- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-323-912/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00222-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Laima Ribokaitė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- D. Z.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Devila“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devila“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Devila“ prašė priteisti iš atsakovo 293 500 Eur skolą, 5 000 Eur netesybas, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Šalys 2021 m. gruodžio 28 d. sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė iki 2022 m. vasario 28 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas įsipareigojo parduoti 390/779 dalis žemės sklypo, 57/100 dalis gyvenamojo namo ir inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), už 495 000 Eur. Ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 28 d. sumokėti 290 000 Eur avansą, o likusią 205 000 Eur kainos dalį – pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad, pardavėjui (atsakovui) atsisakius vykdyti šios sutarties sąlygas, jis turi grąžinti avansą pirkėjai (ieškovei) ir sumokėti 5 000 Eur netesybas. Preliminariojoje sutartyje šalys nurodė, kad joms žinoma apie įregistruotus turto areštus. Atsakovas įsipareigojo atlikti teisinius veiksmus, kad turto areštas būtų panaikintas iki 2022 m. vasario 28 d.
3. Ieškovė nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. dalimis, po 9 062,50 Eur, sumokėjo atsakovui 290 000 Eur avansą.
4. Atsakovas 2021 m. gruodžio 30 d. pranešė ieškovei, kad yra išvykęs į Rusijos Federaciją, turi sunkumų, sprendžiant turto arešto panaikinimo klausimą, paprašė pervesti 3 000 Eur. Ieškovė mokėjimo nurodymu pervedė atsakovui 3 000 Eur. Ieškovė, atsakovo prašymu, padėjo jam išspręsti areštų panaikinimo klausimus. Vis dėlto notaras, rengdamas pagrindinę sutartį, nustatė, kad turtui pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, draudžianti sudaryti turto perleidimo sandorį. Atsakovas įsipareigojo tai išspręsti, bet, būdamas ne Lietuvoje, negalėjo to padaryti. Jis paprašė pervesti 500 Eur, kad galėtų grįžti į Lietuvą. Ieškovė 2022 m. vasario 9 d. pervedė atsakovui banko mokėjimo nurodymu 500 Eur. Iš viso ieškovė sumokėjo atsakovui 293 500 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir pakeitė 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leido atsakovui sudaryti turto perleidimo sandorį, įpareigojo už turtą gautas lėšas pervesti kreditoriams pagal teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-106-995/2021).
6. Atsakovas informavo ieškovę, kad, grįždamas į Lietuvą, jis buvo sulaikytas patikros poste. Atsakovas žadėjo susisiekti su ieškove, bet nesusisiekė. Pagrindinė sutartis nesudaryta preliminarioje sutartyje nustatytu terminu. Ieškovei nepavyko susisiekti su atsakovu telefonu, elektroniniu paštu.
7. Kadangi pagrindinė sutartis nesudaryta ir neatsiskaityta su kreditoriais, kurių reikalavimams užtikrinti areštuotas namas, antstolė Brigita Tamkevičienė 2022 m. kovo 15 d. paskelbė apie turto pardavimą iš varžytynių. Pradinė turto pardavimo kaina – 157 000 Eur, t. y. mažesnė negu ieškovės sumokėtas atsakovui avansas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovei iš atsakovo 293 500 Eur skolą, 5 proc. procesinių palūkanų ir 3 169,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė kitą ieškinio dalį.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog jis nežinojo ir nesuprato, kad preliminariąja sutartimi įsipareigojo iki 2022 m. vasario 28 d. gauti dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti, ir parduoti turtą pirkėjai, sudarant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, neatitinka vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio standarto. Nurodyti atsakovo įsipareigojimai nustatyti preliminariojoje sutartyje. Be to, atsakovas nusiuntė preliminariąją sutartį advokatui, konsultavosi dėl jos įregistravimo valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre.
10. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas dėl nepalankiai susiklosčiusių objektyvių aplinkybių neatvyko pas notarą sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties (jis 2022 m. vasario 26 d. atvyko į Latviją, sudužo jo telefonas, jam teko du mėnesius gyventi stotyje kartu su kitais pabėgėliais, neturint galimybės susisiekti su ieškovės atstovu, 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą). Dėl to teismas nepatenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur netesybas.
11. Teismas nustatė, kad ieškovė keliais mokėjimais sumokėjo atsakovui 290 000 Eur avansą pagal kasos pajamų orderius. Faktinė kasos išlaidų orderio data gali nesutapti su pinigų išmokėjimo diena atsakovui. Sprendžiant, gavo atsakovas 290 000 Eur avansą pagal kasos išlaidų orderius ar ne, neturi reikšmės aplinkybė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vidutiniškai rūpestingas, atidus ir protingas asmuo nepasirašytų dokumento, kurio nesupranta, kuriame yra tuščių (neužpildytų) grafų, neįsitikinęs, ką pasirašo. Buhalterinių dokumentų (kasos išlaidų orderių) formos trūkumai nepaneigia juose užfiksuotos ūkinės operacijos, nes šį faktą (pinigų priėmimą) pavirtino atsakovas savo parašais.
12. Ieškovės 2021 metų balansas pagrindžia, kad ji buvo pajėgi sumokėti avansą. Ieškovė iš UAB „Termosat“ 2021 metais gavo pakankamai lėšų, kurias panaudojo avansui sumokėti. Ji deklaravo išankstinius mokėjimus (suma – 294 303,17 Eur).
13. Atsakovas buvo finansiškai nepajėgus patenkinti kreditorių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad preliminariojoje sutartyje nustatytas didelis avansas tam, kad atsakovas galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus, išregistruoti turto areštą ir pagerinti turtą. Sudarytos rangos ir nuomos sutartys nepaneigia atsakovo prievolės grąžinti gautą avansą.
14. Šalys neginčijo, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 3 500 Eur (3 000 Eur + 500 Eur). Atsakovas nesudarė pagrindinės sutarties, todėl privalo grąžinti ieškovei visą gautą sumą, t. y. 293 500 Eur.
15. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės reikalavimas kilo iš rangos, bet ne iš preliminariosios sutarties. Kasos pajamų išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigų išdavimo atsakovui pagrindas – preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21/12/28, avansinis mokėjimas. Šalys preliminariosios sutarties 5 punkte susitarė, kad ieškovė sumokės atsakovui 290 000 Eur avansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovas D. Z. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti nurodyto teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 293 500 Eur skola, 5 proc. procesinės palūkanos ir 3 169,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir įrodymus, neįvertino, kad ieškovė, sudarydama sutartį, neketino jos vykdyti, todėl preliminarioji sutartis yra niekinė.
16.2. Ieškovės argumentai, susiję su kasos išlaidų orderiais, prieštaringi. Ji nepateikė kasos išlaidų orderių knygos, siekdama išvengti byloje nustatytinos tiesos. Keitėsi ieškovės paaiškinimai, susiję su kasos išlaidų orderių pasirašymu, kai atsakovas pateikė duomenis, kad jis negalėjo jų pasirašyti, nes buvo išvykęs iš Lietuvos.
16.3. Ieškovės vadovas žinojo, kad atsakovas turi finansinių sunkumų, taip pat apie antstolių vykdomą išieškojimą, ketinimą turtą parduoti iš varžytynių. Ieškovė sudarė daug nekilnojamojo turto sandorių. Ji nepaaiškino, kodėl sudarė preliminariąją sutartį, kurioje nustatyta turto kaina – 450 000 Eur, nors žinojo, kad parduodamo iš varžytynių turto kaina yra du kartus mažesnė – 197 000 Eur.
16.4. Teismas nepatenkino prašymo apklausti atsakovo nurodytus liudytojus, kurie būtų patvirtinę, kad atsakovas ieškovės buveinėje lankėsi vieną kartą ir pasirašė visus kasos pajamų orderius, jam buvo sumokėta tik 50 Eur.
16.5. Teismas neįvertino to, kad kartu su šalių preliminariąja sutartimi pasirašyta taip pat ir rangos sutartis su UAB „Termosat“. Už turto pagerinimo darbus turėjo sumokėti atsakovas, gavęs lėšas iš ieškovės, bet atsakovas šių lėšų nepervedė. Pagerinimo darbai atlikti UAB „Termosat“ lėšomis. Nelogiška, kad atsakovas investuotų lėšas į parduodamą turtą.
16.6. Ieškovė, sudarydama preliminariąją sutartį ir išrašydama kasos išlaidų orderius, siekė prisiteisti sumą, kuri liks antstolei pardavus turtą iš varžytynių. Pardavus turtą ir atsiskaičius su kreditoriais, liko 56 000 Eur, kuriuos ieškovė nepagrįstai siekia gauti.
16.7. Ieškovės atstovas advokatas G. A. buvo sudaręs su atsakovu atstovavimo sutartį. Jo prašymu teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido atsakovui parduoti turtą. Dėl to antstolei atsirado galimybė parduoti turtą iš varžytynių. Po varžytynių ieškovė, atstovaujama advokato G. A., kreipėsi į teismą dėl 293 500 Eur priteisimo ir pateikė pasiūlymą sudaryti taikos sutartį, pagal kurią ieškovė gautų 56 000 Eur ir atsisakytų kitos reikalavimo sumos.
16.8. Teismas neįvertino to, kad kasos išlaidų orderiai užpildyti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktą. Ieškovei paprašius, kad atsakovas įrašytų gaunamą sumą žodžiais, jis nebūtų pasirašęs kasos išlaidų orderių, nes būtų supratęs fiktyvaus dokumento pobūdį.
16.9. Atsakovas neįsigijo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Tai, kad jis negavo lėšų iš ieškovės, patvirtina ir aplinkybė, kad jis negalėjo nusipirkti bilieto į Maskvą. Advokatas atstovauja atsakovui, negaudamas atlygio, nes atsakovas neturi lėšų sumokėti už teikiamas paslaugas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Devila“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime ieškovė nurodo tokius argumentus:
Šalies argumentai
17.1. Teismas neturėjo įvertinti visų deklaratyvių atsakovo teiginių, bet privalėjo įvertinti esmines bylos aplinkybes ir šalių argumentus. Atsakovas tik apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė neketino vykdyti preliminariosios sutarties. Teismas nepasisakė dėl atsakovo valios sudaryti preliminariąją sutartį, nes atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jis pasirašė preliminariąją sutartį ir kasos išlaidų orderius. Jis taip pat paaiškino, kad, prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį, bendravo su advokatu, kuriam išsiuntė sutarties projektą. Atsakovas nepaaiškino, kodėl sudarė preliminariąją sutartį, nors neketino jos vykdyti.
17.2. Ieškovė nepateikė kasos išlaidų orderių knygos, nes jos buhalteriją tvarkanti įmonė nespėjo sutvarkyti buhalterinių dokumentų. Ši aplinkybė pagrįsta rašytiniais įrodymais. Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovės darbuotoja E. M.. Ji paaiškino, kad nematė, kaip ieškovės vadovas perdavė atsakovui pinigus į rankas. Ji matė, kaip vadovas išėmė iš seifo krūvą grynųjų pinigų, juos kartu su atsakovu nusinešė į kitą biuro patalpą. Kai jie grįžo, ieškovės vadovo rankose pinigų nebuvo, jis išlydėjo atsakovą. Pinigų krūva buvo didelė, galėjo būti dešimtys ar net šimtai tūkstančių eurų. Byloje nekeliamas preliminariosios sutarties galiojimo klausimas.
17.3. Atsakovas prašė teismo apklausti du liudytojus – tėvą ir draugą, kurie būtų patvirtinę, kad atsakovas tik vieną kartą lankėsi ieškovės biure. Liudytojai nebūtų galėję patvirtinti aplinkybių, kiek kartų ieškovas lankėsi ieškovės biure vienas. Ieškovės vadovas perdavė atsakovui pinigus kitoje patalpoje, kad nurodyti asmenys nematytų, kokia suma perduota. Atsakovas patvirtino, kad jo advokatas sugalvojo schemą, kaip išvengti tėvo kreditorių reikalavimų ir skolos nebūtų išieškotos iš paveldėto turto. Dėl to vėliau tėvas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą.
17.4. Be to, padidėjus notarinio sandorio kainai, mažėja tikimybė, kad bendraturtis norės jį įsigyti. Avansas buvo skirtas ne tik turtui suremontuoti, bet taip pat ir areštams panaikinti. Užmokestis už rangos darbus nustatytas sutartyje – už atlikus darbus apmokama pagal priėmimo–perdavimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Rangovė į objektą neįleista, nes prieštaravo kitas turto savininkas. Atsakovas po Naujųjų metų dingo su pinigais. Jis gyvena Rusijos Federacijoje. Pervedus lėšas į jo sąskaitą, vėliau iš jos – į UAB „Termosat“ sąskaitą būtų atkreiptas teisėsaugos institucijų dėmesys. Be to, būtų kilusi rizika, kad lėšos iš Rusijos Federacijos banke esančios sąskaitos į Lietuvą nebegrįš.
17.5. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad konsultavosi su advokatu dėl preliminariosios sutarties sudarymo, todėl negalėjo nesuprasti sandorio esmės. 2021 metų pabaigoje nebuvo galima numatyti karo Ukrainoje, taip pat ir varžytynių eigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas teigė, jog nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, bet jos nesudarė, nes negalėjo atvykti į Lietuvą dėl objektyvių priežasčių.
17.6. Preliminariojoje sutartyje šalys nurodė, kad žino apie turto areštą. Ieškovė sužinojusi, kad turto areštai nepanaikinti, ėmėsi veiksmų, kad padėtų atsakovui įvykdyti preliminariojoje sutartyje nustatytus įpareigojimus.
17.7. Atsakovo atstovas siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes jo atlygis susietas su sėkmės mokesčiu. Atsakovas nenurodė, kokiu pagrindu teismas turėtų pripažinti preliminariąją sutartį niekine ir negaliojančia.
17.8. Kasos išlaidų orderiuose išmokėta pinigų suma nurodyta skaitmenimis. Skaičiais nurodytą pinigų sumą galima suprasti ir nemokant lietuvių kalbos. Taisyklėse neįtvirtinta, kad išduodamą pinigų sumą skaičiais ir žodžiais turi įrašyti pinigus gaunantis asmuo.
17.9. Tai, kad atsakovas neįsigijo turto, transporto priemonių, nepaneigia pinigų (avanso) gavimo fakto. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis neįsigijo turto Rusijos Federacijoje. Ieškovė neturi pareigos įrodyti, ką įsigijo atsakovas už gautas lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
19. Apeliaciniame skunde keliamai įrodymų vertinimo, preliminariosios sutarties pripažinimo niekine klausimai.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
20. Ieškovė 2021 m. spalio 4, 8, 11, 15, 18, 19, 22, 25, 27, 28, 29 d., lapkričio 3, 5, 8, 10, 11 12, 15, 17, 18, 22, 23, 25, 26 d., gruodžio 1, 2, 6, 8, 10, 14, 16, 17 d. sumokėjo atsakovui po 9 062,50 Eur pagal kasos išlaidų orderius. Iš viso ieškovė nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. dalimis, po 9 062,50 Eur, sumokėjo atsakovui 290 000 Eur avansą.
21. Iš Rusijos valstybinės biudžetinės sveikatos apsaugos įstaigos „Maskvos miesto sveikatos apsaugos departamento infekcinės klinikinės ligoninės Nr. 1“ stacionare gydomo ligonio medicininės kortelės išrašo nustatyta, kad D. D. Z. nuo 2021 m. spalio 8 d. iki 2021 m. spalio 12 d. gydėsi infekcinių ligų skyriuje vaikams su neuroinfekcijomis ir meningitu gydyti.
22. Apeliantas ir UAB „Termosat“ 2021 m. lapkričio 30 d. sudarė statybos rangos sutartį dėl namo (duomenys neskelbtini) remonto darbų. UAB „Termosat“ vadovas – P. S. (P. S.). Jis yra taip pat ir ieškovės vadovas.
23. Bylos šalys 2021 m. gruodžio 28 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurioje susitarė iki 2022 m. vasario 28 d. sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (sutarties 1, 2 punktai). Apeliantas įsipareigojo parduoti ieškovei 390/779 dalis žemės sklypo, 57/100 dalis gyvenamojo namo ir inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), už 495 000 Eur (sutarties 1 punktas). Ieškovė įsipareigojo iki 2021 m. gruodžio 28 d. sumokėti apeliantui 290 000 Eur avansą, o likusią 205 000 Eur kainos dalį – pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 5 punktas). Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad, pardavėjui (atsakovui) atsisakius vykdyti šios sutarties sąlygas, jis turi grąžinti avansą pirkėjai (ieškovei) ir sumokėti 5 000 Eur netesybas (sutarties 5 punktas). Preliminariojoje sutartyje šalys nurodė, kad žino apie įregistruotus turto areštus (sutarties 8 punktas). Atsakovas įsipareigojo atlikti teisinius veiksmus, kad turto areštas būtų panaikintas iki 2022 m. vasario 28 d.
24. Ieškovė 2021 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymu pervedė apeliantui 3 000 Eur, 2022 m. vasario 9 d. – 500 Eur.
25. Ieškovė 2022 m. vasario 22 d. elektroniniame laiške paprašė, kad apeliantas atsiųstų nuskenuotą (nufotografuotą) jo pasirašytą atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu G. A..
Žemesnės instancijos teismas
26. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino atsakovo D. Z. prašymą ir pakeitė 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leido atsakovui sudaryti turto perleidimo sandorį, įpareigojo už turtą gautas lėšas pervesti kreditoriams pagal teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-106-995/2021).
27. Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. 18.19 val. elektroniniame laiške apeliantui nurodė, kad nesulaukė iš jo jokių žinių, jai nepavyko jam prisiskambinti. Ieškovė prašė informuoti, kaip su juo susisiekti, kad galėtų įsigyti preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą.
28. Į bylą pateiktas šalių 2022 m. sausio–kovo mėn. susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis, iš kurių nustatyta, kad ieškovė pervedė lėšas apeliantui, negalėjo su juo susisiekti, siekė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį.
29. Antstolė Brigita Tamkevičienė paskelbė turto varžytynes, kurių pradžia 2022 m. kovo 15 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 14 d., pradinė turto pardavimo kaina – 157 600 Eur.
Dėl įrodymų vertinimo
30. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).
31. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-403/2022, 25 punktas).
32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovė, sudarydama sutartį, neketino jos vykdyti, todėl preliminarioji sutartis yra niekinė. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytu apelianto argumentu dėl toliau nurodytų priežasčių.
33. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Sandoriai yra niekiniai ir negalioja, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis).
34. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio (pagal pareigas), nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019, 35 punktas; 2022 vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022, 42 punktas; 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2022, 40 punktas).
35. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas neprašė pripažinti preliminariosios sutarties niekine tuo pagrindu, kad ieškovė neketino jos vykdyti. Iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, ieškovės 2022 m. kovo 17 d. elektroninio laiško nustatyta, kad ji bandė susisiekti su apeliantu, jog galėtų sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį (ieškovės vadovas trumposiose žinutėse nurodė, kad negali susisiekti su apeliantu, „notaras pasiruošęs, pinigai paruošti“, teiravosi, kaip su juo susisiekti, teigė, kad „metas įforminti pirkinį (duomenys neskelbtini), visi jau pergyvena, kur tu prapuolei?“). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekė sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes ir pagrindžiančių jo teiginius, kad ieškovė neketino vykdyti preliminariosios sutarties ar kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės.
36. Ieškovė teigė, kad nepateikė kasos išlaidų orderių knygos, nes jos buhalteriją tvarkanti bendrovė nespėjo sutvarkyti buhalterinių dokumentų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad keitėsi ieškovės finansinę apskaitą tvarkančios bendrovės. Anksčiau finansinę apskaitą tvarkiusi bendrovė neperdavė visų duomenų naujai bendrovei, perduoti duomenys neišsamūs, nesutvarkyti. Ieškovė reikalavimą apeliantui grindžia kasos išlaidų orderiais. Apeliantas pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius, kad jis 2021 m. spalio 8, 11, 12 d. negalėjo pasirašyti kasos išlaidų orderių, nes tuo metu gydėsi stacionariai ne Lietuvoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas neginčija fakto, jog jis pasirašė kasos išlaidų orderius. Dėl to aplinkybė, kad orderiai pasirašyti ne tą pačią dieną, kai buvo sumokėti pinigai apeliantui, nepaneigia pinigų perdavimo apeliantui fakto.
37. Aplinkybę, kad ieškovė perdavė pinigus apeliantui, pagrindžia ne tik kasos išlaidų orderiai, kuriuos jis pasirašė, bet taip pat ir (netiesiogiai) ieškovės banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuotos iš UAB „Termosat“ 2021 metais gautos pajamos, kurių pakako avansui pagal ieškovės ir apelianto sudarytą preliminariąją sutartį sumokėti. Be to, ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų aiškinamajame rašte, pateiktame VĮ Registrų centrui, užfiksuotas 294 303,17 Eur išankstinis mokėjimas.
38. Teismas netenkino apelianto prašymo apklausti du liudytojus – apelianto tėvą ir draugą, kurie, apelianto teigimu, būtų patvirtinę, kad jis ieškovės buveinėje lankėsi vieną kartą ir pasirašė visus kasos pajamų orderius, jam buvo sumokėta tik 50 Eur. Ieškovė teigia, kad jos vadovas perdavė apeliantui pinigus kitoje patalpoje, kad nurodyti asmenys nematytų, kokia suma perduota. Apelianto prašomi apklausti liudytojai galėjo patvirtinti aplinkybę, kad jie kartu su juo lankėsi ieškovės buveinėje. Vis dėlto nurodyti asmenys negalėjo žinoti, lankėsi apeliantas be jų ieškovės buveinėje ar ne. Taip pat jie nedalyvavo, kai bylos šalys sudarė preliminariąją sutartį, apeliantas pasirašė ieškovės kasos išlaidų orderius. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo apklausti liudytojus.
39. Ieškovė neneigia, kad ji žinojo, jog apeliantas turi finansinių sunkumų. Nurodytą aplinkybę taip pat pagrindžia ir tai, kad preliminariosios sutarties 8 punkte šalys nurodė, kad joms žinoma apie įregistruotus turto areštus. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Tai, kad preliminariojoje sutartyje nustatyta turto kaina – 450 000 Eur – ar kad kartu su preliminariąja sutartimi sudaryta rangos sutartis su UAB „Termosat“, nepaneigia ieškovės valios sudaryti pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį ir įsigyti turtą už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą.
40. Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino rangos sutarties, sudarytos su UAB „Termosat“. Apskųsto sprendimo 18 punkte teismas konstatavo, kad apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pagal kasos išlaidų orderius iš ieškovės gautus pinigus jis perdavė UAB „Termosat“ rangos darbams atlikti. Be to, kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigų išmokėjimo apeliantui pagrindas – „preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21/12/28 avansinis mokėjimas“. Preliminarios sutarties 5 punkte šalys, siekdamos papildomai užtikrinti savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą, susitarė, kad pirkėja (ieškovė) iki šios sutarties pasirašymo dienos sumokės pardavėjui (apeliantui) 290 000 Eur avansą.
41. Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė, sudarydama preliminariąją sutartį ir pasirašydama kasos išlaidų orderius, siekė prisiteisti sumą, kuri liks antstolei pardavus turtą iš varžytynių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė nevengė sudaryti su apeliantu pagrindinę turto pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai – ji siekė pašalinti kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti. Nors preliminariojoje sutartyje apeliantas įsipareigojo atlikti teisinius veiksmus, kad turto areštas būtų panaikintas iki 2022 m. vasario 28 d., bet jis nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam įgyvendinti. Ieškovė iš antstolės ir notarės sužinojo, kad dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo sudaryti perleisti turtą – negalima sudaryti ginčo turto perleidimo sandorio.
42. Plungės apylinkės teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino apelianto prašymą ir pakeitė 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – leido apeliantui sudaryti turto perleidimo sandorį, įpareigojo už turtą gautas lėšas pervesti kreditoriams pagal teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą (civilinė byla Nr. e2-106-995/2021). Dėl to ieškovės atstovas advokatas G. A. sudarė su apeliantu atstovavimo sutartį. Jo prašymu teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leido apeliantui parduoti turtą. Tokiais veiksmais ieškovė vietoje apelianto įvykdė preliminariosios sutarties sąlygas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas neveikė aktyviai, nesiekė sudaryti pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutarties, nebuvo pakankamai rūpestingas, kad susisiektų su ieškove ir aptartų pagrindinės sutarties sudarymo aplinkybes. Apelianto pasyvus elgesys, nepakankamas bendradarbiavimas su ieškove lėmė tai, kad šalys nesudarė pagrindinės sutarties.
43. Apeliantas neteisingai interpretuoja aplinkybę, kad ieškovės atstovo advokato G. A. parengtas prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir Plungės apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis buvo pagrindas parduoti antstolei turtą iš varžytynių, ieškovei jį įsigyti už mažesnę kainą ir pareikalauti likusių po išieškojimo lėšų. Akcentuotina tai, kad pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą sudaryti turto perleidimo sandorį – buvo būtina tam, jog būtų sudaryta pagrindinė turto pirkimo–pardavimo sutartis. Nepakeitus nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, nebūtų įmanoma įvykdyti šalių preliminariosios sutarties. Jeigu apeliantas būtų įvykdęs preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. nebūtų vengęs sudaryti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, antstolė nebūtų paskelbusi turto varžytynių. Taigi turto pardavimą iš varžytynių lėmė ne ieškovės, bet apelianto veiksmai.
44. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad jis nebūtų pasirašęs kasos išlaidų orderių, jeigu ieškovė būtų jo paprašiusi įrašyti gaunamas sumas žodžiais.
45. Taisyklių 5 punkte (Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d.) įtvirtinta, kad, jeigu pinigai išmokami pagal kasos išlaidų orderį fiziniam asmeniui, kuris nėra to ūkio subjekto darbuotojas, nurodomas šio fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. Pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: eurai – žodžiais, centai – skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma.
46. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasos išlaidų orderiuose, kuriuos pasirašė apeliantas, skiltyje „Gavau“ įrašyta suma žodžiais, bet ne apelianto ranka (tekstas atspausdintas). Taip pat neįrašytas gavėjo asmenį liudijančio dokumento pavadinimas, jos numeris, išdavimo vieta ir data. Šiuo konkrečiu atveju nurodyti kasos išlaidų orderių trūkumai yra formalūs, nepaneigia, kad ieškovė perdavė apeliantui lėšas, nes nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti pirmiau aptarti įrodymai (žr. šios nutarties 37 punktą). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytas asmens, kuriam išduoti pinigai, vardas, pavardė, asmens kodas. Šių duomenų pakanka asmeniui identifikuoti. Be to, kasos išlaidų orderiuose nurodytas lėšų išmokėjimo pagrindas – „preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21/12/28 avansinis mokėjimas“. Apeliantas teigia, kad nemoka lietuvių kalbos, todėl negalėjo suprasti, kokia suma įrašyta žodžiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visuose kasos išlaidų orderiuose išmokėtina suma nurodyta ne tik žodžiais, bet taip pat ir skaičiais – 9 062,50 Eur. Taigi, apeliantas, net ir nemokėdamas lietuvių kabos, galėjo suprasti, kokia suma įrašyta aptariamuose apskaitos dokumentuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas paaiškino, kad, prieš sudarydamas preliminariąją sutartį, jis išsiuntė ją savo advokatui. Apeliantas teigia, kad negavo kasos išlaidų orderiuose nurodytų sumų, bet nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis pasirašė trisdešimt du kasos išlaidų orderius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktų duomenų pakanka išvadai, jog ieškovė perdavė apeliantui sumas, nurodytas kasos išlaidų orderiuose, padaryti.
47. Tai, kad apeliantas Lietuvoje neįsigijo transporto priemonių ar kito registruotino turto, nėra pagrindas konstatuoti, jog jis negavo ginčo lėšų. Apeliantas gyvena ne Lietuvoje. Byloje nėra duomenų apie kitoje valstybėje jam priklausantį turtą. Apeliantui atstovauja ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas, bet privatus advokatas. Apeliantas ir jo atstovas turi teisę susitarti dėl atlygio už teisines paslaugas, bet susitarimas teikti teisines paslaugas neatlygintinai, nesant kitų duomenų apie apelianto turtinę padėtį, nėra pagrindas konstatuoti, kad apeliantas neturi lėšų, t. y. ieškovė jam nesumokėjo avanso pagal kasos išlaidų orderius.
48. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepatvirtina to, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis yra niekinė, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės, ištirti rašytiniai įrodymai nepagrindžia, jog aptariama sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Tai, kad apeliantas, neįvykdęs preliminariosios sutarties, kitaip interpretuoja faktines aplinkybes, nepagrindžia šalių sudaryto sandorio niekinio pobūdžio, taip pat to, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai įvertino rašytinius įrodymus. Apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Apeliantas pateikė į bylą duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 1 d. nutartimi atleido apeliantą nuo kitos – 3 126 Eur – žyminio mokesčio dalies. Šalys nepateikė kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.