Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl skolos už neapmokėtas paslaugas

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad akcinė bendrovė (toliau – AB) „Telia Lietuva“ (buvusi UAB „Omnitel“, vėliau - AB „Teo LT“) (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas E. M. 2012 m. lapkričio 20 d. sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM135824, mokėtojo kodas Nr. A75496 (e.b.l. 6-9). Pradinė kreditorė AB „Telia Lietuva“ išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras už pagal minėtą sutartį suteiktas paslaugas bendrai 380,82 EUR sumai: 2014 m. lapkričio 1 d. JUP Nr. 5132480595 (25 EUR už paslaugas, 29 EUR už įrangą), 2014 m. lapkričio 1 d. JUP Nr. 5132480596 (12 EUR už paslaugas, 49 EUR už įrangą); 2014 m. gruodžio 1 d. JUP Nr. 51333408878 (25 EUR už paslaugas, 24,16 EUR už įrangą, taip pat 0,05 EUR už ataskaitą apie SMS pristatymą), 2014 m. gruodžio 1 d. JUP Nr. 5133408879 (12 EUR už paslaugas, 49 EUR už įrangą), 2014 m. gruodžio 31 d. JUP Nr. 5134342484 (25 EUR plano mokestis ir 14 EUR skambučiai į užsienį), 2014 m. gruodžio 31 d. JUP Nr. 5134342485 (12 EUR už paslaugas, 49 EUR už įrangą), 2015 m. sausio 31 d. JUP Nr. 5135277827 (3,48 EUR už paslaugas, 14,19 EUR už įrangą, 3,19 EUR skolos administravimo mokestis), 2015 m. sausio 31 d. JUP Nr. 5135277826 (7,24 EUR už paslaugas, 3,18 EUR skolos administravimo mokestis, 1,20 EUR skambučiai ir SMS į užsienį), 2015 m. vasario 28 d. JUP Nr. 5136214580 (6,72 EUR už paslaugas), JUP Nr. 5136214581 (3,23 EUR už paslaugas, 13,18 EUR už įrangą) (e.b.l. 10-17; 20-21). Iš viso pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsakovui priskaičiuota 146,92 EUR už suteiktas paslaugas ir 227,53 EUR už įrangą.

Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas nemokėjo sutartyje nustatytais terminais už suteiktas paslaugas ir įrangą, todėl pradinis kreditorius vienašališka nutraukė sutartį 2015 m. vasario 26 d. Ieškovės pateiktais duomenimis po sutarties nutraukimo atsakovas liko skolingas 59,80 EUR už paslaugas, taip pat ieškovė reikalauja 190,80 EUR skolos už įrangą.

Pradinė kreditorė 2016 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. IL-3023/16-50-08 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2024 m. kovo 14 d. išrašas iš priedo Nr. 1 prie 2016 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. IL-3023 patvirtina, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į 59,80 EUR skolą už paslaugas ir 190,80 EUR nuostolius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2016 m. rugsėjo 9 d. ieškovės pranešimu (e.b.l. 25). Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir Reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

CK 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovas neginčijo 59,80 EUR skolos už pradinės kreditorės suteiktas paslaugas, todėl ši skola priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Dėl skolos už įrangą.

Pareikštu ieškiniu ieškovė reikalauja 190,80 EUR skolos už įrangą. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad ieškove perleidžiamos pardavėjui (pradinei kreditorei) priklausančios reikalavimo teisės į pradelstas gautinas sumas, atsiradusias iš pardavėjo (pradinės kreditorės) sudarytų susitarimų (sutarčių su fiziniais asmenimis (skolininkais), t. y. į skolas už paslaugas, delspinigius, nuostolius ir kitas sumas dėl pardavėjo suteiktų paslaugų/parduotų prekių. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 punktu šalys susitarė, kad šia sutartimi parduodamų reikalavimų sąrašas ir detalesnė informacija apie jas išdėstyta priede Nr. 1 prie šios sutarties, kuris laikomas neatskiriama šios sutarties dalimi. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad perleidžiama teisė gauti reikalavimų patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai.

Iš 2024 m. kovo 14 d. išrašo iš priedo Nr. 1 prie 2016 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. IL-3023 matyti, kad pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę tik į 59,80 EUR skolą už paslaugas ir 190,80 EUR nuostolius, o ne į skolą už įrangą. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių reikalavimo teisės į atsakovo skolą už įrangą perleidimą, o taip pat ir atsakovo skolą už įrangą patvirtinančių įrodymų. Taigi, nors atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad yra gavęs tam tikrą įrangą pagal sutartį iš pradinio kreditoriaus, tačiau pradiniam kreditoriui neperleidus ieškovei reikalavimo teisės į skolą už įrangą, nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą.

Be to, ieškovės reikalaujama 190,80 EUR suma yra ne atsakovo skola už įrangą, o netesybos. Pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ 2015 m. vasario 26 d. netesybų lape Nr. BA00852851 nurodyta ir pareikalauta atsakovą sumokėti 190,80 EUR netesybas, kurios apskaičiuotos dėl atsakovo įsipareigojimo naudotis OMNITEL paslaugomis ne trumpiau nei sutartyje nustatytas minimalus terminas neįvykdymo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 10 d. (e.b.l. 18).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

Sutarties VI skyriuje nustatyta, kad įsigyjant mobiliojo interneto įrangą ar mobilųjį telefono aparatą ar pasinaudojant OMNITEL siūlomomis akcijomis abonentui gali būti nustatomas minimalus naudojimosi OMNITEL paslaugomis terminas. Minimalus naudojimosi paslaugomis terminas konkrečiam abonentui nurodomas abonento, mobiliojo interneto įrangos, telefono aparato įsigijimo dokumentuose ar kituose tarp OMNITEL ir abonento sudarytuose susitarimuose. OMNITEL suteikus nuolaidą (kurią sudaro skirtumas tarp kainos be minimalaus įsipareigojimo naudotis paslaugomis termino ir kainos su minimaliu įsipareigojimo naudotis paslaugomis terminu) mobiliajai interneto įrangai ar mobiliajam telefono aparatui įsigyti, tokia nuolaida kompensuojama abonentui įsipareigojant naudotis pasaugomis minimalų terminą. Abonento mokėtinos kompensacijos nurodytos sutartyje ar abonento, mobiliojo interneto, telefono aparato įsigijimo dokumentuose, ar kituose tarp OMNITEL ir abonento sudarytuose susitarimuose (Sutarties XI skyrius).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytus susitarimus dėl minimalaus naudojimosi OMNITEL paslaugomis termino, taip pat atitinkamos įrangos perdavimo atsakovo nuosavybėn, įrangos kainos, atsakovui suteiktų nuolaidų už įrangą, jų dydžio. Taigi, ieškovė neįrodė Sutartyje nustatyto pagrindo skaičiuoti atsakovui netesybas, netesybų dydžio. Teismo 2024 m. liepos 7 d., 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimis ieškovei buvo pasiūlyta patikslinti ieškinio faktinį pagrindą bei pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius atsakovo skolos dydį ir jos susidarymo pagrindą bei reikalavimo į atsakovo skolą už įrangą perleidimo ieškovei faktą. Ieškovė faktinio ieškinio pagrindo nepatikslinto, t. y. nepagrindė 190,80 EUR atsakovo skolos už įrangą. Iš aukščiau nurodytų Sutarties sąlygų ir kitų rašytinių įrodymų (UAB „Omnitel“ 2015 m. vasario 26 d. netesybų lapo Nr. BA00852851) matyti, kad 190,80 EUR sudaro ne skola už įrangą, bet netesybos už atsakovo prievolės naudotis pradinės kreditorės paslaugomis sutartyje nustatytą laikotarpį neįvykdymą. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių pagrindą atsakovui skaičiuoti minėtas netesybas, t. y. šalių susitarimo dėl minimalaus paslaugų laikotarpio, taip pat atsakovui suteiktų nuolaidų už įrangą bei šių nuolaidų dydžio, taip pat atsakovo įmokomis padengtos įrangos kainos dalies.

Taigi, aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai bei sutarčių sąlygos patvirtina, kad ieškovei reikalavimo teisė į atsakovo skolą už įrangą neperleista. Ieškovės reikalaujama iš atsakovo 190,80 EUR suma pradinio kreditoriaus apskaičiuota ne kaip skola už įrangą, o kaip netesybos, į kurias ieškovė turėtų reikalavimo teisę pagal Reikalavimo perleidimo sutartį. Tačiau ieškovei nepatikslinus faktinio ieškinio pagrindo, neįrodžius netesybų skaičiavimo pagrindo bei jų dydžio, ieškovės reikalavimas dėl 190,80 EUR skolos už įrangą priteisimo atmetamas.

Teismui nustačius, jog ieškiniu iš atsakovo reikalaujama 190,80 EUR suma yra ne skola už įrangą, o netesybos, šiam ieškovės reikalavimui taikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl netesybų. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 1.128 straipsnis). Ieškovės pateiktais duomenimis pradinės kreditorės sutartis su atsakovu nutraukta 2015 m. vasario 26 d., o atsakovo prievolė sumokėti netesybas (kompensaciją) atsiranda nuo pradinės kreditorės pareikalavimo. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė pareikalavo atsakovą sumokėti netesybas 2015 m. vasario 26 d. netesybų lapu Nr. BA00852851. Taigi, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl netesybų prasidėjo 2015 m. kovo 29 d., nuo reikalavimo sumokėti netesybas įvykdymo termino pasibaigimo (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinys pareikštas 2024 m. kovo 15 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimui dėl netesybų pareikšti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl 190,80 EUR priteisimo atmestas dėl šio reikalavimo nepagrįstumo, todėl ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmės šiuo atveju netaikytinos.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 95,16 EUR palūkanų (5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. kovo 14 d.), kaip minimalius kreditoriaus nuostolius, atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę (CK 6.210 straipsnio 1 dalies, 6.261 straipsnio pagrindu).

Piniginės prievolės neįvykdymo atveju kreditorius turi teisę reikalauti priteisti iš skolininko palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo, t. y. kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 straipsnis). Pagal CK 6.210 straipsnio 1, 2 dalis terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – šešių procentų dydžio palūkanas). Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenustatoma kas kita.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kompensuojamosios palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016, 103-105 punktai; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017, 22 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas Sutartyje nustatytais terminais neįvykdė piniginės prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas, ieškovė turi teisę gauti 5 proc. metines palūkanas nuo uždelstos sumokėti 59,80 EUR skolos už paslaugas sumos. Tačiau CK 1.125 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties termino pasibaigimo pasekmes ir ieškovo reikalavimui dėl palūkanų priteisimo. Todėl palūkanos priteisiamos tik už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo (nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2024 m. kovo 15 d.), kas sudaro 14,95 EUR (59,80 EUR x 5 proc. x 5 metai).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 EUR žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo proporcingai patekintai ieškinio reikalavimų daliai, laikant kad patenkinta 21,62 proc. ieškinio reikalavimų (CPK 93 straipsnio 2 dalies).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 12,96 EUR, paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 EUR), todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiama (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis, sudaranti 10,16 EUR, priteisiama iš ieškovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M. ieškovei UAB „GelvoraSergel“ 59,80 EUR skolos ir 14,95 EUR palūkanų, iš viso 74,75 EUR (septyniasdešimt keturis eurus septynasdešimt penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovo E. M. ieškovei UAB „GelvoraSergel“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 74,75 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės UAB „GelvoraSergel“ valstybei 10,16 EUR (dešimt eurų, šešiolika euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.