Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-664-777/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-28
Bylos Nr.: e2A-664-777/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01190-2019-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas: V. L.
Trečiasis asmuo: E. L.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-664-777/2020Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01190-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.4.8; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.3.1.11; 3.3.1.18.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės, Danutės Žvinklytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. L. bei trečiojo asmens E. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“ ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. L..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 791,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Būdama administratore suteikė daugiabučio namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiame name atsakovė turi nuosavybės teise priklausantį butą – (duomenys neskelbtini), ir jai dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovės skola už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra 791,21 Eur.

2.2. Namo adresu (duomenys neskelbtini), administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas teikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. AD1-2694 pagrindu. Teigia, jog atsakovės pareiga mokėti mokesčius už patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Nurodė, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 831 dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.6.1 p. su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro paslaugų pirkimo sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą. Mėnesinius mokesčius ir įmokas apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Mokesčiai už suteiktas paslaugas apskaičiuojami pagal su paslaugų teikėjais sudarytas sutartis. Kaupiamųjų lėšų rinkimas yra numatytas Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė ieškovei iš atsakovės 791,21 Eur įsiskolinimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2019 m. liepos 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 442,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovės 12,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė, būdama namo administratore, vykdo jai pavestas funkcijas, jų atlikimui sudarė paslaugų pirkimo sutartis su įmonėmis. Tai, jog atsakovę netenkina ieškovės atliekamas administravimas bei teikiamos paslaugos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, todėl teismui nėra jokio pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Nurodė, jog atsakovė turi teisę kelti administratoriaus atsakomybės už konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat atsakovė, būdama patalpų savininkė, kartu su kitais namo gyventojais turi teisę steigti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, inicijuoti bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimą. Šiuo metu namo bendrojo naudojimo objekto administratorius nėra pakeistas ir jis vykdo jam savivaldybės vykdomosios institucijos pavestas pareigas.

4.2. Nurodė, kad būdama daugiabučio namo bendraturtė turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti.

4.3. Nurodė, kad ieškovės pateikta skolų valdymo ataskaita bei atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. atsakovei kas mėnesį buvo skaičiuojami mokesčiai ir įmokos: už administravimą, mokėtinos kaupiamosios lėšos, už priežiūrą / eksploataciją, teritorijų ir laiptinių valymą, šilumos ūkio priežiūrą, tam tikrais laikotarpiais apskaičiuoti mokesčiai už atliktus bendrojo naudojimo objektų remonto darbus. Pažymėjo, kad nors atsakovė teigia, jog ji jokių sąskaitų negavo, tačiau, kaip matyti, atsakovei visos sąskaitos faktūros buvo siunčiamos jos gyvenamosios vietos adresu. Teigia, jog atsakovė taip pat galėjo susipažinti su jai išrašytomis sąskaitomis bei apskaičiuotais mokesčiais, taikomais tarifais, prisijungusi prie savitarnos sistemos.

4.4. Teigia, jog ieškovė, būdama namo administratore, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., remdamasi norminiais teises aktais, skaičiavo atsakovei namo bendrosios nuosavybės administravimo mokestį. Pažymėjo, jog pagal skolų valdymo ataskaitoje nurodytus duomenis bei atsakovei pateiktas PVM sąskaitas faktūras skaičiuojamas administravimo mokesčio dydis yra 15,97 Eur su PVM (13,20 Eur be PVM) per mėnesį. Darė išvadą, kad šiuo laikotarpiu mokestis už bendrosios nuosavybės objektų administravimą atsakovei apskaičiuotas pagrįstai remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtinta metodika ir nustatytu administravimo tarifu, t. y. (0,0498 Eur/m2 (be PVM) x 1,1 x 1,45) x 166,25 m2 (atsakovei priklausančių patalpų plotas). Konstatavo, jog atsakovei nepateikus įrodymų, kad administravimo mokesčio įsiskolinimas yra sumokėtas, ieškovės prašomas iš atsakovės priteisti iš viso 239,55 Eur administravimo išlaidų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. yra pagrįstas.

4.5. Nurodė, kad ieškovė mokėtinų kaupiamųjų lėšų dydžius apskaičiavo remdamasi LR Vyriausybės nutarimu ir jame nurodyta apskaičiavimo tvarka, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė neteisingai skaičiavo kaupiamąsias lėšas, tenkančias atsakovės turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teigia, jog aplinkybės, kad atsakovė nesutinka su jau kitų bendrosios dalinės nuosavybės asmenų surinktų kaupiamųjų lėšų panaudojimu, nesudaro pagrindo atsakovei nemokėti kaupiamųjų lėšų. Akcentavo tai, jog atsakovė patvirtino, kad kaupiamųjų lėšų ieškovei niekada nėra mokėjusi, todėl darė išvadą, jog ieškovės prašomas iš atsakovės priteisti 90,62 Eur dydžio kaupiamojo mokesčio įsiskolinimas yra pagrįstas.

4.6. Teismas, įvertinęs sudarytas sutartis dėl priežiūros (eksploatavimo), jose nurodytus įkainius, ieškovės paaiškinimus, jog mokėtina suma apskaičiuota įvertinus atliekamų darbų apimtis, įvertinus tai, jog LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-354 nuo 2019 m. vasario 1 d. namui buvo sumažintas techninės priežiūros paslaugų tarifas, ieškovė pateikė duomenis, jog už jai pagal sutartis suteiktas paslaugas su vykdytoju atsiskaitė, atsakovė nepateikė įrodymų, kad priežiūros (eksploatavimo) mokesčio įsiskolinimą yra sumokėjusi, todėl darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 74,77 Eur įsiskolinimo už daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą (eksploatavimą) yra pagrįstas.

4.7. Nurodė, kad atsakovei priklausančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos, atsakovė yra pasirinkusi kitą jai priklausančių patalpų šildymo būdą, nepašalina atsakovės pareigos mokėti už šio daugiabučio namo šilumos ūkio priežiūrą, nes atsakovei priklausanti patalpa yra name, kuriame centralizuotai yra tiekiama šiluma bei vykdoma šio namo šildymo sistemos priežiūra. Darė išvadą, kad atsakovė turi pareigą mokėti už namo šildymo sistemos priežiūrą, kad būtų teikiama bendrojo naudojimo patalpoms šilumos energija, nes bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Pažymėjo, kad namas būtų tinkamai šildomas, šilumos ūkis turi būti prižiūrimas. Teigia, jog byloje nustatyta, kad šio namo šildymo sistemos priežiūrą vykdo UAB „Sobo sistemos“, su kuria ieškovė yra sudariusi pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį, todėl konstatavo, jog atsakovė turi pareigą mokėti mokesčius ir už šilumos ūkio priežiūrą.

4.8. Iš 2018 m. rugsėjo mėn. sąskaitos faktūros nustatė, jog už avarinio atšokusio tinko nudaužymo darbus buvo apmokėta 23,64 Eur, apmokėjimas atliktas iš kaupiamųjų lėšų, atsakovei mokėtina suma 5,24 Eur (be PVM) arba 6,34 Eur su PVM, atsižvelgiant į atsakovei tenkantį bendrą plotą. Ieškovė atsakovei išrašytoje sąskaitoje nurodė, jog šių darbų atlikimo pagrindas – privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai (STR 1.07.03:2017). Nurodė, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina atlikus darbus, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir koridoriuje, darbų kaina 19,54 Eur be PVM. Teigia, jog, kaip jau minėta, atsakovė kaupiamųjų lėšų nemokėjo, o tai, jog atsakovė nebuvo davusi sutikimo šiems darbams atlikti, tai, jog ji nesinaudoja laiptine ir koridoriumi, nesudaro pagrindo nemokėti už šiuos būtinus atliktus darbus. Darė išvadą, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovės reikalaujamą 6,34 Eur sumą už atliktus būtinuosius darbus.

4.9. Nurodė, kad atsakovės skola, nuo kurios ieškovė turi teisę skaičiuoti kompensacines palūkanas, susidarė nuo 2018 m. balandžio mėnesio ir sudarė 44,86 Eur, ieškinio pateikimo dieną atsakovės skola sudarė 748,19 Eur. Kaip minėta, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kaip ir nuo kokios sumos skaičiuoja palūkanas, iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, jog mokėtina palūkanų suma kiekvieną mėnesį kinta, 2018 m. kovo mėn. – 5,83 Eur, balandžio mėn. – 5,32 Eur, gegužės mėn. – 5,81 Eur, birželio mėn. – 6,04 Eur, o 2018 m. liepos mėn. – 0,95 Eur, pažymėjo, jog tai, kodėl sumažėjo palūkanų suma, ieškovė negalėjo paaiškinti. Teigia, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą. Atsakovė nesutiko su ieškovės skaičiuojamomis palūkanomis, tačiau skaičiavimų neteikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas apskaičiavo mokėtinas palūkanas pagal atsakovės turimą skolą 748,19 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., t. y. už 457 dienų (748,19 Eur x 5 proc. x 457 d./365 d.) ir nustatė, jog mokėtina palūkanų suma – 46,84 Eur. Pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti 43,02 Eur. Teigia, jog įvertinus tai, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra mažesnė, nei atsakovė turėtų sumokėti palūkanas už termino piniginei prievolei įvykdymo praleidimą, darytina išvada, jog ieškovė palūkanas apskaičiavo atsakovės naudai, o teismas neturi pagrindo jų didinti, todėl iš atsakovės priteistina 43,02 Eur palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė bei trečiasis asmuo apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

6.1. Apeliantų nuomone, ieškovės pateikti įrodymai – atliktų darbų perdavimo aktai bei sąskaitos – neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Teigia, jog jeigu tokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai buvo faktiškai atlikti, tai jos ir turi būti įformintos taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ), kiti teisės aktai. Mano, kad tokių rašytinių įrodymų, dokumentų ieškovė teismui nepateikė (byloje jų nėra). Pažymėjo, kad pateikti atliktų darbų perdavimo aktai neatitinka šiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes jie neturi juridinės galios, o tai patvirtina ir audito įmonės UAB „VAKARŲ AUDITAS IR APSKAITA“ teismui pateikta išvada.

6.2. Mano, jog neteisingai nurodoma ir tai, kad smulkius darbus, susijusius su būtinųjų darbų atlikimu, nebūtina derinti su gyventojais, t. y. nėra būtinas jų pritarimas. Nurodė, kad namo administratorius administruoja turtą, kuris nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Tai nėra namo administratoriaus turtas, todėl visi darbai, maži ar dideli, turi būti tinkamai, nustatyta tvarka derinami su bendraturčiais ir tik jiems pritarus turi būti atliekami tie darbai, kurie yra būtini ir suderinti su bendraturčiais.

6.3. Nurodė, kad teritorija aplink namą yra nevaloma, apie atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus nei apeliantams, nei kitiems patalpų savininkams nėra žinoma, taip pat nėra žinoma, kad šilumos ūkį tinkamai prižiūrėtų „Sobo sistemos“. Mano, kad ši įmonė tinkamai neatlieka darbų, kurie jai numatyti ir yra susiję su šilumos ūkio priežiūra. Jokių šios įmonės specialistų, apie ką kalba ieškovės atstovas, niekas niekada nėra matęs. Kad šilumos ūkis nėra tinkamai prižiūrimas, patvirtina ir tai, kad namo šilumos punkto įėjimo durys yra visiškai užakusios. Nurodo, jog šilumos ūkio prižiūrėtojas nei prieš pradedant šilumos sezonui, nei jam pasibaigus neatlieka tų būtinų darbų, kurie yra numatyti šilumos ūkio prižiūrėtojui.

6.4. Nurodė, kad UAB „Mano Būstas Baltija“ 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu, kad jai būtų suteikta galimybė teikti administravimo paslaugas. Teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ADl-1204, UAB „Mano Būstas Baltija“ buvo suteikta nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. Teigia, jog šios aplinkybės reiškia, kad ji tik nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. ir gali teikti administravimo paslaugas, todėl šios pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra negaliojančios, nes UAB „Mano Būstas Baltija“ suformuoti ir jas išrašyti už nurodytą laikotarpį neturėjo tokios teisės.

6.5. Dėl netinkamų namo administratorės UAB „Danės būstas“ veiksmų, susijusių su namo administravimu, eksploatavimu – technine priežiūra bei kilusių ginčų su namo administratoriumi dėl įvairių nesuprantamų, nepagrįstų mokesčių ir įmokų skaičiavimo, atsakovė ne kartą kreipėsi ir į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių bei prašė padėti išspręsti visus klausimus, susijusius su ginču, kilusiu tarp atsakovės ir namo administratoriaus. Teigia, jog tai patvirtina ir 2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. birželio 10 d. raštai, adresuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau mano, kad teismas šiame epizode tinkamai neįvertino ieškovės veiksmų, susijusių su šiomis nurodytomis aplinkybėmis.

6.6. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktas atliktų darbų aktas, 2018 m. liepos 31 d. (kurį UAB „Danės būstas“ pateikė paslaugų teikėja UAB „Mano aplinka“), yra negaliojantis, nes jame nėra nurodyta, kas ir kada priėmė tuos darbus (nenurodyta, kaip to reikalauja teisės aktai, – darbus priėmė, pareigos, vardas, pavardė), nėra ir atsakingo asmens, kuris turėjo priimti darbus, parašo, todėl mano, kad šis aktas yra negaliojantis, nes jis neturi ir juridinės galios. Teigia, kad ieškovė nepateikė ir jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad už neva atliktus darbus UAB „Mano aplinka“ buvo sumokėta.

Šalies argumentai

6.7. Apeliantė nurodė, kad jai nėra priskirta jokių bendro naudojimo patalpų, todėl ir mokėti už jų priežiūrą, remontą ar kokius nors kitus darbus, atliekamus šiose patalpose, ji neprivalo. Teigia, jog šias aplinkybes patvirtina ir jos rašytiniai įrodymai, kurie teismui yra pateikti. Kitų rašytinių įrodymų, kad tokie darbai buvo būtini ir ieškovės UAB „Danės būstas“ užsakyti ir jie faktiškai buvo atlikti, teismui pateikti nebuvo, nėra jų ir byloje.

6.8. Teigia, jog teismas visiškai nereagavo į auditorės UAB „VAKARŲ AUDITAS IR APSKAITA“ 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą dėl pateiktų ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų. Nurodo, kad šioje išvadoje pažymėta, kad ieškovės UAB „Danės būstas“ pateikti atliktų darbų aktai (dokumentai) neatitinka šiems dokumentams keliamų reikalavimų, todėl jie negali būti pateisinami dokumentai tiems darbams, kurie yra nurodyti šiuose aktuose, nes jie neturi ir juridinės galios.

6.9. Nurodė, kad ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nurodytos šiuose mokėjimų nurodymuose, nieko bendro su šiuo ginču neturi. Teigia, jog šiose visose pateiktose PVM sąskaitose faktūrose, jų apraše nėra konkrečiai nurodyta, kada, kur, kokiame objekte buvo atliktos kokios nors faktiškai konkrečios paslaugos. Teigia, jog jose nėra nurodyta, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti name adresu (duomenys neskelbtini), ir kiek jie kainavo. Darė išvadą, kad ieškovė UAB „Danės būstas“ nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų, kad ji užsakė UAB „Mano Būstas“ paslaugas (darbus), numatytus (būtinus) atlikti name (duomenys neskelbtini), ir kad UAB „Mūsų Būstas“ šias paslaugas (darbus) atliko, už kuriuos ieškovė sumokėjo UAB „Mano Būstas“.

6.10. Nurodė, kad 2018–2019 metais daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimai nebuvo organizuojami nustatyta tvarka, nebuvo organizuoti ir balsavimai raštu. Teigia, kad yra neaišku, ir kokiomis aplinkybėmis buvo surašyti bei pateikti balsų skaičiavimo komisijos protokolai. Mano, jog visa tai turėjo įvertinti teismas, tačiau to jis nepadarė.

6.11. Nurodė, kad nors ieškovė yra namo administratorė, tačiau ji neteikia šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų. Teigia, jog administruojamas turtas yra privatus, o savo pobūdžiu savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto administravimas yra paslaugų teikimas. Mano, jog daugiabučio namo administratoriaus darbas – vykdyti sklandžią ir racionalią bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau aplinkybes, jog ieškovė netinkamai vykdė savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus pareigas, patvirtina nemaža teismui pateiktų rašytinių įrodymų.

6.12. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, būdama namo administratorė, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. skaičiavo apeliantei namo bendrosios nuosavybės administravimo mokestį, tačiau jokių paslaugų, numatytų nuostatuose bei kituose teisės aktuose, susijusiuose su namo bendrojo naudojimo patalpų administravimu, neteikė, ieškovei nepateikus jokių įrodymų apie tokių paslaugų suteikimą, ieškovės prašomas iš apeliantės priteisti iš viso 239,55 Eur administravimo išlaidų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. yra neteisėtas ir todėl turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

6.13. Apeliantė nesutinka mokėti ieškovei kaupiamąsias įmokas, kadangi nepasitiki ieškovės sąžiningumu bei mano, kad įmokos kaupiamos netinkamai bei netinkamai yra panaudojamos. Teigia, kad kaupiamos lėšos buvo renkamos ir anksčiau, jas pradžioje mokėjo, tačiau ieškovei neatsiskaičius už jų panaudojimą (jos paprasčiausiai neaišku, kur dingo), apeliantė atsisakė mokėti kaupiamąsias lėšas iki tol, kol bus jos renkamos ir panaudojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

6.14. Teigia, jog ieškovė prašo iš apeliantės priteisti iš viso 74,77 Eur už nuolatinę daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), tačiau jai nėra žinoma, kokiu būdu ši suma apskaičiuota ir kas už ją konkrečiai atlikta. Nurodė, kad priežiūros / eksploatavimo paslaugos teikiamos pagal 2008 m. sausio 2 d. AB „City servise“ sutartį Nr. 08-01-01L. Pažymi, kad ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių rašytinių įrodymų, kitų įrodymų, faktų ir argumentų, be šios sutarties, kad AB „City service“ šias paslaugas suteikė ieškinio dalyką apimančiu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio.

6.15. Nurodė, kad AB „City service“ teikė savo paslaugas daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė teismui sutartį Nr.08-01-01L, sudarytą 2008 m. sausio 2 d. tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir AB „City service“, tačiau, kaip nurodo faktinės aplinkybės, AB „City service“ dar 2015 m. rugpjūčio 18 d. susijungė su Estijos bendrove „City service AS“ ir kaip juridinis asmuo buvo likviduota. 2015 m. rugpjūčio 18 d. ji išregistruota, išregistravimo priežastis – Juridinio asmens pasibaigimas po reorganizavimo. Darė išvadą, kad nurodyta sutartis Nr.08-01-01L, sudaryta tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir „City service“ 2008 m. sausio 2 d., yra negaliojanti.

6.16. Nurodė, kad nepaisant to, kad bendro naudojimo patalpos yra nebešildomos, tačiau visiems šio namo butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir apeliantei, ieškovė ir toliau skaičiuoja mokesčius už šilumos energijos teikimą bendro naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms), reikalaujant iš visų bendraturčių mokėti šiuos priskaičiuotus mokesčius, nors tokios paslaugos ir nėra teikiamos. Darė išvadą, kad ši šildymo sistema nuosavybės teise priklauso tik tų butų, kuriems ja tiekiama šiluma, savininkams ir atitinkamai apeliantė neturi pareigos atlyginti už šildymo sistemos priežiūrą, eksploatavimą bei administravimą, nes ji nėra šios inžinerinės šildymo sistemos bendraturtė.

6.17. Nurodė, kad namo šildymo sistemų projektą privalo turėti ir atsakovei prašant jį pateikti ne kas kitas, o namo administratorė UAB „Mano Būstas Baltija“. Teigia, kadangi ieškovė, namo administratorė, jo apeliantei nepateikė, darė išvadą, kad ieškovė išvis šio projekto neturi. Konstatavo, kad, nesant šio projekto, visi klausimai, susiję su namo šilumos ūkiu, yra neaiškūs, nesuprantami, todėl ir mokesčiai už namo šilumos ūkio priežiūrą yra skaičiuojami nepagrįstai.

6.18. Nurodė, kad teismo sprendime ieškovės nurodyti darbai, susiję su teritorijos valymu bei tvarkymu apeliantams bei kitiems šio daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams nėra žinomi. Teigia, jog neteko matyti, kad ieškovė ar jos pasamdyti asmenys kada nors būtų tvarkę teritoriją ar aplinką prie namo, adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, nurodo jog aplinką prie įėjimo į apeliantams priklausančias patalpas tvarko patys. Taip pat pažymi, jog teritoriją aplink pastatą, gatvę, šaligatvius, aplinką tvarko UAB „Senasis turgus“. Mano, kad tai patvirtina ir šio daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), atskirų butų bei kitų patalpų savininkų raštai, adresuoti UAB „Mano Būstas Baltija“ bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

6.19. Nurodė, kad gyvenamosiomis patalpomis, bendrojo naudojimo patalpomis – laiptine bei 2 ir 3 aukštų koridoriais, kurie nuosavybės teise priklauso atskirų butų savininkams, naudojasi tik šių gyvenamųjų patalpų savininkai, nes šios bendrojo naudojimo patalpos pagal savo funkcinę paskirtį ir yra skirtos tik šio namo butų savininkams. Darė išvadą, kad visa atsakomybė už šių bendrojo naudojimo patalpų – laiptinės , 2 ir 3 aukštų koridorių priežiūrą, komunalines paslaugas, jų valymą, statybos – remonto darbus, kitus darbus turi prisiimti šių patalpų savininkai. Jiems priklauso ir prievolė mokėti įvairius mokesčius, rinkliavas, kurie yra susiję su šių patalpų eksploatavimu ir priežiūra, kuriuos teikia namo administratorius.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliantų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

8.1. Nurodė, kad byloje yra pateikta 2006 m. rugpjūčio 1 d. pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) sutartis, kurios pagrindu vykdytojas UAB „Sobo sistemos“ atlieka ieškovo administruojamų namų, o tarp jų ir (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio priežiūrą. Pažymi, kad pastato šildymo ir karšto vandens teikimo sistemų priežiūra yra privaloma vykdant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius šilumos ūkio privalomą priežiūrą (šildymo sistemų patikra, ir paleidimas šildymo sezono pradžioje, sistemų priežiūra šildymo sezono metu, ir kt., kurie yra susiję su privalomaisiais šilumos ūkio priežiūros reikalavimais). Ieškovės atsakovei pateiktose sąskaitose už suteiktas paslaugas atskira eilute yra išskirtos šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros išlaidos. Teigia, jog iš esmės į tokius pačius argumentus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros jau yra atsakyta įsiteisėjusiu nurodytu teismo procesiniu sprendimu. Apeliantė privalo mokėti už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

8.2. Mano, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, jog byloje ieškovo pateikti atliktų darbų aktai neturi juridinės galios, kad aktai neturi visų būtinųjų rekvizitų. Teigia, jog byloje, be atliktų darbų aktų, yra pateikti ir apmokėjimai, kurie pagrindžia faktinį darbų atlikimą, kuris yra nurodytas atliktų darbų aktuose. Paminėtų apeliantės argumentų taip pat neįrodo ir pateikta auditoriaus išvada, nes mokestinių klausimų nagrinėjant klausimus, susijusius su atliktų darbų aktais, šioje byloje nekilo.

8.3. Nurodė, kad atsakovės ginčijami tarifai už paslaugas, kurios susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl administratorius, veikdamas pagal teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, neprivalo gauti savininkų pritarimo šioms paslaugoms teikti, sutartims sudaryti, konkretiems su paslaugos teikimu susijusiems darbams atlikti. Pažymi, jog visi atlikti darbai yra susiję būtent su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę atskirų sprendimų, susijusių su namo bendra daline nuosavybe, jos remonto, rekonstrukcijos darbais.

8.4. Nurodė, kad UAB „Danės būstas“ yra paskirta administruoti pastatą-gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) 2005 m. balandžio 14 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADl-613 (pradinis administratorius UAB „Mūsų namų valdos“, vėliau įsakymai buvo priimami papildomai dėl administravimo pratęsimo). Teigia, jog UAB „Danės būstas“, UAB „Vėtrungės būstas“ ir UAB „Jūros būstas“ po reorganizavimo pasibaigė UAB „Danės būstas“ ir UAB „Vėtrungės būstas“, o jų teisių perėmėja yra UAB „Jūros būstas“, kuri pakeitė pavadinimą į UAB „Mano Būstas Baltija“, ši toliau tęsia veiklą. Darė išvadą, kad jokių sąskaitų dubliavimo nėra, apeliantė teigdama tokius argumentus neatsižvelgia į įvykusį reorganizavimą.

8.5. Teigia, jog nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Mano, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

Šalies argumentai

8.6. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ieškovė neturi teisės skaičiuoti kaupiamųjų lėšų, kadangi kaupiamųjų lėšų rinkimas yra numatytas 2015 m. balandžio 15 d. Nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos“, t. y. kyla iš teisės akto nuostatų. Atsakovės įrodinėjamų nuostatų taip pat nepatvirtina ir kartu su apeliaciniu skundu pateiktas 2020 m. vasario 6 d. savivaldybės raštas, nes jame nurodytas rekomenduojamas privalomai kaupiamų lėšų tarifas neviršija nurodyto sąskaitose. Teigia, jog rašte pateiktos rekomendacijos dėl susirinkimų sušaukimo, nurodyta, kad nepateikti tam tikri atsakymai, tačiau savivaldybės rašte nėra (o ir negali būti) apeliantės skunde įrodinėjamų aplinkybių, kurios buvo tirtos, nagrinėtos ir įrodinėtos šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės, kaip namo administratorės, reikalavimas priteisti iš atsakovės susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

11. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento 2020 m. vasario 6 d. raštą dėl (duomenys neskelbtini), Nr. (11.3) M03-106. Nors apeliantai nenurodė, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, jog įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teisme buvo užbaigtas 2020 m. sausio 21 d., o minėtas įrodymas (raštas) sudarytas 2020 m. vasario 6 d., daro išvadą, jog šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prašomas pridėti įrodymas susijęs su nagrinėjama byla, šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, bei atsižvelgdama į tai, kad šio įrodymo pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, daro išvadą, jog yra pagrindas šį įrodymą pridėti prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

15. Apeliantų nuomone, ieškovės pateikti įrodymai – atliktų darbų perdavimo aktai bei sąskaitos –neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Teigia, jog jeigu tokios ūkinės operacijos ar ūkiniai įvykiai buvo faktiškai atlikti, tai jos ir turi būti įformintos taip, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (toliau – BAĮ) bei kiti teisės aktai. Mano, jog ieškovės pateikti įrodymai neturi juridinės galios. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Civilinio proceso įstatymas numato, jog įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civiliniame procese naudojamų įrodinėjimo priemonių sąrašas nėra baigtinis, taigi įrodymų vertinimui taikoma leistinumo taisyklė įgijo naujų ypatumų. Teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos bei atliktų darbų perdavimo aktai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, nepaisant to, ar šie įrodymai atitinka BAĮ nuostatas ar ne, todėl darytina išvada, jog minėti įrodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog net nustačius, kad ieškovės pateikti įrodymai neatitinka BAĮ keliamų formos reikalavimų, šiuo atveju nepaneigia atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų atliktų veiksmų objektyvumo.

16. Apeliantai taip pat teigia, jog skundžiamu teismo sprendimu neteisingai nurodoma, kad smulkius darbus, susijusius su būtinųjų darbų atlikimu, nebūtina derinti su gyventojais, t. y. nėra būtinas jų pritarimas. Nurodė, kad namo administratorius administruoja turtą, kuris nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams. Tai nėra namo administratoriaus turtas, todėl visi darbai, maži ar dideli, turi būti tinkamai suderinami su bendraturčiais. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra paskirta ginčo namo administratore. Akcentuotina, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus. Pagal šių nuostatų 2 punktą, administratorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais; pagal 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Įgyvendindamas savo pagrindinį uždavinį, administratorius, be kitų, atlieka šias funkcijas: vadovaudamasis gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais organizuoja namo techninę priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą (Nuostatų 5.3 punktas); remdamasis namo bendrojo naudojimo objektų techninių apžiūrų duomenimis, rengia daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinius ir ilgalaikius darbų planus, imasi priemonių šiems planams įgyvendinti, darbų planai pateikiami patalpų savininkams, šie planai svarstomi patalpų savininkų susirinkime (Nuostatų 5.4 punktas); vadovaudamasis darbų planais, rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti ir jų naudojimo tvarkos (Nuostatų 5.41 punktas). Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas). Tai reiškia, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo, tačiau administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šios aplinkybės paneigia apeliantų dėstomus argumentus, jog ieškovė, kaip namo administratorė, neturi teisės savarankiškai spręsti dėl smulkių darbų, susijusių su būtinųjų darbų atlikimu, ir jai yra būtinas namo savininkų pritarimas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad UAB „Mano Būstas Baltija“ 2019 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu, kad jai būtų suteikta galimybė teikti administravimo paslaugas. Teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ADl-1204 UAB „Mano Būstas Baltija“ teisė buvo suteikta nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. Apeliantų teigimu, šios aplinkybės reiškia, kad ieškovė tik nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. ir gali teikti administravimo paslaugas, todėl ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra negaliojančios, nes UAB „Mano Būstas Baltija“ suformuoti ir jas išrašyti už nurodytą laikotarpį neturėjo tokios teisės. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, jog UAB „Danės būstas“ perleido, o UAB „Jūros būstas“ priėmė ir perėmė visas teises ir pareigas. UAB „Jūros būstas“ po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą į UAB „Mano Būstas Baltija“. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovę UAB „Danės būstas“ pakeitė jos teisių perėmėja – naująja ieškove UAB „Mano Būstas Baltija“. Taigi šios faktinės bylos aplinkybės suponuoja išvadą, jog UAB „Mano Būstas Baltija“ perėmus visas UAB „Danės būstas“ teises ir pareigas, būtent UAB „Mano Būstas Baltija“ tapo atsakovės kreditore, todėl nepaisant to, kad ieškovė tik nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. pradėjo teikti administravimo paslaugas. Perėmusi UAB „Danės būstas“ teises, ieškovė įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovės laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. susidariusį įsiskolinimą.

18. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atmeta kaip nepagrįstus apeliantų nurodomus argumentus, jog apeliantams nėra priskirta jokių bendro naudojimo patalpų, todėl ir mokėti už jų priežiūrą, remontą ar kokius nors kitus darbus, atliekamus šiuose patalpose, ji neprivalo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nepaisant to, ar apeliantei yra priskirtos naudotis bendrojo naudojimo patalpos, ar ne, tačiau ji, kaip ir kiekvienas daugiabučio namo buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą, todėl privalo mokėti už bendro naudojimo konstrukcijų ir patalpų priežiūrą ir remontą.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliaciniu skundu teigiama, jog teismas visiškai nereagavo į auditorės UAB „VAKARŲ AUDITAS IR APSKAITA“ 2019 m. lapkričio 4 d. išvadą dėl pateiktų ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų. Nurodo, jog šioje išvadoje pažymėta, kad ieškovės UAB „Danės būstas“ pateikti atliktų darbų aktai (dokumentai) neatitinka šiems dokumentams keliamų reikalavimų, todėl jie negali būti pateisinami dokumentai tiems darbams, kurie yra nurodyti šiuose aktuose, nes jie neturi ir juridinės galios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje. Kaip minėta šios nutarties 15 punkte, teismas turi teisę vertinti bet kokią objektyvia forma išreikštą byloje esančią informaciją, jeigu įstatymas specialiai nenustato įrodinėjimo priemonių ribojimo. Nors auditorės UAB „VAKARŲ AUDITAS IR APSKAITA“ pateiktoje išvadoje yra nurodoma, kad ieškovės UAB „Danės būstas“ pateikti atliktų darbų aktai (dokumentai) neatitinka šiems dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pateikti atliktų darbų aktai auditorės buvo vertinti, ar atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymą, nereiškia, jog jie neturi įrodomosios galios šioje byloje, siekiant nustatyti faktą, ar buvo įvykdyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbai. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog auditorės UAB „VAKARŲ AUDITAS IR APSKAITA“ nustatyti ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų trūkumai šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

20. Apeliaciniu skundu nurodoma, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš apeliantės priteisti iš viso 239,55 Eur administravimo išlaidų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., kadangi ieškovė jokių paslaugų, numatytų nuostatuose bei kituose teisės aktuose, susijusiuose su namo bendrojo naudojimo patalpų administravimu, neteikė. Akcentuotina, jog iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantai neginčija ieškovės apskaičiuoto administravimo išlaidų dydžio, tačiau teigia, jog tokia administratorė nevykdo savo pareigų, todėl ši suma ir nepriteistina. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė, būdama namo administratore, vykdo jai pavestas funkcijas, jų atlikimui sudarė paslaugų pirkimo sutartis su įmonėmis. Tai, jog atsakovės netenkina ieškovės atliekamas administravimas bei teikiamos paslaugos, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, todėl teismui nėra jokio pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 791,21 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Kitų reikalavimų byloje pareikšta nebuvo. Nors apeliaciniame skunde labai plačiai aprašomas ginčo namo administratorės netinkamas pareigų atlikimas (teigia, jog administratorė neorganizuoja daugiabučio namo savininkų susirinkimų, netinkamai organizuoja daugiabučio namo techninę priežiūrą bei neatlieka kitų jai priskiriamų pareigų), tačiau šioje byloje sprendžiamas skolos priteisimo klausimas, todėl darytina išvada, jog visi argumentai, susiję su administratoriaus pareigų tinkamu atlikimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina.

21. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi teisę kelti administratoriaus atsakomybės už konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat atsakovė, būdama patalpų savininkė, kartu su kitais namo gyventojais turi teisę steigti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, inicijuoti bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimą. Šiuo metu namo bendrojo naudojimo objekto administratorius nėra pakeistas ir jis vykdo jam savivaldybės vykdomosios institucijos pavestas pareigas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatytomis daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto ar patalpos savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

22. Apeliantė taip pat nesutinka mokėti ieškovei kaupiamąsias įmokas, kadangi nepasitiki ieškovės sąžiningumu bei mano, kad įmokos kaupiamos netinkamai bei netinkamai yra panaudojamos. Teigia, kad kaupiamos lėšos buvo renkamos ir anksčiau, jas pradžioje mokėjo, tačiau, ieškovei neatsiskaičius už jų panaudojimą (jos paprasčiausiai neaišku kur dingo), apeliantė atsisakė mokėti kaupiamąsias lėšas iki tol, kol bus jos renkamos ir panaudojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (aprašo 16 punktas). Byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra namo, kuriame yra atsakovei priklausanti patalpa, administratorė, todėl vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovė turi teisę administruoti, o apeliantė privalo mokėti kaupiamąsias lėšas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad ieškovė netinkamai naudoja atsakovės mokamas kaupiamąsias įmokas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo jai nemokėti administratorės teisėtai apskaičiuotų įmokų. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, apeliantė, manydama, jog administratorė netinkamai panaudoja kaupiamąsias lėšas, turi teisę kelti administratoriaus atsakomybės už konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą įstatymų nustatyta tvarka.

23. Apeliantai nurodo, kad, nepaisant to, jog bendro naudojimo patalpos yra nebešildomos, tačiau visiems šio namo butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir apeliantei, ieškovė ir toliau skaičiuoja mokesčius už šilumos energijos teikimą bendro naudojimo patalpoms (bendrosioms reikmėms), reikalaujant iš visų bendraturčių mokėti šiuos priskaičiuotus mokesčius, nors tokios paslaugos ir nėra teikiamos. Darė išvadą, kad ši šildymo sistema nuosavybės teise priklauso tik tų butų, kuriems ja tiekiama šiluma, savininkams ir atitinkamai apeliantė neturi pareigos atlyginti už šildymo sistemos priežiūrą, eksploatavimą bei administravimą, nes ji nėra šios inžinerinės šildymo sistemos bendraturtė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Šios nutarties 18 punkte nurodyta, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, taip pat butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bei proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 straipsnis, 4.83 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl bendro naudojimo patalpų šildymo yra išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-248-469/2019. Teisėjų kolegija, spręsdama ginčą tarp apeliantės (tiek šioje byloje, tiek ir nurodytoje byloje) ir akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“, konstatavo, jog: „<...> apeliantės patalpos yra daugiabutyje ir ji yra šio namo bendraturtė, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklauso ne tik bendrojo naudojimo patalpos, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės teiginiai, kad ieškovė negali reikalauti iš atsakovės dengti šilumos nuostolius dėl patalpų, kurios priklauso ne atsakovei, o kitiems asmenims, laikytini nepagrįstais, kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje reikalauja padengti išlaidas dėl pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos, o ne bendrųjų patalpų šildymo. Bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017)“. Civilinio proceso įstatymas numato, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl bendro naudojimo patalpų šildymo atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus, jog sutartis Nr. 08-01-01L, sudaryta tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir „City service“ 2008 m. sausio 2 d., yra negaliojanti. Apeliantai teigia, jog ieškovė pateikė teismui sutartį Nr. 08-01-01L, sudarytą 2008 m. sausio 2 d. tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir AB „City service“, tačiau, kaip nurodo faktinės aplinkybės, AB „City service“ dar 2015 m. rugpjūčio 18 d. susijungė su Estijos bendrove „City service“, AS, ir kaip juridinis asmuo buvo likviduota. Pažymėjo, jog 2015 m. rugpjūčio 18 d. ji išregistruota, išregistravimo priežastis – juridinio asmens pasibaigimas po reorganizavimo. Iš viešojoje erdvėje esančių duomenų www.rekvizitai.lt matyti, jog AB „City Service“ veikla pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 18 d. po reorganizavimo, t. y. įmonė susijungė su Estijos bendrove „City Service“, AS. Kaip teisingai skundžiamu sprendimu pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš 2015 m. kovo 31 d. susitarimo Nr. 5 prie 2008 m. sausio 2 d. sutarties Nr. 08-01-01L nustatyta, jog užsakovė UAB „Danės būstas“ ir vykdytoja UAB „Mano Būstas LT“ sudarė susitarimą prie sutarties Nr. 08-01-01L dėl priežiūros / eksploatacijos paslaugų teikimo, juo pakeitė 2008 m. sausio 2 d. sutarties 1 priedą, 5 priedą, kuriuo ieškovė, veikianti kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administratorius, perdavė objektus, tarp jų ir pastatą adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Mano būstas LT“ priežiūrai. Susitarimas įsigaliojo nuo 2015 m. balandžio 1 d. Taigi UAB „City servise“ vykdytas bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) paslaugas nuo 2015 m. balandžio 1 d. perėmė UAB „Mano Būstas LT“. Šios aplinkybės paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus, jog 2015 m. rugpjūčio 18 d. pasibaigus AB „City service“ veiklai, 2008 m. sausio 2 d. sutartis Nr. 08-01-01L, sudaryta tarp UAB „Mūsų namų valdos“ ir „City service“, yra negaliojanti.

25. Apeliaciniu skundu yra ginčijamos ir ieškovės apskaičiuotos mokėtinos sumos už ginčo pastato priežiūrą, eksploataciją bei atliktus remonto darbus. Apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės nurodo, jog ieškovė neįrodė, kad būtų atlikti kokie nors remonto darbai ar vykdyta ginčo pastato priežiūra, t. y. apeliantė apskritai ginčija tokių darbų egzistavimą, teigia, jog jokie namo priežiūros ir remonto darbai atliekami nebuvo. Apeliantės teigimu, ieškovės pateikti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai (dėl grafičio uždažymo, dėl laiptinės ir koridoriaus remonto, dėl plokščių tvirtinimo prie lubų, dėl apšvietimo remonto darbų) neatitinka šiems aktams keliamų reikalavimų, todėl neturi juridinės galios. Mano, jog šiais aktais negalima pateisinti atliktų darbų objektyvumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės nurodomais argumentais, jog minėti darbų priėmimo–perdavimo aktai turi trūkumų (aktai nepasirašyti atsakingų asmenų, viename iš priėmimo–perdavimo aktų nesimato, kas yra užsakovas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie trūkumai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog ieškovės nurodomi ginčo pastato priežiūros ir remonto darbai nebuvo įvykdyti. Šios nutarties 15 punkte konstatuota, jog nepaisant to, kad ieškovės pateikti įrodymai (atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai) yra su trūkumais, tai nereiškia, jog šie aktai nėra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovės nurodomi darbai buvo atlikti.

26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi į bylą pateiktus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus bei įvertinusi šalių teiktus paaiškinimus konstatuoja, jog ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami, daryti išvadą, kad šiuose aktuose nurodyti darbai iš esmės buvo įvykdyti. Iš į bylą pateiktų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų Nr. R-BST-V17-349017-6 (dėl grafičio uždažymo), Nr. R‑EL‑V19-012406 (dėl apšvietimo remonto darbų 2a laiptinėje), Nr. R-BST-V18-392842 (dėl plokščių tvirtinimo prie lubų), Nr. MB:T18-093444 (dėl atšokusio tinko virš laiptų) matyti, jog visi darbai buvo atliekami ginčo name, t. y. (duomenys neskelbtini), atlikti darbai detalizuoti, nurodytos darbų kainos už kiekvieną atliktą veiksmą, nurodytos ir medžiagos, sunaudotos atliekant šiuos darbus, ir pan. Taip pat svarbu paminėti, jog atliktų darbų priėmimo –perdavimo aktuose nurodytos sumos nedelsiant įtrauktos į ieškovės atsakovei siunčiamas sąskaitas.

27. Iš į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo akto Nr. R-BST-V17-349017-6 matyti, jog 2018 m. balandžio mėnesį buvo atlikti grafičio uždažymo darbai (pastato juostinių elementų apsaugos dažymo juosta, anksčiau dažymų fasadų dažymas fasadiniais dažais), kaina 199,88 Eur. Darbų atlikimo objektas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės apeliantei siųstos sąskaitos už suteiktas paslaugas 2018 m. balandžio mėn., serija MNV18001017, matyti, jog už grafičio uždažymą ant pastato fasado pagal Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos nurodymą (paskirsčius visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui), atsakovei apskaičiuota darbų kaina sudaro 42,59 Eur.

28. Iš į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. MB:T18-093444 matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo atlikti atšokusio tinko virš laiptų tvarkymo darbai (atšokusio tinko virš laiptų nudaužymas ir tinkavimas), kaina 19,54 Eur. Darbų atlikimo objektas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės apeliantei siųstos sąskaitos už suteiktas paslaugas 2018 m. rugsėjo mėn., serija MNV18003769, matyti, jog už avarinio atšokusio tinko nudaužymą (paskirsčius visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui), atsakovei apskaičiuota darbų kaina sudaro 5,24 Eur.

29. Iš į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. R-BST-V18-392842 matyti, kad 2018 m. spalio mėnesį buvo atlikti plokščių tvirtinimo prie lubų darbai (inventorinių vamzdynų iki 6 m aukščio pastolių įrengimas ir išardymas vidaus apdailos darbams, medinių skiedrų plokščių montavimas, teleskopinis bokštelis), kaina 294,31 Eur. Darbų atlikimo objektas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės apeliantei siųstos sąskaitos už suteiktas paslaugas 2018 m. spalio mėn., serija MNV18003966, matyti, jog už avarinio plokščių tvirtinimo prie lubų darbus (paskirsčius visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui), atsakovei apskaičiuota darbų kaina sudaro 65,11 Eur.

30. Iš į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. R‑EL‑V19-012406 matyti, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo atlikti apšvietimo remonto darbai 2a laiptinėje (sieninių šviestuvų plafonų demontavimas, sieninių šviestuvų ir plafonų su kaitinamosiomis lempomis iki 2 vnt. montavimas, virštinkinių elektros instaliacinių dėžučių montavimas, tvirtinant prie mūro sienos, kai dėžutės stačiakampės, iki 150x110 mm, elektros instaliacijos prietaisų montavimas, kai instaliacija atviroji (pagrindas mūras, kištukiniai lizdai), kabelių vievelių gyslų su antgaliais prijungimas prie aparatų gnybtų, kai kabelio gyslų skerspjūvio plotas iki 16 mm², už kiekvieno jutiklio veikimo patikrinimą, elektros energijos tiekimo atnaujinimas buities vartotojui, kurio galia iki 3,0 kW), kaina 144,14 Eur. Darbų atlikimo objektas (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės apeliantei siųstos sąskaitos už suteiktas paslaugas 2019 m. vasario mėn., serija MNV19000530, matyti, jog už apšvietimo remonto darbus (paskirsčius visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui), atsakovei apskaičiuota darbų kaina sudaro 31,89 Eur.

31. Nors apeliantė apeliaciniu skundu nurodo, kad ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai, pateiktos PVM sąskaitos faktūros, nieko bendro su šiuo ginču neturi, kadangi šiose PVM sąskaitose faktūrose, jų apraše, nėra konkrečiai nurodyta, kada, kur, kokiame objekte, buvo atliktos kokios nors faktiškai konkrečios paslaugos, nenurodyta, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti name adresu (duomenys neskelbtini), ir kiek jie kainavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek UAB „Mano būstas“ ieškovei pateiktos PVM sąskaitos faktūros, tiek ieškovės į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog ieškovė vykdė jai paskirtų namų administravimą, UAB „Mano būstas“ atliko ieškovės užsakytus darbus, o ieškovė juos apmokėjo. Darytina išvada, jog šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad ji atliko atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytus darbus.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tai, jog teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo bylos šalis, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Pagal teismų praktiką, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės pateikti bei šios nutarties 26–30 punktuose aptarti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovės nurodomi ir į atsakovės sąskaitas įtraukti ginčo namo remonto darbai buvo atlikti, todėl apeliantė, būdama viena iš šio namo bendraturčių, privalo sumokėti ieškovės apskaičiuotą ir reikalaujamą sumą.

33. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

36. 2020 m. gegužės 20 d. teisme (per EPP sistemą) gautas ieškovės atstovo advokato A. J. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriuo prašoma iš atsakovės priteisti ieškovės patirtas 242 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kartu su prašymu ieškovės atstovas į bylą pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2020 m. gegužės 18 d. PVM sąskaita faktūra, serija AJ Nr. 00692, kurioje nurodyta, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-664-777/2020 parengimą patirta 242 Eur išlaidų. Taip pat pateikė 2020 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymą Nr. 749, kuriuo ieškovė sumokėjo advokatui 242 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl iš apeliantės priteistina ieškovei (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

37. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės (atsakovės) turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės V. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovės „Mano būstas Baltija“ priteisti 242 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

Teisėjos Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėDanutė Žvinklytė