Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imela“ atstovui R. J. (nuotoliniu būdu),

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hatas“ atstovui advokatui Arūnui Juodžiui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imela“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hatas“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo - uždaroji akcinė bendrovė „Deisima“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Imela“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-55514) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Hatas“, byloje trečiajam asmeniui esant uždarajai akcinei bendrovei „Deisima“, kuriame prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 11 556,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Deisima“ siuntė atsakovei laiškus su medžiagų deklaracijomis perkamų medžiagų suderinimui, tačiau atsakovė jau po gautų perkamų medžiagų deklaracijų pateikimo 2023 m. kovo 16 d. nutraukė pirkimą. 2023 m. kovo 16 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovę vykdyti medžiagų pirkimą bei nurodė, kad atsakovei nutraukus medžiagų pirkimą ieškovė patirtų 8 687,55 Eur žalą. Pasak ieškovės, atsakovei nutraukus pirkimą, nors ir prieš tai ji buvo ieškovei nurodžiusi, kad be jos patvirtinimo neužsakinėti medžiagų ar darbų, tačiau atsakovei nepatvirtinus pateikto patikslinto projekto bei pateiktų deklaracijų, ieškovės manymu, laikytina jog atsakovės atsisakymas pirkti medžiagas buvo visiškai nepagrįstas. UAB „Deisima“ 2023 m. kovo 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI2023-03-16.1 pagal sutartį Nr. 20230101.1S ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEI2023-03-16.2 dėl netesybų pagal sutartį Nr. 20230101.1S, viso 8 184,96 Eur, kuriuos ieškovė apmokėjo UAB „Deisima“. Ieškovė 2023 m. kovo 16 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. IME2023/03/16.3 atsakovei 8 687,55 Eur sumai už patirtas išlaidas, šios sąskaitos atsakovė neapmokėjo. Pažymėjo, kad atsakovės ieškovei sumokėto išankstinio 23 192,07 Eur mokėjimo grąžinimo klausimas buvo išspręstas (teismo pastaba: Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių atsakovės 23 192,07 Eur sumokėtas avansas ieškovei buvo priteistas atsakovei).Ieškovė papildomai nurodė, kad iš valstybės įminės Registrų centras viešai prieinamų duomenų matoma, kad atsakovei 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo teiktas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registrų centro tvarkytojo iniciatyva, dėl atsakovės nepateiktų finansinių ataskaitų, todėl pasak ieškovės, atsakovė nutraukė iš anksto apmokėtą medžiagų pirkimą iš ieškovės dėl nebevykdomos savo veiklos. Ieškovės teigimu, atsakovė nepatvirtindama patikslinto projekto, elektrinės dalies prekių sąrašo, medžiagų deklaracijos bei nutraukdama medžiagų pirkimą, padarė ieškovei 11 556,25 Eur turtinę žalą. Ieškovė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas nurodo: atsakovės neteisėti veiksmai yra medžiagų pirkimo iš ieškovės nutraukimas. Priežastinis ryšys - ieškovė atsakovės medžiagų pirkimui įvykdyti 2023 m. sausio 1 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 20230101.1S su UAB „Deisima“, kurios pagrindu atsakovei nutraukus pirkimą iš ieškovės, pastaroji trečiajam asmeniui UAB „Deisima“ Sutarties pagrindu (Sutarties 3.2. punktas: Užsakovui atsisakius pirkti paslaugą paslaugos teikimo laikotarpyje jis turi apmokėti visą sutarties sumą ir 50% (2393,26 Eur + PVM) visos užsakymo sumos sudarančias netesybas) apmokėjo 8 184,96 Eur sumą. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei parduotas prekes būtų pirkusi pas tiekėjus už 9 209,02 Eur sumą, todėl ieškovė patyrė 11 556,25 Eur žalą (19 167 Eur – 7 610,75 Eur = 11 556,25) (PVM į žalos sumą netrauktinas).

Trečiasis asmuo UAB „Deisima“ pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-60170) prašo ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Papildomai prašė įpareigoti atsakovę pateikti teismui duomenis ar atsakovė baigė darbus objekte ir jei baigė ar panaudojo UAB „Deisima“ pateiktas medžiagų deklaracijas ir ar atsakovės panaudotos medžiagų deklaracijos sutampa su UAB „Deisima“ teiktomis medžiagų deklaracijomis. Nurodė, kad UAB „Deisima“ ir UAB „Imela“ 2023 m. sausio 1 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 20230101.1S, kuria buvo siekiama įvykdyti UAB „Imela“ prekių UAB „Hatas“ pardavimą. 2023 m. sausio 10 d. UAB „Deisima“ vykdydama Sutartį pastebėjo, kad nebuvo patvirtintas projektas iš atsakovės pusės, kuri buvo to projekto užsakovė, nes buvo vykdomi projekto tikslinimo darbai, todėl UAB „Deisima“ raštu informavo atsakovę, kad reikia patikslinti prekių sąrašą. 2023 m. sausio 11 d. UAB „Deisima“ prašė atsakovės patvirtinti elektrinės dalies prekių sąrašą ir pranešė, kad bendra projekto kaina nesikeis bei informavo, kad padarys sutartį, tačiau sutikimo iš atsakovės sutarties sudarymui negavo, taip pat negavo patvirtinimo, kad medžiagos atsakovei yra tinkamos, todėl tęsė darbus renkant deklaracijas aiškiai žinomoms medžiagų pozicijoms. UAB „Deisima“ siuntė atsakovei laiškus su medžiagų deklaracijomis perkamų medžiagų suderinimui, tačiau atsakovė jau po gautų perkamų medžiagų deklaracijų pateikimo 2023 m. kovo 16 d. nutraukė pirkimą. Trečiasis asmuo laikosi pozicijos, jog atsakovė nurodytą pirkimą nutraukė pasinaudojusi pateiktomis UAB „Deisima“ medžiagų deklaracijomis savo turėtoms medžiagoms arba dėl to, jog nutraukė objekte darbus.

Ieškovės atstovas R. J. teismo posėdyje palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog 2022 m. gruodžio 21 d. sąskaitoje nėra nurodyta jokių prekių pateikimo terminų. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad prekės bus pateiktos per 3 savaites nuo patvirtinimo. Prekes rinko UAB „Deisima“, kai buvo pateikta konkrečių prekių sertifikatai, atsakovė nutraukė sutartį. Mano, kad pirkimas nutrauktas nesąžiningai. Sutartis egzistuoja tik atsakovės atstovo fantazijose. Žala yra už tai kiek galėjo ieškovė įsigyti prekes iš tiekėjų. UAB „Deisima“ rinko duomenis apie tai, kiek prekės kainuoja, šiai dienai nėra galimybių pateikti tų duomenų, nes iš įmonės pavogtas kompiuteris. Todėl taip pat negalima atkurti susirašinėjimo su UAB „Hatas“ , kuri teikė į bylą tik jai patogius laiškus. Suskaičiavus prekių kainas pagal sąmatą gavosi suma iš kurios buvo atimtas PVM, mokesčiai atminusuoti ir gaunasi 11556,25 Eur suma. Per UAB „Imela“ daromi prekių pirkimai, UAB „Deisima“ dirbo su darbais. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pateikus atsakovei duomenis – deklaracijas apie prekes – atsakovė nutraukė pirkimą. Prekės buvo nupirktos, negalėjo tik pateikti deklaracijų, o kai tik tuos duomenis gavo ir pateikė atsakovei, ši nutraukė pirkimą. Susirašinėjime yra nurodyta, kad neužsakinėti prekių be patvirtinimo. Prekių pristatymo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo prekių patvirtinimo, reikia vertinti elektroninių laiškų visumą. Prekės nebuvo patvirtintos iki avansinės sąskaitos išrašymo. Išankstinio mokėjimo sąskaita buvo apmokėta, reikėjo suderinti prekių nomenklatūrą ir deklaracijas, kai reikėjo jas patvirtinti, atsakovė nutraukė pirkimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 21 d. išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. IKI2022/12/21.1 UAB „Imela“ pardavė UAB „Hatas“ prekių už 23192,07 Eur – elektros sistemos ir priešgaisrinės signalizacijos medžiagų (T. 1, e. b. l. 8). Pasak ieškovės, siekdama įvykdyti aukščiau nurodytą UAB „Hatas“ prekių pirkimą, UAB „Imela“ 2023 m. sausio 1 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. 20230101.1S. su UAB „Deisima“ (T. 1, e. b. l. 16–17). 2023 m. sausio 10 d. UAB „Deisima“, vykdydama aukščiau nurodytą sutartį pastebėjo, kad nebuvo patvirtintas projektas iš atsakovės pusės, todėl UAB „Deisima“ raštu informavo atsakovę, kad reikia patikslinti prekių sąrašą ir į tai atsakovė pateikė 2023 m. sausio 10 d. atsakymą, prašydama tęsti darbus (T. 1, e. b. l. 18–19). 2023 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku atsakovė pranešė ieškovei apie sutarties su ieškove nutraukimą, kadangi atsakovė negavo iš sutarties ko tikėjosi – ieškovė nepateikė medžiagų per sutartą medžiagų tiekimo terminą (T. 1, e. b. l. 48). Nutraukus sutartį, atsakovė pareikalavo ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 14 d. grąžinti į atsakovės nurodytą banko sąskaitą sumokėtą avansą. Tačiau ieškovei avanso negrąžinus, kreipėsi ieškiniu į teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu už akių tenkino UAB „Hatas“ ieškinį ir, be kita ko, priteisė 23192,07 Eur avansą. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (T. 1, e. b. l. 27–29).

Visų pirma pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Įrodinėjimo pareiga nėra beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

Pažymėtina, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.256 straipsnio 3 dalis). CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Civilinė atsakomybė atsiranda nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltę (CK 6.248 straipsnis). Taigi, sutartinei civilinei atsakomybei taikyti yra būtinas šių sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 31 punktas). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė medžiagų pirkimo iš ieškovės nutraukimu, atsakovei nepatvirtinus patikslinto projekto, elektrinės dalies prekių sąrašo, medžiagų deklaracijos. Tačiau teismas kritiškai vertina šiuos ieškovės teiginius dėl žemiau išdėstytų argumentų.

Pirmiausiai pastebėtina, jog nors ieškovės atstovas ir neigė tarp šalių buvus sutartinius teisinius santykius, nesant rašytinės sutarties, tačiau jei įstatymas nenumato privalomos rašytinės formos, sutartis gali būti sudaryta tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71–1.72 straipsniai). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai, nors tarp šalių rašytinė sutartis ir nebuvo sudaryta, o tam tikros sutarties sąlygos buvo derinamos elektroniniais laiškais. Pastebėtina, jog ieškove dėl žalos atlyginimo šioje byloje yra UAB „Imela“ , o UAB „Deisima“ yra trečiuoju asmeniu. Dėl medžiagų pirkimo atsakovės susirašinėjimas vyko su UAB „Deisima“, kadangi UAB „Deisima“ ir UAB „Imela“ yra vienos grupės įmonės. Kaip paaiškino ieškovės atstovas, UAB „Imela“ dirba su medžiagomis, o UAB „Deisima“ su projektais. 2022 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku, siųstu į elektroninį pašto (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, jog nusprendė pirkti medžiagas ir paprašė nurodyti medžiagų tiekimo terminą, į ką gavo atsakymą, kad visų medžiagų pristatymo terminas 3-5 savaitės po apmokėjimo bei kad gali parengti sutartį (T. 1, e. b. l. 92). Tačiau sutartis parengta nebuvo, dėl to ginčo nėra. 2022 m. gruodžio 24 d. pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 23192,07 Eur avansą pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą (T. 1, e. b. l. 107). 2023 m. sausio 2 d. elektroniniu laišku išsiųstas UAB „Deisima” administratorės patvirtinimas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kad apmokėjimą gavo. Kadangi ieškovė įsipareigojo medžiagas pateikti per 3-5 savaites po apmokėjimo, tai reiškia, jog ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 30 d. Tačiau pasibaigus medžiagų pristatymo terminui ir negavus jokios informacijos apie jų pristatymą, 2023 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku, siųstu į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), atsakovė paprašė informacijos apie medžiagų pristatymo būseną (T. 1, e. b. l. 116). 2023 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku siųstu iš el. pašto (duomenys neskelbtini), pasirašyto UAB „Deisima“ administratorės R. V., atsakovui buvo pranešta, jog „už jūsų projektą atsakingas asmuo atostogauja iki 03-03. Kai tik jis grįš iš atostogų, jis parašys išsamiau apie situaciją“ (T. 1, e. b. l. 116). 2023 m. vasario 22 d. el. laišku atsakovė nurodė, kad 100 proc. mokėjimas už visas medžiagas buvo atliktas 2022 m. gruodžio 24 d., po to praėjo 2 mėnesiai, atsakovė vėluoja su projektu dėl nepristatytų Medžiagų, pradžioje buvo kalbama apie 4-6 savaites pristatymui, bet praėjo beveik 8 savaitės ir dar nežinomos pristatymo datos, be to, nepriimtina, kad tiekėjo įmonėje yra tik vienas atsakingas asmuo ir paprašė pateikti pristatymo grafiką kaip galima greičiau (T. 1, e. b. l. 116). Negavusi medžiagų, 2023 m. kovo 13 d. el. laišku atsakovė paprašė atsakymo iki ryto bei nurodė, kad kitu atveju prašys grąžinti sumokėtus pinigus (T. 1, e. b. l. 110). Ir tik po 2023 m. kovo 13 d. atsakovės el. laiške nurodyto pranešimo, kad atsakovė ketina susigrąžinti avansą, 2023 m. kovo 13 d. el. laišku siųstu iš el.pašto (duomenys neskelbtini), buvo gautas atsakymas, kad esą buvo eilė kliūčių vykdyti Medžiagų tiekimą: pavedimą gavo tuo metu, kai niekas nedirbo; projektą suderino tik vasario pradžioje; vis dar renka medžiagų deklaracijas; suderinus, kad deklaruotos prekės tinka – užsakys ir pristatys per 4-8 savaites (T. 1, e. b. l. 8). Atsakovės tvirtinimu, šiuo laišku tiekėjas pirmą kartą iškėlė versiją, kad medžiagų dar net neužsakė dėl to, kad jam trūksta atsakovės patvirtinimo.

Teismo vertinimu, ieškovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą šalių sutartu terminu nepagrįstai grindžia aplinkybe, jog atsakovė 2022 m. lapkričio 11 d. elektroniniu laišku, siųstu UAB „Deisima“, nurodė „prašom neužsakyti ir neleisti pinigų medžiagoms ar darbuotojams be mano patvirtinimo. Priešingu atveju, tai bus Jūsų rizika, kurios „Hatcon“ nekompensuos“ ir kad toks patvirtinimas iš atsakovės nebuvo gautas. Visiškai sutiktina su atsakove, jog šis elektroninis laiškas buvo siųstas tik pradėjus šalims derybas dėl medžiagų pirkimo. Be to, atsakovė patvirtino, kad perka medžiagas prieš sumokėdamas avansą ir netrukus už medžiagas sumokėjo išankstinio apmokėjimo sąskaitoje nurodytą kainą. Ir nors išankstinio apmokėjimo sąskaitoje perkamos medžiagos nėra detalizuotos, tačiau pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pardavė UAB „Hatas“ prekių už 23192,07 Eur pagal darbų kiekio žiniaraštį. 2023 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku atsakovė dar kartą patvirtino, kad būtų tęsiamas medžiagų pirkimas, tačiau neatsižvelgiant į tai, medžiagos per sutartą terminą nebuvo pateiktos. Nesutiktina, su ieškovės argumentais, jog atsakovė turėjo patvirtinti patikslintą projektą, elektrinės dalies prekių sąrašą, medžiagų deklaracijas, nes šioms aplinkybėms pagrįsti, jokie įrodymai nėra pateikti. Tuo tarpu įstatyme nustatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo laiškų matyti, jog ieškovė iki 2023 m. kovo 13 d., t. y. kai atsakovė siuntė pranešimą, kad sieks susigrąžinti avansą, ieškovė nepranešė apie jokias kliūtis medžiagų užsakymui ir teikimui. Be to, 2023 m. sausio 2 d. elektroniniu laišku, pasirašytu UAB „Deisima“ administratorės R. V., atsakovė informuota, jog apmokėjimas gautas ir „pradedame dirbti su medžiagų tiekimu“, kas neabejotinai patvirtina, jog jokių objektyvių kliūčių susitarimo dėl medžiagų teikimo vykdymui nebuvo. Taip pat pastebėtina, jog atsakovė 2023 m. sausio 10 d. ir 2023 m. sausio 24 d. elektroniniais laiškais prašė ieškovės pateikti duomenis apie medžiagų pristatymo būseną. 2023 m. sausio 24 d. el.laišku siųstu iš el.pašto (duomenys neskelbtini), atsakovei buvo atsakyta, kad laidai ir vamzdžiai, laikikliai, metalinės kabelių kopėčios – apie 3-4 savaitės; LED skydeliai – tik 28 dieną; skirtingos lempos, skirtingi terminai – bet kalbama apie vasario pabaigą; priešgaisrinės dalys: kabeliai – 3-4 savaitės, kitos sistemos – 8 savaitės. 2023 m. vasario 21 d. el.laišku siųstu iš el.pašto (duomenys neskelbtini), pasirašyto UAB „Deisima“ administratorės R. V., atsakovei buvo pranešta, jog „už jūsų projektą atsakingas asmuo atostogauja iki 03-03. Kai tik jis grįš iš atostogų, jis parašys išsamiau apie situaciją“.

Įvertinus tai kas aptarta, teismas konstatuoja, kad ieškovė pati buvo nepakankamai atsakinga, atidi ir rūpestinga, kad šalių sudaryta sutartis dėl medžiagų tiekimo būtų įvykdyta tinkamai ir laiku, todėl tai ir nulėmė atsakovės apsisprendimą nutraukti sutartį ir susigrąžinti avansą. Priešingai ieškovės paaiškinimams, nurodyti duomenys patvirtina, kad pati atsakovė buvo pakankamai aktyvi, siekdama kad sutartis būtų kuo greičiau įvykdyta, ir teismas jos veiksmuose jokio nesąžiningo elgesio nenustatė. Taigi darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumo.

Ieškovė prašo priteisti 11556,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurios pasireiškė negautomis pajamomis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 36 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Šioje situacijoje teismui padarius išvadą, jog atsakovės veiksmai buvo teisėti, vadovaujantis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika, nėra vieno iš kriterijaus, būtino turtinės žalos, pasireiškusios negautomis pajamomis, konstatuoti. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos, teismas neanalizuoja kitų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų: priežastinio ryšio, kaltės (CK 6.246-6.248 straipsniai). Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

Taigi teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės neteisėto veikimo fakto, o būtent, kad atsakovė neteisėtai nutraukė medžiagų pirkimą. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus santykyje su atsakovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Kaip jau minėta, ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovei neįrodžius neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškinys atmetamas, nenustačius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.249 straipsniai). Ieškovės prašymas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos taip pat atmetamas kaip išvestinis reikalavimas.

Dėl atsakovės prašymo

Atsakovė teiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašo ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia 2023 m. sausio 1 d. ieškovės ir UAB „Deisima“ sudarytą Darbų atlikimo sutartį Nr. 20230101.1S.

Atsiliepimo į ieškinį turinio ir formuos reikalavimai yra nustatyti CPK 142 straipsnyje. Kadangi įstatymas nenumato galimybės atsakovui realizuojant teisę ir pateikiant atsiliepimą į ieškinį teismui išreikšti savarankišką materialinį reikalavimą, atsakovės prašymas nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinys atmestas, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovės atstovas teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas 2843,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai (rengė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, atstovavo teismo posėdžiuose). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovės 2843,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Byloje iš viso patirta 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imela“, j. a. k. 304064875, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hatas“, j. a. k. 304538818, 2843,50 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Imela“, j. a. k. 304064875, 14,57 Eur (keturiolika eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.