- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- e2-29727-545/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Artūras Sebeika, Tatjana Kočegarova
teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 10 385,99 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas- 272 Eur +38 Eur žyminio mokesčio, 500 Eur advokatės išlaidų (b.l. 1-3, dok-5268; b.l. 6-7, dok-40143; b.l. 26, dok-188702).
Ieškinyje (b.l. 1-3, dok-5268) bei ieškovo ir jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas V. P. yra ieškovo V. P. tėvas. Kol jų santykiai buvo stabilūs ir draugiški, V. P., geranoriškai pasitikėdamas savo tėvu, tėvo prašymu, kelis kartus pervedė savo lėšas V. P. kreditoriams V. P. už tėvo skolas, tėvas žadėjo šiuos pinigus sūnui grąžinti, tačiau iki šiol to nepadarė.
Vėliau, santykiams pašlijus, tarp šalių kilo ne vienas teisminis ginčas. Šiuo metu iš ieškovo V. P. kreditoriaus atsakovo šioje byloje V. P. naudai antstolės B. P. kontoroje yra užvesta ir vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Išieškoma suma – 7647,05 Eur skolos, 389,32 Eur palūkanų, 847,64 Eur vykdymo išlaidų.
Kadangi ir V. P. yra skolingas savo sūnui V. P., ieškovo atstovė pateikė atsakovo atstovui įskaitymo pranešimą, siekiant įskaityti tarpusavio skolas, tačiau atsakymo nesulaukė.
2012-08-27 V. P. apmokėjo už V. P. 868,86 Eur (3000,00 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes.
2012-08-28 V. P. apmokėjo už V. P. 651,77 Eur (2250,43 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes.
2012-08-29 V. P. sumokėjo už V. P. 360,02 Eur (1250,00 Lt) skolos R. Š. Vienoje iš tarp šalių išnagrinėtų civilinių bylų yra nustatyta, kad R. Š., kuriai pervesta 1250,00 litų už tėvą V. P., buvo V. P. sugyventinė.
2012-08-29 V. P. sumokėjo už V. P. 8326,58 Eur (28750 Eur) skolos A. Ž. pagal V. P. pasirašytą vekselį.
2012-10-29 V. P. sumokėjo už V. P. 48,43 Eur (167,21 Lt) Valstybinei mokesčių inspekcijai.
2014-07-19 V. P. už V. P. sumokėjo 130,33 Eur (450,00 Lt) AB Lietuvos draudimas, viso skola siekia 10 385,99 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad prievolė grąžinti sumokėtas sumas kyla iš žodinės paskolos sutarties, ieškovas, būdamas atsakovo sūnumi, geranoriškai paskolino pinigus tėvui, siekiant įvykdyti prievoles tėvo kreditoriams, tai įrodo jo pateikiami mokėjimų nurodymai. Tėvo ir sūnaus žodiniu susitarimu šios skolos turėjo būti grąžintos per porą metų.
Ieškovas nurodė, kad rašytinės sutarties nebuvo, kadangi sutarties šalys yra šeimos nariai – tėvas ir sūnus, buvo itin didelis pasitikėjimas, o mokėjimų už tėvą faktas įrodomas rašytiniais dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui laikant, kad paskolos teisinių santykių pagrindas šioje byloje nėra įrodytas, ieškovas alternatyviai prašo priteisti skolą remiantis nepagrįsto praturtėjimo instituto teisiniu pagrindu. CK 6.242 str. (nepagrįstas praturtėjimas) numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Taigi, sūnui pervedus savo pinigus už tėvo prievoles tėvo kreditoriams, tėvas nepagrįstai praturtėjo, kadangi nebeturėjo prievolių mokėti skolas savo kreditoriams.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo.
Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita (LAT 2014-07-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-369/2014). Aiškindamas nurodytą CK 6.242 straipsnio normą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (LAT 2006-03-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2017-03-08 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 19 p.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (LAT 2011-04-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015-02-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017-02-20 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-47-248/2017, 42 p.). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (LAT 2013-05-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-310/2013).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad proceso įstatymai nereikalauja, jog į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (LAT 2015-09-14 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
Atsakova s V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui patikslintą atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą (b.l. 15-17 dok-40366).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (b.l. 15-17 dok-40366) bei atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2006 metais atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini) Turizmo informacijos centro direktoriumi – atsakovo pavaldume buvo (duomenys neskelbtini). Matydamas, kad tai rimtas turizmo traukos centras, atsakovas sugalvojo verslo planą – šalia tokio reikšmingo traukos centro pastatyti kaimo turizmo sodybą. Tuo tikslu atsakovas 2006-11-07 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 9,2053 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (NTR išrašas reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2006-11-15 d. įregistravo ūkininko ūkį ir nurodytame žemės sklype 2007 metais pradėjo statyti kaimo turizmo sodybą, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Šiuo tikslu 2007-10-17 banke (duomenys neskelbtini) atsakovas sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 104 263 Eur sumai ir už tuos pinigus sklype pastatė statinius - pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, ūkio pastatus, taip pat ir gyvenamąjį namą, - reikalingus kaimo turizmo sodybos verslui vystyti. Tuo metu ieškovas niekur negalėjo susirasti darbo ir neturėjo jokių pajamų, todėl dėl darbo kreipėsi į atsakovą. Atsakovas davė ieškovui darbo ir nuo 2007 m. iki 2009 m., o už tai, kad dirba prie statomų pastatų bei atsakovo sklype, mokėjo ieškovui atlyginimą. 2009 metais pastatų statyba iš esmės buvo baigta, liko nebaigti tik kai kurie gerbūvio sutvarkymo, taip pat tam tikri apdailos darbai, tačiau kaimo turizmo sodyba pradėjo veiklą.
Ieškovas yra atsakovo sūnus, siekdamas sudaryti jam palankesnes sąlygas pajamoms gauti 2009-02-03 d. atsakovas su ieškovu sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė savo veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį ir žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Išlaidas ir galimus nuostolius bei gautas tiesiogines išmokas ir pelną šalys susitarė dalintis lygiomis dalimis. Ūkininku buvo paskirtas atsakovas V. P., o ieškovas V. P. buvo paskirtas įgaliotu asmeniu. Kadangi tuo metu atsakovas turėjo darbą, visas iš ūkio ir turistams nuomojamų patalpų gaunamas pajamas palikdavo ieškovui, t. y. ne tik neimdavo jam priklausančios 1/2 dalies uždirbtų pajamų, tačiau visiškai pasitikėdamas savo sūnumi jam dar ir duodavo pinigų reikalingoms išlaidoms apmokėti, nes pastarasis teigdavo, kad kol kas sodyba neturi pakankamo srauto ir pakankamų pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Atsakovas pasitikėdamas ieškovu netikrino šios informacijos ir prašomas duodavo ieškovui pinigų grynais, kad pastarasis galėtų apmokėti einamąsias ir kitas būtinas sodybos išlaikymo išlaidas. Taigi, iš esmės santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis ūkio interesus atstovaudavo V. P. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu.
2010 metais panaikinus apskritis, atsakovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2012 metų pradėjo verslą (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pridedamas Registracijos pažymėjimas apie ne rezidento registraciją mokesčių mokėtoju Nr. (duomenys neskelbtini) dėl verslo (duomenys neskelbtini) fakto ginčo tarp šalių nėra, todėl atsakovas nepateikia pažymėjimo vertimo į lietuvių kalbą, nes jo detalus turinys šiuo atveju neturi teisinės reikšmės bylai. Žinant, kokia tai valstybė, rizika, kad atsakovas galėjo iš kurios nors kelionės nesugrįžti, buvo labai didelė. Įvertindamas rizikas ir tai, kad ieškovas yra būsimas atsakovo turto paveldėtojas (atsakovas buvo sudaręs tam atvejui testamentą), bei siekdamas padėti ieškovui išvengti biurokratinių formalumų atsakovo negrįžimo iš (duomenys neskelbtini) ar mirties žūties) atveju, atsakovas visą turtą padovanojo ieškovui, t. y. 2013-05-02 d. sudarė Dovanojimo sutartį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria visą (duomenys neskelbtini) sodybą - 9,2053 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - ūkio pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padovanojo ieškovui. To pasėkoje ieškovui V. P. buvo išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini). Iš esmės šalys susikeitė vietomis, nes visos kitos sąlygos liko galioti, t. y. šalys ir toliau veikė 2009-02-03 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu iki 2015-02-24 d., kuomet jo prašymu atsakovas buvo išregistruotas iš Ūkininko ūkių registro kaip V. P. ūkio partneris.
Atsakovo nuomone, svarbu pažymėti, kad ginčo šalys yra ne tik tėvas ir sūnus, tačiau nuo 2009-02-03 iki 2015-02-24 d. veikė kaip partneriai Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir vienas kitu visiškai pasitikėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad visi mokėjimai, kuriais ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, yra atlikti 2012 metais, kuomet šalys veikė kaip vieno ūkininko ūkio partneriai, o ieškovas V. P. buvo paskirtas įgaliotu asmeniu santykiams su fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Dėl nurodytų priežasčių atsakovas V. P. nesutinka, kad yra skolingas ieškovui V. P. pagal 2012-08-27 d. apmokėjimą už V. P. 868,86 Eur (3000 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes ir pagal 2012-08-28 d. mokėjimą už V. P. 651,77 Eur (2250,43 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes, nes minėtais užsakymais buvo užsakytos trinkelės į kaimo turizmo sodybą ir tomis trinkelėmis iškloti takai ir aikštelės, kas matyti iš pridedamo sodybos vertinimo, kurį atliko (duomenys neskelbtini). Veikdamas kaip ūkininkas Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, trinkelių užsakymą atliko atsakovas V. P., dėl ko sąskaita faktūra buvo išrašyta V. P. vardu, pinigus pirkiniui apmokėti V. P. davė V. P. grynaisiais, o mokėjimą atliko pagal Jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo V. P.. Natūralu, kad mokėjimo nurodyme parašyta, kad mokama už V. P. - čia tam, kad pardavėjui būtų paprasčiau atrinkti V. P. padarytą ir apmokėtą trinkelių užsakymą. Bet kokiu atveju šiai dienai visa sodyba su visais trinkelėmis išklotais takais yra V. P. nuosavybė. Taigi, V. P. iš esmės reiškia reikalavimą atsakovui V. P., kad pastarasis sumokėtų V. P. už V. P. kieme išklotas trinkeles, kurios jau apmokėtos V. P. pinigais. Daugiau nei akivaizdu, kad ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį.
Reikalavimas priteisti ieškovo naudai 360,02 Eur (1250 Lt) skolos pagal 2012-08-29 d. V. P. mokėjimą R. Š. nepagrįstas, nes iš mokėjimo paskirties aišku, kad V. P. turėjo skolą minėtam asmeniui ir tą skolą grąžino, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti nurodytos sumos iš atsakovo.
2012-10-29 d. mokėjimą už V. P. 48,43 Eur (167,21 Lt) sumoje Valstybinei mokesčių inspekcijai ir 2014-07-19 d. mokėjimą už V. P. 130,33 Eur (450 Lt) sumoje AB Lietuvos draudimas V. P. taip pat atliko veikdamas kaip įgaliotas asmuo Jungtinės veiklos sutarties pagrindu ir šiems mokėjimams pinigus grynaisiais davė atsakovas V. P., todėl jis nėra skolingas nurodytų sumų ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
2012-08-29 d. mokėjimą už V. P. 8326,58 Eur (28750 Lt) sumoje gavėjui A. Ž. pagal V. P. pasirašytą vekselį V. P. atliko iš savo asmeninių pinigų, tačiau atsakovas nelaiko, kad yra šią sumą skolingas ieškovui. Visų pirma, nurodyta suma buvo paskolinta tikslu pabaigti kaimo turizmo sodyboje neužbaigtus darbus, mokėti einamuosius mokesčius, nupirkti reikalingą techniką. Kaip jau minėta, šalys veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Atsakovas V. P. visiškai pasitikėjo savo sūnumi V. P. Atsakovas pats tuo metu turėjo darbą, todėl ieškovui buvo pavesta atstovauti ūkį kaip įgaliotam asmeniui, buhalteriją tvarkė ieškovo V. P. žmona. Ieškovas nuolat sakydavo, kad kol kas (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai pajamų ir savęs neišlaiko, reikia pinigų įvairioms išlaidoms padengti. Iki 2013-05-02 d. Dovanojimo sutarties notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo V. P. į kaimo turizmo sodybą neinvestavo nei cento nuosavų lėšų ir pinigų nuolat prašydavo iš atsakovo, nes neva iš turizmo kol kas pelno nėra. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-551-494/2021 pats V. P. nurodė, kad nurodytu laikotarpiu buvo atliktas kaimo turizmo sodybos vertinimas, nes dėl pinigų trūkumo buvo planuojama sodybą parduoti, nes kaimo turizmas tuo metu pelno nedavė, nors peržiūrėjus į civilinę bylą Nr. e2-551-494/2021 pateiktas GPM deklaracijas matyti, kad sodyba pelną turėjo, tačiau ieškovas V. P. tai nuslėpė nuo atsakovo V. P., kad nereikėtų juo dalintis pagal Jungtinės veiklos sutarties nuostatas, o V. P., pasitikėdamas savo sūnumi, jo netikrino (šioms aplinkybėms pagrįsti prie šios bylos prijungtina Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. e2-551-494/2021). Dėl šios priežasties įvairiems mokėjimams, reikalingiems sodyboje, atsakovas ir pasiskolino 28750 Lt. Iš šių pinigų ieškovas už 13500 Lt nusipirko vejapjovę X-320-8344, nes sodybos plotas didelis ir reikėjo savaeigės žoliapjovės, pajėgios nušienauti kelių hektarų plotą, iš šių pinigų buvo mokami įvairūs mokesčiai, ką patvirtina pridedami mokėjimo nurodymai. Taigi, visi pinigai yra investuoti į kaimo turizmo sodybos gerbūvį, todėl atsakovas laikosi teisinės pozicijos, kad šiuo atveju grąžindamas nurodytą skolą ieškovas taip pat veikė jungtinės veiklos sutarties pagrindu kaip partneris, suprasdamas, kad visa paskolos suma yra panaudota kaimo turizmo sodybos tvarkymui, mokesčiams, technikai nupirkti. Už 13500 LT nupirkta vejapjovė yra ieškovo nuosavybė. Tokiu būdu ieškovas faktiškai reikalauja, kad atsakovas apmokėtų už tą turtą, kurį nuosavybės teise valdo pats ieškovas. Akivaizdu, kad toks ieškinio reikalavimas yra nesąžiningas.
Svarbi ir kita aplinkybė. 2007-09-26 Pirkimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) importo centro atsakovas už 11411,03 Eur (39400 Lt) įsigijo du keturračius motociklus Yamaha Big Bear 250 ir Yamaha (duomenys neskelbtini) Kadangi keturratis Yamaha Big Bear250 nelabai pasiteisino, buvo per mažos galios, dėl ko nepajėgė patraukti priekabos ir neturėjo automatinės greičių dėžės, atsakovo V. P. prašymu šis keturratis buvo pakeistas kitu - Yamaha (duomenys neskelbtini) už 3663,69 Eur (12650 Lt) priemoką, ką patvirtina prierašas Pirkimo sutarties antro lapo apačioje. Bendra pirkinio suma - 15074,72 Eur (52050 Lt). Šie keturračiai taip pat užfiksuoti (duomenys neskelbtini) darytose sodybos nuotraukose. 2013-01-04 d. V. P. priklausiusius keturračius V. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje užregistravo savo vardu. Ieškovas V. P. už keturračius atsakovui V. P. nemokėjo nurodydamas, kad laiko, jog už juos atsiskaitė atlikdamas 2012-08-29 mokėjimo pavedimą ir apmokėdamas V. P. vekselį 8326,58 Eur (28750 Lt) sumoje gavėjui A. Ž. Tokiu būdu laikytina, kad 2012-08-29 d. mokėjimo pavedimas už V. P. 28750 Lt sumoje yra V. P. iniciatyva užskaitytas kaip atsiskaitymas už V. P. priklausančius keturračius.
Atsakovo atsikirtimus patvirtina prie šio atsiliepimo pateikiamos ieškovo V. P. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2009, 2010, 2012, 2013 ir 2014 metus iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinės bylos Nr. e2-551-494/2021. Kaip jau minėta, nurodytoje byloje V. P. nuolat kartojo, tai yra užfiksuota ir teismo posėdžio garso įrašuose, kad nurodytu laikotarpiu kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamai pajamų, neišlaikė pati savęs, todėl buvo atliktas sodybos vertinimas, turint tikslą ją parduoti. Iki civilinės bylos Nr. e2-551-494/2021 atsakovas V. P. buvo visiškai įsitikinęs, kad V. P. sako tiesą, juo labiau, kad tai jo sūnus, kuriuo atsakovas visiškai pasitikėjo. Tačiau kaip matyti iš prie šio ieškinio pridedamų V. P. GPM deklaracijų, per minėtą laikotarpį pajamos iš sodybos veiklos sudarė 207800 Lt (60183,04 Eur): 2009 metais - 10900 Lt, 2010 metais - 13230 LT, 2012 metais - 75800 Lt, 2013 metais- 24000 Lt, 2014 metais - 83870 Lt. Išlaidos nurodytose deklaracijose nenurodytos. Tai pagrįstai leidžia teigti, kad nurodytoms pajamoms gauti išlaidų, mažinančių pajamas, ieškovas V. P. nepatyrė. O tai patvirtina atsakovo V. P. atsikirtimus, kad V. P. iš jo nuolat prašydavo pinigų įvairiems reikalingiems darbams, medžiagoms, technikai supirkti motyvuodamas tuo, kad sodyba negali kol kas savęs išlaikyti, V. P. pinigų duodavo, kartais net ir pasiskolindamas iš trečiųjų asmenų, V. P. jas panaudodavo kaimo turizmo sodybos veiklai, gavo iš to dideles pajamas, kurias nuslėpė nuo partnerio, o dabar dar ir reikalauja, kad buvęs partneris papildomai sumokėtų ieškovui už turtą, kuris yra paties ieškovo nuosavybė.
Kaip jau minėta, nuo 2009-02-03 iki 2015-02-24 šalys veikė kaip partneriai 2009-02-03 Jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Sutarties 4 p. šalys buvo sutarę, kad gautas tiesiogines išmokas ir pelną dalinsis lygiomis dalimis. Visą laiką ieškovas V. P. tikino atsakovą V. P., kad pelno iš veiklos nėra, o pats tuo tarpu uždirbo 60183,04 Eur, kurių nepasidalino su partneriu pagal Jungtinės veiklos sutarties sąlygas. Todėl pagrįsta teigti, kad V. P. yra skolingas V. P. pusę nurodytos sumos, t. y. 30091,52 Eur.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su atsisakymu vykdyti prievolę ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su atsisakymu prievolę vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (LAT 2018-07-09 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra atsiskaitęs su atsakovu pagal Jungtinės veiklos sutartį ir yra skolingas 30091,52 Eur sumą, atsakovas prašo teismo atitinkamą dalį ieškovo reikalaujamos sumos įskaityti į priešinį atsakovo reikalavimą ir ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Kaip nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovas V. P., jo teigimu, sumokėjo tėvui atsakovui V. P. paprašius:
-2012-08-27 d. 868,86 Eur (3000,00 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes;
-2012-08-28 d. 651,77 Eur (2250,43 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes;
-2012-08-29 d. 360,02 Eur (1250,00 Lt) skolos R. Š.;
-2012-08-29 d. 8326,58 Eur (28750 Eur) skolos A. Ž. pagal V. P. pasirašytą vekselį;
-2012-10-29 d. 48,43 Eur (167,21 Lt) Valstybinei mokesčių inspekcijai;
-2014-07-19 d. 130,33 Eur (450,00 Lt) AB Lietuvos draudimas, viso skola siekia 10 385,99 Eur.
Ieškovas bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prievolė grąžinti sumokėtas sumas kyla iš žodinės paskolos sutarties, atsakovo skola pagal šalių žodinį susitarimą ieškovui turėjo būti grąžinta per dvejus metus. Jei šis skolos atsiradimo pagrindas nebus įrodytas, ieškovas prašė teismo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.242 str.) arba teisiškai kvalifikuoti šalių santykius kitu pagrindu įvertinus faktines bylos aplinkybes.
Byloje nustatyta ir tai, kad 2021-06-03 d. skolos įskaitymo pareiškimu ieškovas nurodė, kad pagal 2019-11-19 d. V. P. skolos įskaitymo pareiškimą V. P. liko skolingas V. P. 284 Eur bei 10385,99 Eur, t.y. viso 10669,99 Eur.
Pagal antstolės B. P. 2021-05-29 patvarkymą dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. naudai iš V. P. išieškomą 7647,05 Eur skolos, 389,32 Eur palūkanų, 847,64 Eur vykdymo išlaidų, viso – 9039,50 Eur. Bendra iš V. P. ieškoma suma yra 8844,62 Eur.
Siekdamas įskaityti šias priešpriešines skolas, ieškovas pateikė atsakovui šį įskaitymo pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad įskaito aukščiau minėtus priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus, tokiu būdu V. P. nebelieka skolingas V. P., o V. P. lieka skolingas V. P. nepadengta įskaitymu suma – 1825,37 Eur (skaičiavimas: 10669,99 Eur – 8844,62 Eur = 1825,37 Eur).
Antstolės B. P. 2021-06-15 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko (ieškovo) prašymą dėl skolos įskaitymo buvo nutarta netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šios priežasties šalims nepasiekus sutarimo jų civilinis ginčas persikėlė į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Tikslu kvalifikuoti susiklosčiusius šalių civilinius santykius, teismas atsižvelgia į atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, o būtent, kad atsakovas V. P. 2006 metais dirbo (duomenys neskelbtini) Turizmo informacijos centro direktoriumi ir tuomet sugalvojo verslo planą – šalia pavaldume esančio (duomenys neskelbtini) pastatyti kaimo turizmo sodybą. Tuo tikslu atsakovas 2006-11-07 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 9,2053 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-15 d. įregistravo ūkininko ūkį ir nurodytame žemės sklype 2007 metais pradėjo statyti kaimo turizmo sodybą, pavadinimu (duomenys neskelbtini). Kaimo turizmo sodybos statybai atsakovas 2007-10-17 d. banke (duomenys neskelbtini) pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 104 263 Eur kreditą, už kurį nurodytame žemės sklype atsakovo lėšomis, ieškovo darbu nuo 2007 m. iki 2009 m. pastatė statinius - pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, ūkio pastatus, gyvenamąjį namą.
2009-02-03 d. šalys sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė savo veiklai naudoti vieną ūkininko ūkį ir žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o išlaidas, galimus nuostolius bei gautas tiesiogines išmokas ir pelną dalintis lygiomis dalimis. Pagal sutartį ūkininku buvo paskirtas atsakovas V. P. (tėvas), o ieškovas V. P. (sūnus) buvo paskirtas įgaliotu asmeniu.
Kai 2010 metais buvo panaikinta apskritis, atsakovas V. P. įsidarbino (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2012 metų pradėjo verslą (duomenys neskelbtini).
Kaip nustatyta byloje, dėl verslo (duomenys neskelbtini) ir galimos negrįžimo rizikos, 2013-05-02 d. Dovanojimo sutartimi, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas V. P. padovanojo sūnui ieškovui sūnui V. P. kaimo turizmo sodybą su joje esančiais statiniais: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą-garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-dirbtuves unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
Po dovanojimo sutarties sudarymo ieškovui V. P. buvo išduotas Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), o šalys ir toliau veikė 2009-02-03 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu iki 2015-02-24 d., kuomet V. P. buvo išregistruotas iš Ūkininko ūkių registro kaip V. P. ūkio partneris.
2016-03-24 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure šalys sudarė Uzufrukto sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Uzufrukto sutartimi V. P. tėvui V. P., uzufruktoriui, suteikė teisę iki gyvos galvos neatlygintinai naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-gyvenamuoju namu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-ūkio pastatu-garažu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu- dirbtuvėmis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-pirtimi unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir netrukdyti uzufruktoriui įgyvendinti jo teisių pagal Uzufrukto sutartį.
Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-19 d. sprendimu civ. byloje Nr. e2-551-494/2021 buvo nuspręsta V. P. ieškinį atsakovui V. P. įpareigoti V. P. per 14 dienų ar kitą teismo nustatytą protingą terminą įvykdyti 2016-03-24 d. Uzufrukto sutartimi notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus ir pagal aprašą perduoti ieškovui V. P. sutartyje išvardintus uzufrukto objektus – žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkio pastatą-garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-dirbtuves unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-pirtį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą V. P. netrukdyti ieškovui V. P. įgyvendinti uzufruktoriaus teisių bei atsakovo V. P. priešieškinį ieškovui V. P. pripažinti negaliojančia 2016-03-24 d. tarp V. P. ir V. P. sudarytą uzufrukto sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes šalių apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Tačiau teismas pažymi, kad skundžiamame sprendime iš esmės teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės tokios, kokias teismas konstatuoja ir šiame sprendime.
Taigi, šios teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad ieškovą V. P. ir atsakovą V. P. sietų paskoliniai teisiniai santykiai ar būtų atsakovo nepagrįsto praturtėjimo faktai (CPK 178 str.).
Pagal CK 6.870 str. 1-2 d. paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pagal CK 6.871 str.1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų, o jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.870 str. 4 d.).
Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos rašytinės nei notarinės šalių sutarties dėl ieškinyje nurodytų paskolų suteikimo, nenustatytas pinigų perdavimo faktas, todėl ieškinyje nurodytu pagrindu ieškinys negali būti tenkintinas. Ieškovo mokėjimo už atsakovo aplinkybes negalima vertinti kaip atsakovui suteiktos paskolos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (LAT 2008-03-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-203/2008, 2013-04-05 d .nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-200/2013). Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kad suteikė atsakovui paskolas 10 385,99 Eur sumai (CPK 12 str. 178 str.).
Be to, teismas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.).
CK 6.242 str. 1 d. numato, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika (3 d.).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (LAT 2006-02-22 d. nutarts civ.byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010-06-18 d. nutaris civ.byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011-10-10 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-372/2011; 2011-10-18 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-397/2011 ). CK 6.242 str. 1 d. įtvirtintas asmens nesąžiningumo aspektas turi būti nustatomas ir vertinamas kartu su kitomis nurodytomis sąlygomis, tačiau jis nėra esminis, lemiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymą (netaikymą).
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje pateiktus šalių rašytinius įrodymus, sprendžia, kad ieškovas mokėjo už atsakovą 2009-02-03 d. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu, galiojusios iki 2015-02-24 d., kai atsakovas buvo išregistruotas iš Ūkininko ūkių registro kaip ieškovo ūkio partneris, todėl tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas, kaip atsakovo (tėvo) įgaliotas asmuo, bendradarbiavo su kitais ūkio subjektais, rūpinasi ūkio sąskaitų apmokėjimu. Byloje nustatyta, kad V. P. neėmė iš ūkio gaunamų pajamų dalies, todėl apmokėdamas sąskaitas atsakovas naudojo ir ieškovo pinigus, kaip tai numatė 2009 m. kovo 3 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties 3 p. Atsakovo teiginys, kad tuo metu ieškovas nedirbo, pastatai buvo statomi iš atsakovo duodamų ieškovui lėšų (iš suteikto kredito tame skaičiuje), ieškovo darbais, nepaneigti.
Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Taigi, ieškovas buvo atsakovo artimas giminaitis- sūnus, šalys siejo pasitikėjimo santykiai, todėl teismas vertina kaip įtikinamąją atsakovo argumentą dėl lėšų perdavimo ieškovui grynais pinigais apmokėti sąskaitas, susijusias su kaimo turizmo sodybos įrengimu. Tuo labiau, kad tiek išlaidas, tiek pajamas šalys susitarė dalintis lygiomis dalimis. Be to, sutiktina su atsakovo teiginiu, kad ieškovo mokėjimai atlikti 2012 metais, kai šalys veikė kaip vieno ūkininko ūkio partneriai, o ieškovas V. P. buvo paskirtas įgaliotu asmeniu santykiams su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Kitą vertus, nuo 2012 metų ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl patirtų išlaidų nereiškė iki to laiko, kai tarp šalių prasidėjo konfliktai ir nesutarimai bei teisminiai procesai.
Pažymėtina ir tai, kad dalis ieškovo apmokėto turto, paslaugų galutinai atiteko ne kažkam kitam, o pačiam ieškovui 2013-05-02 d. Dovanojimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.
Byloje nustatyta, kad 2012-08-27 d. ieškovas sumokėjo 868,86 Eur (3000,00 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes, 2012-08-28 d. 651,77 Eur (2250,43 Lt) UAB (duomenys neskelbtini) už prekes, t.y. buvo užsakytos trinkelės į kaimo turizmo sodybą, kuriomis išklojo šios sodybos takus ir aikšteles ( UAB „(duomenys neskelbtini)“ sodybos vertinimas). Sąskaita faktūra buvo išrašyta V. P. vardu, mokėjimą atliko pagal Jungtinės veiklos sutartį įgaliotas asmuo V. P., kaip ir kitus mokėjimus- 2012-10-29 d. ieškovas sumokėjo 48,43 Eur (167,21 Lt) VMI ir 2014-07-19 d. (jau po 2013-05-02 d. dovanojimo sutarties sudarymo)- 130,33 Eur (450 Lt) AB Lietuvos draudimas.
Atsakovo teiginys, kad mokėjimai buvo atlikti sūnui /atsakovui jo duotais grynais pinigais, nepaneigtas.
Byloje taip pat nėra įrodymų, kokiu pagrindu ieškovas V. P. 2012-08-29 d. sumokėjo už tėvą V. P. 360,02 Eur (1250 Lt) R. Š. ir kodėl šios skolos sumos nereikalauja iš pastarosios, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).
Teismas, svarstydamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo pagal 2012-08-29 d. atliktą mokėjimą už V. P. 8326,58 Eur (28750 Lt) A. Ž. pagal atsakovo pasirašytą vekselį, atsižvelgia į atsakovo paaiškinimus bei jo pateiktą atsikirtimą.
Atsakovo teigimu, paskolinta iš A. Ž. 8326,58 Eur (28750 Eur) suma buvo skirta tikslu pabaigti kaimo turizmo sodyboje neužbaigtus darbus ir nupirkti reikalingą techniką, nes pritrūko tam lėšų, pelno nebuvo ir kaimo turizmo sodybą buvo planuojama parduoti, o pajamas padalinti lygiomis dalimis su sūnumi.
Iš paskolintų pinigų ieškovas už 13500 Lt nusipirko vejapjovę X-320-8344, kuri yra šiuo metu ieškovo nuosavybė.
2007-09-26 d. Pirkimo sutartimi iš (duomenys neskelbtini) importo centro atsakovas už 11411,03 Eur (39400 Lt) įsigijo du keturračius motociklus Yamaha Big Bear250 ir Yamaha (duomenys neskelbtini) Atsakovas nurodė, kad keturratis Yamaha Big Bear250 buvo pakeistas kitu - Yamaha (duomenys neskelbtini) už 3663,69 Eur (12650 Lt) priemoką, ką patvirtina prierašas Pirkimo sutarties antro lapo apačioje. Tokiu būdu bendra pirkinio suma sudarė - 15074,72 Eur (52050 Lt). Šie keturračiai užfiksuoti UAB (duomenys neskelbtini) darytose sodybos nuotraukose. 2013-01-04 d. atsakovui priklausiusius keturračius ieškovas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje užregistravo savo vardu. Atsakovo nuomone, 2012-08-29 d. mokėjimo pavedimas už V. P. 28750 Lt sumoje yra V. P. iniciatyva užskaitytas kaip atsiskaitymas už V. P. priklausančius keturračius.
Šios faktinės bylos aplinkybės užfiksuotos Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-08-19 d. sprendimu civ.byloje Nr. e2-551-494/2021 bei šios bylos medžiagoje.
Be to, atsakovas parodė, kad nurodytoje civilinėje byloje pateikti ieškovo V. P. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos už 2009, 2010, 2012, 2013 ir 2014 metus, iš kurių matyti, kad minėtu laikotarpiu pajamos iš sodybos veiklos sudarė 207800 Lt (60183,04 Eur): 2009 metais - 10900 Lt, 2010 metais - 13230 Lt, 2012 metais - 75800 Lt, 2013 metais- 24000 Lt, 2014 metais - 83870 Lt, o išlaidų nenurodyta. Tai patvirtina atsakovo teiginį, kad nurodytu laikotarpiu jis finansavo kaimo turizmo sodybos įrengimą.
2009-02-03 d. Jungtinės veiklos sutarties 4 p. buvo nustatyta, kad šalys gautas tiesiogines išmokas ir pelną dalinsis lygiomis dalimis. Bylos duomenimis, nurodytu laikotarpiu pelnas iš sodybos veiklos sudarė 60183,04 Eur. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, ieškovas yra skolingas atsakovui pusę nurodytos sumos, t. y. 30091,52 Eur, nes apie uždirbtą pelną atsakovui neminėjo.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du arba daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą, žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi (CK 6.969 str. 3 d.). Taigi jungtinės veiklos sutartis ne pelno tikslais laikoma savanoriška asociacija, kuri, kaip minėta, pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Jungtinės veiklos (partnerystės) kaip asociacijos sutartis yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl esminių sąlygų ir tą susitarimą išreiškia įstatymo reikalaujama forma (LAT 2015-03-31 d. nutartis civ.byloje 3K-3-158-695/2015).
CK 6.982 str. 3 d. numato, kad visos prievolės, atsiradusios tarp partnerių, jiems bendrai veikiant, yra dalinės, tai yra ir užfiksuota 2009-02-03 d. Jungtinės veiklos sutarties nuostatuose.
Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs visų įrodymų visumą, laiko, kad pagrindo tenkinti ieškinio ieškovo nurodytais pagrindais ir argumentais nėra pagrindo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos- 310 Eur (272 Eur+38 Eur) žyminio mokesčio bei 500 advokatės išlaidos neatlyginamos.
Atsakovas V. P. bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,38 Eur. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 5,38 Eur (penkis Eur 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (priteistos sumos mokėtinos į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 („Swedbank“, AB), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.