Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad šalys, neįregistravusios santuokos, kartu gyveno 11 metų, susilaukė dukros E. V., vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, tačiau dėl netinkamo atsakovo R. V. elgesio bendras gyvenimas tapo nebeįmanomu ir šalys nuo 2017 m. birželio mėn. gyvena atskirai. Šalių dukros E. V. išlaikymui kas mėnesį būtinos ne mažesnės kaip 600,00 Eur dydžio išlaidos. Nurodyta išlaikymo suma susidaro dėl būtiniausių įprastinių vaiko poreikių tenkinimo (maisto, rūbų, mokymosi, lavinimo priemonių, laisvalaikio praleidimo, lėšų būsto išlaikymui ir kt.), tiek dėl lėšų dukros užsiėmimams, lavinimui, ir pan. Dukra mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Po pamokų lanko (duomenys neskelbtini), dėl ko be įprastinių kiekvienam vaikui daiktų, reikalingos papildomos lėšos šiems užsiėmimams - rūbai treniruotėms bei pasirodymams, varžyboms (suknelės, specialūs bateliai), pėdkelnės, tinkleliai plaukams, ir pan. Užsiėmimai sportinių šokių klube kainuoja 220,00 Eur (mėnesinis mokestis bei individualios mokamos pamokos). Dukra su sportinių šokių kolektyvu arba jos pora vyksta į koncertus, šokių varžybas, kurie vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, vienai tokiai išvykai Lietuvoje reikalingos ne mažiau 70,00 Eur išlaidos, užsienyje - 100,00 Eur ir daugiau (kelionei, maistui, startiniam mokesčiui). Kiekvienam pasirodymui daroma profesionali šukuosena (apie 15,0 Eur), per mėnesį tenka daryti 3-4 kartus. Po kiekvieno pasirodymo ar varžybų sukneles reikia išvalyti (apie 40,00 Eur kas mėnesį valyklai). Dukros akys yra nusilpusios, kartą per metus, esant galimybei ir porą kartų, reikalingas gydymas sanatorijoje (duomenys neskelbtini), reikalingi akiniai. Dėl netaisyklingo dukros sąkandžio dar nepradėtas gydymas, bet jis neišvengiamas ir pareikalaus nemažų išlaidų, priklausys nuo paskirto gydymo būdo (ortodontinėmis plokštelėmis, kapomis, breketais ar kt.), Šiauliuose šios srities specialistų trūksta, todėl gydymas numatomas Panevėžyje, Panevėžio implantologijos centre, tai bus susiję su papildomomis kelionių išlaidomis. Dukrai gyvenant su ieškove, jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatine priežiūra, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu. Išlaikymą dukrai Elijai iki jos pilnametystės iš atsakovo R. V. ieškovė prašys priteisti periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas yra darbingas ir pajėgus dukrai teikti nurodyto dydžio išlaikymą. Vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, vaiko motina. Atsakovas dukros E. išlaikymui reikalingų lėšų neskiria nuo 2017 m. birželio mėn., per tą laiką ieškovei pervedė tik keturis kartus po 150,00 Eur (2018 m. balandžio 25 d., gegužės 7 d., birželio 5 d. ir liepos 4 d.), todėl iš jo priteistinas išlaikymo šalių dukrai įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. 3600,00 Eur (14 mėn. x 300,00 Eur - 600,00 Eur). Ieškovė su atsakovu kartu gyveno vienuolika metų, vedė bendrą ūkį, abiejų turimas lėšas leido bendroms reikmėms, buityje naudojo asmeninius daiktus bei įsigytus už bendras lėšas. Iš pradžių šalys gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini). nuomojamame bute. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. V.. Augant dukrai abu pradėjo galvoti apie savą būstą. Ketindami statyti namą, 2010 m. gruodžio 13 d. po 1/2 dalį įsigijo 0,0935 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario 26 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo atsakovo R. V. vardu, darė remontą, pirko naujų buičiai reikalingų daiktų. Šalių gyvenant kartu įsigytas turtas buvo sukurtas bendra šalių veikla, bendriems poreikiams. Šalys kartu nepertraukiamai gyveno 11 metų, (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros, vedė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, todėl pagal teismų praktiką šalių santykiai atitiko jungtinės veiklos sutartį. Įsigyjant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą šalių tikslas buvo įgyti tokį turtą bendrosios nuosavybės teise bendram gyvenimui, bendriems faktinės šeimos poreikiams. Pagal įstatymą preziumuojama, jog partnerių įnašai į bendrą veiklą yra lygūs. Todėl žemiau nurodytas turtas buvo įgytas kaip bendras turtas, esant tokiai šalių valiai, ieškovei pripažintina nuosavybės dalis į 1/2 dalį šio turto ir atitinkamai šis turtas padalintinas. Ketindami statyti namą, ieškovė ir atsakovas 2010 m. gruodžio 13 d. po 1/2 dalį įsigijo žemės sklypą, kurio rinkos kaina 12500,00 Eur. Sklypą dalinti natūra būtų nepraktiška, ekonomiškai nuostolinga, nes padalinti sklypai būtų labai maži, nepatrauklūs statybai, neturėtų paklausos rinkoje. Iširus šalių santykiams, ieškovė nebeturi ketinimų statyti namą, todėl prašys jai priklausančią sklypo dalį atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ją natūrą priteisiant atsakovui, o ieškovei - 6250,00 Eur kompensaciją. Šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį, už bendras lėšas bei paimtą paskolą įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą pirko, nes namo statyboms pradėti dar neturėjo reikiamo kapitalo, apgalvojo, kad pradiniam įnašui trūkstamų lėšų paskolins atsakovo pusseserė R. K. (vėliau skolą grąžino bendromis lėšomis), pasiims paskolą, o nuomai išleidžiamus pinigus geriau panaudos paskolos dengimui. Šalys buto ieškojo kartu, prieš pirkdami apžiūrėjo kelis variantus. Buto pirkimo ir paskolos dokumentus šalys formino tik atsakovo vardu, nes taip buvo paprastesnis dokumentų tvarkymas - nereikėjo teismo leidimo hipotekai, ir pan. Nors šalys anksčiau nekilnojamąjį turtą pirko dalimis, perkant butą aptarė, kad jokių ginčų ateityje nekils, šalys planavo ilgą ir laimingą gyvenimą kartu. Įsigytas butas bendromis šalių lėšomis buvo pagerintas, į jį investuotos bendros šalių lėšos. Meistrą butui remontuoti susirasti padėjo ieškovės tėvas J. A., šalys kartu rinkosi apdailos medžiagas, ir pan. Gyvenant bute mokesčius mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas (pvz., sutartys su televizijos, interneto paslaugų tiekėju buvo sudarytos ieškovės vardu). Ieškovė buvo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narė. Todėl ieškovė prašys šį butą pripažinti bendrąja daline nuosavybe - po 1/2 dalį, ieškovės dalis priteistina atsakovui, ir, atsižvelgiant į buto rinkos kainą ir negrąžintos paskolos likutį, iš atsakovo ieškovei priteistina kompensacija 6062,00 Eur. Šalys, gyvendamos kartu ir vesdamos bendrą ūkį už bendras lėšas 2017 m. gegužės 16 d. įsigijo automobilį „Opel Insignia“ už 6450.0 Eur, kuris taip pat pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe po 1/2 dalį. Automobilis buvo įregistruotas atsakovo vardu ir liko jo žinioje, todėl ieškovei priteistina kompensacija 3225,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad šokių būrelis kainuoja 45 Eur, taip pat yra dvi individualios treniruotės per savaitę po 20 Eur. Važinėja į varžybas, jos kainuoja, kelionės išlaidos, šukuosena 12-15 Eur, maistas. Vaiko netaisyklingas sąkandis, kol kas neaišku, koks tiksliai gydymas reikalingas. Vaiko silpnos akys, reikia keisti akinius. Abromiškėse gydymas nemokamas, tačiau reikia nuvažiuoti, lankyti vaiką, palikti pinigų vaikui. Sukneles perka padėvėtas. Kad gauti kompensaciją, turi būti įgimtos dantų problemos. Nuo birželio gyvena atskirai nuo atsakovo, nieko iš jo negavo. Sklypo kaina 12500 Eur, nes bandė abu už tą kainą parduoti. Butą pirko atsakovo vardu, kad būtų paprasčiau paimti paskolą. Bendromis lėšomis mokėjo. Už butą prašo kompensacijos 1/2 nuo sumos, kuri buvo išmokėta, kol kartu gyveno. Automobiliui paskolino pinigus pusseserė, dalį turėjo savo. Vaikas šokius lanko jau 7 metus. Jos pajamos per mėnesį yra 500 Eur su trupučiu. 13 metų gyveno kaip šeima. Ji gauna paramą dėl vaiko šokių ir iš giminaičių. Išlaidos dantims bus, bet dar neaišku kokios. Gauna išmoką vaikui iš valstybės. Bute iš bendrų lėšų buvo perkami tapetai, tvarkomos lubos. Vienas perka tapetus, kitas moka mokesčius. Pardavus seną automobilį buvo pirktas naujas. Dabar gauna darbo biržos išmoką.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi vaiką E. V. (t. 1, b. l. 13). Šalys po 1/2 įsigijo žemės sklypą (t. 1, b. l. 14-15), atsakovo vardu įregistruotas butas (t. 1, b. l. 16-17), automobilis (t. 1, b. l. 18). Pateikti duomenys apie ieškovės pajamas (t. 1, b. l. 19). Atsakovas pateikė pranešimą dėl darbo laiko (t. 1, b. l. 47), duomenis apie teikiamą išlaikymą (t. 1, b. l. 48-53), darbo užmokestį (t. 1, b. l. 54-55; t. 2, b. l. 95-103), žemės vertę (t. 1, b. l. 56), kredito butui įsigyti sutartį (t. 1, b. l. 57-59), pavedimą bankui (t. 1, b. l. 60), paveldėjimo liudijimą (t. 1, b. l. 61-62), pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 63-68), pavedimą bankui (t. 1, b. l. 69), išlaidų pavedimus (t. 1, b. l. 70-72, 102-109), banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 73-99, 112-142), skelbimus (t. 1, b. l. 100-101), charakteristiką (t. 1, b. l. 110). Byloje pateiktos VSDFV pažymos (t. 1, b. l. 151-153). Ieškovė pateikė banko sąskaitos išrašą (t. 1, b. l. 173-200; t. 2, b. l. 1-30, 51-54), dokumentus dėl išlaidų vaikui (t. 2, b. l. 60-84). Gauti duomenys apie automobilio įregistravimą (t. 2, b. l. 104-109). Ieškovė 2019-05-24 pateikė automobilio sutarties vertimą, banko sąskaitos išrašą, duomenis apie nedarbo išmokas, apie vaiką ir išlaidas vaikui.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą vaikui. Atsakovas sutinka teikti mažesnį išlaikymą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Išlaikymo dydžio nustatymo klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotas automobilis, butas bei pusė žemės sklypo. Ieškovei priklauso kita pusė jau nurodyto sklypo. Atsakovo pajamos yra stabilios ir pakankamai nemažos, viršijančios, kartais ir ženkliai, vieną tūkstantį eurų (t. 2, b. l. 95-103). Ieškovės pajamos anksčiau nebuvo stabilios, nebuvo ir didelės, šiuo metu ieškovė gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri yra svyruojanti, sudaro kelis šimtus eurų. Atsakovas turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, moka buto paskolą (t. 1, b. l. 57-59). Atsakovo pateikta informacija jis moka 135 Eur per mėnesį paskolą už butą, apie 112 Eur remonto paskolą, dabar reikia sumokėti 1400 Eur už namo renovaciją, už automobilį liko nesumokėta 1000 Eur paskola pusseserei. Taigi, atsakovas turi tam tikrų įsipareigojimų, kurie vertintini kaip protingi ir būtini kasdieniam gyvenimui, iš kurių didžiausias yra įsipareigojimas dėl būsto paskolos. Ieškovė duomenų apie savo įsipareigojimus nenurodė. Abi šalys turi išlaikytinį – savo bendrą vaiką. Esant tokioms aplinkybėms galima vertinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Tačiau ieškovė irgi yra dirbusi, turi tam tikras kompetencijas bei kvalifikacijas, kurios jai duoda galimybę taip pat turėti stabilų darbą bei pajamas.

Ieškovė nurodo, kad išlaikyti vaikui per mėnesį reikalinga 600 Eur. Iš atsakovo ieškovė reikalauja pusė šios sumos. Iš ieškovės ieškinio ir paaiškinimų matyti, kad suma daugiausiai motyvuojama vaiko lankomu šokių klubu, nurodoma, kad 220 Eur atsieina mėnesinis mokestis ir individualios pamokos, nemažas sumas kainuoja rūbai, jų valymas, šukuosenų darymas, varžybų išlaidos. Iš šeimos aplankymo akto (t. 1, b. l. 33-34) matyti, kad vaikui šokiai patinka, ji nori būti šokėja. Taigi, galima vertinti, kad šokių lankymas vaikui yra svarbus, todėl bent šiuo metu reikalingas. Tačiau pagal ieškovės paaiškinimus išeitų, kad nurodytą reikalingą išlaikymui 600 Eur sumą didesniąja dalimi sudarytų vien tik išlaidos šokių veiklai, bet ne pagrindiniams būtiniems vaiko poreikiams. Nagrinėjamu atveju ieškovė galbūt per daug sureikšmina šokių veiklos intensyvumo būtinumą. Atsakovas posėdžio metu išreiškė nuomonę, kad vaiką toks šokių veiklos intensyvumas labai vargina. Todėl galbūt būtų reikalinga svarstyti apie galimybes mažinti šio užsiėmimo intensyvumą, kas tuo pačiu lemtų ir mažesnes išlaidas tokiai veiklai. Be to, atsakovas negali būti verčiamas dengti neproporcingo dydžio ne pirmo būtinumo išlaidas, jei joms nepritaria. Ieškovė taip pat nurodo, kad vaikui reikalinga akių priežiūra ir gydymas, dantų tvarkymas. Dėl šių aplinkybių buvimo šalys ginčo nekėlė, tačiau atsakovo nuomone ieškovė nepateikė įrodymų dėl išlaidų, be to, jos gali būti kompensuojamos valstybės. Ieškovė yra pateikusi įrodymų apie tai, kad tokios vaiko problemos egzistuoja, kartu su įrodymais dėl išlaidų šokių veiklai (t. 2, b. l. 61-84). Dėl galimybių gauti kompensuojamas paslaugas konkrečių faktų byloje nėra, neaišku, kada kokios paslaugos vaikui bus teikiamos, todėl neaišku ir kiek jos kainuos bei ar tokio pobūdžio paslaugos būtų kompensuojamos. Kita vertus, privačiai teikiamos mokamos paslaugos ir valstybės lėšomis apmokamos paslaugos gali skirtis savo kokybe, prieinamumu laiko ir vietos prasme, todėl sutiktina su tuo, kad yra pagrįsta naudotis ir privačiomis mokamomis sveikatos paslaugomis vaikui. Tokie klausimai tiesiog turėtų būti sprendžiami vadovaujantis sveiku protu ir išlaidų ekonomiškumo aspektais. Byloje nėra pateikta įrodymų apie būtinas ir esmingai didelės apimties išlaidas, susijusias su šalių vaiko akių bei dantų sveikata, todėl vertintina, kad šias išlaidas bent kol kas bus realu padengti iš teismo priteistos išlaikymo sumos. Jei kažkokių neeilinių, būtinų, didelės apimties išlaidų atsirastų ateityje, šalys dėl jų padengimo turėtų susitarti geranoriškai, o nepavykus, tokius klausimus galima spręsti teisme ginčo keliu per išlaikymo dydžio pakeitimo institutą. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui priteisiamas ir atsižvelgiant į tėvų galimybes jį teikti. Atsakovo galimybės teikti išlaikymą yra pakankamai aiškios. Atsakovas gali teikti šiek tiek didesnį išlaikymą vaikui nei įprastai, kadangi jo pajamos tikrai yra nemažos, o jo įsipareigojimai yra skirti jo paties asmeninio gyvenimo patogumui susikurti. Tuo tarpu ieškovės pajamos šiuo metu yra nedidelės, nebuvo didelės, stabilios, nuolatinės ir anksčiau. Todėl kelia pagrįstų abejonių ieškovės argumentai apie tai, kad vaikui per mėnesį reikia 600 Eur, kai atsakovas skiria 150 Eur, o ieškovės pajamos iš pašalpų sudaro 360-520 Eur ir pastaruoju metu vis mažėja. Jei ieškovės nurodomi vaiko poreikiai tikrai sudarytų 600 Eur per mėnesį, su atsakovo teikiamu išlaikymu ir jos pajamomis lėšų neužtektų net vaiko išlaikymui, nekalbant jau apie pačios ieškovės lėšų pragyvenimui poreikį. Jei ieškovei išlaikyti vaiką padeda kiti asmenys (giminaičiai), tai reiškia, kad ne pagrindinių vaiko poreikių tenkinimas ir priklauso nuo tokių asmenų, bet negali visiškai būti perkeltas ant atsakovo.

Kaip minėta minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi ir nėra privalomas teismui sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio. Nuo 2019 m. MMA sudaro 555 Eur. Tačiau nereikia pamiršti, kad toks jos dydis atsirado automatiškai dėl mokesčių reformos, dėl kurios visi mokesčiai perkelti ant darbuotojo. Faktiškai skaičiuojant MMA iki 2019-01-01 buvusia tvarka, jos padidėjimas būtų tik iki 430 Eur. Taigi, negalima teigti, kad MMA nuo 400 Eur buvo pakelta iki 555 Eur, nes didžiąją dalį šio padidėjimo sudaro anksčiau pačiam darbdaviui už darbo vietą skaičiuoti mokesčiai, kurie į MMA sampratą neįsiskaičiuodavo. Taigi, skaičiuojant atsakovo prievolę pagal MMA abejais metodais, ji sudarytų atitinkamai 215,00 Eur arba 277,50 Eur.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes teismo vertinimu yra pagrindas priteisti iš atsakovo 250 Eur išlaikymą vaikui, kuris atitinka atsakovo gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir yra maždaug per vidurį tarp dviejų nurodytų MMA dydžių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad iki vaiko pilnametystės liko tik šiek tiek daugiau nei 6 metai, o valstybė vaikui kas mėnesį moka vadinamus vaiko pinigus.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.), todėl ieškovė paskirtina priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str).

Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2018-08-01, šalys tuo metu kartu jau negyveno, todėl priteistinas išlaikymas skaičiuotinas nuo 2018-08-01. Tuo atveju, jei atsakovas nuo 2018-08-01 tam tikras sumas išlaikymui jau mokėjo, jos turi būti atimtos iš atitinkamų mėnesių sumų.

Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui nuo 2017 m. birželio mėn., per tą laiką pervedė keturis kartus po 150 Eur (2018 m. 4-7 mėnesiais), todėl priteistinas 3600 Eur įsiskolinimas. Atsakovas su reikalavimu nesutinka, nurodo, kad šalių santykiai galutinai nutrūko 2017 m. gruodžio mėnesį, iki to laiko atsakovas teikė išlaikymą, nuo 2017 m., sausio-kovo mėnesiais kiekvieną savaitę duodavo vaikui 40-50 Eur (posėdžio metu nurodė po 30-40 Eur per savaitę), o nuo 2017 m. balandžio pradėjo vesti pinigus per banko sąskaitą ieškovei. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2017 m. rudenį dar pusantro mėnesio bandė gyventi kartu. Ieškovė tokių jo teiginių neneigė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daryti vienareikšmišką išvadą dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir jo skaičiavimo momento sudėtinga, nes šalių pozicija šiuo klausimu skirtinga. Todėl vadovautinasi tuo, kas nustatyta, ir geriausiais šalių vaiko interesais. Atitinkamai skaičiuotina, kad atsakovas išlaikymą jau turėjo teikti nuo 2017-06-01, atėmus pusantro mėnesio rudenį, kada šalys gyveno kartu. Tai sudarytų 12,5 mėnesio laikotarpį. Iš bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, atsakovo pajamų naudojimo šeimos reikmėms, susitarimo darbe dėl galimybės vežti vaiką į šokių treniruotes darbo metu, vaiko nurodytų VTAS specialistams šiltų santykių su tėvu (aprašytame pokalbyje), galima spręsti, kad atsakovas nėra iš tų tėvų, kuriems nerūpi jų vaikai. Todėl abejotina ieškovės pozicija dėl to, kad atsakovas nei kiek neprisidėjo išlaikant vaiką jau nuo pat 2017-06-01. Tokiu atveju būtų neaišku, kodėl ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nurodytu laikotarpiu, iki ieškinio pateikimo, reiškė reikalavimus dėl vaiko išlaikymo atsakovui, taip pat daugiau nei metus nesikreipė dėl išlaikymo priteisimo. Toks klausimas ypač aktualus turint omenyje menkas ieškovės pajamas šiuo laikotarpiu. Tačiau vertinant atsakovo skirtingai nurodytas sumas, kurias jis nurodo teikęs tuo periodu, taip pat atsakovo poziciją apie tai, kad sutinka teikti 150 Eur išlaikymą, kuris yra pakankamas, vertintina, kad atsakovas teikė ne daugiau kaip 150 Eur išlaikymą per mėnesį. Kadangi nėra jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų kitaip skaičiuoti vaiko poreikių dydį, nei jau nurodyta motyvuojant priteistiną periodinį išlaikymą, skaičiuotina, kad atsakovas kiekvieną mėnesį turėjo teikti 250 Eur išlaikymą, o teikė tik 150 Eur, dėl ko skaičiuotinas 100 Eur įsiskolinimas per mėnesį. Už 12,5 mėnesio laikotarpį tai sudaro 1250 Eur. Taip pat pastebėtina, kad nuo 2017-06-01 iki 2018-08-01 atsakovas ieškovei į banko sąskaitą pervedė 850 Eur vaiko išlaikymui (t. 1, b. l. 48-52). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ieškovei iš atsakovo priteistina 400 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Šalys 2010-12-13 po 1/2 įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15). Ieškovė prašo atidalinti jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant iš atsakovo 6250,00 Eur piniginę kompensaciją bei pripažįstant atsakovui nuosavybės teisę į jai priklausančią 1/2 dalį žemės sklypo. Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutinka, posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypas jam taip pat nereikalingas, ieškovė gali pasiimti jo dalį ir kompensaciją sumokėti jam. Šalys taip pat nurodė, kad buvo bandoma žemės sklypą parduoti, bet neatsirado pirkėjų.

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.).

Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2014 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2014).

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas. Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatoriui išnaudojus galimybes susitarti ir manant, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, jis gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti - gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. <...> Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 str. 1 d.). Preziumuojama, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita (CK 6.970 str. 2 d.).