Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2-737-777/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-23
Bylos Nr.: e2-737-777/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00222-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jolanta Gailevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Devila“
Atsakovas: D. Z.

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.2.1Netesybos
2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.18.6Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas ir panaikinimas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-737-777/2022Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00222-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4;

2.6.2.1; 2.6.8.10; 3.2.4.11; 3.1.7.6; 3.1.18.6;3.2.6.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,

sekretoriaujant R. Č., vertėjaujant A. T., dalyvaujant (prisijungus nuotoliniu būdu) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devila“ atstovams: direktoriui P. S. (P. S.) ir advokatui G. A. (iki 14:00 val., t. y. atstovavimo sutarties su ieškove nutraukimo), atsakovui D. Z. ir jo atstovui advokatui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Devila“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos, netesybų, procesinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė 2022 m. liepos 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 293 500 Eur skolos, 5 000 Eur netesybų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas ir visas teismo išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Ieškovė su atsakovu (2021 m. gruodžio 28 d.) sudarė preliminarią sutartį Nr. 21/12/28 (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią susitarė, kad iki 2022 m. vasario 28 d. bus sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis dėl 390/779 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 57/100 dalimi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalimi inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – turtas), pardavimo ieškovei už 495 000 Eur.

1.2. Šalys susitarė, kad iki 2021 m. gruodžio 28 d. ieškovė sumokės 290 000 Eur dydžio avansą, o likusi 205 000 Eur dalis bus sumokama pagrindinėje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

1.3. Sutartyje pažymėta, jog šalims yra žinoma apie VĮ Registrų centras įregistruotus turto areštus. Pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo atlikti visus teisinius veiksmus dėl turto areštų panaikinimo ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d. Vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 4 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. dalimis po 9 062,50 Eur sumokėjo atsakovui 290 000 Eur avansą: 2021 m. spalio 28 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 29 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 18 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 22 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 25 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 19 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 23 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 4 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 8 d.– 9062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 8 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 14 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 15 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. spalio 11 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 2 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 12 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 15 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 17 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 3 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 8 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 22 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 18 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 11 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 5 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 26 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. gruodžio 17 d. – 9 062,50 Eur; 2021 m. lapkričio 25 d. – 9 062,50 Eur.

1.4. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovas pranešė ieškovei, kad yra išvykęs į Rusijos Federacijos Respubliką ir susidūrė su sunkumais bandant panaikinti turtui taikytus areštus, paprašė pervesti papildomai 3 000 Eur. Ieškovė papildomai mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui dar 3 000 Eur. Iš viso buvo už perkamą turtą ieškovė jau buvo sumokėjusi 293 000 Eur.

1.5. Rengiantis pagrindinės sutarties sudarymui, atsakovas nurodė, kad susidūrė su sunkumais vykdant sutartinius įsipareigojimus ir buvo išvykęs iš Lietuvos, ieškovė atsakovo prašymu ėmėsi aktyviai padėti atsakovui spręsti klausimus bendraujant su antstoliais dėl areštų turtui panaikinimo. Sprendžiant kilusius klausimus buvo sutarta, kad pagrindinėje sutartyje bus numatytas tiesioginis atsiskaitymas su atsakovo kreditoriais pinigus mokant į antstolių depozitines sąskaitas. Tačiau notaras rengiantis pagrindinės sutarties projektą nustatė, kad turtui taip pat yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios apskritai sudaryti turto perleidimo sandorį, net jei antstoliai neprieštarautų sandorio sudarymui.

1.6. Atsakovas įsipareigojo šią problemą išspręsti, tačiau būdamas ne Lietuvoje negalėjo to padaryti ir kartu paprašė pervesti dar 500 Eur nurodydamas, kad pinigai reikalingi grįžimui į Lietuvą. Ieškovė 2022 m. vasario 9 d. pervedė atsakovui bankiniu pavedimu papildomai dar 500 Eur dydžio avansą.

1.7. 2022 m. vasario 23 d. buvo pateiktas prašymas Plungės apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-106-995/2021 dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, ko pasekoje 2022 m. vasario 24 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai nutarė atsakovo D. Z. prašymą tenkinti ir pakeisti 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei leisti atsakovui sudaryti turto perleidimo sandorį, kuriuo yra numatomas prievolių pagal teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą įvykdymas, įpareigojant už perleidžiamą turtą gautinas lėšas pervesti tiesiogiai kreditoriams vykdant prievoles pagal teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimu nukreiptus išieškojimus į paveldėtą turtą.

1.8. Tokiu būdu buvo pašalintos visos kliūtys pagrindinės sutarties sudarymui, tačiau atsakovas telefonu informavo ieškovę, kad susidūrė su rimtomis problemomis grįžti į Lietuvą ir užstrigo patikros postuose. Atsakovas žadėjo susisiekti su ieškove, tačiau dingo ir pagrindinė sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu terminu pas notarą sudaryta nebuvo. Ieškovė bandė surasti atsakovą visais įmanomais būdais, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, į el. laiškus joks atsakymas negaunamas, pas notarą atsakovas neatvyko. Susiklostė situacija, kuomet ieškovė įvykdė visus preliminaria sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sumokėjo net didesnę dalį avanso nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, bendradarbiavo su atsakovu sprendžiant pagrindinės sutarties sudarymui kilusių kliūčių pašalinime, o atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir preliminarioje sutartyje nustatytu terminu pagrindinės sutarties nesudarė, pas notarą neatvyko, avanso negražino, baudos nesumokėjo, galimai pasislėpė ir su ieškove nebesusisiekė.

1.9. Kadangi iki 2022 m. vasario 28 d. pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo ir atitinkamai su kreditoriais, kurių reikalavimų užtikrinimui yra areštuotas namas, atsiskaityta nebuvo, antstolė B. T. 2022 m. kovo 15 d. paskelbė apie turto pardavimą iš varžytinių. Varžytinių pabaigos data – 2022 m. balandžio 14 d. Pradinė turto pardavimo kaina – 157 000 Eur, t. y. net mažesnė nei ieškovės sumokėtas avansas. Be abejonės, turto pardavimo kaina didės ir gautų lėšų pakaks visų atsakovo kreditorių reikalavimams patenkinti. Tačiau ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės, kurią būtų įgijusi procesinio įgyvendinimo formą, nes dar nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas šio ieškinio pagrindu, todėl ieškovė negali pateikti antstoliams vykdomojo rašto ir tikėtis gauti proporcingą iš varžytinių gautų piniginių lėšų dalį. Teisinio pagrindo varžytinių stabdymui nėra, kadangi Preliminari sutartis sudaryta jau po vykdomųjų bylų užvedimo ir šalims žinant apie turtui taikytus disponavimo apribojimus.

1.10. Ginčo atveju, pagrindinę sutartį sudaryti nėra galimybės išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, kadangi pastarasis neatvyko pas notarą ir nustojo bendrauti su ieškove. Be to, pagal preliminarią sutartį nebuvo nustatytos netesybos ieškovei už vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, todėl nėra nustatytos išimties viso sumokėto avanso gražinimui ir atsakovas nesudaręs pagrindinės sutarties privalo grąžinti visą gautą pinigų sumą – 293 500 Eur.

1.11. Ginčo atveju Preliminarioje sutartyje numatyta, kad Pardavėjui (atsakovui) atsisakius vykdyti šios sutarties sąlygas, avansas grąžinamas pirkėjui pridedant 5 000 Eur netesybų į ieškovės sąskaitą. Kadangi atsakovas nepateikė jokių duomenų apie priežastis, dėl kurių jis vengia sudaryti pagrindinę sutartį, laikė, kad jis atsisakė pagrindinę sutartį sudaryti nepagrįstai. Duomenų apie atsakovo atsakomybę šalinančias aplinkybes ieškovė neturi, nors pagal paskutinio telefoninio pokalbio metu pateiktus duomenis atsakovas galėjo būti sulaikytas Rusijos Federacijos specialiųjų tarnybų pareigūnų, bet čia tik prielaida, todėl ieškovė reikalauja taip pat ir netesybų priteisimo.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. Atsakovas visiškai nesupranta lietuvių kalbos, todėl šiuo aspektu galima manipuliuoti, teikti žodžiu vienus argumentus, o sutartyje nurodyti kitą tekstą, kurio turinio vis vien atsakovas nesupras.

2.2. Atsakovas neneigia, kad jis pasirašė ieškinyje nurodyta preliminarią namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminarioji sutartis buvo pasirašyta po to kai Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-670-524/2021 Plungės apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė I. K. iš D. Z. 898,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį bei trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo D. Z. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą (nepriėmimą), priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos G. Š., mirusios 2019 m. balandžio 1 d., mirties. Nukreipė išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1280-83/2009, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-235-588/2012, pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-694-83/2013 iš atsakovo D. Z. kreditorės I. K. naudai į atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato –gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu. Nukreipė išieškojimą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d., išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-154-824/2016 iš atsakovo D. Z. kreditoriaus PlusPlus Capital AS naudai į atsakovui D. Z. nuosavybės teise(duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį turtą – 390/779 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 57/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytą paveldėjimo būdu. Kitą ieškinio ir trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų dalį atmetė. Priteisė ieškovei I. K. iš atsakovų D. Z. ir D. Z. lygiomis dalimis 1 274,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 637,38 Eur. Priteisė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, PlusPlus Capital AS iš atsakovų D. Z. ir D. Z. lygiomis dalimis 75 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno po 37,50 Eur. Priteisė atsakovui D. Z. iš ieškovės I. K. ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, PlusPlus Capital AS lygiomis dalimis 500 Eur, t. y. iš kiekvieno po 250 Eur.

2.3. Preliminarioje sutartyje nurodoma, jog šalims yra žinoma apie VĮ Registrų centras įregistruotus turto areštus. Pardavėjas (atsakovas) įsipareigojo atlikti visus teisinius veiksmus dėl turto areštų panaikinimo ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d. Preliminarios sutarties iniciatorius, ieškovės direktorius turėjo suprasti ir suvokti, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus patenkinti kreditorius reikalavimus, pagal minėtą Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimus. Vienintelė galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus buvo išieškojimo nukreipimas į jo turimą nekilnojamąjį turtą, kas ir įvyko 2022 m. birželio 1 d. antstolei B. T. turtą pardavus iš varžytinių už 210 000 Eur sumą. Pažymėtina, kad paties atsakovo teigimu parduoto turto iš varžytinių vertė buvo bent keturis kartus didesnė. Turtas realybėje nebuvo vertintas, o pasikliauta Registro centro duomenų nurodoma vidutine rinkos verte, neatsižvelgiant į namų valdos atiliktus pagerinimo darbus, kurie realybėje nebuvo įregistruoti registro cento duomenų banke.

2.4. Tarp šalių buvo sudarytos dar kelios sutartys, kurios ieškinyje neminimos. 2021 m. lapkričio 30 d. D. Z. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Termosat“, kurios direktorius yra ieškovės direktorius P. S. pasirašo statybos rangos sutartį Nr. 21/11/30, pagal kurią įmonė įsipareigoja atlikti preliminarioje sutartyje numatyto objekto (duomenys neskelbtini) namo dalies remonto darbus, kurių bendra sutarties kainą yra 169 400 Eur. Rangovas įsipareigojo darbus pradėti 2021 m. sausio 1 d. o pabaigti 2022 m. gegužės 30 d. 2021 m. gruodžio 28 d. D. Z. ir P. S. pasirašo to paties objekto (duomenys neskelbtini), gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pagal kurią P. S. be atskirojo bendraturčio sutikimo L. S. Š. sutikimo išsinuomoja dalį gyvenamojo namo patalpų, iš viso 229,89 kv. m. Pagal šią sutartį D. Z. teigimu buvo sumokėta apie 4 000 Eur depozito ir nuomos mokesčio kurio gavimo fakto jis neneigia.

2.5. Byloje yra pateikti kasos išlaidų orderiai, pagal kurios neva atsakovas pagal kiekvieną kasos orderį gavo grynais po 29 600 Eur (teismas pažymi, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta suma yra 9 062,50 Eur, o ne 29 600 Eur), kol susidarė ieškinio reikalavimo suma. Atsakovas nurodė, kad jis nei pagal vieną kasos pajamų orderį nėra gavęs nei vieno cento, tačiau neneigė kad orderiai yra pasirašyti jo. Atsakovas nurodė, kad jis pasirašė kažkokius dokumentus (galimai kasos pajamų orderius, pagal kurios P. S. neva nurodomas sumas pažadėjo investuoti į (duomenys neskelbtini) remonto darbus ir taip vykdyti 2021 m. lapkričio 30 d. pasirašytą statybos rangos sutartį su UAB „Termosat“. Atsakovas nurodė, kad namo remonto darbai yra atliekami, tačiau konkrečiai kokie negali konkretizuoti, nes name nebeturi teisės gyventi.

2.6. Byloje patekti kasos pajamų orderiai yra niekiniai, nes neatitinka elementarių buhalterinės apskaitos įstatyme keliamų reikalavimų, nei vienas orderis neturi identifikuojančio numerio, nėra pasirašytas įmonės vyr. buhalterio. Iš viešai ieškovės teikiamos informacijos įmonės įstatyminis kapitalas yra tik 2 896 Eur, vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas siekia tik 360,30 Eur (2022 m. birželio duomenimis). Neatmetė galimybės, kad įmonė išlaidų, pagal išduotus kasos pajamų orderius apskritai nėra deklaravusi valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo aspektu atsakovas apsiriboja minimų faktų nuginčijimu tik savo paaiškinimu ir įmonės kontaktine informacija, kuri yra viešai prieinama.

Šalies argumentai

3. Dubliku ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dubliko pagrindu nurodė šias aplinkybes:

3.1. Ieškovė (jos vadovas) su atsakovu bendraudavo ir lietuviškai ir rusiškai. Yra neaiški priežastis, dėl kurios kalbama apie tai, kad atsakovas neva nesupranta lietuvių kalbos, jei joks su tuo susijęs atsikirtimas yra nereiškiamas.

Atsiliepimas

3.2. Atsiliepime nėra pateikiami jokie paaiškinimai dėl to, kodėl atsakovas nesuprasdamas lietuvių kalbos pasirašė visą eilę sutarčių. Tarkim atsakovas nesuprato sutarčių turinio, tačiau faktą, kad pasirašo būtent sutartį jis suprato. Kodėl nepateikiama informacija apie tai, kokias sutartis visgi atsakovas pasirašė. Nepateikiami paaiškinimai, kodėl atsakovas, jei buvo apgautas, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas? Nepateikiami paaiškinimai, kur ir kodėl dingo atsakovas 2022 metų pradžioje ir kodėl vengė kontakto, kai ieškovė jam sumokėjo avansą? Nepateikiami jokie paaiškinimai, kodėl atsakovas neatvyko pas notarą preliminarioje sutartyje nurodytu laiku? Nepateikiami paaiškinimai, kodėl atsakovas grįžęs į Lietuvą nesusisiekė su ieškove ir nebandė spręsti klausimo dėl turto perleidimo sandorio sudarymo, dėl avanso grąžinimo ir kt., jei jis yra toks sąžiningas ir suklaidintas? Nepateikiamas ir joks paaiškinimas, kodėl atsakovas grįžęs į Lietuvą vietoj to, kad susisiektų su ieškove ir spręstų ginčą, kreipėsi į antstolę dėl teismo areštuotų lėšų likučio pervedimo į nežinomo trečiojo asmens V. B. banko sąskaitą, kodėl yra atliekami veiksmai, kuriais bandoma nuslėpti turtą ir išvengti išieškojimo pagal šį ieškinį? Mano, kad to priežastis yra galimas atsakovo nesąžiningumas, kuris nustatytas atsiliepime į ieškinį minėtoje civilinėje byloje, siekiant išvengti jo tėvo kreditorių kreditorinių reikalavimų nukreipimo į paveldimą turtą. Atsakovas veikė kartu su savo tėvu ir jų nesąžiningas veikimas buvo suderintas. Tai matyti iš jo tėvo pateiktų duomenų prašant pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriuose nurodoma, kad per močiutės laidotuves būtent atsakovas pasakė tėvui, jog tėvas turės atsisakyti palikimo, kurį priims atsakovas, kad būtų galima išvengti išieškojimo nukreipimo į turtą.

3.3. Ieškovei buvo žinoma ne tik apie turto areštus, tačiau ir apie įregistruotą testamentinę išskirtinę. Būtent todėl pagal preliminarią sutartį ir buvo numatyta sumokėti didelio dydžio avansą, kad jis galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimų įvykdymui ir arešto turtui išregistravimui bei turto pagerinimui. Atsakovas tikrai buvo finansiškai nepajėgus patenkinti kreditorinius reikalavimus. Būtent tai ir yra nurodyta ieškinyje, kurio pagrindu užvesta ginčo byla.

3.4. Jokio teisinio intereso ir prasmės sudaryti preliminarią sutartį bei mokėti avansą nėra, jei vienintelė galimybė patenkinti kreditorių reikalavimus buvo išieškojimo nukreipimas į jo turimą nekilnojamąjį turtą varžytinių metu. Tokiu atveju preliminarios sutarties sudarymas praranda prasmę abejoms šalims. Varžytinėse dalyvauti gali bet kas ir tikimybė, kad jas laimės būtent ieškovė ar koks kitas atsakovo parinktas asmuo (pvz. tas pats V. B.) yra neprognozuojama. Šie atsiliepimo teiginiai neturi jokio loginio pagrindo.

3.5. Teiginys, kad turtas realybėje nebuvo vertintas yra melagingas, kadangi jį 2021 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymo pagrindu įvertino antstolė. Teiginys, kad iš varžytinių parduoto turto „vertė buvo bent kelis kartus didesnė“ yra klaidingas, nes antstolės pasitelkti ekspertai turtą įvertino 197 000 Eur suma.

3.6. Vien tik kitų sudarytų sutarčių egzistavimas niekaip nepaneigia atsakovo prievolės grąžinti gautą avansą nesudarius notarinio sandorio. Šalys dar iki preliminarios sutarties įforminimo raštu buvo susitariusios ne tik dėl ginčo nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorio ateityje sudarymo. Ginčo turto vertė, įvertinus jo fizinę būklę ir tai, kad šio turto bendrasavininkui (byloje nedalyvaujantis asmuo) yra nustatyta bei nekilnojamojo turto registre įregistruota testamentinė išskirtinė, suteikianti teisę šiam bendraturčiui iki gyvos galvos neatlygintinai gyventi visame pastate (kurios panaikinti atsakovui teismo keliu nepavyko), buvo apie 200 000 Eur. Šalys susitarė, kad iki notarinio sandorio sudarymo turtas turi būti suremontuotas ir pagerintas taip, kad testamentinės išskirtinės turėtojas galėtų atskirai naudotis jam priklausančia idealiąja dalimi turto, nes tik tokiu atveju būtų galima gauti atskirti turtą ir iš jo naudojimo gauti turtinę naudą. Atsakovo gautas avansas turėjo būti naudojamas ne tik areštų panaikinimui bet ir ginčo turto remontui atlikti, ko pasekoje turto rinkos vertė turėjo daugiau nei padvigubėti. Dėl šios priežasties preliminarioje sutartyje ir buvo numatyta, kad atsakovas įsipareigoja turtą parduoti už 495 000 Eur, o ne 200 000 Eur. Atsakovas avansu gautas lėšas turėjo investuoti į remontą ir padidinti turto vertę. Nuomos sutartis buvo reikalinga tam, kad ieškovei (ieškovės vadovas yra ir UAB „Termosat“ vadovas) nebūtų sudaromos kliūtis remonto darbų atlikimui, nes po rangos sutarties sudarymo nei įmonės UAB „Termosat“ vadovo, nei atsakovo testamentinės išskirtinės turėtojas neįleido į patalpas. O galiojant testamentinei išskirtinei, turtą remontuoti buvo įmanoma tik turint daikto valdymo teisę, kuri ne pažeidžia testamentinės išskirtinės (testamentinės išskirtinės turėtojui leidžiama neatlygintinai gyventi visame turte, bet turto savininkui nėra draudžiama gyventi kartu ir atlikti turto remontą bei pagerinimą). Visgi atsakovas gauto avanso pagal paskirtį nepanaudojo ir pasislėpė, todėl sudarytos rangos ir nuomos sutartys vykdomos nebuvo. Tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti pagal preliminarią sutartį gautą avansą.

3.7. Atsakovo pozicija yra nelogiška. Taip ir lieka neaišku, kodėl atsakovas pasirašė kasos išlaidų orderius, jei negavo pinigų. Bet koks vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo turi suprasti, kad pasirašo dokumentą, kuris gali sukelti padarinius jo teisėms ir pareigoms, sukurti tam tikras prievoles. Ypač jei yra pasirašomas ne vienas dokumentas. Be to, kasos išlaidų orderio forma yra šabloninė ir savo turiniu elementariai lakoniška, konkreti, suprantama. Net kalbos nemokantis asmuo turėjo suvokti, kad šiuo dokumentu yra patvirtinamas pinigų priėmimo faktas.

3.8. Pagal rangos sutartį pinigus sumokėti turėjo būtent atsakovas (kaip užsakovas panaudodamas gautą avansą), o ne UAB „Termosat“ (kaip rangovas) ar P. S. (kaip rangovo atstovas). Kiekvienas asmuo turi suprasti, kad statybininkui už darbus apmoka statinio savininkas, o ne atvirkščiai. Todėl atsakovas net hipotetiškai negalėjo pagalvoti, jog kasos išlaidų orderiu yra įtvirtinimas rangovo įsipareigojimas sumokėti pačiam sau pagal rangos sutartį. Tai absurdiška. Dar labiau nelogiška būtų teigti, kad ieškovė kaip pelno siekiantis subjektas sugalvojo ir įsipareigojo pati savo lėšomis pagerinti ginčo pastatą ir tuomet jį nupirkti iš atsakovo už dvigubai didesnę kainą. Atsakovo teiginiai neturi jokios ekonominės logikos. Darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovė savo lėšomis įsipareigojo atlikti pastato remontą, tuomet notarinio sandorio kaina turėjo būtų ne dvigubai didesnė, o priešingai – mažesnė atliktų investicijų dalimi. Tačiau iš preliminarios sutartis turinio matyti, kad būsimo sandorio kaina turėjo dvigubėti lyginant su ta, kurią nustatė turto vertintojai vykdomojoje byloje dar iki rangos sutarties sudarymo.

3.9. Net ir esant buhalteriniuose dokumentuose kokių nors jų formos trūkumų, tai ne paneigia juose fiksuotos ūkinės operacijos atlikimo fakto, nes tokį faktą (pinigų priėmimą) kas kartą pavirtino atsakovas savo parašais. Be to, ieškovės vadovas yra ne tik direktorius bet ir įmonės kasininkas bei atskaitingas asmuo, todėl kasos išlaidų orderio formos grafa apie vyr. buhalterį net neturi būti pildoma.

4. Tripliku atsakovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį. Papildomai ieškovės vadovas P. S. nurodė, kad atsakovas teismus prieš S. Š. pralaimėjo, pinigų turto remontui neskyrė, nors žadėjo, neatvyko pas notarą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarties. Kasos išlaidų orderiai buvo pasirašyti ieškovės buveinėje. Kasos išlaidų orderiai buvo nesunumeruoti, nes tai buvo avansas, notarinė pirkimo – pardavimo sutartis būtų sudėliojusi visus reikiamus aspektus. Reikalavimas atsakovo buvo, kad avansas būtų išmokėtas grynais. Iš gauto avanso atsakovas turėjo padengti skolas, atsiskaityti su tėvu, paruošti turtą pardavimui. VĮ Registrų centre įregistravo preliminarią sutartį, kad atsakovas turto neperleistų dar kam nors. Buvo du pirkėjai S. Š. ir ieškovė, kurie siekė įsigyti turtą. Turto 495 000 Eur kaina nustatyta atsižvelgiant į tai, kad turtas bus suremontuotas, nebebus išskirtinės, be to, siekiant atimti galimybę iš S. Š. nupirkti turtą. Be pagerinimo turto rinkos kaina yra nuo 350 000 iki 415 000 Eur. Atsakovo tėvas kreipėsi į ieškovės vadovą ir pasiūlė turtą pirkti. Avanso dalį atsakovas buvo gavęs be sutarties, kai suma išaugo buvo sudaryta sutartis ir pasirašyti orderiai. Vienu orderiu nebuvo galima išmokėti visos avanso sumos, to neleidžia įstatymas (vieno kasos išlaidų orderio suma negali viršyti 10 000 Eur), todėl avanso suma buvo išskaidyta į byloje pateiktus kasos išlaidų orderius. Orderiuose nurodyta suma atsakovui buvo išmokėta per 4-5 kartus, vieną dieną visi orderiai nebuvo pasirašyti. Kasos išlaidų orderiai pasirašomi, susirinkus tam tikrai sumai. Atsakovas buvo atvykęs į Klaipėdą, gyveno ieškovei priklausančiame viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) apie savaitę. Keli orderiai galėjo būti pasirašyti vieną dieną, tiksliai neatsimena kasos išlaidų orderių pasirašymo aplinkybių. Avanso pavedimu nevedė, nes atsakovo „lietuviška“ sąskaita buvo areštuota. Dėl saugumo ieškovė buvo priėmusi sprendimą avanso į atsakovo „rusišką“ sąskaitą nevesti. Atsakovas iš gauto avanso turėjo atlikti remonto darbus, tačiau ieškovė atliko remonto darbus, padarė vidaus remontą už savo pinigus.

6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas, jo atstovas su ieškiniu nesutiko iš dalies, nes pripažino, kad ieškovė atsakovui yra pervedusi 3 500 Eur. Papildomai atsakovas nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. mirė jo močiutė G. Š., paliko palikimą tėvui, visą turtą ir turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas palikimo nepriėmė, nes jis yra sergantis žmogus, be to, tuo metu buvo kalėjime ir negalėjo fiziškai ateiti ir pasirašyti dokumentų. Palikimą priėmė atsakovas. 57/100 turto gavo atsakovas, o likusius 43/100 turto atiteko S. Š., kuris nėra atsakovo senelis, jis buvo močiutės sutuoktinis. S. Š. neleido atsakovui įeiti į namą, teritoriją, nuomojo atsakovui priklausančius kambarius. Atsakovas padavė S. Š. į teismą. S. Š. davė savo dukrai pinigų, ji banke išpirko tėvo skolą ir padavė atsakovą ir jo tėvą į teismą, prisidėjo ir kiti kreditoriai. Atsakovas mano, kad ankstesnius teisminius procesus pralošė dėl savo advokato nesąžiningumo, advokatas buvo ne jo pusėje. Taip susidarė 120 000 Eur skola, kurios išieškojimas buvo nukreiptas į paveldėta turtą. Atsakovas nebeturėjo pinigų, nebegalėjo daugiau kovoti, prašė tėvo surasti pirkėją, tėvas surado P. S. Atsakovas susiskambino su P. S., susitarė susitikti 2021 m. gruodžio pabaigoje. 2021 m. gruodžio 25 d. atvyko į Lietuvą. 2021 m. gruodžio 26 d. susitiko su P. S. kavinėje, susitarė, kad P. sumoka atsakovui 100 000 Eur už perkamą turtą, kokiu būdu pinigai bus sumokėti atsakovui konkrečiai aptarta nebuvo. Pinigai atsakovui sumokami po to, kai P. S. sumoka padengia skolas kreditoriams, kurių išieškojimas buvo nukreiptas į parduodamą-perkamą turtą. Tuo metu skolos sudarė nuo 100 000 – 120 000 Eur sumą. Apie konkrečius remonto darbus su P. S. nekalbėjo, nebuvo prasmės, nes turtas buvo parduodamas. Atsakovas papasakojo P. apie S., tai, kad jis atsakovo neįleidžia į namą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomoja atsakovui priklausančius kambarius. P. pasiūlė sudaryti rangos sutartį ir tokiu būdu padaryti „sukalbamesnį“ S., nes S. šventiniu laikotarpiu nebegalėtų nuomoti patalpų, be to, tokiu būdu atsakovas atsikeršytų S.. Ofise jis su ieškove pasirašė visus dokumentus. Po preliminariosios sutarties pasirašė rangos sutartį, kurios suma 295 000 Eur. Preliminarioje sutartyje nurodyta 495 000 Eur suma pasiskirstė taip: 100 000 – 120 000 Eur skoloms padengti, 100 000 atsakovui, 295 000 Eur remontui. Nežinojo tuo momentu, kad pasirašė kasos išlaidų orderius, nes ant pasirašyto blanko nebuvo datos, nebuvo nurodytas ir kasos išlaidų orderio pagrindas. P. paaiškino, kad pasirašo dokumentus mokesčių inspekcijai, kad galėtų parodyti kokias medžiagas naudojo turto remonto darbams. Tuo metu jokių pinigų atsakovas nebuvo gavęs. P. sakė, kad neturi tų pinigų, paskambins, kai turės visą sumą. Prieš jam išvykstant atsakovui buvo sumokėtas 3 000 Eur avansas. Išvyko 2021 m. gruodžio 31 d. į Maskvą. Maskvoje buvo iki 2022 m. vasario 24 d. Laukė kol P. paskambins. Prasidėjus karui, suprato, kad situacija ekstrimali, atsakovas pats paskambino P. ir klausė, kada viskas bus paruošta turto pardavimui. Sutarė, kad atsakovui geriau laukti Lietuvoje (Europoje) ir P. 500 Eur išsiuntė atsakovui kelionei. 2022 m. vasario 26 d. atvažiavo į Latviją, nes tuo metu tai buvo pigiausias ir priimtiniausias bilietas atsakovui. Apie savaitę dar laukė P. skambučio, bet P. neskambino. Sudužo atsakovo telefonas ir teko 2 mėnesius gyventi stotyje kartu su kitais pabėgėliais, laukė kol pinigus atsiųs giminaičiai iš Rusijos, kad galėtų nusipirkti telefoną. Dėl sankcijų atsakovo giminaičiams sunku buvo padaryti pinigų pervedimą, o P. telefono, elektroninio pašto atmintinai nežinojo. Įsigijęs telefoną, sužinojo, kad jo turtas dėl neapmokėtų skolų parduotas P. S. firmai. Po to sužinojo, kad yra paduotas į teismą dėl 295 000 Eur, kurių nėra gavęs. Būnant Maskvoje atsakovui, P. paskambino ir pasakė, kad nebegali sumokėti atsakovui 100 000 Eur, sumokės 20 000 Eur mažiau, nes išaugo išlaidos. Kai atsakovas išreiškė nepasitenkinimą, P. pasakė, kad atsakovas nieko nebesprendžia. Po to pokalbio P. elgesio maniera su juo pasikeitė kardinaliai. Nuo 2021 m. vasario iki gruodžio Lietuvoje atsakovas nebuvo. Į Lietuvą sugebėjo atvykti tik 2022 m. balandžio viduryje. Preliminarią sutartį išvertė atsakovui P., kuris buvo tėvo pažįstamas, negalvojo, kad „pakiš“. Visus dokumentus pasirašė vieną dieną. Kad reikia atvykti pas notarą 2022 m. vasario 28 d., atsakovas nežinojo, nesuprato. P. S. tėvo pažįstamas, todėl per daug į dokumentus nesigilino. Ieškovės ofise pasirašant dokumentus atsakovas buvo su tėvu ir jo draugu R., tačiau pasirašomų dokumentų visi kartu neskaitė ir nevertė, atsakovo tėvas ir jo draugas buvo kitoje patalpoje. Tėvui ir jo draugui tas pats, nes jie „kliniški alkoholikai“. Patvirtino, kad buvo nusiuntęs pasirašytą preliminarią sutartį advokatui, jis sakė, kad viskas gerai, tada atsakovas neprieštaravo, kad ši sutartis būtų registruota VĮ Registrų centre.

7. Liudytoja E. M. paaiškino, kad yra ieškovės ir UAB „Termosat“ administratorė. Šių abiejų bendrovių ofisai yra vienoje vietoje. Matė kaip atsakovas dar su dviem vyrais buvo atėjęs į ofisą. Su atsakovu atėję du vyrai pasiliko laukiamajame, į kabinetą neužėjo. Atsakovas kalbėjosi su vadovu apie avansą. Prie jos pinigai atsakovui išduoti nebuvo. Buvo pasirašomi kasos išlaidų orderiai. Kasos išlaidų orderių buvo nemažai, kasos išlaidų orderiuose nurodyta panaši suma. Atsakovą matė kelis kartus (gal tris kartus). Pirmą kartą atsakovą matė 2021 metų rudenį, rugsėjį ar spalį. Kasos išlaidų orderius atspausdino liudytoja, gavusi nurodymą iš direktoriaus. Kasos išlaidų orderių išrašymo pagrindas avansas. Kasos išlaidų orderių su atsakovo parašais be užpildytų rekvizitų nematė. Žino, kad atsakovui buvo daryti ir keli mokėjimo pavedimai. Sandoris nepavyko, nes nepavyko susisiekti su atsakovu. Turtas buvo įsigytas iš varžytinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas norėjo parduoti turtą ieškovei, o ieškovė norėjo pirkti turtą iš atsakovo. Ieškovė ir atsakovas 2021 m. gruodžio 28 d. sudarė ir pasirašė preliminariąją sutartį. Turto pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.

Dėl 5 000 Eur netesybų

9. Preliminariosios sutarties 5 punkte nurodyta, kad pardavėjui (atsakovui) atsisakius vykdyti šios sutarties sąlygas, avansas grąžinamas pirkėjui, t. y. 290 000 Eur, pridedant 5 000 Eur netesybų.

10. Byloje nėra ginčo dėlto, kad buvo pašalintos visos kliūtys dėl pagrindinės sutarties sudarymo, todėl teismas išsamiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

11. Preliminariosios sutarties 1 punkte nustatyta, kad pardavėjas (atsakovas) ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d. nuo šios sutarties pasirašymo dienos įsipareigoja gauti visus dokumentus (turto įsigijimo dokumentus ir kitus reikiamus dokumentus) dėl turto pardavimo, ir parduoti turtą pirkėjui (ieškovei), sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, taip atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas po preliminariosios sutarties pasirašymo buvo šią sutartį nusiuntęs advokatui, konsultavosi dėl šios sutarties įregistravimo VĮ Registrų centre, t. y. turėjo galimybę dėl sudarytos preliminariosios sutarties, jos teisinių pasekmių konsultuotis su teisininku, teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog atsakovas nežinojo ir nesuprato, kad iki 2022 m. vasario 28 d. atsakovas preliminariąja sutartimi įsipareigoja gauti visus dokumentus (turto įsigijimo dokumentus ir kitus reikiamus dokumentus) dėl turto pardavimo, ir parduoti turtą pirkėjui (ieškovei), sudarant notariškai tvirtinamą pirkimo – pardavimo sutartį. Šie atsakovo argumentai neatitinka vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio standarto, todėl atsakovas turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.

12. Ieškovė nurodė, kad atsakovas telefonu informavo ją, jog susidūrė su rimtomis problemomis grįžti į Lietuvą ir užstrigo patikros postuose. Atsakovas žadėjo susisiekti su ieškove, tačiau dingo ir pagrindinė sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu terminu pas notarą sudaryta nebuvo. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad ji bandė surasti atsakovą, tačiau jo telefonas buvo išjungtas, į el. laiškus joks atsakymas negaunamas, pas notarą atsakovas neatvyko. Šiuos ieškovės argumentus patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, kad 2022 m. vasario 26 d. jis atvyko į Latviją, sudužo jo telefonas ir teko jam 2 mėnesius gyventi stotyje kartu su kitais pabėgėliais neturint galimybės susiekti su ieškovės atstovu, nes atmintinai nežinojo ieškovės atstovo telefono, el. pašto, o dėl taikomų sankcijų atsakovo giminės, gyvenančios Rusijoje jam ilgą laiką negalėjo atsiųsti pinigų naujam telefonui įsigyti.

13. Atsakovas nurodė, kad grįžęs į Lietuvą 2022 m. balandį, bandė susisiekti su ieškovės vadovu, tačiau to jam padaryti nepavyko. Ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta. Todėl vien atsakovo argumentai, nesant byloje kitų duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodytų aplinkybių (pvz. skambučių išklotinės, el. susirašinėjimo ir kt.), nėra pakankami daryti šią išvadą.

14. Ieškovė teigia, kad atsakovas nepateikė duomenų apie priežastis dėl kurių jis vengia sudaryti pagrindinę sutartį, todėl laikė, kad atsakovas atsisakė sudaryti sutartį nepagrįstai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad 2022 m. vasario 26 d. jis atvyko į Latviją, sudužo jo telefonas ir teko jam 2 mėnesius gyventi stotyje kartu su kitais pabėgėliais neturint galimybės susiekti su ieškovės atstovu. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, daro labiau tikėtina išvadą, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos, t. y. jis dėl nepalankiai susiklosčiusių objektyvių aplinkybių neatvyko pas notarą sudaryti pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl 5 000 Eur netesybų priteisimo.

Dėl 293 500 Eur avanso

15. Preliminarios sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys siekdamos papildomai užsitikrinti savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą, susitaria, kad pirkėjas (ieškovė) iki šios sutarties pasirašymo dienos sumokės pardavėjui (atsakovui) 290 000 Eur avansinį mokėjimą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus per 4-5 kartus sumokėjo atsakovui 290 000 Eur avansą pagal į bylą pateiktus kasos pajamų orderius (ir sprendimo 1.3 punktas). Faktinė kasos išlaidų orderio data, gali nesutapti su pinigų išmokėjimo atsakovui data. Atsakovas neigia gavęs 290 000 Eur avansą, nors pripažįsta, kad pasirašė kasos išlaidų orderius. Tačiau teigia, kad pasirašymo metu nežinojo, jog pasirašė kasos išlaidų orderius. Ant pasirašyto blanko nebuvo datos, nebuvo nurodytas ir kasos išlaidų orderio pagrindas. Ieškovės vadovas jam paaiškino, kad pasirašo dokumentus mokesčių inspekcijai, jog galėtų parodyti kokias medžiagas naudojo turto remonto darbams. Teismas, įvertinęs visumą šalių nurodytų aplinkybių, susijusių su avanso (ne)gavimu, konstatuoja, jog atsakovas gavo 290 000 Eur avansą iš ieškovės. Tokią išvadą teismas daro dėl žemiau nurodytų aplinkybių:

15.1 Vidutiniškai rūpestingas, atidus ir protingas asmuo: nepasirašo dokumento, nesuprasdamas jo turinio ar neįsitikinęs, kokio turinio dokumentą jis pasirašo; nepasirašo dokumento, kuris turi tuščių neužpildytų grafų. Todėl vien atsakovo argumentai, kad: jis kasos išlaidų pasirašymo metu nežinojo, jog pasirašė kasos išlaidų orderius; ant pasirašyto blanko nebuvo datos, nebuvo nurodytas ir kasos išlaidų orderio pagrindas; ieškovės vadovas paaiškino, kad pasirašo dokumentus mokesčių inspekcijai, kad galėtų parodyti kokias medžiagas naudojo turto remonto darbams; nėra pakankami konstatuoti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės egzistavo. Juolab, kad ieškovė šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepripažįsta, o atsakovas neneigė to, jog nebuvo pakankamai rūpestingas, atidus ir protingas, pasitikėjo P. S. ir nesigilino į pasirašomus dokumentus.

15.2 Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad faktinė kasos išlaidų orderio data, nesutapo su pinigų išmokėjimo atsakovui data. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovas pinigų pagal kasos išlaidų orderius negavo, nes atsakovas tuos kasos išlaidų orderius taip pat pasirašė. Toks atsakovo elgesys taip pat neatitinka vidutiniškai rūpestingo, atidaus ir protingo asmens elgesio standarto, todėl atsakovas taip pat turi prisiimti iš to kilusias pasekmes.

15.3. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad net ir esant buhalteriniuose dokumentuose (nagrinėjamu atveju kasos išlaidų orderiuose) kokių nors jų formos trūkumų, tai ne paneigia juose fiksuotos ūkinės operacijos atlikimo fakto, nes tokį faktą (pinigų priėmimą) kas kartą pavirtino atsakovas savo parašais.

15.4. Į bylą ieškovės pateikti kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad ieškovė atsakovui perdavė kasos išlaidų orderiuose nurodytą sumą, nes kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad atsakovas gavo kasos išlaidų orderyje nurodytą pinigų sumą, pinigų gavimą atsakovas patvirtino savo parašu, t. y. kasos išlaido orderis, jo turinys yra pakankamas konstatuoti, jog ieškovė įrodė kasos išlaidų orderyje nurodytų pinigų perdavimo faktą atsakovui.

15.5. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad byloje pateiktas ieškovės 2021 m. įmonės balansas, patvirtina faktą, kad ieškovė buvo pajėgi sumokėti avansą turimų pinigų bei apyvartinių lėšų pagalba. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovės į byla pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovė iš UAB „Termosat“ 2021 metais gavo pakankamą kiekį pajamų, kad būtų galima sumokėti avansą atsakovui. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad ieškovės VĮ Registrų centrui pateiktas finansinės atskaitomybės dokumentų aiškinamasis raštas patvirtina, jog ieškovė yra deklaravusi išankstinius mokėjimus 294 303,17 Eur sumai. Vien atsakovo argumentai apie viešai ieškovės teikiamą informaciją, kad įmonės įstatyminis kapitalas yra tik 2 896 Eur, vidutinis vieno darbuotojo atlyginimas siekia tik 360,30 Eur (2022 m. birželio duomenimis), nėra pakankami daryti priešingą išvadą.

15.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas buvo finansiškai nepajėgus patenkinti kreditorinius reikalavimus. Byloje esanti įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pagal preliminarią sutartį buvo numatyta sumokėti didelio dydžio avansą, kad jis galėtų būti panaudotas kreditorių reikalavimų įvykdymui ir arešto turtui išregistravimui bei turto pagerinimui.

15.7. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad vien tik kitų sudarytų sutarčių egzistavimas, t. y. rangos ir nuomos sutarties, nepaneigia atsakovo prievolės grąžinti gautą avansą nesudarius notarinio sandorio.

16. Byloje nėra ginčo dėl ieškovės atsakovui pervestų 3 500 Eur (3 000 Eur + 500 Eur) mokėjimo pavedimais gavimo, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovas iš ieškovės gavo ir 3 500 Eur.

17. Pagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovas, nesudaręs pagrindinės sutarties, privalo grąžinti ieškovei visą gautą sumą, t. y. 293 500 Eur.

Dėl kitų šalių argumentų

18. Atsakovas nurodė, kad ieškovė kildina reikalavimą ne iš preliminariosios sutarties. Kasos pajamų orderiai išduoti siekiant atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Kasos pajamų išlaidų orderiai užtikrino ne preliminariąją sutartį, o remonto darbų atlikimą. Pinigai įnešti į UAB „Termosat“, ši bendrovė atliko remonto darbus, todėl šioje byloje turi būti kitas ieškovas. Ieškovė su šiais atsakovo argumentais nesutiko. Nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose nurodyta, jog pinigų išdavimo atsakovui pagrindas – preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 21/12/28 avansinis mokėjimas. Atsakovas pinigų remonto darbas neįnešė. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodytą aplinkybę, kad pagal kasos išlaidų orderius gautus pinigus atsakovės perdavė UAB „Termosat“ rangos darbams atlikti. Be to, kasos pajamų išlaidų orderiuose, ką pagrįstai nurodė ir ieškovė, nurodyta, kad pinigų išdavimo atsakovui pagrindas – preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 21/12/28 avansinis mokėjimas. Juolab, kad ir preliminarios sutarties 5 punkte nurodyta, kad šalys siekdamos papildomai užsitikrinti savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymą, susitaria, kad pirkėjas (ieškovė) iki šios sutarties pasirašymo dienos sumokės pardavėjui (atsakovui) 290 000 Eur avansinį mokėjimą.

19. Atsakovo atstovo nurodyta aplinkybė, kad į bylą nėra pateikti duomenys apie patirtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas neturi finansinės galimybės apmokėti advokato pateiktos sąskaitos (advokato darbas šioje byloje sėkmės mokesčio pagrindu), nei patvirtina, nei paneigia fakto, kad atsakovas gavo 290 000 Eur avansą pagal kasos išlaidų orderius, todėl yra teisiškai nereikšminga byloje.

20. Nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, kad ieškovė geranoriškai sumažino ieškinio sumą iki antstolio sulaikytos sumos, nes tokių duomenų byloje nėra. Teismas pažymi, kad ieškovė kalbėjo apie realią galimybę iš atsakovo ieškinio patenkinimo atveju išieškoti sumą, kuri yra sulaikyta antstolio.

21. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su ieškinio (ne)pagrįstumu, teismas atskirai nepasisako, nes jie yra teisiškai nereikšmingi.

Dėl procesinių palūkanų

22. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas iš dalies, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 293 500 Eur skolos (negrąžintas avansas), 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 293 500 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. liepos 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178, 187 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 176 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 47 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 7 dalis), iš viso 3 223 Eur žyminio mokesčio.

26. Duomenų apie kitas ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

27. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. 98,33 proc. (293 500 Eur (priteista suma) x 100 : 298 500 Eur (prašoma priteisti suma)). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 3 169,18 Eur (3 223 Eur x 98,33 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

28. CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, 2022 m. liepos 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Z. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Devila“ 293 500 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 293 500 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. liepos 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 169,18 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. atsakovui D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančių piniginių lėšų ar turtinių teisių, esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštą ir draudimą antstolei B. T. disponuoti piniginėmis lėšomis, kurios liks paskirsčius priverstinio vykdymo procese iš atsakovui D. Z. priklausančio nekilnojamojo turto (390/779 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 57/100 dalimi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalimi inžinerinių statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo gautas pinigines lėšas atsakovo D. Z. kreditoriams, ne didesnei nei 293 500 Eur sumai, palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė