo inkriminuota nusikalstama veika ir jis teismo buvo neteisėtai nuteistas. Pagal tokias aplinkybes neteisėtais veiksmais valstybės civilinės atsakomybės prasme taip pat pripažintini kaltinamojo akto surašymas kaltinant ieškovą ir jo baudžiamosios bylos perdavimas teismui, taip pat nuteisimas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. nutartimi (galiojusiu iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties priėmimo).

Dėl ieškovo patirtos žalos ir priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais.

Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. Ieškovas prašo 2200 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl baudžiamojoje byloje patirtų atstovavimo išlaidų. Valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu sutiko su šiuo reikalavimu, prašė jį tenkinti. Tuo tarpu valstybę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nesutiko su šiuo reikalavimu, nurodė, kad ieškovo nurodomos išlaidos turėjo būti išspręstos baudžiamojoje byloje, kurioje ir buvo patirtos, o ne atskiroje civilinėje byloje.

Teismas nurodo, kad pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutraukdamas baudžiamąją bylą, nesprendė ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimo.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, et pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį. Konstatavus, kad teisėsaugos pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo baudžiamąjį procesą ir taip pažeidė ieškovo teisę į tai, jog jam pareikštą baudžiamojo kaltinimo klausimas būtų išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat atsižvelgus į tai, kad asmuo išteisintas nustačius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Nagrinėjamu atveju, konstatavus, teisėsaugos institucijų pareigūnų ir teismo neteisėtus veiksmus dėl esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimo yra pakankamas pagrindas pripažinti jo teisę į šio baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą. Teismas nurodo, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos.

Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys patvirtina tai, kad ieškovas buvo atstovaujamas advokato, tokio paties pobūdžio duomenys pateikti su ieškiniu, taip pat pateikti bankiniai pavedimai, kurie patvirtina, kad advokatui buvo pervesta 2200 Eur suma. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir aptartai teismų praktikai šios ieškovo patirtos išlaidos pripažintinos pagrįstomis, realiomis. Tarp šių išlaidų ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys: ieškovas atstovavimo sutartį sudarė ir šias išlaidas patyrė teisminio proceso metu nagrinėjant baudžiamąją bylą, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nutraukė ieškovui bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šis ieškovo reikalavimas įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovas padarytos neturtinės žalos dydį vertina 100 000 Eur. Teismo vertinimu reikšminga yra pateis ieškovo pozicija dėl neturtinės žalos dydžio. Ieškovas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties kreipėsi neteismine tvarka dėl žalos atlyginimo į Lietuvos respublikos teisingumo ministeriją ir nurodė patirtos neturtinės žalos dydį 1500 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad ženklų prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio pasikeitimą iš esmės lėmė ne paaiškėjusios, atsiradusios naujos pasekmės ar aplinkybės, tačiau susipažinimas su teismų praktika. Pažymėtina, kad patirtos atlygintinos neturtinės žalos apimtis yra individuali, todėl nustatytina kiekviena konkrečiu atveju įvertinus kompleksiškai visus bylos duomenis.

Byloje nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu nuo 2016 m. lapkričio 27 d. iki 2019 m. sausio 9 d. nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ieškovas buvo nepagrįstai kaltinamas, o vėliau – nuteistas, bausmę pagal Lietuvos probacijos tarnybos pateiktą informaciją atliko nuo 2018-03-21 iki 2019-01-09.

Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovas dirbo teisėju, iš teisėjo pareigų buvo atleistas 2017-01-06 dekretu kaip pažeminęs teisėjo vardą, nuo 2017-01-16 iki 2017-02-06 dirbo pas advokato R. L., nuo 2017-02-07 iki 2017-06-09 dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018-10-01 iki 2020-01-31 pas advokato padėjėją L. K.; nuo 2017-07-03 iki 2018-09-28 buvo registruotas užimtumo tarnyboje; pagal viešus duomenis nuo 2020-12-07 užsiima advokato praktika (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dėl apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo užsiimti advokato veikla dirbti jo išsilavinimą atitinkančio darbo, atitinkamai gauti pajamas, baudžiamasis persekiojimas turėjo neigiamą įtaką jo reputacijai taip pat sveikatos būklei.

Ieškovas daugiau nei dvidešimt metų dirbo teisėju (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme. Natūralu, kad tolį ilgą laiką dirbant nedideliame teisme, nedideliame kolektyve, asmenų ratas, su kuriais bendraujama buvo daugiausia teisininkai, t. y. teisėjai, prokurorai, advokatai, pareigūnai ir pan. Atitinkamai po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, baudžiamosios bylos iškėlimo sumažėjo asmenų ratas, su kuriais prieš tai buvo bendraujama, šie įvykiai turėjo neabejotiną reikšmę tiek paties asmens reputacijai, tiek asmens dalykinei reputacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui buvo surašytas kaltinamasis aktas, pritaikyta nesant tam realaus pagrindo kardomoji priemonė, buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jam paskirta bausmė. Visas šis procesas buvo aptariamas viešai per žiniasklaidos priemones. Šios aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad asmuo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, lėmusius ir bendravimo galimybių sumažėjimą.

Ieškovas nurodo, kad visas baudžiamasis persekiojimas turėjo įtakos jo sveikatos būklei. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pas specialistus, psichologus ar pan. ieškovas nesikreipė, pagalbos šios srities specialistų neprireikė, atitinkamai raminančio poveikio medikamentų dėl emocinės būklės nevartojo. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo vartojami medikamentai išrašyti šeimos gydytojo , kurie išimtinai susiję su diagnozuotomis ligomis: hipertenzinė širdies liga, krūtinės angina, išeminė širdies liga, aortos angos stenozė. Nurodė, kad šie susisirgimai diagnozuoti pradėjus ikiteisminį tyrimą, anksčiau nusiskundimų neturėjo. Atsakovė atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu nurodo, kad ieškovui diagnozuotos ligos yra lėtinės dėl daugybę metų ieškovo organizme vykstančių procesų. Teismo posėdžio metu ieškovas neigė, kad diagnozuotos ligos yra lėtinio pobūdžio, tvirtino, kad jos pasireiškė tik po ikiteisminio tyrimo pradžios, iki tol ieškovas buvo sveikas ir sveikatos problemų neturėjo. Šie ieškovo argumentai nepaneigia su atsakovės, atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu pateiktų informacinio pobūdžio duomenų dėl nustatytų ieškovui ligų lėtinio pobūdžio, t. y. kad ligos yra besimptomės, kol jos stipriai neprogresuoja.

Teismas nurodo, kad neabejotinai ieškovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos nagrinėjimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo turėjo stiprius emocinius išgyvenimus, kurie neabejotinai turėjo įtakos ir jo sveikatos būklei, gyvenimo kokybei. Šias aplinkybes patvirtina, po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovui nustatytas nedarbingumas, rekomendacijos gydymui. Atitinkami labai tikėtina, kad ligos, kurių simptomų ieškovas nejautė, pasireiškė būtent dėl stresinės situacijos, emocinės įtampos.

Teismas spręsdamas dėl ieškovo sveikatos būklės, laiko reikšmingą teisinį reglamentavimą, kuris numato reikalavimus teisėjo sveikatos būklei. Ieškovas buvo teisėjas, todėl turėjo vykdyti Teismų įstatymo 43 straipsnio 5 dalyje nurodytą pareigą, t. y. periodiškai tikrinti sveikatą, t. y. nerečiau kaip kartą kas penkerius metus (teismų įstatymo 53¹ straipsnio 2 dalis). Teisėjų sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Dėl reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Šiame teisės akte nurodyta, kad Sveikatos tikrinimą, apimantį ir psichologinį įvertinimą, atlieka Medicinos centro gydytojai specialistai ir psichologai. Šiai įstaigai turi būti pateikti duomenys, tarp jų ir medicinos dokumentų išrašą (toliau – F Nr. 027/a), nurodytą Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 (Žin., 1999, Nr. 103-2972), išduotą šeimos arba vidaus ligų gydytojo, teikiančio pirminės sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – SPĮ), kurią pacientas yra pasirinkęs teisės aktų nustatyta tvarka ir kurioje prisirašęs, nurodant nustatytas ligas ir sveikatos problemas, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir profilaktinio sveikatos tikrinimo, atlikto vadovaujantis Neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės tvarka (6 priedas), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365), rezultatus. Darytina išvada, kad ieškovo sveikata turėjo būti prižiūrima ne tik šeimos gydytojo bet ir jos tikrinimas turėjo būti atliekamas Medicinos centre, atitinkamai turėjo būti renkami ieškovo sveikatos duomenys susijęs su širdies veikla ir pan. Tokių duomenų ieškovas nepateikė. Teismo vertinimu pripažinti, kad išimtinai pradėtas baudžiamasis procesas buvo lemiamas ir vienintelis veiksnys dėl ieškovo sveikatos būklės pablogėjimo, pagal esančius bylos duomenis, negalima.

Taigi, nepagrįstai ir netinkamai atliktas ikiteisminis tyrimas, neteisėtas ieškovo nuteisimas neigiamai paveikė tiek jo profesinį, tiek ir asmeninį gyvenimą, t. y. ieškovas negalėjo bendrauti su buvusiais kolegomis, pažįstamais, visuomenės informavimo priemonėse apie jį buvo paskleista neigiama nuomonė ir dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamų išgyvenimų, pablogėjo jo sveikatos būklė.

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nustatant neturtinės žalos dydį turi būti įvertinta visuma žalos dydžiui svarbių kriterijų, tiek tie, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, tiek tie, kurie galėtų būti pagrindas skirti mažesnį žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015).

Teismas nurodo, kad ieškovas buvo atleistas iš teisėjo pareigų, nes savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, kuria nutraukiama baudžiamoji byla, pati savaime nepakeičia ir nepanaikina ieškovo atleidimo pagrindo ir su tuo susijusių pasekmių. Pažymėtina, kad ieškovo atleidimas minėtu pagrindu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes, tarp jų: netenkama pareigų; netenkama teisės dirbti teisėju apskritai minimaliai penkerius metus (Teismų įstatymo 52 straipsnio 2 punktas, 61 straipsnio 2 dalis); netenkama teisės į teisėjo valstybinę pensiją (Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 2 punktas); netenkama teisės užsiimti daugelio teisinių institucijų profesine veikla (tarp jų, dvejus metus užsiimti advokato profesine veikla – Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 4 punktas). Darytina išvada, kad ieškovas neteko galimybės dirbti ir gauti savo išsilavinimą atitinkančias pajamas ne tik dėl pradėto baudžiamojo proceso, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tačiau ir dėl 2017-01-06 dekretu nurodyto pagrindo, kuriuo ieškovas buvo atleistas iš teisėjo pareigų kaip pažeminęs teisėjo vardą.

Darytina išvada, kad esant nagrinėjamai faktinei situacijai byloje, ir aptartam teisminiam reglamentavimui, pripažintina, kad baudžiamosios bylos nutraukimas pats savaime nepanaikina ir nepakeičia ieškovo atleidimo iš teisėjo pagrindo. Ieškovas nurodė, kad kreipėsi dėl atleidimo pagrindo pakeitimo, tačiau atsakymo nėra sulaukęs. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra galimybės įvertinti atlygintinos neturtinės žalos ieškovui dėl atleidimo iš teisėjo pareigų.

Teismas nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį laiko reikšminga tą aplinkybę, kad asmuo buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą, paskirta bausmė – laisvės apribojimas, labai didelės įtakos, jo gyvenimo kokybei, neturėjo (priešingų duomenų nėra pateikta), paskirta kardomoji priemonė buvo panaikinta po dešimties dienų. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ieškovui priteistinas 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisingas.

Priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir panašaus pobūdžio bylose priteistos sumos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose – tai tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Pabrėžtina, jog kitos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-210-695/2020) bylos esmingai skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2020-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2200 (du tūkstančius du šimtus) Eur turtinės žalos ir 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinės žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-12-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.