- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2A-781-430/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Neo Finance“
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Neo Finance“ prašė priteisti iš atsakovo 10 932,12 Eur negrąžintos kredito dalies, 573,30 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.), 82,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.), 15 procentų (4782,26 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties pabaigos (2027 m. lapkričio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.), 27,87 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Tarp ieškovės - tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB, ir atsakovo - vartojimo kredito gavėjo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K345204816, kuria atsakovui buvo suteiktas 11 700 Eur vartojimo kreditas 76 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 6 492,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.), 1 437,16 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. lapkričio 18 d.
1.2. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas, vadovaujantis VKĮ 19 straipsniu bei Sutarties 8.4. punktu, nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, Sutarties specialiosiose sąlygose numatytą fiksuotą mokėjimo palūkanų dydį, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 573,3 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.).
1.3. Nurodė, kad be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei Sutarties 1.7. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., punktai). Pažymėjo, kad vartojimo kredito specialiosiose sąlygose yra aiškiai ir suprantamai nurodyta konkreti Tarpininkavimo mokesčio suma, kuri yra 1437,16 Eur.
1.4. Teigė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 82,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.
1.5. Ieškovė su atsakovu Sutartimi buvo sutarę dėl aiškios, konkrečios, VKĮ reikalavimus, taikomus bendrai vartojimo kredito kainai, atitinkančios tarpininkavimo mokesčio - vienintelių savo pajamų sumos, tačiau jos negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties ieškovė, remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu reikalauja priteisti 1205,4 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurios pasireiškia ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Vadovaujantis Sutarties Specialiosios dalies 6.1 punktu - ieškovė prašo priteisti 27,87 Eur delspinigių.
2. Atsakovas A. P. teismo nustatytus terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ naudai 10 932,12 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus trisdešimt du eurus, dvylika euro centų) negrąžintos kredito dalies, 573,30 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus, trisdešimt euro centų) palūkanų, 82,11 Eur (aštuoniasdešimt du eurus, vienuolika euro centų) tarpininkavimo mokesčio, iš viso 11 587,53 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, penkiasdešimt tris euro centus), priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ naudai negautas pajamas: 15 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo sutarties grafike numatytų kiekvieno mėnesio kredito grąžinimo įmokų sumos: nuo 2022 m. liepos 26 d. – nuo 10 609,17 Eur; 2022 m. rugpjūčio 18 d. – 10 502,41 Eur; 2022 m. rugsėjo 18 d. – 10 394,32 Eur; 2022 m. spalio 18 d. – 10284,88 Eur; 2022 m. lapkričio 18 d. – 10174,07 Eur; 2022 m. gruodžio 18 d. – 10061,87 Eur; 2023 m. sausio 18 d. – 9948,27 Eur; 2023 m. vasari 18 d. – 9833,25 Eur; 2023 m. kovo 18 d. – 9716,79 Eur; 2023 m. balandžio 18 d. – 9598,88 Eur; 2023 m. gegužės 18 d. – 9479,49 Eur; 2023 m. birželio 18 d. – 9358,61 Eur; 2023 m. liepos 18 d. – 9236,22 Eur; 2023 m. rugpjūčio 18 d. – 9112,30 Eur; 2023 m. rugsėjo 18 d. – 8986,83 Eur; 2023 m. spalio 18 d. – 8859,79 Eur; 2023 m. lapkričio 18 d. – 8731,17 Eur; 2023 m. gruodžio 18 d. – 8600,94 Eur; 2024 m. sausio 18 d. – 8469,08 Eur; 2024 m. vasario 18 d. – 8335,57 Eur; 2024 m. kovo 18 d. – 8200,39 Eur; 2024 m. balandžio 18 d. – 8063,52 Eur; 2024 m. gegužės 18 d. – 7924,94 Eur; 2024 m. birželio 18 d. – 7784,63 Eur; 2024 m. liepos 18 d. d. – 7642,57 Eur; 2024 m. rugpjūčio 18 d. – 7498,73 Eur; 2024 m .rugsėjo 18 d. – 7353,09 Eur; 2024 m. spalio 18 d. – 7205,63 Eur; 2024 m. lapkričio 18 d. –7056,33 Eur; 2024 m. gruodžio 18 d. – 6905,16 Eur; 2025 m. sausio 18 d. – 6752,10 Eur; 2025 m. vasario 18 d. – 6597,13 Eur; 2025 m. kovo 18 d. – 6440,22 Eur; 2025 m. balandžio 18 d. – 6281,35 Eur; 2025 m. gegužės 18 d. – 6120,50 Eur; 2025 m. birželio 18 d. – 5957,63 Eur; 2025 m. liepos 18 d. – 5792,73 Eur; 2025 m. rugpjūčio 18 d. – 5625,77 Eur; 2025 m. rugsėjo 18 d. – 5456,72 Eur; 2025 m. spalio 18 d. – 5285,56 Eur; 2025 m. lapkričio 18 d. – 5112,26 Eur; 2025 m. gruodžio 18 d. – 4936,79 Eur; 2026 m. sausio 18 d.–4759,13 Eur; 2026 m. vasario 18 d. – 4579,25 Eur; 2026 m. kovo 18 d. – 4397,12 Eur; 2026 m. balandžio 18 d. – 4212,71 Eur; 2026 m. gegužės 18 d. – 4026,00 Eur; 2026 m. birželio 18 d. – 3836,95 Eur; 2026 m. liepos 18 d. – 3645,54 Eur; 2026 m. rugpjūčio 18 d. – 3451,74 Eur; 2026 m. rugsėjo 18 d. – 3255,52 Eur; 2026 m. spalio 18 d. – 3056,84 Eur; 2026 m. lapkričio 18 d. – 2855,68 Eur; 2026 m. gruodžio 18 d. – 2652,00 Eur; 2027 m. sausio 18 d. – 2445,78 Eur; 2027 m. vasario 18 d. – 2236,98 Eur; 2027 m. kovo 18 d. – 2025,57 Eur; 2027 m. balandžio 18 d. – 1811,52 Eur; 2027 m. gegužės 18 d. – 1594,79 Eur; 2027 m. birželio 18 d. – 1375,35 Eur; 2027 m. liepos 18 d. – 1153,17 Eur; 2027 m. rugpjūčio 18 d. – 928,21 Eur; 2027 m. rugsėjo 18 d. – 700,44 Eur; 2027 m. spalio 18 d. – 469,82 Eur; 2027 m. lapkričio 18 d. – 236,22 Eur, už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2022 m. liepos 26 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2027 m. lapkričio 18 d., neviršijant bendros 4782,26 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų, dvidešimt šešių euro centų) dydžio palūkanų sumos, priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 11 587,53 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą dalį ieškinio atmetė, priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ naudai 554,28 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus, dvidešimt aštuonis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
4. Sprendė, kad vartojimo kredito sutarties sąlygų visuma patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, t. y. atsakovui asmeninėms reikmėms paskolos forma buvo suteiktas kreditas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 19 ir 22 dalys).
5. Nustatė, kad atsakovas nėra grąžinęs ieškovei suteikto kredito, taip pat nesumokėjęs mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos 2022 m. liepos 26 d., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 10 932,12 Eur negrąžinto kredito dalis ir 573,30 Eur mokėjimo palūkanų (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, CK 6.874 straipsnio 2 dalis).
6. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 82,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) ir 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. liepos 26 d.). Nurodė, kad tarpininkavimo mokestis yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl 82,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.), tenkino, o reikalavimą dėl 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 26 d.) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.), atmetė.
7. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 15 procentų (4782,26 Eur negautų pajamų (nuostolių)), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. lapkričio 18 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos sprendė, vartojimo kredito sutartis anksčiau termino nutraukta dėl atsakovo kaltės ir neteisėtų veiksmų, pasireiškusių laiku nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui tenka pareiga (kyla sutartinės atsakomybė) atlyginti ieškovei šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo vertinimu, normaliomis ir įprastomis sąlygomis ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad, vykdant vartojimo kredito sutartį, gaus pajamas, išreikštas atsakovo už naudojimąsi pasiskolintomis lėšomis turėtomis mokėti mokėjimo (pelno) palūkanomis, atliekančiomis užmokesčio funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Sprendė, kad ieškinio faktiniame pagrinde nurodytos aplinkybės dėl negautų pajamų atitinka formaliuosius kasacinio teismo praktikoje suformuluotus nuostolius kaip negautas pajamas kvalifikuojančius požymius: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
9. Nustatė, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose buvo nustatyta, kad metinė atsakovo mokamų palūkanų norma yra 15,00 proc., o bendra mokėtina palūkanų suma – 6492,12 Eur. Šiuo sprendimu iš atsakovo ieškovei yra priteista 573,30 Eur mokėjimo palūkanų, apskaičiuotų nuo prievolės pažeidimo iki ginčo sutarties nutraukimo momento. Taigi likusi ieškovės planuota gauti, bet tikėtinai negauta maksimali mokėjimo palūkanų suma yra 4782,26 Eur (6492,12 Eur (bendra mokėtina palūkanų suma) – 1136,56 Eur (atsakovo sumokėta palūkanų dalis) – 573,30 Eur (atsakovui priteista palūkanų suma). Nurodė, kad šią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti atsakovui mokant einamąsias įmokas nustatytu grafiku (ir paskolos negrąžinus anksčiau termino) iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos.
10. Nurodė, kad ieškovė procentinę negautų pajamų išraišką prašo taikyti nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo tenkino visiškai ir ieškovei iš atsakovo priteisė 15 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, kaip negautas pajamas, skaičiuojamos remiantis Vartojimo kredito sutartimi sutarto mokėjimo grafiko duomenimis.
Šalies argumentai
11. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 27,87 Eur delspinigių. Spendė, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir iš atsakovo priteista nuostolių suma viršija netesybų sumą, netesybos įskaitomos į nuostolių sumą ir ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestas CK 6.258 straipsnio 2 dalies pagrindu.
12. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė vadovaudamasi šalių sudarytos Sutarties 6.6. punktu reiškia atsakovui reikalavimą dėl 15 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Sprendė, kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl 15 procentų procesinių palūkanų dydžio. Įvertinus tai, jog pradinė kreditorė ir finansinės paslaugas teikianti kredito bendrovė darė išvada, jog Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios individualiai su atsakovu nebuvo aptartos. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, darė išvadą, jog jis, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Šios nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalių gebėjimai dalyvauti procese dėl individualių savybių yra aiškiai nelygūs ir silpnesnioji proceso šalis (atsakovas) dėl šių priežasčių galėjo nesugebėti tinkamai ginti savo teisių, nes prisiėmė prievolę atlyginti ieškovei (pradinei kreditorei) aiškiai per dideles palūkanas. Teismo vertinimu, neprotingai didelės palūkanos praranda savo funkciją ir pažeidžia sąžiningumo principą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas taikyti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sutarties 6.6. punkte nustatytą palūkanų normą sumažinti iki įstatyme įtvirtintos 5 procentų dydžio metinių palūkanų normos (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovei priteisė iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė AB „Neo Finance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą: dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo A. P. 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 26 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.), dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti 27,87 Eur delspinigių, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą spendimą, kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti apeliante iš atsakovo 39,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, priteisti apeliante iš atsakovo 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Iš Sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius.
13.2. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra vienkartinis kredito gavėjo mokamas mokestis apeliantei tiek, kaip teismas teisingai pažymėjo, už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, tiek jos priežiūra, informacijos teikimu bei sistemos palaikymu apibrėžtą laikotarpį, sutampantį su galutine vartojimo kredito įmokos grąžinimo data. Tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis.
13.3. Apeliantė yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo, ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jo taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
13.4. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodamas, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdamas į vartotojo teises bei interesus, ir siekdamas neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdamas galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu apeliantė be kita ko nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.
13.5. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 pripažino, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį tarpusavio skolinimo platformos operatorius gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas viso kreditavimo proceso metu, nes administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai iki jos galiojimo termino pabaigos.
13.6. Apeliantę prižiūrinčios institucijos - Lietuvos Banko - aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas, atsižvelgiant į vartotojo interesus: „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis“. Apeliantė, būdamas Lietuvos Banko priežiūroje, turi atsižvelgti į priežiūros institucijos aiškinimą ir nuomonę, siekdamas atitikti įstatymo reikalavimams ir veikti savo įgaliojimų ribose.
13.7. Mano, kad tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdamas taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir/ar po sutarties nutraukimo, šis praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
13.8. Teigia, nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliantu susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
13.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš atsakovo. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (Vartojimo kredito įstatymo 5 straipsnis. 11 straipsnis).
13.10. Teigia, kad sprendimas dalyje, kurioje teismo teismas sprendė tarpininkavimo mokesčio nepriteisti po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2022 m. liepos 26 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.) priteisimo.
13.11. Teigia, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamąją funkciją atliekančiais delspinigiais. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno palūkanų, tiek delspinigių sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai.
13.12. Nurodė, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant delspinigių (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir Ieškovo naudai priteistinos abi sumos.
13.13. Pabrėžė, jog Kasacinis teismas pažymėjo, kad kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno palūkanų, tiek delspinigių (netesybų) sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, Ieškovo naudai priteistini kompensuojamąją funkciją atliekantys delspinigiai, skaičiuojami nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai bei ieškovas turėjo teisę reikalauti tiek pelno, tiek delspinigių sumokėjimo.
13.14. Teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas sprendė delspinigių nepriteisti iki sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas bei turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 27,87 Eur delspinigių.
13.15. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas keistinas, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista atitinkamai.
14. Atsakovas A. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimas už akių.
18. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo A. P. 2021 m. liepos 17 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K345204816, kuria atsakovui buvo suteiktas 11 700,00 Eur vartojimo kreditas 76 mėnesių terminui. Atsakovas sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 6 492,12 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 15 proc.) ir 1 437,16 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. lapkričio 18 d. Atsakovui nevykdant sutarties ir nemokant įmokų, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį 2022 m. liepos 26 d.
19. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.) ir 27,87 Eur delspinigių priteisimo.
Dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos kaip negautų pajamų (nuostolių) nepriteisimo (ne)pagrįstumo
20. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 1 205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.). Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė.
21. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis kvestionuojama tuo pagrindu, jog tarpininkavimo mokesčio suma buvo aptarta specialiosiose sutarties sąlygose, suderinta su atsakovu individualiai, o kadangi atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta, dėl šios priežasties ieškovė įgijo teisę reikalauti viso sutartyje sulygto tarpininkavimo mokesčio, tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas prieš sudarant vartojimo kredito sutartį, ir padalinamas mėnesinėmis įmokomis, taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme, apeliantė (įstatymų ribose) apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau, negalėdamas taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį prieš ir/ar po sutarties nutraukimo, šis praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Vartojimo kredito sutarties Nr. K345204816 bendrųjų sąlygų 1.29 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Vartojimo kredito sutarties Nr. K345204816 specialiosiose sąlygose nurodyta, tarpininkavimo mokestis yra 7,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos, jis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punkte nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokesčio suma 1 437,16 Eur. Tokio dydžio tarpininkavimo mokesčio mokėjimas buvo išdėstytas kas mėnesį, nustatant atsakovės mokėtinų kasmėnesinių įmokų dydį. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas). Vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį (5.2 punktas).
23. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 82,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) ir 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė 82,11 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.), o 1 205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu atmetė. Apeliantė teigia, kad teisę į visą tarpininkavimo mokesčio sumą turi todėl, kad tarpininkavimo mokesčio dydis buvo aiškiai ir konkrečiai įvardintas Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, todėl atsakovei turėjo būti suprantama, kad aptartą mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą. Tačiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jos dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Apeliacinio teismo vertinimu, sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtinta tarpininkavimo mokesčio suma yra tiesiogiai susijusi su sutartinių įsipareigojimų vykdymu – skirta padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kt., todėl šis mokestis nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo.
24. Pažymėtina, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020).
25. Apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovė yra tik platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo atsakovo. Šiuo atveju sutartis sudaryta tik tarp apeliantės ir atsakovo, todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl kitų asmenų skolinamų lėšų, esant tokioms paskolos sutarties šalims, nėra susijusios su ieškinio reikalavimu dėl tarpininkavimo mokesčio apeliantei priteisimo.
26. Apeliacinio skundo argumentas, jog apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus, todėl tarpininkavimo mokestis negautų pajamų forma yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių neteisėtas ar nepagrįstas.
27. Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę gauti tik už tarpininkavimą administruojant tinkamai vykdomas vartojimo kredito sutartis, o nutraukus dėl netinkamo vykdymo paskolos sutartis administravimas turi būti atliekamas neatlygintinai nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei šalių sudarytą sutartį. Pabrėžtina, kad šalių paskolos sutartyje aiškiai nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas nuo kiekvienos grąžintos įmokos, todėl sutarties aiškinimas taip kaip nurodo apeliantė šiuo atveju neatitiktų šalių sudarytos sutarties sąlygų. Aplinkybė, jog šalys susitarė dėl tarpininkavimo sutarties dydžio šiuo atveju nesuteikia teisės apeliantei reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio gavimo, kai faktiškai įmokos nebuvo mokamos, t. y. po sutarties nutraukimo.
28. Taigi, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, šiuo atveju iki 2022 m. liepos 26 d.), kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis atmestas reikalavimas priteisti 1205,40 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. lapkričio 18 d.) ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą, tinkamai aiškino sutarties sąlygas.
29. Apeliantė apeliacinio skundo argumentus taip pat grindžia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi Nr. e2A-1442-656/2022 ir Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022, kuriose buvo pripažinta, kad ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai iš vartojimo kredito gavėjo tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą už laikotarpį po vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki sutartyje numatyto jos pasibaigimo termino.
30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas nutartis priėmę apygardų teismai nėra aukštesnės instancijos teismai Vilniaus apygardos teismui, todėl minėtose nutartyse padarytos išvados jam nėra privalomas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose kitose Vilniaus apygardos teismo bylose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-50-803/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-365-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-529-661/2022; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1425-577/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje e2A-144-803/2023 Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-194-880/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-57-866/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-188-661/2023, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-526-580/2023 ir kt.). Apeliantės apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis turėtų būti pakeista, priteisiant tarpininkavimo mokestį visa apimtimi, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl tarpininkavimo mokesčio, vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad aktualioje apygardų teismų praktikoje laikomasi tokios pačios pozicijos, jog vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti tarpininkavimo mokesčio tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.
Dėl delspinigių nepriteisimo (ne)pagrįstumo
31. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti 27,87 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė CK 6.258 straipsnio 2 dalies pagrindu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.
32. Apeliaciniame skunde teigiama, kad negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos paskaičiuotos skirtingais laikotarpiais, todėl viena suma į kitą neįskaitomos, ir ieškovo naudai priteistinos abi sumos. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su šiuo argumentu neturi.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl palūkanų ir netesybų santykio jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003).
35. Šiuo atveju apeliantė teismo prašė priteisti iš atsakovo 15 procentų (4 782,26 Eur) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties pabaigos (2027 m. lapkričio 18 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos bei 27,87 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nuostolius priteisė, jų dydis didesnis nei prašomi priteisti delspinigiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netesybas (delspinigius) įskaitė į nuostolius.
36. Apeliacinis skundas dėl sprendimo už akių dalies dėl delspinigių nepriteisimo grindžiamas taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje nutartyje buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo teisines pasekmes, skolininko pareigą mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas, netesybų mažinimą ir ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo bei suformavo tokia teisės aiškinimo taisyklę- nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šioje nutartyje buvo pasisakyta dėl delspinigių mažinimo, taip pat dėl mokėjimo (pelno) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu galimybės sutarties pažeidimo atveju, tačiau nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl CK 6.258 straipsnio 2 dalies normos aiškinimo ir kaip teigia apeliantė nebuvo išaiškinta, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamąją funkciją atliekančiais delspinigiais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Ieškovė apeliacinius skundu prašo patenkinus apeliacinį skundą perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti pirmosios instancijos nepriteistas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atmestas ieškovės į apeliacinis skundas nėra teisinio pagrindo perskirsti ir ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidas, todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
41. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.