Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Šimkaus (pirmininkaujantis), Evaldo Vanago ir Donato Jatužio,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kretingos m., vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2016-11-26 apie 23.55 val. savo bute (duomenys neskelbtini), Kretingoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia smurtaudamas prieš savo žmoną D. K. ir ją mušdamas, sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: P. K., atėjęs į miegamąjį, nuklojo antklodę ir, paėmęs už D. K. kojos, ištempė ją iš lovos ant grindų, nukentėjusiajai D. K. įlipus atgal į lovą ir apsiklojus, jis vėl nuklojo antklodę ir vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajai į pilvą. Nukentėjusiajai D. K. bandant atsikelti iš lovos, P. K. ranka sugriebė už nukentėjusiosios D. K. kaklo ir, įrėmęs į lovą, pradėjo spausti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajai atsikėlus ir būnant kambaryje, P. K., eidamas pro šalį ir nešdamas padėti į sekciją butelį su alkoholiu, tyčia galva trenkė nukentėjusiajai D. K. į veido sritį, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Nukentėjusioji D. K. duoti parodymus teisiamajame posėdyje atsisakė, tačiau pagarsinus jos pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, ji į užduotą klausimą atsakė, kad jame nurodytos aplinkybės neteisingos, nors ir yra jos parašas, ji buvo susijaudinusi, norėjo pagąsdinti vyrą, todėl taip ir aiškino, kad nekiltų dar didesnės problemos. Teismui pagarsinus jos 2016-12-07 ir 2016-12-14 apklausų protokolus, ji į užduotus klausimus atsakė, kad juose jos parodymai užrašyti teisingai, jos ligos kortelėje nėra užfiksuota, kad jai trūksta geležies, anksčiau į policiją dėl apsižodžiavimų su vyru nėra kreipusis, dažnai vartoja receptinius raminamuosius vaistus – promezapamą.

Liudytojas I. G. parodė, kad 2016-11-26 dirbo Klaipėdos apskr. VPK Kretingos r. PK reagavimo skyriaus tyrėju kartu su tyrėju N. S.. Apie 24.00 val., būdamas kitame įvykyje, per raciją išgirdo, kad yra smurtas artimoje aplinkoje Kretingos m., (duomenys neskelbtini). Į tą įvykį buvo pasiųstas kitas ekipažas, bet baigęs darbus ir kompiuteryje pasižiūrėjęs apie tą pranešimą, kuriame buvo parašyta, kad yra suduoti smūgiai, grasinta nušauti, suprato, kad tai rimtas įvykis ir abu su kolega nusprendė į jį nuvažiuoti. Nuvykus į įvykio vietą pastebėjo, kad pirmiau atvažiavę patruliai nustatinėja konflikte dalyvavusių asmenų girtumus. Moteris – D. K. jam buvo pažįstama iš matymo, o P. K. jis žinojo kaip ilgametį teisėsaugos darbuotoją, kuris paskutiniu metu dirbo teisėju. Pasikvietė D. K. į svetainę, kad negirdėtų P. K., ir paprašė paaiškinti, kas atsitiko. D. K. sakė, kad tarpusavio konfliktas įvyko dėl to, jog vyras pradėjo jai priekaištauti, kad ji įpylė kažką į alkoholį. Ji paaiškino, kad įvykus tarpusavio konfliktui, neblaivus vyras, ar tai koja, ar ranka, tiksliai neprisimena, sudavė jai į pilvą bei su galva į nosį, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, D. K. svetainėje buvo susiėmusi už pilvo, iš jos veido mimikos ir kūno padėties – buvo palinkusi į priekį, suprato, kad jai skauda, dėl ko jos paklausė, ar nereikia iškviesti greitosios med. pagalbos, tačiau D. K. jam atsakė, kad nereikia, nes ji pati yra medikė. Ir vėliau ją apklausinėjant virtuvėje, ji laikė ranką pridėjusi prie pilvo, vienu metu net sudejavo, dėl ko jis dar kartą jos klausė, ar tikrai nereikia iškviesti medikų, bet ji jų atsisakė. Po pokalbio su D. K. kolegoms pasakė, kad yra smurto artimoje aplinkoje požymiai ir reikia atskirti konflikto dalyvius, po ko nuėjo iki automobilio atsinešti dokumentų, o grįždamas atgal į butą sutiko iš jo išeinančius kolegas su P. K., kažkuris iš kolegų paminėjo, jog P. K. sutinka važiuoti iki sūnaus. Sugrįžęs į butą apiformino įvykį. D. K. buvo supažindinta su savo teisėmis, pareigomis, buvo akcentuota, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narį, bet ji, susipažinusi su teisių ir pareigų išaiškinimu, pasakė, jog nebegali kentėti, todėl sutiko viską papasakoti, tik dar paklausė, kaip tai atsilieps jos vyrui, į ką jis atsakė, jog bus didelis rezonansas, po ko ji parodymus vis tiek davė. Įvykio aplinkybes užrašė taip, kaip jam aiškino nukentėjusioji. D. K. perskaitė jo užpildytą dokumentą ir savo parašu patvirtino, kad jame viskas surašyta teisingai. Nukentėjusiosios jis dar klausė, ar po smūgio galva į nosį, jai nebėgo kraujas, į ką ji atsakė, jog kraujas bėgo. Tada paklausė, kodėl viskas namuose tvarkoje, nesimato kraujo žymių, į ką ji atsakė, jog viską sutvarkė, išplovė dar iki atvykstant policijos pareigūnams. D. K. pati ištraukė iš sekcijos alkoholio butelį, dėl kurio ir kilo konfliktas, kurį jis paėmė kaip daiktą, turintį reikšmės bylai. Sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė dėl paties fakto pagal Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, o ne prieš teisėją. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, apie tai buvo informuota nukentėjusioji, prokuratūra ir VPK budėtojų dalis. Jis tik pradėjo ikiteisminį tyrimą, o vadovybė sprendė, ką apie tai informuoti. Kitą dieną sužinojo, kad byla perduota į prokuratūrą, rašė tarnybinį pranešimą į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole konstatuota, kad įvykio vieta yra Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini) bute. Butas tvarkingas, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta. Įvykio vieta nufotografuota ir fotolentelė pridėta prie protokolo. Atlikus apžiūrą, D. K. pateikė tyrimui 0,7 l talpos žalios spalvos stiklo butelį, ant kurio yra etiketė su užrašu „Jameson“. Butelis apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti bei nagrinėti, ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai D. K. (1 t., 5–8, 24–27 b. l.).

Klaipėdos apskr. VPK Kretingos r. PK reagavimo skyriaus vyr. patrulio I. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2016-11-26 apie 23.55 val. Kretingos m., (duomenys neskelbtini), D. K. gulint lovoje, prie jos priėjo vyras P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl alkoholio, kad jo žmona D. K. yra kažką į jį įpylusi ir nori jį nunuodyti. Konflikto metu P. K. ranka sudavė jai į pilvą ir galva sudavė į nosį. P. K. nustatytas 2,68 promilės girtumas. D. K. buvo blaivi (nustatyta 0,00 promilės). Butas tvarkingas (1 t., 15–18 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 393 matyti, kad 2016-11-27 00:28 val. P. K. nustatytas 2,68 promilės girtumas (1 t., 19 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo Nr. 394 matyti, jog 2016-11-27 00:32 val. D. K. buvo blaivi (nustatyta 0,00 promilės) (1 t., 19 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 2098/2016(03) nurodyta, kad apžiūros metu 2016-11-30 11.00 val. D. K. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Nesant išorinių sužalojimo žymių, nėra pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Veika gali būti kvalifikuojama kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 str.), jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių buvusį sumušimo (sudavimo) faktą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 8 punktas) (1 t., 38 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, kurio trukmė 1 min. 11 sekundžių ir užfiksuotas pokalbis:

Operatorė: 112 klausome;

Pranešėja: Labas vakaras;

Operatorė: Laba vakara;

Pranešėja: dėl smurto šeimoje norėčiau kviesti policiją;

Operatorė: sakykite, koks miestas ar kaimas;

Pranešėja: Kretinga, (duomenys neskelbtini);

Operatorė: sakykite, ar durų kodas yra;

Pranešėja: ne, nėra;

Operatorė: jūsų vardas;

Pranešėja: D. K.;

Operatorė: ar reikalinga jums greitoji?;

Pranešėja: ne, tik policija; nes čia yra pareigūnas yra teisėjas;

Operatorė: kas smurtauja prieš ką?;

Pranešėja: vyras prieš mane, yra teisėjas, (duomenys neskelbtini);

Operatorė: supratau, jus mušė rankom, kojom, su ginklu?;

Pranešėja: rankom, gąsdino ginklu, kurio neturi; tampė už plaukų ir smūgis į pilvą stiprus buvo;

Pranešėja: ne, aš pati medikė esu, nieko;

Operatorė: supratau, aišku perduodame;

Pranešėja: gerai, ačiū labai;

Operatorė: viso gero (1 t., 84–86 b. l.).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Nors kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodymus duoti atsisakė, teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo P. K. kaltė smurtavus prieš savo šeimos narę – sutuoktinę D. K. ir sukėlus jai fizinį skausmą yra visiškai įrodyta.

Nukentėjusioji D. K. teisiamajame posėdyje parodymus duoti taip pat atsisakė, tačiau juos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Teismas D. K. parodymus, kad kaltinamasis P. K. jos nemušė, fizinio smurto prieš ją nevartojo ir fizinio skausmo jai nesukėlė, nelabai atsimena, ką ji paaiškino atvykusiems policijos pareigūnams, nes tuo metu buvo labai susijaudinusi, šoko būsenos, kraujas iš nosies bėgo savaime, nes jos organizme trūksta geležies elementų, todėl dažnai taip nutinka, ypač susijaudinus, skausmas pilvo srityje buvo dėl streso, policiją iškvietė tik dėl to, kad nutrauktų žodinį tarpusavio su sutuoktiniu konfliktą, vertina kritiškai, kaip mėginimą padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės, nes sutuoktinio pripažinimas kaltu turės neigiamų pasekmių ne tik kaltinamajam, bet ir jo šeimai, o kartu ir jai pačiai, ir juos atmeta bei pripažįsta teisingais pirminius jos parodymus, nes jie patvirtinti kitais objektyviais bylos įrodymais.

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pažymos apie informacijos pateikimą matyti, jog 2016 m. lapkričio 27 d. 00 val. 09 min. informacinėje sistemoje užfiksuotas D. K. telefoninis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), o iš pokalbio garso įrašo matyti, kad telefoninio pokalbio metu D. K. dėl smurto šeimoje iškvietė į namus policijos pareigūnus, nurodė, kad smurtauja jos vyras, kuris tampė ją už plaukų, sudavė stiprų smūgį į pilvą. Atvykę policijos pareigūnai iš jos paėmė pareiškimą, ji buvo apklausta kaip liudytoja. Tiek pareiškime, tiek apklausos metu D. K. kategoriškai nurodė, kad neblaivus sutuoktinis P. K., kilusio konflikto metu (reiškė jai pretenzijas, kad ji neva pripylusi į alkoholį nuodų ir taip norėjusi jį nunuodyti), sugriebęs už kojos ištempė ją iš lovos ant grindų, po to, kai ji vėl atsigulė į lovą, P. K. kumščiu sudavė smūgį į pilvą, jai pasidarė bloga ir ji bandė atsikelti, bet P. K. neleido, vis pastumdamas atgal į lovą, kol sugriebė už kaklo ir įrėmęs jos galvą į lovą pradėjo spausti, dėl ko jai pasidarė sunku kvėpuoti, pradėjo trūkti oro, ir tada jis ją paleido. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus ir apie tai pasakė P. K.. Tai išgirdęs P. K. paėmė svetainėje nuo stalo alkoholio butelį ir nešė jį padėti į sekciją, o praeidamas galva trenkė jai į veidą. Po smūgio iš nosies jai pradėjo tekėti kraujas. Dėl suduotų smūgių ji patyrė fizinį skausmą. Šiais D. K. telefoninio pranešimo ir pareiškimo duomenimis bei parodymais teismas tiki ir laiko juos objektyviais ir teisingais, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas I. G. aiškiai parodė, kad D. K. buvo supažindinta su savo teisėmis, pareigomis, buvo akcentuota, kad ji gali neduoti parodymų prieš savo šeimos narį – sutuoktinį P. K., bet ji, susipažinusi su teisių ir pareigų išaiškinimu, pasakė, jog nebegali kentėti, todėl sutiko viską papasakoti, tik dar pasiteiravo, kaip tai gali atsiliepti jos vyrui, nes jis yra teisėjas, į ką jis atsakė, jog bus didelis rezonansas, bet ji parodymus vis tiek davė. Tai rodo, jog D. K. suvokė savo veiksmų pasekmes (pareiškimo rašymas ir parodymų davimas). Be to, aptariamo įvykio metu D. K. buvo blaivi, nuo pranešimo apie smurtą šeimoje iki policijos darbuotojų atvykimo ir parodymų davimo buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas, P. K. prieš ją jau nebesmurtavo ir jeigu D. K. tikslas, kaip ji pati teigė savo vėlesniuose parodymuose, buvo iškviesti policijos pareigūnus tik dėl žodinio tarpusavio su sutuoktiniu konflikto nutraukimo, ji, žinodama atsakomybę už melagingą pranešimą ar melagingus parodymus, nebūtų pateikusi pareiškimo ir davusi detalius parodymus dėl sutuoktinio smurto prieš ją pavartojimo, juolab žinodama, kokį atgarsį šis įvykis gali sukelti ir kokias tai gali turėti pasekmes tiek jos vyrui, tiek jai pačiai. Kad D. K. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, taip pat, kad jos apklausa atlikta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 78–83, 178–179, 183 str. reikalavimais, matyti ir iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų (1 t., 5–8 b. l.). Pirmi į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai I. Š. ir A. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jie matė kaip D. K. prie nosies laikė vatos ar servetėlės gabalėlį, kuris buvo nusidažęs rausva spalva, suprato, kad jai buvo suduotas smūgis į veido sritį. Be to, pasak minėtų liudytojų, ir pati D. K., kuri elgėsi ramiai, jiems papasakojo, kad neblaivus sutuoktinis pradėjo priekaištauti, jog į alkoholinį gėrimą ji neva įpylusi nuodų ir taip norėjusi jį nunuodyti, po to sudavė ranka smūgį į pilvą bei galva į nosį. Vėliau atvykęs tyrėjas I. G. taip pat atskirame kambaryje kalbėjosi su D. K., kuri jam nurodė tokias pat įvykio aplinkybes, sakė, jog dėl jai suduotų smūgių ji jaučia fizinį skausmą. Kad nukentėjusiajai skaudėjo, kaip parodė I. G., jis suprato bei buvo matyti ir iš to, kaip ji atrodė bei elgėsi – laikė susiėmusi už pilvo, buvo palinkusi į priekį, vienu metu net sudejavo. I. G. du kartus klausė nukentėjusiosios, ar nereikia iškviesti greitosios med. pagalbos, tačiau pirmą kartą D. K. jam atsakė, kad nereikia, nes ji pati yra medikė, o antrą kartą ji medikų tiesiog atsisakė. Be to, I. G. parodė, jog jis klausė nukentėjusiosios, ar po smūgio galva į nosį, jai nebėgo kraujas, į ką nukentėjusioji atsakė, kad kraujas bėgo, po ko jam pasiteiravus, kodėl viskas namuose tvarkoje, nėra kraujo pėdsakų, ji atsakė, kad viską išvalė, sutvarkė dar iki atvykstant pareigūnams. Būtent tokią aplinkybę, kad svetainėje išvalė kraują nuo grindų, nukentėjusioji nurodė savo pirminėje apklausoje. Taip pat I. G. patvirtino, kad pirminius savo parodymus nukentėjusioji perskaitė ir savo parašu patvirtino, kad viskas surašyta teisingai. Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie iš esmės yra vienodi, vieni kitiems neprieštarauja, atitinka pirminius nukentėjusiosios parodymus, duomenų, kad policijos pareigūnai turėtų tikslą apkalbėti P. K. ar D. K., byloje negauta. Kad buvo smurtiniai veiksmai netiesiogiai rodo ir netrukus po įvykio parašytas D. K. pareiškimas, kad žmona jo atžvilgiu smurtavo. Toks jo parašytas pareiškimas rodo jo gynybinę poziciją, nors jis niekada nepripažino, jog būtų smurtavęs prieš žmoną.

Be to, teismas pažymi, kad BK 140 str. 4 d. nurodoma, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius smurtą artimoje aplinkoje ir šiuo atveju pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tokį faktą nustatė, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje nekyla abejonių ir teismui. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 12 str. 1 d. numatyta, kad smurtas artimoje aplinkoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai nustačius net nesant nukentėjusiojo asmens skundui pradedamas ikiteisminis tyrimas, o procesas užbaigiamas nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios. Minėtame įstatyme numatyta, kad policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą arba patys būdami to įvykio liudininkai, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir pradeda ikiteisminį tyrimą, smurtą patyręs asmuo skundo neteikia. Taigi 2011-12-15 (2011-05-26 įstatymo Nr. XI-1425 redakcija) įsigaliojus minėtam įstatymui smurto artimoje aplinkoje atvejai nėra privataus kaltinimo objektas, bet yra tiriami ir nagrinėjami bendra tvarka. Tokios bylos yra viešojo, o ne privataus kaltinimo. Kaltinimą tokiose bylose formuluoja ir nagrinėjant bylą teisme palaiko prokuroras, o nukentėjusysis neturi galimybės tokio kaltinimo atsisakyti. Minėto įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, kad artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

BPK 3² str. 1 d. šio klausimo (dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš imunitetą turintį asmenį) sprendimo procesas yra aiškiai aptartas. Nurodyta, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar tarptautinės teisės normas. Konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal D. K. pareiškimą dėl fakto apie smurtą artimoje aplinkoje 2017-03-27. Generalinis prokuroras 2017-03-28 sprendimu pradėjo ikiteisminį tyrimą teisėjo P. K. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., ir pavedė jį atlikti pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. minėtame pradėtame tyrime pagal D. K. pareiškimą dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., 22 b. l.). Iki Generalinio prokuroro sprendimo P. K. nebuvo surašytas pranešimas apie įtarimą, jis nebuvo pripažintas įtariamuoju ar juo apklaustas, nebuvo suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė, todėl ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 3² str. reikalavimų.

Taigi vertindamas išdėstytų duomenų, kurie gauti įstatymų nustatyta tvarka ir pripažįstami įrodymais, visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamojo P. K. kaltė neabejotinai įrodyta policijos pareigūnų ir nukentėjusiosios D. K. telefoniniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje Bendrajam pagalbos centrui ir pirminiais jos parodymais. Nustatyta, kad P. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto su nukentėjusiąja D. K. metu, pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir tokiais tyčiniais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. D. K. yra P. K. sutuoktinė, todėl kaltinamojo P. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui.

Skiriant kaltinamajam P. K. bausmę, atsižvelgiama į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui (BK 54 str.).

P. K. padarė smurtinę nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Jo padaryta veika baigta, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nesigydė ir nėra registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitose, šiuo metu dirba. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamasis veikė spontaniškai, jo veiksmais realiai jokia žala nukentėjusiosios sveikatai nepadaryta, pati nukentėjusioji kaltinamajam jokių pretenzijų neturi, duomenų, kad anksčiau šeimoje būtų buvę analogiškų atvejų, byloje nėra.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybės, vadovaujantis BK 55 str., kaltinamajam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatomas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303–305, 307 str., 308 str.

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jam paskirti laisvės apribojimą vieniems metams bei išaiškinti, kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.